1

Apeliaciniu skundu Nexans SA (toliau – Nexans) ir Nexans France SAS (toliau – Nexans France) prašo panaikinti Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Nexans France ir Nexans / Komisija (T‑135/09, EU:T:2012:596, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas iš dalies atmetė jų ieškinį dėl 2009 m. sausio 9 d. Komisijos sprendimo C(2009) 92/1, kuriuo Nexans ir jos dukterinei bendrovei Nexans France nurodyta leisti atlikti patikrinimą pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205, toliau – ginčijamas sprendimas) 20 straipsnio 4 dalį, ir keleto atliekant šį patikrinimą priimtų sprendimų panaikinimo.

2

Reglamento Nr. 1/2003 4 straipsnyje „Komisijos įgaliojimai“ nustatyta:

„Siekiant, kad būtų taikomi [EB 81] ir [82] straipsniai, Komisija turi įgaliojimus, nustatytus šiuo reglamentu.“

3

Šio reglamento 20 straipsnyje „Komisijos įgaliojimai atlikti patikrinimus“ nurodyta:

„1.   Komisija, atlikdama šiuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patikrinimus.

<…>

4.   Įmonės ir įmonių asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradžios data ir nurodomos nuobaudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija. <...>“

4

Skundžiamo sprendimo 1–5 punktuose Bendrasis Teismas ginčo aplinkybes apibendrino taip:

5

Ieškiniu, kurį Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas, toliau – Bendrasis Teismas) kanceliarija gavo 2009 m. balandžio 7 d., Nexans ir Nexans France prašė panaikinti ginčijamą sprendimą ir per patikrinimą priimtus Komisijos aktus. Jos taip pat prašė Bendrojo Teismo taikyti priemones Komisijai, jei būtų panaikintas ginčijamas sprendimas ir aktai, kuriuos priėmė Komisija per nagrinėjamą patikrinimą.

6

Grįsdamos savo ieškinį, apeliantės pateikė vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies ir pagrindinių teisių, t. y. teisės į gynybą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės neduoti parodymų prieš save, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimu. Šiuo pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, apeliantės kaltino Komisiją, pirma, pernelyg išplėstu ir neaiškiu gaminių, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas, asortimentu ir, antra, pernelyg išplėsta šio sprendimo taikymo geografine apimtimi.

7

Skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas pritarė vienintelio ieškinio pagrindo pirmai daliai tiek, kiek ji susijusi su kitais nei aukštos įtampos povandeniniais ir požeminiais elektros kabeliais ir su šiais kitais kabeliais susijusia įranga, po to, kai skundžiamo sprendimo 91 punkte nusprendė, kad Komisija neįrodė, jog turi pakankamai svarių įrodymų, kad galėtų nurodyti atlikti patikrinimą dėl visų elektros kabelių ir su šiais kabeliais susijusios įrangos. Likusius šio ieškinio pagrindo pirmosios dalies argumentus Bendrasis Teismas atmetė.

8

Dėl minėto ieškinio pagrindo antros dalies Bendrasis Teismas 97–99 punktuose nusprendė:

9

Skundžiamo sprendimo 100 punkte Bendrasis Teismas atmetė vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį.

10

Be to, Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė prašymą panaikinti per patikrinimą priimtus Komisijos aktus ir taip pat pripažino akivaizdžiai nepriimtinu apeliančių prašymą priimti sprendimą dėl galimų ginčijamo sprendimo ir aktų, kuriuos priėmė Komisija per patikrinimą, panaikinimo pasekmių.

11

Todėl Bendrasis Teismas patenkino ieškinio reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jis susijęs su kitais nei aukštos įtampos povandeniniais ir požeminiais elektros kabeliais ir su šiais kitais kabeliais susijusia įranga, ir atmetė likusią ieškinio dalį.

12

Kalbant apie bylinėjimosi išlaidas, reikia pasakyti, kad Bendrasis Teismas Nexans ir Nexans France įpareigojo padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Komisija buvo įpareigota padengti kitą pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

13

Nexans ir Nexans France Teisingumo Teismo prašo:

14

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

15

Grįsdamos savo apeliacinį skundą, Nexans France ir Nexans nurodo du pagrindus. Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu jos tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes atmetė jų argumentą dėl ginčijamo sprendimo pernelyg plačios ir netikslios geografinės apimties. Antruoju apeliacinio skundo pagrindu Nexans France ir Nexans kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis buvo neteisus įpareigojęs jas padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

16

Pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą, kurį Nexans ir Nexans France pateikė dėl skundžiamo sprendimo 95–100 punktų, sudaro iš esmės dvi dalys. Šio pagrindo pirmoje dalyje teigiama, jog buvo pažeistas reikalavimas motyvuoti, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo geografine apimtimi. Šio pagrindo antroje dalyje tvirtinama, kad Bendrasis Teismas suklydo, kai nepatikrino, ar Komisija turėjo pakankamai rimtą pagrindą įtarti pažeidimą, kuris gali būti pasaulinio masto.

17

Viena vertus, Nexans ir Nexans France kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nesilaikė pareigos motyvuoti savo sprendimą, numatytos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje ir taikomos Bendrajam Teismui remiantis to paties statuto 53 straipsnio pirma pastraipa ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsniu, nes skundžiamo sprendimo 97 punkte nepakankamai paaiškino, kaip padarė išvadą, jog Komisija išsamiai aprašė įtariamo kartelio veiklos sritį, nurodydama, kad jis „gali būti pasaulinio masto“. Apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas nenagrinėjo jų argumento, kad dėl to, jog už Europos Sąjungos ir (arba) Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų vykdomi kabelių projektai buvo vien vietinio pobūdžio ir turėjo specifinių ypatumų, nebuvo galima laikyti, kad antikonkurenciniai veiksmai, susiję su ne bendrojoje rinkoje vykdomais projektais, daro poveikį šiai rinkai.

18

Kita vertus, Nexans ir Nexans France kaltina tuo, kad Bendrasis Teismas nepaisė reikalavimų motyvuoti sprendimą atlikti patikrinimą, nes atmetė jų argumentą, jog ginčijamas sprendimas yra netikslus, kiek tai susiję su įtariamo pažeidimo geografine apimtimi.

19

Šiuo klausimu, pirma, apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią sprendime atlikti patikrinimą Komisija privalo nurodyti numanomą atitinkamą rinką, kiek ši institucija ginčijamame sprendime nepaaiškino, ką reiškia „įtariami antikonkurenciniai veiksmai gali būti pasaulinio masto“. Antra, jos pažymi, kad Bendrasis Teismas nereikalavo, priešingai, nei nustatyta nusistovėjusioje teismų praktikoje, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodytų prielaidas, kurias ji ketino patikrinti ir pirmiausia kurias ji tyrė dėl „stay-at-home“ susitarimo arba dėl bet kurių kitų veiksmų už bendrosios rinkos ribų, kurie, kaip ji įtaria, daro poveikį bendrajai rinkai. Be to, Nexans ir Nexans France teigia, kad dėl tikslumo stokos ginčijamame sprendime nagrinėjant klausimą, kaip su ne bendrojoje rinkoje vykdomais projektais susiję įtariami antikonkurenciniai veiksmai galėjo daryti poveikį Europos Sąjungoje arba EEE, buvo pažeista jų teisė į gynybą ir jos negalėjo nustatyti tikslios savo pareigos bendradarbiauti apimties.

20

Komisija ginčija argumentus, kuriuos apeliantės pateikė dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies.

21

Nagrinėjant Nexans ir Nexans France pateikto pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį, dėl šalių pirmojo argumento, susijusio su tuo, kad skundžiamas sprendimas nepakankamai motyvuotas, kiek tai susiję su argumentais, kuriuos apeliantės pateikė dėl įtariamo pažeidimo geografinės apimties, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog pareiga motyvuoti, kuri Bendrajam Teismui tenka remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsniu ir taikoma Bendrajam Teismui remiantis to paties statuto 53 straipsnio pirma pastraipa ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsniu, nereiškia, kad Bendrasis Teismas turi išsamiai ir vieną po kito išnagrinėti visus bylos šalių suformuluotus argumentus. Vadinasi, Bendrojo Teismo motyvavimas gali būti numanomas, jeigu juo remdamiesi suinteresuotieji asmenys gali suprasti šio teismo sprendimo motyvus, o Teisingumo Teismas – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę (žr., be kita ko, sprendimų Prancūzija / Komisija, C‑601/11 P, EU:C:2013:465, 83 punktą ir Dow Chemical ir kt. / Komisija, C‑499/11 P, EU:C:2013:482, 56 punktą).

22

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia nagrinėti pirmąjį argumentą.

23

Nors motyvai dėl įtariamo pažeidimo geografinės apimties nustatymo atrodo trumpi, palyginti su analize, kurią skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atliko nagrinėdamas atitinkamų gaminių atskyrimo klausimą, būtina konstatuoti, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 31 punkte, kad savo argumentuose per procesą pirmosios instancijos teisme apeliantės neakcentavo įtariamo pažeidimo geografinės apimties klausimo, o pagrindinį dėmesį skyrė savo argumentams apie gaminių, dėl kurių priimtas ginčijamas sprendimas, asortimentą. Taigi kadangi skundžiamo sprendimo motyvai dėl įtariamo pažeidimo geografinės apimties leido suinteresuotiesiems asmenims suprasti Bendrojo Teismo argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai duomenų, kad galėtų vykdyti savo kontrolę, Bendrajam Teismui negalėjo būti priekaištaujama vien dėl šių motyvų glaustumo.

24

Faktiškai, nepaisydamas tokio glaustumo, Bendrasis Teismas aiškiai išnagrinėjo apeliančių argumentus, susijusius su įtariamo kartelio geografinės apimties netikslumu, ir pakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą tiek, kiek padarė išvadą, kad Komisija išsamiai aprašė įtariamo kartelio geografinę apimtį.

25

Iš tiesų, iš minėto sprendimo 95–100 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliančių argumentus, susijusius su pernelyg išplėsta ginčijamo sprendimo geografine apimtimi. Jis skundžiamo sprendimo 97 punkte padarė išvadą, jog, nurodydama, kad įtariami susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai „gali būti pasaulinio masto“, Komisija išsamiai aprašė įtariamo kartelio veiklos sritį. Todėl ginčijamame sprendime nurodytą įtariamo pažeidimo geografinę apimtį Bendrasis Teismas laikė pakankamai tikslia.

26

Be to, skundžiamo sprendimo 98 ir 99 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliančių argumentus tiek, kiek šie turėjo būti suprantami taip, kad apeliantės kaltino Komisiją tuo, jog ji į ginčijamo sprendimo taikymo sritį įtraukė dokumentus, susijusius su konkrečios vietos geografinėmis rinkomis, kurios yra ne bendrojoje rinkoje, ir nenurodė, kodėl įtariami antikonkurenciniai veiksmai šiose rinkose gali daryti poveikį šiai bendrajai rinkai.

27

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 99 punkte pabrėžė, kad Reglamente Nr. 1/2003 Komisijai suteiktais įgaliojimais siekiama įgyvendinti konkurencijos taisykles, nustatytas EB 81 ir 82 straipsniuose, draudžiančiuose įmonėms atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, nors Komisija negali atlikti patikrinimo įmonės patalpose, jei įtaria, kad egzistuoja susitarimas ar suderinti veiksmai, kurie daro poveikį išimtinai vienoje ar keliose rinkose, kurios yra ne bendrojoje rinkoje, niekas netrukdo jai nagrinėti su šiomis rinkomis susijusių dokumentų, siekiant nustatyti veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje.

28

Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Bendrasis Teismas teisiniu požiūriu pakankamai paaiškino priežastis, kodėl jis manė, kad Komisija išsamiai aprašė įtariamo kartelio veiklos sritį, nurodydama, jog šis kartelis „[galėjo] būti pasaulinio masto“, net jeigu netiesiogiai, atsižvelgdamas į Reglamentu Nr. 1/2003 Komisijai suteiktų įgaliojimų ribas patikrinimo srityje, Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentus dėl vien vietinio ne bendrojoje rinkoje vykdomų kabelių sektoriaus projektų pobūdžio ir kabelių sektoriaus projektų specifinių ypatumų.

29

Kalbant apie apeliančių antrąjį argumentą, nurodytą pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis neatsižvelgė į Komisijai privalomus reikalavimus motyvuoti sprendimą atlikti patikrinimą, nes, pirma, atmetė apeliančių argumentą, pagrįstą tikslumo stoka ginčijamame sprendime nurodant įtariamo pažeidimo galimą pasaulinį mastą ir, antra, klaidingai suprato Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią sprendime atlikti patikrinimą Komisija turi aiškiai nurodyti, kokias prielaidas ketina patikrinti.

30

Apeliantės taip pat kaltina Bendrąjį Teismą tuo, jog jis nepareikalavo, kad Komisija ginčijamame sprendime pateiktų konkretesnių duomenų, susijusių su klausimu, kaip įtariami antikonkurenciniai veiksmai, susiję su projektais ne bendrojoje rinkoje, galėjo daryti poveikį Sąjungoje ar EEE, įskaitant duomenis apie numanomą atitinkamą rinką, kurie pažeidė apeliančių teisę į gynybą ir neleido joms suprasti tikslios savo pareigos bendradarbiauti apimties.

31

Visi šie argumentai turi būti atmesti. Iš tiesų, pirmiausia reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje reikalaujamas Sąjungos institucijų aktų motyvavimas turi atitikti nagrinėjamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (Sprendimo Solvay / Komisija, C‑455/11 P, EU:C:2013:796, 90 punktas).

32

Taip pat pagal nusistovėjusią teismo praktiką reikalavimas pateikti motyvus turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ypač į akto turinį, pateiktų motyvų pobūdį ir šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Motyvuose nebūtina nurodyti visas susijusias faktines ir teisines aplinkybes, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti vertinamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei į atitinkamą sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (Sprendimo Solvay / Komisija, EU:C:2013:796, 91 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

33

Taip pat reikia atsižvelgti į Komisijos atliekamų patikrinimų teisinį pagrindą. Iš tiesų, pagal Reglamento Nr. 1/2003 4 straipsnį ir 20 straipsnio 1 dalį Komisijai yra suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus ir taip įgyvendinti užduotį – apsaugoti konkurenciją bendrojoje rinkoje nuo iškraipymų ir taikyti sankcijas už galimus konkurencijos teisės pažeidimus šioje rinkoje (šiuo klausimu žr. Sprendimo Roquette Frères, C‑94/00, EU:C:2002:603, 42 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34

Taigi, visų pirma kalbant apie Komisijos sprendimus atlikti patikrinimą, iš Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnio 4 dalies matyti, kad tuose sprendimuose, be kita ko, turi būti nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas. Ši speciali pareiga motyvuoti, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, yra esminis reikalavimas ne tik siekiant parodyti numatomo įsikišimo į atitinkamų įmonių veiklą pagrįstumą, tai taip pat leidžia joms suprasti pareigos bendradarbiauti apimtį, kartu užtikrinant jų teisę į gynybą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Hoechst / Komisija, 46/87 ir 227/88, EU:C:1989:337, 29 punktą).

35

Kalbant apie Nexans ir Nexans France argumentą, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Komisijos pareigą ginčijamame sprendime nurodyti numanomą atitinkamą rinką, kuri turi apimti, apeliančių teigimu, ir materialųjį, ir geografinį komponentą, reikia priminti, kad, remiantis Teisingumo Teismo praktika, Komisija neprivalo asmeniui, kuriam skirtas sprendimas atlikti patikrinimą, pateikti visos turimos informacijos dėl tariamų pažeidimų ar tikslios šių pažeidimų teisinės kvalifikacijos, jei ji aiškiai nurodo prielaidas, kurias ketina patikrinti (Sprendimo Dow Chemical Ibérica ir kt. / Komisija, 97/87–99/87, EU:C:1989:380, 45 punktas).

36

Nors iš tiesų Komisija turi kuo tiksliau pateikti patikrinimo objektą sudarančius įrodymus ir informaciją (Sprendimo Roquette Frères, EU:C:2002:603, 83 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), vis dėlto sprendime atlikti patikrinimą nebūtina aiškiai apibrėžti atitinkamos rinkos, tiksliai teisiškai kvalifikuoti įtariamų pažeidimų ar nurodyti laikotarpio, kuriuo padaryti minėti pažeidimai, su sąlyga, kad toks sprendimas atlikti patikrinimą apima anksčiau minėtus esminius elementus (šiuo klausimu žr. sprendimų Dow Chemical Ibérica ir kt. / Komisija, EU:C:1989:380, 46 punktą ir Roquette Frères, EU:C:2002:603, 82 punktą).

37

Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad patikrinimai atliekami tyrimo pradžioje, Komisija dar negali, kaip pažymi ir generalinė advokatė savo išvados 48 punkte, pateikti specifinio teisinio vertinimo, nes jai dar trūksta reikalingos informacijos ir ji turi patikrinti pirminio įtarimo pagrįstumą ir veiklos apimtį, o patikrinimo tikslas yra būtent surinkti įrodymus, susijusius su įtariamu pažeidimu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Roquette Frères, EU:C:2002:603, 55 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

38

Šiuo atveju iš įžanginės ginčijamo sprendimo dalies matyti, kad patikrinimas buvo atliktas dėl „susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų, kurie [galėjo] būti pasaulinio masto“ ir kurie buvo „susiję su elektros kabelių ir su jais susijusios įrangos tiekimu, įskaitant, be kita ko, aukštos įtampos povandeninius elektros kabelius ir tam tikrais atvejais aukštos įtampos požeminius elektros kabelius“. Įžanginėje dalyje Komisija taip pat nurodė savo įtarimus dėl klientų paskirstymo. Be to, ji teigė, kad, jei jos įtarimai pasitvirtintų, „<...> susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai būtų labai sunkūs [EB] 81 straipsnio pažeidimai“.

39

Taigi, atsižvelgiant į ginčijamame sprendime pateiktus duomenis, susijusius su numanomų pažeidimų geografine dimensija, ir į teisinį pagrindą, kuriuo reglamentuojami Komisijai suteikti įgaliojimai atlikti patikrinimus, matyti, kad Bendrasis Teismas, nepažeisdamas Teisingumo Teismo praktikos, galėjo daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo motyvai dėl įtariamo pažeidimo geografinės apimties buvo pakankami, nereikalaudamas patikslinti informacijos, susijusios su įtariamų veiksmų ne bendrojoje rinkoje pobūdžiu, su poveikiu, kurį tokie veiksmai gali daryti šiai rinkai, arba su dokumentų, kuriuos Komisija turėjo teisę patikrinti, pobūdžiu.

40

Be to, priešingai, nei teigia apeliantės, Komisija, atlikdama patikrinimą, negalėjo apsiriboti tik dokumentų, kurie susiję su projektais, darančiais poveikį bendrajai rinkai, paieška. Atsižvelgiant į Komisijos įtarimus dėl pažeidimo paskirstant klientus, kuris galėjo būti pasaulinio masto, net dokumentai, susiję su projektais ne bendrojoje rinkoje, galėjo pateikti svarbios informacijos apie įtariamą pažeidimą.

41

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

42

Nexans ir Nexans France teigia, kad Bendrasis Teismas nepatikrino, ar šioje byloje Komisija turėjo pakankamai rimtą pagrindą įtarti, kad nagrinėjami antikonkurenciniai veiksmai, susiję su projektais ne bendrojoje rinkoje, galėjo daryti poveikį Sąjungoje arba EEE.

43

Komisija ginčija šiuos argumentus.

44

Kalbant apie pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį, reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės Bendrajame Teisme neiškėlė argumento, susijusio su tuo, jog nebuvo pakankamai rimto pagrindo įtarti pasaulinio masto konkurencijos taisyklių pažeidimo. Šiuo klausimu apeliančių atstovai posėdyje pripažino, kad toks argumentas nebuvo aiškiai pateiktas nurodytoje instancijoje.

45

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką leidimas šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą pasiremti pagrindu, kuris nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (sprendimų Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija ir Komisija / Alliance One International ir kt., C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 111 punktas ir Groupe Gascogne / Komisija, C‑58/12 P, EU:C:2013:770, 35 punktas).

46

Per posėdį nurodytas apeliančių teiginys, kad jų argumentai pirmosios instancijos teisme netiesiogiai apėmė šį argumentą, turi būti atmestas. Iš Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kitomis aplinkybėmis, kalbant apie ginčijamo sprendimo materialiąją taikymo sritį, apeliantės, atskirai nuo savo argumento, kad ginčijamas sprendimas netikslus, kiek jis susijęs su gaminių atskyrimu, rėmėsi argumentu, jog nebuvo pakankamai rimto pagrindo įtarti pažeidimo kituose nei povandeninių aukštos įtampos kabelių sektoriuose.

47

Todėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

48

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia atmesti pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

49

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu, pateiktu dėl skundžiamo sprendimo 139 punkto, Nexans ir Nexans France tvirtina, kad Bendrojo Teismo sprendimas įpareigoti jas padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę Komisijos patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra akivaizdžiai nelogiškas.

50

Komisija tvirtina, kad šis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.

51

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio antrą pastraipą apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ar šalies, kuriai buvo priteista jas atlyginti. Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei visi kiti apeliacinio skundo pagrindai buvo atmesti, reikalavimai dėl tariamai neteisingo Bendrojo Teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atmesti kaip nepriimtini (Sprendimo Gualtieri / Komisija, C‑485/08 P, EU:C:2010:188, 111 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

52

Vadinasi, kadangi apeliančių paduoto pirmojo apeliacinio skundo pagrindas yra atmestas, su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijęs antrasis pagrindas turi būti pripažintas nepriimtinu.

53

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

54

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliančių, o šios pralaimėjo bylą, jos turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: