—

LVP NV, atstovaujamos advocaten R. Verbeke, P. Vlaemminck ir B. Van Vooren,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir J.‑C. Halleux,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos I. Chalkias ir A. Vasilopoulou,

—

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos S. Boelaert ir E. Karlsson,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Wils ir I. Zervas,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų (OL L 316, p. 1) galiojimo, atsižvelgiant į 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80) patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1 A priede pateikto 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (OL L 336, 1994, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 90, toliau – 1994 m. GATT) I straipsnį, XIII straipsnio 1 dalį ir 2 dalies d punktą ir (arba) bet kurią kitą taikomą šio susitarimo nuostatą.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant LVP NV (toliau – LVP) ir Belgische Staat ginčą dėl prašymo grąžinti muitus, kuriuos LVP sumokėjo importuodama bananus iš Kosta Rikos ir Ekvadoro.

3

Sprendimu 94/800 Europos Sąjungos Taryba patvirtino PPO steigimo sutartį ir šios sutarties 1, 2 ir 3 prieduose pateiktus susitarimus (toliau – PPO susitarimai); vienas iš šių susitarimų yra 1994 m. GATT.

4

PPO steigimo sutarties II straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Sutartys ir su jomis susiję dokumentai, įtraukti į 1, 2 ir 3 priedus <...> yra šios Sutarties sudėtinė dalis, privaloma visoms valstybėms narėms.“

5

Pagal PPO steigimo sutarties IV straipsnio 1 dalį įsteigiama Ministrų konferencija, kurią sudaro visų PPO narių atstovai. Minėtos sutarties IX straipsnio 3 ir 4 dalyse reglamentuojamos sąlygos, kuriomis Ministrų konferencija gali nuspręsti išskirtinėmis aplinkybėmis atidėti valstybės narės įsipareigojimą, nustatytą PPO steigimo sutartyje arba viename iš PPO susitarimų.

6

Pagal 1994 m. GATT I straipsnio 1 dalį:

„Muito mokesčių ir kitų rinkliavų, taikomų importuojant ar eksportuojant, tarptautinių mokėjimų už importą arba eksportą pervedimų atžvilgiu, apmokestinimo tokiais muito mokesčiais ir rinkliavomis taikomos metodikos atžvilgiu, visų importui ir eksportui taikomų taisyklių ir formalumų atžvilgiu <...> pranašumas, palankumas, lengvatos arba atleidimas nuo mokesčių, kuriuos Susitariančioji Šalis suteiktų prekei, kurios kilmės valstybė yra ji, arba kuri yra skirta kitai valstybei, yra iš karto ir besąlygiškai suteikiami tokiai pačiai prekei, kilusiai iš visų kitų Susitariančiųjų Šalių teritorijų arba skirtai joms <...>“

7

1994 m. GATT II straipsnyje „Tarifinių įsipareigojimų ir nuolaidų sąrašai“ („Schedules of Concessions“) numatyta:

„1.   

<...>

7.   Prie šio Susitarimo pridedami Sąrašai („Schedules“) yra laikomi šio Susitarimo I dalies neatsiejama dalimi.“

8

1994 m. GATT XIII straipsnyje dėl nediskriminacinio kiekybinių apribojimų taikymo principo nurodyta:

„1.   Susitariančioji Šalis netaiko draudimų ar apribojimų kitos Susitariančiosios Šalies prekių importui <...>, jei tokių prekių importui iš visų trečiųjų šalių <...> nėra taikomi panašūs draudimai ar apribojimai.

2.   Taikydamos importo apribojimus tam tikrai prekei, Susitariančiosios Šalys siekia tokio prekybos tai prekei paskirstymo, kuris leistų, kad visos Susitariančiosios Šalys gautų tą prekių dalį, kurią būtų galima įsigyti nesant tokių apribojimų, ir dėl to šalys laikosi šių nuostatų:

<...>

9

1994 m. GATT XXVIII straipsnyje „Sąrašų keitimas“ pateikiamos išsamios nuolaidų sąrašų keitimo taisyklės ir šiuo tikslu numatyta sudėtinga susitariančiųjų šalių derybų sistema.

10

1994 m. GATT XXVIII straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse numatyta:

„1.   Pirmąją kiekvieno trejų metų laikotarpio dieną, skaičiuojant pirmąjį laikotarpį nuo 1958 m. sausio 1 d. <...>, Susitariančioji Šalis (toliau šiame straipsnyje – prašanti Susitariančioji Šalis) derybomis ir susitarimu su Susitariančiąja šalimi, su kuria anksčiau buvo derėtasi dėl tokios nuolaidos, ir su kitomis Susitariančiosiomis šalimis, kurios, Susitariančiųjų Šalių manymu, turi pirmaeilį tiekimo interesą (šios dvi Susitariančiųjų šalių kategorijos kartu su prašančia Susitariančiąja šalimi toliau šiame straipsnyje yra vadinamos „labiausiai suinteresuotomis Susitariančiosiomis šalimis“), bei konsultuojantis su bet kuria kita Susitariančiąja šalimi, kurią Susitariančiosios šalys nustatė turint esminį suinteresuotumą šia nuolaida, gali pakeisti arba atšaukti nuolaidą, esančią atitinkamame prie šio Susitarimo pridedamame Sąraše.

<...>

3.   

<...>

5.   Iki 1958 m. sausio 1 d. arba iki bet kokio kito pagal šio straipsnio 1 dalį numatyto termino pabaigos, Susitariančioji Šalis, pranešusi apie tai Susitariančiosioms šalims, gali pasirinkti išlaikyti teisę keisti atitinkamą Sąrašą per kitą laikotarpį, remdamasi šio straipsnio 1–3 dalyse nurodyta tvarka. Jei Susitariančioji Šalis padaro tokį pasirinkimą, kitos Susitariančiosios šalys turi teisę per tą patį laikotarpį, remdamosi tokia pačia tvarka, pakeisti arba atšaukti nuolaidas, dėl kurių anksčiau buvo derėtasi su šia Susitariančiąja šalimi.“

11

2001 m. balandžio 11 ir 30 d. Sąjunga sudarė susitarimo memorandumus atitinkamai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Ekvadoro Respublika (toliau – susitarimo memorandumai dėl bananų), kuriuose nustatytos šių valstybių PPO pateiktų nagrinėti ginčų dėl importuojamiems bananams taikomo muitų tarifų režimo priemonės. Šiuose susitarimo memorandumuose numatyta, kad ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Sąjunga bananų importui nustato išimtinai muitų tarifų režimą.

12

Su Ekvadoro Respublika sudarytame susitarimo memorandume dėl bananų numatyta, kad derybos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį, per kurias ši valstybė bus pripažinta pagrindine tiekėja, bus pradėtos tam tinkamu laiku.

13

2001 m. lapkričio 14 d. Dohoje susirinkusi PPO ministrų konferencija suteikė Sąjungai atleidimą nuo 1994 m. GATT I straipsnyje nustatytų įsipareigojimų (toliau – Dohos atleidimas nuo įsipareigojimų) tam, kad Sąjunga galėtų Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) (toliau – AKR valstybės) kilmės produktams nustatyti lengvatinį tarifų režimą, kaip reikalaujama Partnerystės susitarime tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytame 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (OL L 317, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 35 t., p. 3) ir Bendrijos vardu patvirtintame 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2003/159/EB (OL L 65, 2003, p. 27; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 46 t., p. 121, toliau – AKR ir EB partnerystės susitarimas), neprivalėdama tokio paties lengvatinio režimo suteikti bet kurios kitos PPO narės panašiems produktams.

14

Tačiau Ministrų konferencijos sprendimo, kuriuo suteiktas Dohos atleidimas nuo įsipareigojimų, priede numatyta konkreti Sąjungos ir valstybių, kurių bananams taikomas didžiausio palankumo statusas (toliau – DPS valstybės), arbitražo procedūra rengiant derybas pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį, siekiant išsiaiškinti, ar nustačius naują numatomą muitų tarifą, kurį Sąjunga taiko bananams, būtų bent išlaikytas bendras DPS valstybių bananų tiekėjų patekimas į rinką.

15

Minėtame priede numatyta, kad derybos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį ir ši arbitražo procedūra užbaigiamos prieš 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojant naujam Sąjungos išimtinai muitų tarifų režimui.

16

2009 m. gruodžio 15 d. Sąjunga ir kai kurios Lotynų Amerikos DPS valstybės parafavo Europos Sąjungos ir Brazilijos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Peru ir Venesuelos Ženevos susitarimą dėl prekybos bananais (toliau – Ženevos susitarimas), pasirašytą 2010 m. gegužės 31 d. ir patvirtintą 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimu 2011/194/ES (OL L 88, p. 66).

17

Ženevos susitarimo 3 straipsnio a punkte numatyti didžiausi muitai, kuriuos nuo 2009 m. gruodžio 15 d. Sąjunga taiko bananams, ir šių muitų sumos iki 2017 m. sausio 1 d. bus laipsniškai sumažintos nuo 148 eurų už toną iki 114 eurų už toną.

18

Iš Ženevos susitarimo 5 dalies matyti, kad turi būti išnagrinėti neišspręsti PPO ginčai ir visi laikantis 1994 m. GATT XXIV bei XXVIII straipsniuose nustatytos tvarkos ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos prekybos bananais režimą DPS valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, pateikti skundai. Be to, minėtoje dalyje numatyta, kad Ženevos susitarimo šalys PPO ginčų sprendimo institucijai bendrai praneša apie bendrą sprendimą, kuriuo sutarė tuos ginčus nutraukti.

19

1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo (OL L 47, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 388) IV dalimi bananų sektoriuje ankstesnės skirtingos nacionalinės tvarkos pakeistos bendra prekybos su trečiosiomis šalimis tvarka.

20

Reglamento Nr. 404/93 15 straipsnyje, atsižvelgiant į minėto reglamento IV dalį, apibrėžtos keturios bananų kategorijos, t. y. tradiciniai AKR valstybių bananai, netradiciniai AKR valstybių bananai, trečiųjų šalių ne AKR valstybių bananai ir bendrijos bananai.

21

Reglamento Nr. 404/93 18 straipsnyje buvo numatyta kiekvienais metais trečiųjų šalių ne AKR valstybių bananų ir netradicinių AKR valstybių bananų importui leisti pradėti naudoti 2 milijonų tonų (grynojo svorio) tarifinę kvotą, tačiau šioms dviem bananų kategorijoms buvo taikomos skirtingos muitų tarifų normos.

22

Vėliau Reglamentas Nr. 404/93 buvo keičiamas kelis kartus.

23

1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, p. 105; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 432), 2001 m. sausio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2001 (OL L 31, p. 2; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 31 t., p. 226) ir 2001 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2587/2001 (OL L 345, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 422) buvo iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 404/93 15–20 straipsniai, visų pirma dėl tarifinės kvotos ir muitų sumų, nustatytų pastarojo reglamento 18 straipsnyje.

24

Reglamento Nr. 404/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2587/2001, 16 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis straipsnis ir 17–20 straipsniai taikomi šviežių produktų, klasifikuojamų pagal KN kodą 08030019, importui, kol tiems produktams įsigalios, ne vėliau kaip 2006 m. sausio 1 d., Bendrojo muitų tarifo norma, nustatyta [1994 m. GATT] XXVIII straipsnyje numatyta tvarka.“

25

Reglamento Nr. 404/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2587/2001, 18 straipsnyje nurodyta:

„1.   Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. atidaromos šios tarifinės kvotos:

Kvotos A ir B atidaromos visose trečiosiose šalyse išaugintų produktų importui.

Kvota C atidaroma AKR [valstybėse] išaugintų produktų importui.

<...>

2.   Bananams, importuojamiems pagal A ir B kvotas bei importuojamiems iš trečiųjų šalių, išskyrus AKR [valstybes], taikomas 75 eurų už toną muitas. AKR valstybėse išaugintų produktų importui taikomas nulinis muitas.

3.   Importui pagal kvotą C taikomas nulinis muitas.

<...>“

26

Reglamento Nr. 1964/2005 1–7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

27

Šio reglamento 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Tarifo norma bananams (KN kodas 0803 00 19) yra 176 EUR už toną.

2.   Pradedant 2006 m. sausio 1 d., kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iš AKR [valstybių] importuotiems bananams (KN kodas 0803 00 19) atidaroma 775000 tonų grynojo svorio autonominė tarifinė kvota, kuriai taikomas nulinis muito tarifas.“

28

2010 m. gegužės 31 d. pasirašius Ženevos susitarimą Reglamentas Nr. 1964/2005 buvo panaikintas 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 306/2011 (OL L 88, p. 44).

29

Iš Reglamento Nr. 306/2011 3 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal Ženevos susitarimą Sąjunga laipsniškai nuo 176 eurų už toną iki 114 eurų už toną sumažins bananams taikomus muitus. Per pirmąjį mažinimo etapą, kuris nuo 2009 m. gruodžio 15 d. – susitarimo parafavimo dienos – buvo taikomas atgaline data, muitų tarifas buvo sumažintas iki 148 eurų už toną.

30

LVP yra Belgijoje įsteigta bananus importuojanti bendrovė.

31

Ginčas pagrindinėje byloje susijęs su LVP pateiktu prašymu grąžinti 176 eurų už toną muitų permoką už bananų iš Kosta Rikos ir Ekvadoro importą, vykdytą nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d., daugiausia 2006 m. antrąjį–ketvirtąjį ketvirtį (toliau – nagrinėjamas laikotarpis).

32

Šis 2009 m. sausio 6 d. muitų ir akcizų administracijos regioninei Gento direkcijai pateiktas prašymas buvo atmestas 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu.

33

2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinis skundas, kurį 2009 m. liepos 27 d. LVP pateikė generaliniam muitų ir akcizų administratoriui dėl 2009 m. gegužės 20 d. sprendimo atmesti prašymą, buvo pripažintas nepagrįstu, nes muitų sumokėjimo momentu teisiškai buvo privaloma juos sumokėti remiantis Sąjungos teise.

34

2013 m. vasario 7 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kanceliarijai pateiktu skundu LVP apskundė generalinio muitų ir akcizų administratoriaus sprendimą.

35

Atsižvelgdama į Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO teisę LVP ginčija Reglamentu Nr. 1964/2005 nustatytos 176 eurų už toną muitų tarifo normos, nuo 2006 m. sausio 1 d. taikomos bananams ne iš AKR valstybių, galiojimą. LVP teigimu, minėtame reglamente numatytas režimas galėjo būti taikomas tik nuo Ženevos susitarimo parafavimo dienos, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 15 d., todėl nagrinėjamu laikotarpiu dar turėjo būti taikoma 75 eurų už toną muitų tarifo norma, Reglamentu Nr. 404/93, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 2587/2001, nustatyta bananams, importuojamiems iš trečiųjų šalių ne AKR valstybių pagal minėtame reglamente nurodytas A ir B kvotas.

36

Visų pirma remdamasis Reglamento Nr. 404/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2587/2001, 16 straipsnio 1 dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nagrinėjamu laikotarpiu derybos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį dar nebuvo baigtos, todėl, jo teigimu, 75 eurų už toną muitų tarifo norma, taikoma 2,2 milijono tonų kvotai A, kurią Reglamentu Nr. 404/93, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 2587/2001, leista pradėti naudoti trečiųjų šalių bananų importui, vis dar galiojo šiuo laikotarpiu ir negalėjo būti pakeista muitų tarifo norma, numatyta Reglamente Nr. 1964/2005. Sąjunga, viena šalis, ir, be kita ko, Kosta Rika ir Ekvadoro Respublika, kita šalis, pasiekė susitarimą tik 2009 m. gruodžio 15 d. Todėl tik nuo šios dienos ši 75 eurų už toną muitų tarifo norma nebegaliojo.

37

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Ekvadoro Respublika padavė skundą kompetentingiems PPO organams dėl 176 eurų už toną muitų tarifo normos nustatymo. Ataskaitoje dėl šios bylos PPO apeliacinė taryba nusprendė, kad 2,2 milijono tonų kvota, kuriai taikoma 75 eurų už toną tarifo norma, lieka galioti, kol bus baigtos derybos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį, o tai įvyko 2009 m. gruodžio 15 d.

38

Nors pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką PPO teisės nuostatos neveikia tiesiogiai (žr. Sprendimą Van Parys, C‑377/02, EU:C:2005:121), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vis dėlto Teisingumo Teismas gali tikrinti, ar Sąjungos teisės aktai suderinami su PPO susitarimais, jeigu minėti teisės aktai konkrečiai priimti įgyvendinant PPO teisės nuostatas arba juose aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas (žr. Sprendimo Nakajima / Taryba, C‑69/89, EU:C:1991:186, 31 punktą; Sprendimo FIAMM ir FIAMM Technologies / Taryba ir Komisija, T‑69/00, EU:T:2005:449, 114 punktą ir Sprendimo Fedon & Figli ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑135/01, EU:T:2005:454, 107 punktą).

39

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, kad reglamentų, reglamentuojančių importą bananų sektoriuje, konstatuojamosiose dalyse nurodoma PPO ir derybos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį. Taigi negalima atmesti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją vertinti Reglamento Nr. 1964/2005 teisėtumą atsižvelgiant į PPO taisykles.

40

Tokiomis aplinkybėmis rechtbank van eerste aanleg te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamentu Nr. 1964/2005], kurį <...> Sąjunga taikė nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 15 d., pažeidžiamas 1994 m. GATT I straipsnis, XIII straipsnio 1 dalis ir 2 dalies d punktas bei XXVIII straipsnis ir (arba) bet kuri kita taikoma 1994 m. GATT nuostata, vertinama atskirai ar kartu, kiek juo nustatyta 176 eurų už toną muitų tarifo norma bananams (KN kodas 0803 00 19), nesilaikant nuolaidų dėl bananų, dėl kurių susitarė [bendrija], prieš šioje srityje sudarant naują PPO susitarimą, dėl kurio derėtasi?“

41

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentu Nr. 1964/2005 pažeidžiamas 1994 m. GATT I straipsnis, XIII straipsnio 1 dalies ir 2 dalies d punktas bei XXVIII straipsnis ir (arba) bet kuri kita 1994 m. GATT nuostata, kiek šiuo reglamentu nustatyta 176 eurų už toną muitų tarifo norma, taikoma bananams nuo 2006 m. sausio 1 d.

42

Be to, kad minėtu reglamentu leista pradėti taikyti nulinio tarifo autonominę 775000 tonų grynojo svorio kvotą bananų importui iš AKR valstybių, Reglamentu Nr. 1964/2005 nuo 2006 m. sausio 1 d. bananų importui į Sąjungą įvestas išimtinai muitų tarifų režimas ir nustatyta 176 eurų už toną muitų tarifo norma, taikoma bananams nuo tos dienos.

43

Nagrinėjant prejudicinį klausimą visų pirma reikia išsiaiškinti, ar 1994 m. GATT nuostatomis privatiems asmenims suteikiamos teisės, kuriomis jie gali tiesiogiai remtis nacionaliniame teisme siekdami prieštarauti šios muitų tarifo normos, nustatytos Reglamento Nr. 1964/2005 1 straipsnio 1 dalyje, taikymui.

44

Šiuo aspektu visų pirma reikia priminti, kad PPO susitarimai, atsižvelgiant į jų pobūdį ir bendrą struktūrą, iš esmės nėra normos, į kurias atsižvelgdamas Teisingumo Teismas tikrina Sąjungos institucijų aktų teisėtumą (žr. Sprendimo Portugalija / Taryba, C‑149/96, EU:C:1999:574, 47 punktą; Nutarties OGT Fruchthandelsgesellschaft, C‑307/99, EU:C:2001:228, 24 punktą; Sprendimo Omega Air ir kt., C‑27/00 ir C‑122/00, EU:C:2002:161, 93 punktą; Petrotub ir Republica / Taryba, C‑76/00 P, EU:C:2003:4, 53 punktą; Sprendimo Biret International / Taryba, C‑93/02 P, EU:C:2003:517, 52 punktą ir Sprendimo Van Parys, EU:C:2005:121, 39 punktą).

45

Teisingumo Teismas yra konstatavęs, jog pagal sistemą, nustatytą remiantis PPO susitarimais, svarbus vaidmuo suteikiamas šalių deryboms (žr. Sprendimo Portugalija / Taryba, EU:C:1999:574, 36 punktą), ir nusprendęs, kad nustačius teisminėms institucijoms pareigą netaikyti vidaus teisės normų, kurios prieštarauja PPO susitarimams, iš susitariančiųjų šalių teisės aktų leidybos ir vykdomųjų institucijų būtų atimta galimybė, visų pirma suteikta Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos, kuris sudaro PPO steigimo sutarties 2 priedą (toliau – Susitarimas dėl ginčų sprendimo), 22 straipsnyje, derybomis pasiekti, nors ir laikiną, sprendimą (žr. Sprendimo Portugalija / Taryba, EU:C:1999:574, 40 punktą ir Sprendimo Van Parys, EU:C:2005:121, 48 punktą).

46

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog pripažinus, kad Sąjungos teismas turi tiesioginę užduotį užtikrinti Sąjungos teisės suderinamumą su PPO taisyklėmis, iš Sąjungos teisės aktų leidybos ir vykdomųjų institucijų būtų atimama diskrecija, kuria naudojasi panašios Sąjungos prekybos partnerių institucijos. Nustatyta, kad kai kurios susitariančiosios šalys, tarp kurių – svarbiausi Sąjungos prekybos partneriai – iš PPO susitarimų dalyko ir tikslo aiškiai padarė išvadą, kad šie susitarimai nepriskiriami prie normų, į kurias atsižvelgdamos teisminės institucijos tikrina vidaus teisės normų teisėtumą. Nesant tokio abipusiškumo, jeigu tai būtų priimtina, galėtų būti netolygiai taikomos PPO taisyklės (žr. Sprendimo Portugalija / Taryba, EU:C:1999:574, 43–46 punktus; Sprendimo Van Parys, EU:C:2005:121, 53 punktą ir Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, EU:C:2008:476, 119 punktą).

47

Tik tais atvejais, kai Sąjunga siekė įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO arba kai Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Teisingumo Teismas turi tikrinti nagrinėjamo Sąjungos akto teisėtumą, atsižvelgdamas į PPO taisykles (kiek tai susiję su 1947 m. Bendruoju susitarimu dėl muitų tarifų ir prekybos, žr. Sprendimo Fediol / Komisija, 70/87, EU:C:1989:254, 19–22 punktus ir Sprendimo Nakajima / Taryba, EU:C:1991:186, 31 punktą ir, kiek tai susiję su PPO susitarimais, Sprendimo Portugalija / Taryba, EU:C:1999:574, 49 punktą; Sprendimo Biret International / Taryba, EU:C:2003:517, 53 punktą ir Sprendimo Van Parys, EU:C:2005:121, 40 punktą).

48

Priešingai, nei tvirtina LVP, nagrinėjamu atveju tokios išskirtinės situacijos nėra.

49

Visų pirma reikia priminti, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bendru bananų rinkos organizavimu, nustatytu Reglamente Nr. 404/93 ir vėliau iš dalies pakeistu, Sąjungos teisės sistemoje nesiekiama užtikrinti pagal 1994 m. GATT prisiimto konkretaus įsipareigojimo įgyvendinimo, taip pat aiškiai nedaroma nuoroda į konkrečias šio susitarimo nuostatas (Nutarties OGT Fruchthandelsgesellschaft, EU:C:2001:228, 28 punktas).

50

Toliau pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1964/2005 nustačiusi 176 eurų už toną muitų tarifo normą, taikomą bananams ne iš AKR valstybių nuo 2006 m. sausio 1 d., Sąjunga nesiekė savo teisės sistemoje užtikrinti konkretaus PPO prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimo, kuriuo būtų galima pateisinti negalėjimo remtis PPO taisyklėmis Sąjungos teisme išimtį ir leista šiam teismui tikrinti Sąjungos nuostatų teisėtumą atsižvelgiant į šias taisykles.

51

Šiuo aspektu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog su Ekvadoro Respublika ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis sudariusi susitarimo memorandumus dėl bananų, kuriuose numatyta, kad ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Sąjunga bananų importui nustato išimtinai muitų tarifų režimą, Sąjunga vedė derybas pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį, siekdama pakeisti nuolaidas, kurias ji taiko bananams, ir remiantis PPO ministrų konferencijos sprendimo, kuriuo jai suteiktas Dohos atleidimas nuo įsipareigojimų, priedu pasiekti susitarimą dėl importo muitų, kuriais būtų išlaikytas bendras patekimas į bananų iš DPS valstybių rinką.

52

Pradėjus kelias PPO ginčų sprendimo procedūras, pirma, pagal PPO ministrų konferencijos sprendimo, kuriuo Sąjungai suteiktas Dohos atleidimas nuo įsipareigojimų, priedą dėl Sąjungos pasiūlytų muitų tarifo normų ir, antra, pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo dėl Reglamente Nr. 1964/2005 nustatytos 176 eurų už toną muitų tarifo normos, galiausiai 2009 m. gruodžio 15 d. Sąjunga ir atitinkamos Lotynų Amerikos DPS valstybės derybomis pasiekė sprendimą, priimdamos Ženevos susitarimą.

53

Minėtame susitarime, be bananams taikomos muitų tarifo normos mažinimo laipsniškai nuo 2009 m. gruodžio 15 d., be kita ko, numatyta, kad turi būti išnagrinėti neišspręsti PPO ginčai, kiek tai susiję su bananams taikomu režimu, ir visi pagal 1994 m. GATT XXIV ir XXVIII straipsniuose nustatytą tvarką DPS valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, pateikti skundai. Kaip iš esmės pažymi Belgijos ir Graikijos vyriausybės, Taryba ir Komisija, iš to išplaukia, kad pasibaigus deryboms, kurias vedė Sąjunga, DPS valstybės, Ženevos susitarimo šalys, galutinai pritarė Reglamente Nr. 1964/2005 numatyto 176 eurų už toną muitų tarifo normos taikymui nagrinėjamu laikotarpiu; vis dėlto šios valstybės dėl šios muitų tarifo normos pradėjo ginčų sprendimo procedūras ir vykstant šioms procedūroms buvo nuspręsta, kad ši norma nesuderinama su atitinkamomis 1994 m. GATT nuostatomis.

54

Todėl reikia konstatuoti, kad režimu, kurį Sąjunga pasiekė Ženevos susitarimu, ypač DPS valstybių, šio susitarimo šalių, įsipareigojimu užbaigti visus neišspręstus ginčus ir skundus, parodoma būtinybė pripažinti Sąjungos institucijų veiksmų laisvę vykstant deryboms, po kurių priimtas šis susitarimas.

55

Kalbant konkrečiau, reikia pažymėti, jog, pirma, susitarimo memorandumuose dėl bananų tikrai numatyta, kad ne vėliau kaip iki 2006 m. sausio 1 d. Sąjunga bananų importui nustato išimtinai muitų tarifų režimą, o ši taip pat įsipareigoja surengti derybas pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį tam tinkamu laiku, ir, antra, pagal Ministrų konferencijos sprendimo, kuriuo Sąjungai suteiktas Dohos atleidimas nuo įsipareigojimų, priedą šiuo aspektu ji turėjo laikytis konkrečios arbitražo procedūros, kad būtų pasiektas susitarimas dėl importo muitų, kuriais būtų išlaikytas bendras patekimas į bananų iš DPS valstybių rinką. Tačiau svarbu konstatuoti, kad šiuose memorandumuose, šiame priede ir net pagal minėtą priedą 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir spalio 27 d. priimtuose dviejuose arbitražo sprendimuose, nurodytuose Reglamento Nr. 1964/2005 5 konstatuojamojoje dalyje, nenustatytas Sąjungos taikytinas importo muitų dydis.

56

Be to, susitarimo memorandumai dėl bananų nepaminėti Reglamente Nr. 1964/2005, o šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje tik nurodyta, kad „[Reglamente Nr. 404/93, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 2587/2001] numatyta ne vėliau kaip nuo 2006 m. sausio 1 d. bananų importui pradėti taikyti vien tik tarifinį režimą“.

57

Taip pat vėliau vykstant ginčų sprendimo procedūroms pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo buvo nuspręsta, kad Reglamente Nr. 1964/2005 nustatyta 176 eurų už toną muitų tarifo norma nesuderinama su atitinkamomis 1994 m. GATT nuostatomis. Priešingai, nei teigia LVP, šia aplinkybe patvirtinama išvada, kad nustačiusi tokio dydžio nuo 2006 m. sausio 1 d. bananams taikomą muitų tarifo normą Sąjunga nesiekė užtikrinti konkretaus PPO prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimo.

58

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamentas Nr. 1964/2005 negali būti nagrinėjamas kaip priemonė, skirta konkretaus PPO prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimui Sąjungos teisės sistemoje užtikrinti.

59

Galiausiai vien dėl Sąjungos pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį vykdytų derybų paminėjimo Reglamento Nr. 1964/2005 2–5 konstatuojamosiose dalyse negalima laikyti, kad šis reglamentas atitiko antrą sąlygą, kuria, kaip matyti iš šio sprendimo 47 punkto ir remiantis Sprendimu Fediol / Komisija (EU:C:1989:254, 19–22 punktai), galima pateisinti negalėjimo remtis PPO taisyklėmis Sąjungos teisme išimtį, t. y. sąlygą, kad nagrinėjamame Sąjungos akte turi būti aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas.

60

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad 1994 m. GATT nuostatomis privatiems asmenims nesuteikiamos teisės, kuriomis jie gali tiesiogiai remtis nacionaliniame teisme siekdami prieštarauti 176 eurų už toną muitų tarifo normos, nustatytos Reglamento Nr. 1964/2005 1 straipsnio 1 dalyje, taikymui.

61

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytos ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu patvirtintos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutarties 1 A priede pateikto 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos nuostatomis privatiems asmenims nesuteikiamos teisės, kuriomis jie gali tiesiogiai remtis nacionaliniame teisme siekdami prieštarauti 176 eurų už toną muitų tarifo normos, nustatytos 2005 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1964/2005 dėl bananų muitų tarifų normų 1 straipsnio 1 dalyje, taikymui.