1

Savo ieškiniais Europos Parlamentas ir Europos Komisija prašo panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1243/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 352, p. 10, toliau – ginčijamas reglamentas).

2

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, p. 59; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 4 sk., 5 t., p. 460, toliau – pagrindinis reglamentas) buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, p. 22).

3

Pagrindinio reglamento 6 ir 7 konstatuojamosios dalys buvo suformuluotos taip:

4

Minėto reglamento 1 straipsnyje bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) taikymo sritis buvo apibrėžta taip:

„1.   [BŽP] turi apimti gyvųjų vandens išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą, akvakultūrą ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba Bendrijos vandenyse arba kai ją vykdo Bendrijos žvejybos laivai arba valstybių narių piliečiai, nepažeidžiant vėliavos valstybės tiesioginės atsakomybės.

2.   [BŽP] turi numatyti aiškias priemones, susijusias su:

<...>“

5

To paties reglamento 2 straipsnio 1 dalyje BŽP tikslai buvo apibrėžti taip:

„[BŽP] turi garantuoti, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausojančias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas.

Tuo tikslu Bendrija turi imtis atsargos principų, skirtų saugoti ir apsaugoti gyvuosius vandens išteklius, numatyti tausojantį jų naudojimą ir sumažinti žvejybos poveikį jūros ekosistemoms. Ji turi siekti progresyviai įgyvendinti ekosistema paremtą žvejybos valdymo būdą, <...>“

6

Pagrindinio reglamento 4 straipsnio, nustačiusio priemones, kurių turi būti imtasi tvarumo tikslui pasiekti, 2 dalyje buvo numatyta:

„Jose gali būti nurodomos kiekvienai išteklių rūšiai ar išteklių grupėms skirtos priemonės, taikomos ribojant mirtingumą dėl žvejybos ir žvejybos poveikį aplinkai tokiais būdais:

<...>“

7

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, p. 20, ir klaidų ištaisymas OL L 231, 2010, p. 6), pagal EB sutarties 37 straipsnį priėmė Europos Sąjungos Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Parlamentu.

8

Šio reglamento 7 ir 9 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<...>

9

Minėto reglamento 5 straipsnyje nurodytas menkių išteklių atkūrimo plano tikslas – užtikrinti, kad šie „ištekliai būtų tausiai naudojami taikant didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą“. Remiantis šio 5 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šis tikslas turi būti pasiekiamas išlaikant atitinkamą menkių mirtingumo koeficientą.

10

Šiam tikslui pasiekti to paties reglamento 6–10 straipsniuose numatytos konkrečios bendro leidžiamo sugauti kiekio (BLSK) nustatymo kiekvienais metais taisyklės, o jo 11–17 straipsniuose – žvejybos pastangų ribojimo taisyklės.

11

Būtent Reglamento Nr. 1342/2008 9 straipsnyje iki šio reglamento pakeitimo ginčijamu reglamentu buvo numatytos išsamios BLSK nustatymo neturint pakankamai duomenų taisyklės, kai šio reglamento 7 ir 8 straipsniuose numatytos BLSK nustatymo taisyklės negalėjo būti taikomos dėl to, kad trūksta pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos. Be to, šio reglamento 12 straipsnyje buvo nustatytas didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų apskaičiavimo būdas.

12

Ginčijamo reglamento 3–5 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

13

Ginčijamo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priežastys, dėl kurių šis reglamentas, kuriuo buvo pakeisti Reglamento Nr. 1342/2008 9 ir 12 straipsniai, buvo priimtas remiantis SESV 43 straipsnio 3 dalimi, o ne SESV 43 straipsnio 2 dalimi.

14

Minėta konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„9 ir 12 straipsnių pakeitimais nustatomos išsamios konkrečios taisyklės žvejybos galimybėms nustatyti taikant BLSK ir žvejybos pastangų apribojimus. Jais pritaikomos šiuo metu galiojančios žvejybos galimybių nustatymo taisyklės nekeičiant menkių išteklių plano tikslo. Todėl tai yra priemonės, kuriomis nustatomi ir skiriami [paskirstomi] BLSK ir žvejybos pastangų apribojimai, ir jos negali būti laikomos nei bendrą žuvininkystės rinkų organizavimą nustatančiomis nuostatomis, nei nuostatomis, kurios būtinos [BŽP] tikslams pasiekti.“

15

Šio reglamento 1 straipsnio 1 punkte, kuriuo pakeistas Reglamento Nr. 1342/2008 9 straipsnis, numatyta speciali BLSK nustatymo tvarka:

„1.   Jei neturima pakankamai informacijos BLSK nustatyti pagal 7 straipsnį, Kategato sąsiauryje, rajone į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje nustatomi mokslinėse rekomendacijose nurodyto lygio menkių išteklių BLSK. Tačiau, jei mokslinėse rekomendacijose nurodytas BLSK lygis yra daugiau kaip 20 % didesnis už ankstesnių metų BLSK, nustatomi 20 % didesni nei ankstesniais metais BLSK, arba jei mokslinėse rekomendacijose nurodytas lygis yra daugiau kaip 20 % mažesnis už ankstesnių metų BLSK, nustatomi 20 % mažesni nei ankstesniais metais BLSK.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, tais atvejais, kai mokslinės rekomendacijos rodo, kad specializuota žvejyba neturėtų būti vykdoma ir kad:

3.   Jei neturima pakankamai informacijos BLSK nustatyti pagal 8 straipsnį, menkių išteklių BLSK Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje nustatomi taikant mutatis mutandis šio straipsnio 1 ir 2 dalis, nebent per konsultacijas su Norvegija būtų nustatytas kitoks BLSK lygis.

4.   Jei mokslinės konsultacijos rodo, kad 8 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų taisyklių taikymas nėra tinkamas plano tikslams pasiekti, Taryba, nepaisydama pirmiau minėtų nuostatų, gali nuspręsti dėl alternatyvaus BLSK lygio.“

16

Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 2 punkto a papunktis suformuluotas taip:

„[Reglamento Nr. 1342/2008 12 straipsnio] 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Sudėtinėms žvejybos pastangų grupėms, kurių bendro sužvejojamų menkių kiekio procentinė dalis pagal 3 dalies d punktą yra 20 % arba daugiau, taikomi metiniai patikslinimai. Atitinkamų grupių didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos apskaičiuojamos taip:

17

Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 2 punkto b papunktis, kuriuo į Reglamento Nr. 1342/2008 12 straipsnį įterpiama nauja 6 dalis, suformuluotas taip:

„pridedama ši dalis:

„6.   Nukrypstant nuo 4 dalies, jei didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos sumažinamos ketverius metus iš eilės, Taryba gali nuspręsti didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms vienus ar kelerius tolesnius metus metinio patikslinimo netaikyti.““

18

2012 m. rugsėjo 12 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1342/2008 (COM(2012) 498 final), siekdama patobulinti ir išaiškinti pastarojo nuostatas.

19

Šis reglamento pasiūlymas buvo pagrįstas SESV 43 straipsnio 2 dalimi ir juo siekiama išspręsti tam tikras problemas, susijusias su Reglamente Nr. 1342/2008 numatyto menkėms skirto plano įgyvendinimu. Jame buvo numatyti tokie pakeitimai:

20

2012 m. gruodžio 19 d. Taryba, kaip teisinį pagrindą pasirinkusi SESV 43 straipsnio 3 dalį, ginčijamu reglamentu priėmė ne visas reglamento pasiūlymo COM(2012) 498 final nuostatas, o tik pakeitimus, susijusius su Reglamento Nr. 1342/2008 9 ir 12 straipsniais.

21

Į Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio, per kurį buvo priimtas ginčijamas reglamentas, protokolą buvo įtrauktas Komisijos pareiškimas. Šis pareiškimas suformuluotas taip:

22

Ginčijamas reglamentas buvo paskelbtas 2012 m. gruodžio 21 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigaliojo 2012 m. gruodžio 22 d.

23

Manydami, kad minėtas reglamentas buvo priimtas remiantis klaidingu teisiniu pagrindu ir turėjo būti pagrįstas SESV 43 straipsnio 2 dalimi, Parlamentas (byloje C‑124/13) ir Komisija (byloje C‑125/13) pareiškė nagrinėjamus ieškinius.

24

Parlamentas ir Komisija prašo Teisingumo Teismo panaikinti ginčijamą reglamentą ir priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas. Komisija taip pat prašo palikti galioti šio reglamento padarinius protingą laikotarpį po šio sprendimo paskelbimo, t. y. daugiausia vienus metus, skaičiuojant nuo kitų metų po šio sprendimo priėmimo sausio 1 d.

25

Taryba prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinius ir priteisti iš Parlamento ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Nepatenkinus šio reikalavimo, jeigu Teisingumo Teismas minėtą reglamentą panaikintų, Taryba prašo pagal SESV 264 straipsnį palikti galioti šio reglamento padarinius.

26

2013 m. balandžio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑124/13 ir C‑125/13 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

27

2013 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai buvo leista įstoti į abi bylas palaikyti Tarybos reikalavimų.

28

Byloje C‑124/13 Parlamentas nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės klaida pasirenkant SESV 43 straipsnio 3 dalį kaip ginčijamo reglamento teisinį pagrindą.

29

Šį ieškinio pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Parlamentas tvirtina, kad kaip žuvų išteklių apsaugos ir valdymo priemonė kiekvienas daugiametis planas, kaip nagrinėjamas šiose bylose, yra tik su BŽP tvarumo ir apsaugos tikslais susijusių nuostatų visuma, dėl to jis visas turi būti priimtas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį. Antroje dalyje Parlamentas teigia, kad visas reglamento pasiūlymas COM(2012) 498 final turėjo būti priimtas remiantis SESV 43 straipsnio 2 dalimi. Išskaidžiusi šį pasiūlymą ir minėtu reglamentu priėmusi tik kai kuriuos Komisijos pasiūlytus pakeitimus, Taryba, rinkdamasi procedūrinį būdą, neatsižvelgė į Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo pasirinkimu.

30

Byloje C‑125/13 Komisija nurodo tris ieškinio pagrindus. Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės klaida, susijusia su SESV 43 straipsnio 3 dalies, kaip ginčijamo reglamento teisinio pagrindo, pasirinkimu. Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės klaida, susijusia su Tarybos taikyta procedūra, pagal kurią priimant šį reglamentą nepagrįstai neįtraukti Parlamentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos pateikto reglamento pasiūlymo iškraipymu, pažeidžiant jos turimą išimtinę iniciatyvos teisę.

31

Parlamento ieškinio vienintelio pagrindo pirmoje dalyje ir Komisijos ieškinio pirmajame pagrinde šios institucijos tvirtina, kad priimdama ginčijamą reglamentą pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį, o ne jo 2 dalį Taryba padarė teisės klaidą.

32

Jų manymu, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai SESV 43 straipsnio 3 dalis yra nuo šio straipsnio 2 dalyje numatytos įprastos teisėkūros procedūros taikymo leidžianti nukrypti nuostata, dėl to ši 3 dalis, kiek tai susiję su jos taikymo sritimi, turi būti aiškinama siaurai. Taigi tik priemonės, kuriomis aiškiai siekiama „nustatyti ir paskirstyti konkrečias žvejybos galimybes“, galėtų būti priimamos remiantis šia 3 dalimi. Tačiau jeigu aktu siekiama kito su BŽP susijusio tikslo nei vien žvejybos kvotų skyrimas, šis aktas turėtų būti priimtas remiantis SESV 43 straipsnio 2 dalimi.

33

Šiuo klausimu ieškovai teigia, kad pagal šią pastarąją nuostatą įprasta teisėkūros procedūra yra įprasta sprendimų priėmimo procedūra nuostatoms, kurių reikia siekiant BŽP tikslų, priimti, o SESV 43 straipsnio 3 dalimi Tarybai tik suteikiami riboti specifiniai įgaliojimai priimti ne pagal teisėkūros procedūrą priimamus įgyvendinimo aktus sui generis, susijusius su BLSK nustatymu.

34

Dėl to ieškovai mano, kad SESV 43 straipsnio 3 dalyje esantys žodžiai „priemonės dėl <...> žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo [paskirstymo]“ turi būti aiškinami taip, kad Taryba, remdamasi šia nuostata, gali priimti ne priemones, kurios padėtų įgyvendinti BŽP tikslus, o tik ne pagal teisėkūros procedūrą priimamus reglamentus arba įgyvendinimo aktus, susijusius su žvejybos galimybių nustatymu ir paskirstymu. Iš tiesų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio q punkto, „žvejybos galimybės“ turi būti suprantamos kaip „kiekybiškai nusakyta juridinė teisė žvejoti, išreikšta sugavimais ir (arba) žvejybos pastangomis“.

35

Tačiau ginčijamo reglamento atveju taip nėra. Iš tiesų, visų pirma iš pagrindinio reglamento 7 konstatuojamosios dalies, 5 bei 6 straipsnių ir Reglamento Nr. 1342/2008 5 straipsnio matyti, kad daugiamečiais planais, t. y. atkūrimo ir valdymo planais, siekiama apsaugoti žuvų išteklius ir taip jais svariai padedama įgyvendinti pagrindinį BŽP tikslą tausiai naudoti šiuos išteklius.

36

Todėl, kadangi daugiamečiai planai yra priemonės, leidžiančios įgyvendinti BŽP tikslus, šiuos planus nustatantys ar keičiantys teisės aktai, pavyzdžiui, ginčijamas reglamentas, turėtų būti laikomi „reikalingais“, kaip tai suprantama pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį, BŽP tikslams pasiekti ir dėl to turėtų būti priimami laikantis šioje nuostatoje numatytos įprastos sprendimų priėmimo procedūros.

37

Ieškovai priduria, kad minėtu reglamentu pakeistos teisėkūros nuostatos, priimtos remiantis EB 37 straipsniu, kuris, prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, buvo bendras teisėkūros aktų žuvininkystės srityje priėmimo teisinis pagrindas. Kadangi šį straipsnį pakeitė SESV 43 straipsnio 2 dalis, atsižvelgiant į procedūrų lygiagretumą, visi teisėkūros aktai šioje srityje turėtų būti priimami pagal pastarojoje nuostatoje numatytą įprastą sprendimų priėmimo procedūrą. Be to, kadangi pagrindinio reglamento 20 straipsnio nuostatos buvo perkeltos į SESV 43 straipsnio 3 dalį, priimant ne teisėkūros aktus reikėtų remtis šia pastarąja nuostata.

38

Taryba, palaikoma Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos, atmeta ieškovų argumentus ir teigia, kad ginčijamas reglamentas yra būtent su žvejybos galimybių nustatymu ir paskirstymu susijusi priemonė, dėl to jis teisingai buvo pagrįstas SESV 43 straipsnio 3 dalimi.

39

Šiuo klausimu Taryba pirmiausia pažymi, kad ieškovų aiškinimui dėl SESV 43 straipsnio 3 dalies taikymo ESV sutartyje nėra jokio pateisinimo. Iš tiesų, SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios buvo įtrauktos Lisabonos sutartimi, pakeitė vieną nuostatą, būtent EB 37 straipsnį, kuris buvo daugelio teisės aktų žemės ūkio ir žuvininkystės srityje priėmimo teisinis pagrindas. Vien dėl šios aplinkybės ieškovai negali tvirtinti, kad kiekvienu atveju, kai prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai buvo taikomas EB 37 straipsnis, nuo šiol automatiškai reikia remtis SESV 43 straipsnio 2 dalimi.

40

Be to, Taryba teigia, kad, SESV 43 straipsnio 3 dalyje sąmoningai vartodami žodžius „priemonės dėl“ žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, ESV sutarties autoriai norėjo į šios nuostatos taikymo sritį įtraukti priemones, kurios yra platesnės nei žvejybos galimybių nustatymas ir paskirstymas siaurąja prasme. Dėl pernelyg siauro aiškinimo, kad į SESV 43 straipsnio 3 dalies taikymo sritį nepatenka tam tikros priemonės, aiškiai nurodytos minėtoje nuostatoje, būtų pažeidžiamos šia nuostata Tarybai suteiktos prerogatyvos ir nesilaikoma pagrindinių institucinės pusiausvyros taisyklių, įtvirtintų ESS 13 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią „[k]iekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų <...>“.

41

Taigi Taryba atmeta ieškovų argumentus, kad tuo atveju, jei priemonė gali būti laikoma reikalinga BŽP tikslams pasiekti, ši priemonė būtinai turi būti priimta pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį. Jos teigimu, SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalys iš tiesų yra pirminėje teisėje nustatyti savarankiški teisiniai pagrindai, todėl rėmimasis šia 3 dalimi negali būti siejamas su jokia sąlyga, pavyzdžiui, kad prieš tai būtų priimtas aktas pagal minėtą 2 dalį.

42

Dėl to Taryba tvirtina, kad Reglamento Nr. 1342/2008 9 straipsnio ir 12 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimo, nustatyto ginčijamo reglamento 1 straipsnyje, taikymas tiesiogiai, privalomai ir automatiškai turi įtakos žvejybos galimybių nustatymui ir paskirstymui. Taigi ieškovai negali pagrįstai tvirtinti, kad šie pakeitimai turėjo įtakos menkėms skirto daugiamečio plano, kuris vis dar apibrėžtas nepakeistame Reglamento Nr. 1342/2008 5 straipsnyje, tikslui. Priešingai, kaip aiškiai matyti išanalizavus ginčijamo reglamento tikslus ir turinį, minėtais pakeitimais siekiama pritaikyti priemones, leidžiančias įgyvendinti šį tikslą, t. y. BLSK nustatymo taisykles ir žvejybos pastangų apribojimus.

43

Parlamento ieškinio vienintelio pagrindo pirmoje dalyje ir Komisijos ieškinio pirmajame pagrinde šios institucijos tvirtina, kad, grįsdama ginčijamą reglamentą SESV 43 straipsnio 3 dalimi, o ne SESV 43 straipsnio 2 dalimi, Taryba pasirinko klaidingą teisinį pagrindą.

44

Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš SESV 43 straipsnio 2 dalies teksto, Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turi priimti „nuostatas, kurių reikia bendros žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslams pasiekti“.

45

Be to, pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl kainų, rinkliavų, pagalbos ir kiekybinių apribojimų nustatymo ir žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo.

46

Taip pat primintina, kad Sprendime Parlamentas ir Komisija / Taryba (C‑103/12 ir C‑165/12, EU:C:2014:2400) Teisingumo Teismas jau išdėstė savo nuomonę dėl SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalių atitinkamų taikymo sričių.

47

Bylose, kuriose buvo priimtas tas sprendimas, Teisingumo Teismo buvo prašoma patikrinti, ar Taryba galėjo pagrįstai, remdamasi SESV 43 straipsnio 3 dalimi, priimti 2011 m. gruodžio 16 d. Sprendimą 2012/19/ES dėl deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 6, 2012, p. 8).

48

Nors faktinis ir teisinis kontekstas skyrėsi nuo konteksto nagrinėjamoje byloje, minėto sprendimo 50 punkte Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, jog priimant nuostatas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį būtinai prieš tai įvertinti, ar šių nuostatų „reikia“ su bendra politika, reglamentuojama ESV sutartyje, susijusiems tikslams pasiekti, todėl toks priėmimas apima politinį sprendimą, kurį gali priimti tik Sąjungos teisės aktų leidėjas. Tačiau priimant priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį toks vertinimas nebūtinas, nes tokios priemonės iš esmės yra techninio pobūdžio ir laikoma, kad jos priimamos įgyvendinant pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį priimtas nuostatas.

49

Tuo remdamasis Teisingumo Teismas to paties sprendimo 78–81 punktuose padarė išvadą, kad priimdama Sprendimą 2012/19 pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba padarė klaidą. Iš tiesų, kadangi tuo sprendimu su Venesuelos vėliava plaukiojantiems laivams buvo suteikta galimybė naudotis Sąjungos vandenimis, o ne tik žvejybos galimybės, jam priimti reikėjo politinio sprendimo, priimamo pagal SESV 43 straipsnio 2 dalyje numatytą įprastą teisėkūros procedūrą.

50

Iš Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba (C‑103/12 ir C‑165/12, EU:C:2014:2400) matyti, kad priemonės, susijusios su tik Sąjungos teisės aktų leidėjo politiniu pasirinkimu, dėl jų būtinumo pasiekti su bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika susijusius tikslus turi būti grindžiamos SESV 43 straipsnio 2 dalimi.

51

Dėl to, kiek tai susiję su nagrinėjamomis bylomis, reikia patikrinti, ar SESV 43 straipsnio 3 dalies taikymo sritis turi apimti tik priemones, kurių tikslas – nustatyti ir paskirstyti žvejybos galimybes.

52

Šiuo klausimu, kaip nurodo Taryba, lygiagrečiai nereikia vertinti, kokias prerogatyvas ši institucija turi pagal minėtą 3 dalį dėl kompetencijos, kuri įgyvendinimo priemonių srityje jai suteikta pagal SESV 291 straipsnį.

53

Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas jau ne kartą yra pabrėžęs, kompetencija priimti tokius įgyvendinimo aktus bendrai suteikta Komisijai, o Tarybai, kaip nurodyta SESV 291 straipsnio 2 dalyje, ji „tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais“ ir šioje nuostatoje aiškiai numatytais konkrečiais atvejais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika, gali būti suteikta tik išimtinai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑133/06, EU:C:2008:257, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Komisija / Parlamentas ir Taryba, C‑88/14, EU:C:2015:499, 30 punktą).

54

Todėl, nors pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Tarybai suteikti įgaliojimai priimti, be kita ko, įgyvendinimo aktus atitinkamoje srityje, šie aktai negali būti paprasčiausiai prilyginti SESV 291 straipsnio 2 dalyje numatytiems aktams.

55

Be to, negalima sutikti su ieškovų argumentu, kad, atsižvelgiant į EB 37 straipsnio ir SESV 43 straipsnio 2 dalies paralelę, galima taikyti įprastą teisėkūros procedūrą, pastarojoje nuostatoje numatytą visai sričiai, kurią prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai apėmė šis 37 straipsnis.

56

Pastaruoju straipsniu, kuris prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai buvo daugelio aktų žemės ūkio ir žuvininkystės srityse priėmimo teisinis pagrindas, Tarybai buvo suteikta teisė, remiantis Komisijos pasiūlymu ir paprasčiausiai pasikonsultavus su Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma priimti aktus, kuriais siekiama užtikrinti, be kita ko, BŽP įgyvendinimą.

57

Tačiau vietoj to straipsnio dabar yra SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalys. Todėl paralelė, kurią Komisija daro tarp EB 37 straipsnio ir SESV 43 straipsnio 2 dalies, turi būti vertinama atsižvelgiant į pastarosios nuostatos ir SESV 43 straipsnio 3 dalies ryšį.

58

Šiuo klausimu pažymėtina, kad SESV 43 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama skirtingų tikslų ir kiekviena iš jų turi konkrečią taikymo sritį, dėl to jos, grindžiant tam tikrų BŽP priemonių priėmimą, gali būti naudojamos atskirai, nes priimdama aktus pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba turi veikti neviršydama savo kompetencijos ir prireikus laikydamasi teisės normų, jau nustatytų taikant SESV 43 straipsnio 2 dalį.

59

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad SESV 43 straipsnio 3 dalies taikymo sritis gali apimti priemones, kurios neapsiriboja žvejybos galimybių nustatymu ir paskirstymu, jeigu dėl šių priemonių nereikia daryti tik Sąjungos teisės aktų leidėjui pavesto politinio pasirinkimo, atsižvelgiant į tai, kad jų reikia su bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika susijusiems tikslams pasiekti.

60

Taigi remiantis būtent šiais svarstymais reikia patikrinti, ar Taryba pagrįstai pasirinko SESV 43 straipsnio 3 dalį kaip teisinį pagrindą ginčijamam reglamentui priimti.

61

Kaip matyti iš reglamento pasiūlymo COM(2012) 498 final, nagrinėjamu atveju ginčijamo reglamento tikslas yra pakeisti Reglamentą Nr. 1342/2008, siekiant patobulinti ir paaiškinti pastarojo nuostatas.

62

Tokiomis aplinkybėmis prieš nagrinėjant ginčijamu reglamentu padarytų pakeitimų turinį reikia priminti teisinį Reglamento Nr. 1342/2008 kontekstą.

63

Kaip savo išvados 70 punkte pažymėjo generalinis advokatas, pagrindinis BŽP tikslas – tausus gyvųjų vandens išteklių naudojimas, subalansuotai atsižvelgiant į aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus.

64

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjunga laikosi atsargaus požiūrio, kai sudarydama daugiamečius planus priima konkrečias priemones, skirtas gyviesiems vandens ištekliams saugoti ir išsaugoti, tausiam jų naudojimui numatyti ir žvejybos poveikiui jūros ekosistemoms sumažinti.

65

Konkrečiai kalbant, viena vertus, minėto reglamento 5 straipsnyje numatyta, kad Taryba prioriteto tvarka priima tų žūklės rajonų daugiamečius atkūrimo planus, kuriuose ištekliai sumažėjo žemiau saugių biologinių ribų, kad leistų šiems ištekliams atsikurti ir pasiekti lygį, viršijantį šias ribas.

66

Kita vertus, to paties reglamento 6 straipsniu Tarybai leidžiama priimti daugiamečius valdymo planus, kad ištekliai būtų išlaikyti nepažeidžiant saugių biologinių ribų, kai jos pasiekiamos.

67

Reglamentas Nr. 1342/2008 atitinka šiuos teisinius rėmus. Priimtas remiantis EB 37 straipsniu, jis numato platų specialių apsaugos priemonių spektrą tausiam tam tikrų menkių išteklių valdymui paremti.

68

Remiantis šio reglamento 5 straipsniu, atkūrimo plano, kurį numato tas pats reglamentas, tikslas – užtikrinti menkių išteklių tausų naudojimą taikant didžiausio tausojamąją žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų kiekio principą, kartu išlaikant atitinkamą nagrinėjamų žuvų mirtingumo koeficientą.

69

Šiam tikslui pasiekti Reglamento Nr. 1342/2008 6–10 straipsniuose numatytos taisyklės, susijusios su kasmetinio BLSK nustatymo būdu, o šio reglamento 11–17 straipsniuose – taisyklės, susijusios su kasmetinių žvejybos pastangų apribojimais.

70

Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su nagrinėjamomis bylomis, šio reglamento 9 straipsnyje, pirma, reglamentuota speciali BLSK nustatymo tvarka, kai 7 ir 8 straipsniuose numatytos bendrosios BLSK nustatymo taisyklės negali būti taikomos dėl to, kad trūksta pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos. Kita vertus, to paties reglamento 12 straipsnyje numatytos išsamios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas žvejybos pastangų paskirstymas kiekvienai valstybei narei.

71

Kaip matyti iš ginčijamo reglamento 3 konstatuojamosios dalies, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetui atlikus menkių išteklių plano veiksmingumo mokslinį įvertinimą buvo nustatyta keletas su šio plano sudarymu ir veikimu susijusių problemų. Šis komitetas padarė išvadą, kad vargu, ar šio plano tikslų bus pasiekta per tam tikrą laikotarpį, kuris atitiktų 2002 m. Johanesburge įvykusio pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas, jeigu nebus ištaisytos to paties plano modelio klaidos, kurios, be kita ko, susijusios su Reglamento Nr. 1342/2008 9 ir 12 straipsnių taikymu.

72

Kalbant konkrečiai apie minėtą 9 straipsnį pažymėtina, kad iš ginčijamo reglamento 4 konstatuojamosios dalies matyti, jog tame pačiame straipsnyje numatyto automatiško BLSK sumažinimo 25 % taikymo 2009–2012 m. laikotarpiu pasekmė buvo ta, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo menkėms taikomas planas, atitinkamų rajonų BLSK buvo gerokai sumažinti, o toliau automatiškai taikant mažinimus minėtuose rajonuose būtų faktiškai sustabdyta menkių žvejybos veikla.

73

Todėl ginčijamu reglamentu buvo gerokai pakeista Reglamento Nr. 1342/2008 9 straipsnyje numatyta speciali menkių išteklių BLSK kasmetinio nustatymo tvarka, tam tikrais atvejais leidžiant, kaip nurodyta ginčijamo reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, didesnį lankstumą nustatant ir skiriant žvejybos galimybes, kad būtų atsižvelgta į mokslines rekomendacijas kiekvienu atskiru atveju. Šis mechanizmas pakeičia automatišką BLSK sumažinimą, kuris Reglamente Nr. 1342/2008 iš pradžių buvo numatytas tais atvejais, kai trūkdavo pakankamai tikslios ir reprezentatyvios informacijos, jei bendrosios BLSK nustatymo taisyklės negali būti taikomos.

74

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 1342/2008 12 straipsniu, ginčijamo reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje taip pat konstatuojamas didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų didelis sumažinimas atitinkamuose rajonuose laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. Remiantis šia konstatuojamąja dalimi, toliau automatiškai taikant metinių žvejybos pastangų sumažinimą nepavyktų pasiekti menkių išteklių plano tikslų, bet būtų daromas didelis ekonominis ir socialinis poveikis pagrindinius menkėms gaudyti skirtus žvejybos įrankius naudojantiems, tačiau daugiausia kitų rūšių žuvis (ne menkes) žvejojantiems laivyno segmentams.

75

Todėl taisyklės, susijusios su žvejybos pastangų apribojimais, buvo iš esmės peržiūrėtos – tai buvo padaryta, be kita ko, nustačius procedūrą, nukrypstančią nuo Reglamento Nr. 1342/2008 12 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros, susijusios su žvejybos pastangų nustatymu trūkstant duomenų.

76

Be to, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1342/2008 9 straipsnio 2 dalis, pakeista ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 punktu, ir Reglamento Nr. 1342/2008 12 straipsnio 6 dalis, nustatyta ginčijamo reglamento 1 straipsnio 2 punkto b papunkčiu, suteikia Tarybai įgaliojimus priimti sprendimą netaikyti metinio BLSK patikslinimo arba žvejybos pastangų apribojimų šiose nuostatose numatytais atvejais.

77

Nors, kaip ginčijamo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje nurodė Taryba, siekdama pateisinti rėmimąsi SESV 43 straipsnio 3 dalimi kaip teisiniu šio reglamento pagrindu, ginčijamo reglamento 1 straipsniu padaryti Reglamento Nr. 1342/2008 9 ir 12 straipsnių pakeitimai nedaro įtakos Reglamento Nr. 1342/2008 5 straipsnyje numatytam menkių išteklių atkūrimo daugiamečio plano tikslui, vien šios aplinkybės nepakanka padaryti išvadai, kad šie pakeitimai pagrįstai galėjo būti priimti remiantis šia ESV sutarties nuostata.

78

Tuo tikslu, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, reikia patikrinti, ar priimant ginčijamą reglamentą dėl nagrinėjamų priemonių būtinumo pasiekti su BŽP susijusius tikslus nereikėjo daryti tik Sąjungos teisės aktų leidėjui pavesto politinio pasirinkimo, o tam būtų reikėję, kad tas reglamentas būtų priimtas remiantis SESV 43 straipsnio 2 dalimi.

79

Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1342/2008 9 ir 12 straipsnių pakeitimai, atlikti ginčijamu reglamentu ir aprašyti šio sprendimo 70–76 punktuose, priešingai, nei tvirtina Taryba, neapsiriboja vien žvejybos galimybių veiksmingo nustatymo ir skyrimo konkrečiomis aplinkybėmis kiekvienais metais reglamentavimu; jais siekiama pritaikyti bendrąjį BLSK nustatymo mechanizmą ir žvejybos pastangų apribojimus, kad būtų pašalinti trūkumai, susiję su ankstesnių automatiško sumažinimo taisyklių, kurios trukdė įgyvendinti menkių išteklių atkūrimo daugiamečio plano tikslus, taikymu.

80

Todėl minėtais pakeitimais apibrėžiami teisiniai rėmai, pagal kuriuos nustatomos ir skiriamos žvejybos galimybės. Taigi jie susiję su politiniu pasirinkimu, turinčiu ilgalaikį poveikį menkių išteklių atkūrimo daugiamečiam planui.

81

Iš to matyti, kad nagrinėjami pakeitimai yra nuostatos, kurių reikia su BŽP susijusiems tikslams pasiekti. Todėl šių pakeitimų priėmimas turėjo būti vykdomas pagal SESV 43 straipsnio 2 dalyje numatytą teisėkūros procedūrą.

82

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia pritarti Parlamento ieškinio vienintelio pagrindo pirmai daliai ir pirmajam Komisijos ieškinio pagrindui.

83

Todėl ginčijamas reglamentas turi būti panaikintas ir nebūtina nagrinėti kitų Parlamento ir Komisijos ieškiniuose nurodytų pagrindų.

84

Taryba ir Komisija, palaikomos Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos, prašo Teisingumo Teismo, jei jis panaikintų ginčijamą reglamentą, palikti galioti jo padarinius. Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad šie padariniai turėtų būti palikti galioti protingą terminą, kuris neturėtų viršyti dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo kitų metų po šio sprendimo priėmimo sausio 1 d.

85

Pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą Teisingumo Teismas gali, jei mano, kad tai reikalinga, nurodyti, kurie panaikinto akto padariniai laikytini galutiniais.

86

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad, atsižvelgiant į su teisiniu saugumu susijusius motyvus, tokio akto padariniai gali likti galioti, be kita ko, jei jo panaikinimas iš karto lemtų rimtus neigiamus padarinius atitinkamiems asmenims ir jei ginčijamo akto teisėtumas ginčijamas ne dėl jo tikslo ar turinio, bet dėl jo rengėjo kompetencijos trūkumo ar esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo priežasčių. Prie šių priežasčių priskiriama visų pirma klaida dėl ginčijamo akto teisinio pagrindo (žr. Sprendimo Parlamentas ir Komisija / Taryba, C‑103/12 ir C‑165/12, EU:C:2014:2400, 90 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

87

Šiuo atveju pažymėtina, kad ginčijamas reglamentas, remiantis jo 2 straipsniu, įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2012 m. gruodžio 21 d.

88

Kadangi minėtu reglamentu siekiama užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir tausų naudojimą pagal BŽP, jei jis būtų panaikintas nedelsiant, tai galėtų turėti rimtų padarinių šios politikos įgyvendinimui ir atitinkamiems ūkio subjektams.

89

Šiomis aplinkybėmis egzistuoja svarbūs teisinio saugumo motyvai, dėl kurių Teisingumo Teismas gali tenkinti prašymą palikti galioti ginčijamo reglamento padarinius. Be to, svarbu pažymėti, kad nei Parlamentas, nei Komisija neginčijo šio reglamento teisėtumo dėl jo tikslo ar turinio, tad šiuo atžvilgiu nėra kliūčių, galinčių sutrukdyti Teisingumo Teismui nurodyti palikti galioti jo padarinius.

90

Todėl reikia palikti galioti šio reglamento padarinius, kol per protingą terminą, kuris negali viršyti dvylikos mėnesių, skaičiuojant nuo kitų metų po šio sprendimo paskelbimo sausio 1 d., įsigalios tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 43 straipsnio 2 dalimi, pagrįstas naujas reglamentas.

91

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Parlamentas ir Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Tarybos, o ši bylas pralaimėjo, ji turi jas padengti. Pagal šio reglamento 140 straipsnio 1 dalį į šias bylas įstojusios Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika ir Lenkijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: