—

Karen Millen Fashions Ltd, atstovaujamos solisitoriaus J. Waters,

—

Dunnes Stores ir Dunnes Stores (Limerick) Ltd, atstovaujamų solisitoriaus G. Byrne,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Brighouse, padedamos baristerio N. Saunders,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos F. W. Bulst ir J. Samnadda,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 6 straipsnio ir 85 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Karen Millen Fashions Ltd (toliau – KMF) ginčą su Dunnes Stores ir Dunnes Stores (Limerick) Ltd (toliau kartu – Dunnes) dėl KMF pateikto ieškinio siekiant uždrausti Dunnes naudoti dizainą.

3

Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), sudaro 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1C priedą.

4

Minėtos sutarties II dalies „Intelektinės nuosavybės teisių, jų apimties ir naudojimo standartai“ 4 skyriuje „Pramoninis dizainas“ esančiame 25 straipsnyje „Reikalavimai apsaugai“ nurodyta:

„1.   Valstybės narės numato apsaugą tokiam nepriklausomai sukuriamam pramoniniam dizainui, kuris yra naujas arba originalus. Valstybės narės gali numatyti, kad dizainas gali ir nebūti naujas ar originalus, jeigu jis labai nesiskiria nuo žinomo dizaino ar žinomo dizaino požymių kombinacijų. Valstybės narės gali numatyti, kad tokia apsauga netaikoma dizainui, kuris padiktuotas iš esmės techninių ar funkcinių sumetimų.

<…>“

5

Reglamento Nr. 6/2002 9, 14, 16, 17, 19 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

6

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 1 straipsnį:

„1.   „Bendrijos dizainu“ vadinamas šiame reglamente pateiktas sąlygas atitinkantis dizainas.

2.   Saugomas dizainas:

<…>“

7

Pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas, jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių.

8

Minėto reglamento 5 straipsnyje numatyta:

„1.   Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei:

2.   Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.“

9

To paties reglamento 6 straipsnyje nurodyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:

2.   Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“

10

Reglamento (EB) Nr. 6/2002 11 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Šio reglamento 1 skirsnio reikalavimus atitinkantis dizainas saugomas kaip [neregistruotasis] Bendrijos dizainas trejus metus nuo tos datos, kai tas dizainas pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijos visuomenei.

2.   Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, dizainas laikomas tapęs prieinamu Bendrijos visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas, eksponuotas, naudotas versle arba kaip kitaip atskleistas, kad apie tai įprastu būdu būtų sužinoję Bendrijoje veikiantys atitinkamos srities specialistai. Tačiau dizainas nelaikomas tapęs prieinamu visuomenei vien dėl to, kad jis buvo atskleistas trečiajam asmeniui žodžiu išreikštomis arba neišreikštomis konfidencialumo sąlygomis.“

11

Šio reglamento 19 straipsnyje nustatyta:

„1.   Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.

2.   Neregistruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui teisę neleisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje minėtų veiksmų tik tuo atveju, kai naudojimas yra užginčytas, nes saugomas dizainas buvo nukopijuotas.

Užginčytas naudojimas nelaikomas saugomo dizaino kopijavimo padariniu, jeigu dizainą dizaineris sukūrė savarankiškai ir jeigu galima pagrįstai manyti, kad tas dizaineris nebuvo susipažinęs su dizainu, kurį savininkas padarė prieinamu visuomenei.

<…>“

12

Pagal minėto reglamento 85 straipsnio 2 dalį:

„Nagrinėdami ieškinius dėl neregistruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismai Bendrijos dizainą laiko galiojančiu, jeigu teisių savininkas pateikia 11 straipsnyje pateiktų sąlygų įvykdymo įrodymus ir nurodo jo Bendrijos dizaino individualias savybes. Tačiau atsakovas gali iškelti galiojimo klausimą teisminių ginčų metu arba paduodamas priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo paskelbimo.“

13

KMF yra pagal Anglijos teisę įsteigta bendrovė, gaminanti ir parduodanti moteriškus drabužius.

14

Dunnes – tai didelė Airijos mažmeninės prekybos grupė, kuri, vykdydama savo veiklą, parduoda moteriškus drabužius.

15

2005 m. KMF sukūrė dryžuotus mėlynos ir rusvos spalvų marškinius ir juodas megztas palaidines (toliau – KMF drabužiai) ir jais pradėjo prekiauti Airijoje.

16

Dunnes atstovai vienoje iš KMF prekybos vietų Airijoje nupirko šios bendrovės drabužių pavyzdžių. Vėliau Dunnes už Airijos ribų nukopijavo šiuos drabužius ir 2006 m. pabaigoje pradėjo jais prekiauti savo parduotuvėse Airijoje.

17

KMF teigė, kad yra su minėtais drabužiais susijusio neregistruotojo Bendrijos dizaino savininkė, ir 2007 m. sausio 2 d. padavė High Court ieškinį, kuriuo, be kita ko, siekė, kad Dunnes būtų uždrausta naudoti šį dizainą ir kad būtų atlyginta žala.

18

High Court šį ieškinį patenkino.

19

High Court sprendimą Dunnes apeliacine tvarka apskundė Supreme Court.

20

Šis teismas pažymi, kad Dunnes neginčija nukopijavusi KMF drabužius ir pripažįsta, kad neregistruotasis Bendrijos dizainas, kurio savininkė teigia esanti KMF, yra naujas.

21

Tačiau iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Dunnes ginčija tai, jog KMF yra kiekvieno KMF drabužio neregistruotojo Bendrijos dizaino savininkė, nes, pirma, šie drabužiai neturi individualių savybių, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 6/2002, ir, antra, pagal šį reglamentą KMF privalo faktiškai įrodyti, kad šie drabužiai tokių savybių turi.

22

Tokiomis aplinkybėmis Supreme Court nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant dizainą laikyti turinčiu individualių savybių, bendras įspūdis, kurį šis dizainas daro informuotam vartotojui, turi skirtis nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui daro vienas ar keli ankstesni atskirai vertinami dizainai arba kelių ankstesnių dizainų atskirų savybių derinys.

24

Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio formuluotės nematyti, kad šiame straipsnyje nurodytą bendrą įspūdį privalo padaryti toks derinys.

25

Atsižvelgiant į nuorodą į bendrą įspūdį, kurį informuotam vartotojui padaro „bet koks kitas dizainas“, kuris tapo prieinamas visuomenei, minėtas 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog tai, ar dizainas turi individualių savybių, turi būti vertinama jį lyginant su vienu ar daugiau konkrečių, individualizuotų, apibrėžtų ir nustatytų dizainų iš visų dizainų, kurie anksčiau tapo prieinami visuomenei.

26

Kaip pažymėjo Jungtinė Karalystė ir Europos Komisija, toks aiškinimas atitinka teismo praktiką, pagal kurią, esant galimybei, informuotas vartotojas ginčijamus dizainus palygins tiesiogiai (žr. sprendimų PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 55 punktą ir Neuman ir kt. / José Manuel Baena Grupo, C‑101/11 P ir C‑102/11 P, EU:C:2012:641, 54 punktą), nes toks palyginimas iš tikrųjų susijęs su įspūdžiu, kurį šiam vartotojui padarė ne ankstesnių dizainų konkrečių savybių ar dalių derinys, o ankstesni individualizuoti ir nustatyti dizainai.

27

Žinoma, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, jog neatmestina, kad atitinkamame sektoriuje tokio tiesioginio palyginimo nebus galimybės atlikti arba jis bus neįprastas būtent dėl specifinių faktinių aplinkybių ar ankstesniu prekių ženklu ir ginčijamu dizainu vaizduojamų daiktų savybių. Tokiomis aplinkybėmis jis pažymėjo, kad šiuo klausimu, nesant aiškios nuorodos Reglamente Nr. 6/2002, negalima manyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo nustatyti, kad galimi dizainai turi būti lyginami tik tiesiogiai (žr. sprendimų PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, EU:C:2011:679, 55 ir 57 punktus ir Neuman ir kt. / José Manuel Baena Grupo, EU:C:2012:641, 54 ir 56 punktus).

28

Tačiau šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, nors Teisingumo Teismas pripažino, kad galima netiesiogiai palyginti nagrinėjamus dizainus, paskui jis tik nusprendė, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nepadarydamas teisės klaidos galėjo savo samprotavimus grįsti atmintyje išlikusiais netiksliais šių dizainų sukelto bendro įspūdžio prisiminimais (žr. sprendimų PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, EU:C:2011:679, 58 punktą ir Neuman ir kt. / José Manuel Baena Grupo, EU:C:2012:641, 57 punktą).

29

Kaip savo išvados 48–50 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, toks netiksliais prisiminimais paremtas netiesioginis palyginimas susijęs ne su kelių ankstesnių dizainų konkrečių savybių, o su nustatytų dizainų prisiminimu.

30

Išdėstyti svarstymai negali būti paneigti Dunnes pateiktais argumentais.

31

Taigi, pirma, dėl argumentų, grindžiamų Reglamento Nr. 6/2002 14 ir 19 konstatuojamosiomis dalimis, kuriose vartojami atitinkamai žodžių junginiai „esama dizainų visuma“ ir „palyginti su kitais [dizainais]“, reikia priminti, kad Bendrijos teisės akto preambulė neturi privalomosios teisinės galios ir ja negali būti remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei aiškinant nuostatas akivaizdžiai jų formuluotei priešinga prasme (Sprendimo Deutsches Milch-Kontor, C‑136/04, EU:C:2005:716, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

32

Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad, nors Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamojoje dalyje nurodomas įspūdis, kurį informuotam vartotojui padaro „esama dizainų visuma“, šių žodžių nėra nė vienoje šio reglamento nuostatoje.

33

Be to, nei minėtų žodžių vartojimas, nei žodžių „palyginti su kitais [dizainais]“ vartojimas Reglamento Nr. 6/2002 19 konstatuojamojoje dalyje nereiškia, kad atitinkamas įspūdis siekiant taikyti šio reglamento 6 straipsnį padaromas ne ankstesniais individualizuotais dizainais, bet tokių dizainų atskirų savybių deriniu.

34

Antra, dėl TRIPS sutarties 25 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje esančios nuorodos į „žinomo dizaino požymių kombinacijas“ pakanka pažymėti, kad šios nuostatos formuluotė yra neprivalomo pobūdžio, todėl šios sutarties šalys neprivalo numatyti, kad turi būti vertinamas dizaino naujumas ir originalumas, palyginti su tokiomis kombinacijomis.

35

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, siekiant dizainą laikyti turinčiu individualių savybių, bendras įspūdis, kurį šis dizainas daro informuotam vartotojui, turi skirtis nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui daro ne kelių ankstesnių dizainų atskirų savybių derinys, o vienas ar keli ankstesni atskirai vertinami dizainai.

36

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad Bendrijos dizaino teismas neregistruotąjį Bendrijos dizainą laikytų galiojančiu, šio dizaino savininkas privalo įrodyti, kad dizainas turi individualių savybių, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 6 straipsnį, ar turi tik nurodyti tokias minėto dizaino savybes.

37

Iš pačios Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalies formuluotės matyti, jog tam, kad neregistruotasis Bendrijos dizainas būtų laikomas galiojančiu, jo savininkas turi, pirma, įrodyti, kad įvykdytos šio reglamento 11 straipsnyje numatytos sąlygos, ir, antra, nurodyti šio dizaino individualias savybes.

38

Remiantis Reglamento Nr. 6/2002 11 straipsnio 1 dalimi, šio reglamento 1 skirsnio reikalavimus atitinkantis dizainas saugomas kaip neregistruotasis Bendrijos dizainas trejus metus nuo tos datos, kai tas dizainas pirmą kartą tapo prieinamas Europos Sąjungos visuomenei.

39

Kaip nurodyta pačiame Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio pavadinime, jo 1 dalyje įtvirtinta registruotojo Bendrijos dizaino galiojimo prezumpcija, o 2 dalyje – neregistruotojo Bendrijos dizaino galiojimo prezumpcija.

40

Šios galiojimo prezumpcijos įgyvendinimas iš esmės nesuderinamas su Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalies aiškinimu, palaikomu Dunnes, pagal kurį įrodymai, kuriuos pagal šią nuostatą turi pateikti dizaino savininkas, būtent kad įvykdytos šio reglamento 11 straipsnyje numatytos sąlygos, apima įrodymus, kad atitinkamas dizainas taip pat atitinka visas minėto reglamento II antraštinės dalies 1 skirsnyje, t. y. šio reglamento 3–9 straipsniuose, išdėstytas sąlygas.

41

Be to, dėl Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalies kartu su šio reglamento 11 straipsniu aiškinimo, kurį siūlo Dunnes, 85 straipsnio 2 dalyje numatyta antroji sąlyga, t. y. kad dizaino savininkas turi nurodyti šio dizaino individualias savybes, netektų prasmės ir reikšmės.

42

Toks aiškinimas taip pat neatitiktų paprastumo ir greitumo tikslo, kuriuo, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 16 ir 17 konstatuojamųjų dalių, grindžiama neregistruotojo Bendrijos dizaino apsauga.

43

Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad skirtumas tarp ieškinių dėl registruotojo Bendrijos dizaino ir ieškinių dėl neregistruotojo Bendrijos dizaino Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnyje daromas dėl poreikio, kalbant apie pastarąją kategoriją, nustatyti datą, nuo kurios atitinkamam dizainui taikoma šiame reglamente numatyta apsauga, ir tikslų tokios apsaugos objektą. Iš tiesų dėl to, kad nėra registracijos formalumų, šiuos elementus gali būti sunkiau nustatyti neregistruotojo dizaino atveju negu registruotojo dizaino atveju.

44

Be to, jeigu Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad neregistruotasis Bendrijos dizainas gali būti laikomas galiojančiu, tik jei jo savininkas įrodo, kad dizainas atitinka visas minėto reglamento II antraštinės dalies 1 skirsnyje išdėstytas sąlygas, 85 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje atsakovui numatyta galimybė iškelti minėto dizaino galiojimo klausimą vykstant teisminiams ginčams arba paduodant priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo paskelbimo prarastų didelę dalį prasmės ir reikšmės.

45

Dėl Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalyje nurodytos antrosios sąlygos pakanka pažymėti, kad šios nuostatos formuluotė, kurioje tik reikalaujama, kad neregistruotojo Bendrijos dizaino savininkas nurodytų individualias dizaino savybes, yra visiškai aiški ir negali būti aiškinama kaip reiškianti pareigą įrodyti, kad atitinkamas dizainas turi individualių savybių.

46

Nors dėl to, kad nėra šios dizaino kategorijos registracijos formalumų, reikia, kad atitinkamo dizaino savininkas nurodytų pagal minėtą reglamentą reikalaujamos apsaugos objektą, jam pakanka nustatyti savo dizaino savybę (-es), dėl kurios (-ių) šis dizainas yra individualus.

47

Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, jog tam, kad Bendrijos dizaino teismas neregistruotąjį Bendrijos dizainą laikytų galiojančiu, šio dizaino savininkas neprivalo įrodyti, kad dizainas turi individualių savybių, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 6 straipsnį, o turi tik nurodyti tokias minėto dizaino savybes, t. y. nustatyti atitinkamo dizaino savybę (-es), dėl kurios (-ių), šio savininko teigimu, šis dizainas yra individualus.

48

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: