—

U. Reindl, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Waldmüller ir M. Baldauf,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vitáková,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir C. Candat,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Bianchi ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, p. 1), iš dalies pakeisto 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011 (OL L 281, p. 7, toliau – Reglamentas Nr. 2073/2005), kartu su minėto reglamento I priedo 1 skyriaus 1.28 eilute išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant U. Reindl ir Bezirkshauptmannschaft Innsbruck (Insbruko pirmosios instancijos administracinė institucija) (Austrija) ginčą dėl U. Reindl skirtos baudos už Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytos Salmonella Thyphimurium ribinės vertės nesilaikymą.

3

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463), 1 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas užtikrina žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tiekiamo maisto įvairovę, įskaitant tradicinius produktus, ir kartu užtikrina veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Jis nustato bendruosius principus ir atsakomybę, solidaus mokslinio pagrindo pateikimo priemones, veiksmingas organizacines priemones ir procedūras, padedančias priimti su maisto ir pašarų sauga susijusius sprendimus.

<...>“

4

Minėto reglamento 3 straipsnyje „Kiti apibrėžimai“ numatyta:

„Šiame reglamente:

<...>

<...>

<...>“

5

Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnyje „Maisto saugos reikalavimai“ nurodyta:

„1.   Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.

2.   Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis:

<...>

5.   Nustatant, ar maistas netinkamas žmonėms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.

<...>“

6

Šio reglamento 17 straipsnyje „Įsipareigojimai“ numatyta:

„1.   Maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi.

2.   <...>

Be to, valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Numatytos priemonės [ir baudos] turi būti veiksmingos, atitinkančios pažeidimo pavojingumą ir turinčios realaus poveikio pažeidėjui.“

7

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 328), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1086/2011 (toliau – Reglamentas Nr. 2160/2003), 1 straipsnyje „Objektas ir taikymo sritis“ nustatyta:

„1.   Šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų apsaugoti nuo salmonelių bei kitų zoonozių sukėlėjų ir juos kontroliuoti visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ypač pradinės gamybos etape, įskaitant pašaruose, siekiant sumažinti jų plitimą ir žmonių sveikatai keliamą pavojų.

2.   Šis reglamentas apima:

8

Pagal Reglamento Nr. 2160/2003 5 straipsnį vadovaujantis nacionalinėmis kontrolės programomis turi būti įgyvendinami šio reglamento II priede nustatyti reikalavimai ir minimalios mėginių ėmimo taisyklės. To II priedo („I priede išvardytų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų kontrolė“) E dalies, susijusios su specialiais reikalavimais šviežiai mėsai, 1 punkte nurodyta:

„Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. šviežia I priede išvardytų naminių paukščių mėsa turi atitikti Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytą atitinkamą mikrobiologinį kriterijų.“

9

Reglamento Nr. 2160/2003 I priede nurodyti įvairių rūšių naminiai paukščiai, įskaitant kalakutus.

10

Reglamento 1–3 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

11

Šio reglamento 1 straipsnyje „Objektas ir sritis“ nurodyta:

„Šiame reglamente nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisyklės, kurių įgyvendindami Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytas bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones turi laikytis maisto verslo operatoriai. <...>“

12

Minėto reglamento 2 straipsnyje „Apibrėžimai“ numatyta:

<...>

<...>“

13

Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnyje „Bendrieji reikalavimai“ nurodyta:

„1.   Maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo RVASVT Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema, angl. Hazard Analysis and Critical Control Point] principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų:

2.   Prireikus, už produkto gamybą atsakingi maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus pagal II priedą, stengdamiesi išsiaiškinti, ar produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu laikomasi kriterijų. <...>

<...>“

14

Reglamento Nr. 2073/2005 I dalies 1 skyriaus „Maisto saugos kriterijai“ 1.28 eilutėje numatyta:

15

Federalinio įstatymo dėl saugos ir kitų reikalavimų maisto produktams, vartojimo prekėms ir kosmetikos gaminiams, siekiant apsaugoti vartotojus (Bundesgesetz über Sicherheitsanforderungen und weitere Anforderungen an Lebensmittel, Gebrauchsgegenstände und kosmetische Mittel zum Schutz der Verbraucherinnen und Verbraucher; BGBI. I, 13/2006, redakcija, paskelbta BGBI. I, 80/2013; toliau – LMSVG), 5 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta:

„1.   Draudžiama rinkai pateikti maisto produktus:

<...>

5.   Maisto produktai yra:

<...>“

16

LMSVG 90 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Tas, kas teikia rinkai:

1.   netinkamus žmonėms vartoti maisto produktus <...>,

<...>

padaro <...> administracinį teisės pažeidimą ir apylinkės administracinės institucijos [Bezirksverwaltungsbehörde] yra baudžiamas iki 20000 EUR bauda, pakartotinio pažeidimo atveju ? iki 40000 EUR bauda, nesumokėjus baudos ? alternatyviąja laisvės atėmimo bausme iki šešių savaičių.

<...>“

17

U. Reindl yra mažmenine prekyba maisto produktais užsiimančios bendrovės MPREIS Warenvertriebs GmbH (toliau – MPREIS) filialo vadovė. Todėl ji yra atsakinga, kad minėtas filialas laikytųsi visų jam maisto sektoriuje taikytinų taisyklių.

18

2012 m. kovo 29 d. maisto produktų kontrolės įstaiga, atlikdama minėto filialo veiklos kontrolę, paėmė šviežios vakuuminėje pakuotėje esančios kalakuto krūtinėlės, kurią pagamino ir supakavo kita įmonė, mėginį. MPREIS veikė, kiek tai susiję su šiuo mėginiu, tik platinimo etapu.

19

Austrijos maisto saugos agentūra Insbruke atliko mikrobiologinį minėto mėginio tyrimą. Ekspertizės ataskaitoje ši agentūra padarė išvadą, jog nustatyta, kad jis užkrėstas Salmonella Typhimurium, todėl mėginys yra ir „netinkamas žmonėms vartoti“, kaip tai suprantama pagal LMSVG 5 straipsnio 5 dalies 2 punktą, ir nesaugus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2 dalies b punktą. Ekspertizės išvadoje ši agentūra taikė Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus kriterijus.

20

Remdamasi šia ekspertize, Bezirkshauptmannschaft Innsbruck pradėjo bylą prieš U. Reindl dėl LMSVG 5 straipsnio 5 dalies 2 punkto nesilaikymo. Bezirkshauptmannschaft Innsbruck nustatė neteisėtą U. Reindl veiką dėl Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytos Salmonella Thyphimurium ribinės vertės nesilaikymo ir vadovaudamasi LMSVG 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu skyrė jai baudą.

21

Gavus U. Reindl skundą dėl Bezirkshauptmannschaft Innsbruck sprendimo, Unabhängiger Verwaltungssenat in Tirol kyla klausimas dėl maisto verslo operatorių, veikiančių tik platinimo etapu, atsakomybės apimties, atsižvelgiant į Reglamente Nr. 2073/2005 nustatytą tvarką.

22

Tokiomis aplinkybėmis Unabhängiger Verwaltungssenat in Tirol nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2160/2003 II priedo E dalies 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad šio reglamento I priede išvardytų naminių paukščių šviežia mėsa turi atitikti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytą mikrobiologinį kriterijų visais platinimo etapais, įskaitant mažmeninės prekybos etapą.

24

Reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2160/2003 II priedo E dalies 1 punktą nuo 2011 m. gruodžio 1 d. šio reglamento I priede išvardytų naminių paukščių šviežia mėsa turi atitikti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje apibrėžtą atitinkamą mikrobiologinį kriterijų.

25

Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje aiškiai numatyta, kad šis kriterijus taikomas „produktams, pateiktiems į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu“.

26

Sąvokos „pateikimas į rinką“ ir „tinkamumo vartoti terminas“ apibrėžtos atitinkamai reglamentuose Nr. 178/2002 ir 2073/2005. Taigi Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte sąvoka „pateikimas į rinką“ apibrėžta kaip maisto ar pašarų laikymas parduoti, įskaitant siūlymą parduoti arba perduoti kokiu nors kitu būdu, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, platinimas ir kiti perdavimo būdai. O Reglamento Nr. 2073/2005 2 straipsnio f punkte sąvoka „tinkamumo vartoti terminas“ apibrėžta kaip laikotarpis, atitinkantis laikotarpį iki „tinka vartoti iki“, arba mažiausia tinkamumo vartoti trukmė, kaip apibrėžta atitinkamai Direktyvos 2000/13 9 ir 10 straipsniuose.

27

Iš šių apibrėžčių matyti, kad sąvoka „produktai, pateikti į rinką jų tinkamumo vartoti laikotarpiu“ apima tokius maisto produktus, kaip pagrindinėje byloje aptariamas šviežios paukštienos produktas, kurie laikomi siekiant juos parduoti, platinti ar perduoti kitu būdu laikotarpiu iki ant jų nurodytos datos – „tinka vartoti iki“ – arba minimalaus tinkamumo vartoti termino pabaigos.

28

Be to, nereikalaujant, kad tokia šviežia paukštiena, kaip aptariama pagrindinėje byloje, atitiktų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje apibrėžtą mikrobiologinį kriterijų visais platinimo etapais, įskaitant mažmeninės prekybos etapą, būtų pakenkta vienam iš pagrindinių su maisto produktais susijusių teisės aktų tikslų, t. y. aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugo tikslui, nurodytam Reglamento Nr. 2073/2005 1 konstatuojamojoje dalyje, nes rinkai būtų pateikti maisto produktai, kuriuose būtų tiek mikroorganizmų, kad jie keltų neleistiną riziką žmonių sveikatai.

29

Darytina išvada, kad iš Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės nuostatų ir tikslo, siekiamo su maisto produktais susijusiais teisės aktais, matyti, kad mikrobiologinis kriterijus taikytinas tokiam šviežios paukštienos produktui, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, jo platinimo etapu.

30

Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2160/2003 II priedo E dalies 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad šio reglamento I priede išvardytų naminių paukščių šviežia mėsa turi atitikti Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytą mikrobiologinį kriterijų visais platinimo etapais, įskaitant mažmeninės prekybos etapą.

31

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos teisė, ypač reglamentai Nr. 178/2002 ir 2073/2005, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį maisto verslo operatoriui, kuris veikia tik platinimo etapu, kad pateiktų maisto produktą rinkai, taikoma sankcija už Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodyto mikrobiologinio kriterijaus nesilaikymą.

32

Reikia pažymėti, jog Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų šio reglamento I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus visais platinimo etapais, įskaitant mažmeninės prekybos etapą.

33

Tačiau, nors Reglamente Nr. 2073/2005 nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti maisto produktai visais maisto tiekimo grandinės etapais, šiame reglamente nėra nuostatų, susijusių su maisto verslo operatorių atsakomybės tvarka.

34

Šiuo klausimu reikia remtis Reglamentu Nr. 178/2002. Šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog maisto verslo operatoriai visais su jų kontroliuojamu verslu susijusiais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais užtikrina, kad maisto produktai atitiktų su jų veikla susijusių teisės aktų, reglamentuojančių maisto produktus, reikalavimus.

35

Dėl Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalies pažymėtina, jog joje numatyta, kad valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus su maisto produktais susijusius teisės aktus, ir kad šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

36

Darytina išvada, kad Sąjungos teisė, ypač reglamentai Nr. 178/2002 ir 2073/2005, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją iš esmės nedraudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį maisto verslo operatoriui, kuris veikia tik platinimo etapu, kad pateiktų maisto produktą rinkai, taikoma sankcija už Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodyto mikrobiologinio kriterijaus nesilaikymą.

37

Tačiau nustatydamos taisykles dėl sankcijų, taikytinų minėto mikrobiologinio kriterijaus nesilaikymo atveju, valstybės narės privalo laikytis Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų ir apribojimų, įskaitant nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

38

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nors valstybės narės turi teisę pasirinkti sankcijas, jos privalo užtikrinti, kad už Sąjungos teisės pažeidimus būtų baudžiama pagal panašias materialines ir procesines taisykles kaip už tokio paties pobūdžio ir sunkumo nacionalinės teisės pažeidimus, be to, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (šiuo klausimu žr. sprendimų Lidl Italia, C‑315/05, EU:C:2006:736, 58 punktą ir Berlusconi ir kt., C‑387/02, C‑391/02 ir C‑403/02, EU:C:2005:270, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

39

Šiuo atveju nacionalinės teisės aktais leidžiamos taikyti represinės priemonės neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (žr. Sprendimo Urbán, C‑210/10, EU:C:2012:64, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

40

Siekiant įvertinti, ar sankcija atitinka proporcingumo principą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo, su kuriuo siekiama kovoti, pobūdį ir sunkumą bei jos dydžio nustatymo taisykles (žr. Sprendimo Equoland, C‑272/13, EU:C:2014:2091, 35 punktą).

41

Tokiu teisės aktu, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kuriame numatyta skirti baudą pateikus rinkai netinkamus žmonėms vartoti maisto produktus, gali būti padedama siekti šio sprendimo 28 punkte minėto pagrindinio su maisto produktais susijusių teisės aktų tikslo, t. y. aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos.

42

Net darant prielaidą, jog sankcijų sistema pagrindinėje byloje yra atsakomybės be kaltės sistema, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tokia sistema savaime nėra neproporcinga siekiamiems tikslams, jeigu šia sistema siekiama skatinti nurodytus asmenis laikytis reglamento nuostatų ir jeigu siekiama bendrojo intereso tikslų, kuriais galima pateisinti tokios sistemos nustatymą (žr. Sprendimo Urbán, EU:C:2012:64, 48 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

43

Nacionalinis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, turės įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama sankcija atitinka Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą proporcingumo principą.

44

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip: Sąjungos teisė, ypač reglamentai Nr. 178/2002 ir 2073/2005, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją iš esmės nedraudžiamas toks nacionalinės teisės aktas, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį maisto verslo operatoriui, kuris veikia tik platinimo etapu, kad pateiktų maisto produktą rinkai, taikoma sankcija už Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodyto mikrobiologinio kriterijaus nesilaikymą. Nacionalinis teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama sankcija atitinka Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą proporcingumo principą.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: