1

Apeliaciniu skundu Vengrija prašo panaikinti 2012 m. lapkričio 8 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Vengrija prieš Komisiją (T‑194/10, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas pripažino nepriimtinu jos 2010 m. vasario 26 d. ieškinį dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Vinohradnícka oblast' Tokaj“ įrašymo (toliau – ginčijamas įrašymas), kaip kilmės šalį nurodant Slovakiją, į su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą (toliau – E‑Bacchus duomenų bazė) panaikinimo.

2

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (OL L 179, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 25) 54 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Rūšiniai vynai, pagaminti konkrečiuose regionuose („rūšiniai vynai pkr“) – tai vynai, kurie atitinka šios antraštinės dalies nuostatas ir ryšium su tuo priimtas Bendrijos bei nacionalines nuostatas.

<…>

4.   Valstybės narės pateikia Komisijai rūšinių vynų pkr, kuriuos jos pripažįsta, sąrašą, nurodydamos kiekvienam šių rūšinių vynų pkr taikomų nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių tų rūšinių vynų pkr gamybą, detales.

5.   Komisija sąrašą paskelbia Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C serijoje.“

3

Šis reglamentas buvo panaikintas 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinančiu Reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (OL L 148, p. 1).

4

Reglamento Nr. 479/2008 5 konstatuojamojoje dalyje buvo numatyta, kad „tikslinga iš esmės pakeisti vyno sektoriui taikomą Bendrijos tvarką“.

5

Pagal šio reglamento 36 konstatuojamąją dalį:

„Siekiant teisinio tikrumo, naujos nagrinėjimo tvarkos reikėtų netaikyti Bendrijoje jau esančioms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms. Tačiau atitinkamos valstybės narės turėtų Komisijai pateikti pagrindinę informaciją ir aktus, kuriais remiantis tos nuorodos buvo pripažintos nacionaliniu lygiu, o to nepadarius, kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsauga turėtų būti panaikinta. Siekiant teisinio tikrumo, jau galiojančių kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų panaikinimų taikymo sritis turėtų būti apribota.“

6

Remiantis Reglamento Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalimi pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių nuostatas saugomi vynų pavadinimai buvo automatiškai saugomi ir pagal Reglamento 479/2008 nuostatas.

7

Reglamentas Nr. 479/2008 panaikintas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 491/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007, nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (OL L 154, p. 1), ir kuris įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

8

Reglamento Nr. 491/2009 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad nuorodos į panaikintą reglamentą, t. y. Reglamentą Nr. 479/2008, laikomos nuorodomis į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (OL L 299, p. 1), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1140/2009 (OL L 312, p. 4; toliau – Reglamentas Nr. 1234/2007), ir aiškinamos pagal to reglamento XXII priede pateiktas koreliacijos lenteles.

9

Tose koreliacijos lentelėse pažymėta, kad Reglamento Nr. 479/2008 51 straipsnis atitinka Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnį.

10

Reglamentas Nr. 1234/2007, taikant Reglamentą Nr. 491/2009 ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., taip pat apima Reglamentą Nr. 479/2008.

11

Reglamento Nr. 1234/2007 118i straipsnyje numatyta:

„Komisija, remdamasi turima informacija, <...> nusprendžia saugoti kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą, atitinkančią šiame poskirsnyje nurodytus reikalavimus ir Bendrijos teisės bendruosius reikalavimus, arba atmesti paraišką, jei minėtų reikalavimų nėra laikomasi.“

12

Reglamento Nr. 1234/2007 118n straipsnyje įtvirtinta:

„Komisija sudaro ir tvarko su vynu susijusių saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų elektroninį registrą, kuris yra prieinamas viešai.“

13

Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnis „Šiuo metų saugomi vynų pavadinimai“ suformuluotas taip:

„1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių ir 2002 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 753/2002, nustatančio tam tikras Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 nuostatų dėl kai kurių vyno sektoriaus produktų aprašymo, pavadinimo, pateikimo ir apsaugos taikymo taisykles <...> 28 straipsnio nuostatas saugomi vynų pavadinimai yra automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis. Komisija tokius pavadinimus išvardija šio reglamento 118n straipsnyje numatytame registre.

2.   Valstybės narės Komisijai perduoda su 1 dalyje nurodytais esamais saugomų vynų pavadinimais susijusius:

3.   1 dalyje nurodytų vynų pavadinimų, apie kuriuos 2 dalyje nurodyta informacija nepateikiama iki 2011 m. gruodžio 31 d., saugojimas pagal šį reglamentą panaikinamas. Komisija imasi atitinkamų oficialių veiksmų tokiems pavadinimams pašalinti iš 118n straipsnyje numatyto registro.

4.   118r straipsnis netaikomas 1 dalyje nurodytiems esamiems saugomiems vynų pavadinimams.

Komisija <...> gali nuspręsti iki 2014 m. gruodžio 31 d. panaikinti 1 dalyje nurodytų esančių saugomų vynų pavadinimų saugojimą, jei jie neatitinka 118b straipsnyje nustatytų sąlygų.“

14

2009 m. rugpjūčio 1 d., kaip numatyta Reglamento Nr. 1234/2007 118n straipsnyje, E‑Bacchus duomenų bazė pakeitė rūšinių vynų pkr sąrašų paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ši duomenų bazė apima iš valstybių narių kilusių vynų kilmės vietų nuorodas ir saugomas geografines nuorodas, kaip numatyta Reglamente Nr. 1234/2007, taip pat vynų, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, kilmės vietų nuorodas ir geografines nuorodas, saugomas pagal Europos Sąjungos ir šių trečiųjų valstybių pasirašytus dvišalius susitarimus.

15

2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, p. 60), 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Bet kurį sprendimą panaikinti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 4 dalį Komisija priima remdamasi dokumentais, kuriais ji gali naudotis pagal to reglamento 51 straipsnio 2 dalį.“

16

Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Vynų pavadinimams, kuriuos valstybės narės kaip kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pripažino iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir kurie nebuvo Komisijos paskelbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1439/2008 [1439/1999] 54 straipsnio 5 dalį ar Reglamento (EB) Nr. 753/2002 28 straipsnį, taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Bet kokiam su vynų pavadinimais, saugomais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalį, arba vynų pavadinimais, nesaugomais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalį, susijusiam produkto specifikacijos pakeitimui, pateiktam valstybei narei ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., taikoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jei valstybė narė priima patvirtinantį sprendimą, o techninė byla, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 35 straipsnio 1 dalyje, nusiunčiama Komisijai ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.“

17

Rūšinių vynų pkr sąrašuose, kuriuos Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1493/1999 54 straipsnio 5 dalimi, paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2006 m. vasario 17 d. (OL C 41, p. 1) ir 2007 m. gegužės 10 d. (OL C 106, p. 1), buvo nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda „Vinohradnícka oblasť Tokaj“, apibrėžianti vyną, kurio kilmės vieta yra Tokaj vynuogininkystės regionas Slovakijoje. Komisija įtraukė šią saugomą kilmės vietos nuorodą remdamasi Slovakijos institucijų pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad ši saugoma kilmės vietos nuoroda buvo nurodyta 2005 m. kovo 17 d. Įstatymo Nr. 182/2005 dėl vynuogininkystės ir vynininkystės (Zákon o vinohradníctve a vinárstve) (toliau – Įstatymas Nr. 182/2005) 8 ir 34 straipsniuose.

18

Tačiau 2009 m. liepos 31 d. (OL C 187, p. 1) paskelbtame paskutiniame prieš įtraukiant į E‑Bacchus duomenų bazę rūšinių vynų pkr sąraše, kitaip nei ankstesniuose sąrašuose, nurodyta saugoma kilmės vietos nuoroda „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblast’“ ir padaryta nuoroda į 2005 m. gegužės 13 d. Slovakijos žemės ūkio ministro potvarkį Nr. 237/2005, kuriuo nustatomos teisės sodinti suteikimo sąlygos ir įgyvendinamos kai kurios Įstatymo Nr. 182/2005 nuostatos (Vyhláška Ministerstva pôdohospodárstva Slovenskej republiky, ktorou sa ustanovujú podrobnosti o podmienkach udeľovania výsadbových práv a ktorou sa vykonávajú niektoré ďalšie ustanovenia zákona č. 182/2005 Z. z. o vinohradníctve a vinárstve) (toliau – Potvarkis Nr. 237/2005). Toks pakeitimas buvo padarytas Slovakijos vyriausybės prašymu.

19

2009 m. rugpjūčio 1 d. saugoma kilmės vietos nuoroda „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblast’“ buvo įtraukta į E‑Bacchus duomenų bazę.

20

2009 m. lapkričio 30 d. Slovakijos institucijos nusiuntė Komisijai laišką, kuriuo prašė šioje duomenų bazėje pakeisti saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblasť“ saugoma kilmės vietos nuoroda „Vinohradnícka oblasť Tokaj“ arba saugoma kilmės vietos nuoroda „Tokaj“. Grįsdamos savo prašymą jos nurodė, kad būtent šie pavadinimai iš tikrųjų buvo nurodyti jų nacionalinėse nuostatose, galiojusiose 2009 m. rugpjūčio 1 d., t. y. Įstatyme Nr. 182/2005 ir Potvarkyje Nr. 237/2005.

21

Slovakijos institucijoms adresuotame 2010 m. vasario 18 d. laiške Komisija konstatavo, kad šiose nuostatose buvo tik žodžių junginys „Vinohradnícka oblasť Tokaj“. Todėl ji atmetė Slovakijos vyriausybės prašymą į minėtą bazę įtraukti kilmės vietos nuorodą „Tokaj“. Anot jos, žodis „Tokaj“ figūravo nacionalinėse nuostatose ne atskirai, o kaip iš kelių žodžių, kaip antai „Vinohradnícka oblasť Tokaj“, „Akostné víno pochádzajúce z vinohradníckej oblasti Tokaj“ arba „Tokajské víno“, sudaryto žodžių junginio dalis.

22

Tačiau 2010 m. vasario 26 d. susipažinusi su kitais Slovakijos institucijų argumentais, pateiktais 2009 m. lapkričio 30 d. laiške, Komisija, atsižvelgusi į 2009 m. rugpjūčio 1 d. galiojusias Slovakijos nuostatas, iš dalies pakeitė E‑Bacchus duomenų bazėje esančią informaciją ir suderino ją su aptariamų nuostatų formuluote, t. y. atliko ginčijamą įrašymą.

23

2010 m. kovo 5 d. Komisijai adresuotame laiške Vengrijos institucijos užginčijo šį įrašymą. Jos nurodė, kad teisinga kilmės vietos nuoroda yra „Tokajská vinohradnícka oblast’“, o ne „Vinohradnícka oblasť Tokaj“. Jos rėmėsi nauju vynininkystę reglamentuojančiu Slovakijos teisės aktu, t. y. 2009 m. birželio 30 d. Įstatymu Nr. 313/2009 dėl vynuogininkystės ir vynininkystės (Zákon o vinohradníctve a vinárstve) (toliau – Įstatymas Nr. 313/2009), įsigaliojusiu 2009 m. rugsėjo 1 d., kuriame buvo žodžių junginys „Tokajská vinohradnícka oblast’“.

24

2010 m. balandžio 27 d. Slovakijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo panaikintas Įstatymas Nr. 313/2009 ir įvesta saugoma kilmės vietos nuoroda „Tokaj“. Šis naujas įstatymas įsigaliojo 2010 m. birželio 1 d.

25

Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2010 m. balandžio 28 d., Vengrija prašė panaikinti ginčijamą įrašą.

26

2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Slovakijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą Komisijos pusėje.

27

Per posėdį Bendrajame Teisme Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą ir nurodė, kad ginčijamas įrašymas nėra „aktas, kurį galima ginčyti“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Remdamasi 2010 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo sprendimu Abadía Retuerta prieš VRDT (CUVÉE PALOMAR) (T-237/08, Rink. p. I-1583, 101 punktas) ji nurodė, kad saugomos kilmės vietos nuorodos „Vinohradnícka oblast’ Tokaj“ apsaugos pagrindas yra Slovakijos nacionaliniai teisės aktai, todėl ginčijamas įrašymas nesukelia teisinių padarinių.

28

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Vengrijos ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas įrašymas nesukelia teisinių padarinių ir todėl nėra „aktas, kurį galima ginčyti“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį. Bendrasis Teismas rėmėsi, be kita ko, tuo, kad remiantis Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1 dalimi pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 jau saugomi vynų pavadinimai saugomi automatiškai. Skundžiamo sprendimo 21 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu pareiškė:

„Iš aplinkybės, kad remiantis Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1 dalimi pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 jau saugomi vynų pavadinimai saugomi automatiškai <...> matyti, kad minėtų vynų pavadinimų nebūtina įrašyti į E‑Bacchus duomenų bazę tam, kad jiems būtų taikoma Sąjungos apsauga. Iš tikrųjų aptariami vynų pavadinimai saugomi „automatiškai“ pagal Reglamentą Nr. 1234/2007 <…> ir tokia apsauga nepriklauso nuo jų įrašymo į minėtą duomenų bazę. Šis įrašymas yra paprasčiausia pagal vieną reguliavimo sistemą jau taikomos apsaugos automatiško perkėlimo į kitą reguliavimo sistemą pasekmė, o ne tokios apsaugos sąlyga. Remiantis tuo, darytina išvada: kadangi saugoma kilmės vietos nuoroda „Vinohradnícka oblasť Tokaj“ jau yra vienas iš pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 saugomų vynų pavadinimų, jo įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę nebuvo būtinas tam, kad saugomai kilmės vietos nuorodai būtų taikoma Sąjungos apsauga.“

29

Konkrečiai dėl apsaugos pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 skundžiamo sprendimo 23 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „vynų pavadinimų apsauga Sąjungoje, įtvirtinta [minėtu reglamentu], paremta valstybių narių teisės aktuose laikantis atitinkamų minėto reglamento nuostatų apibrėžtais vynų pavadinimais. Ši apsauga neišplaukia nei iš autonominės Sąjungos procedūros, nei iš mechanizmo, pagal kurį valstybių narių pripažintos geografinės nuorodos būtų patvirtinamos privalomu Sąjungos aktu (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Abadía Retuerta prieš VRDT (CUVÉE PALOMAR) 97 punktą)“.

30

Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad šios išvados negali paneigti nei klaidingas saugomos kilmės vietos nuorodos „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblast’“ paskelbimas 2009 m. liepos 31 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame rūšinių vynų pkr sąraše, nei Įstatymo Nr. 313/2009 priėmimas.

31

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 26 punkte nusprendė, pirma, kad klaidingas paskelbimas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje dėl tos serijos informacinio pobūdžio „nepaneigia apsaugos, kuri pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 suteikiama pagal Slovakijos teisės aktus saugomoms kilmės vietos nuorodoms, įskaitant pavadinimą „Vinohradnícka oblasť Tokaj“.

32

Antra, savo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Įstatymas Nr. 313/2009, kuriuo panaikintas Įstatymas Nr. 182/2005 ir Potvarkis Nr. 237/2005 ir kuriame numatyta, kad viena iš Slovakijos vynuogių auginimo teritorijų yra „Tokajská vinohradnícka oblasť“, įsigaliojo 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl įtraukiant į E‑Bacchus duomenų bazę reikšmės turėjo tik 2009 m. rugpjūčio 1 d. galioję teisės aktai.

33

Be to, skundžiamo sprendimo 29 ir 30 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Vengrijos argumentus, kad turėjo būti taikoma Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 2 dalis, nes ši nuostata reiškia, jog yra su vynų pavadinimais susijusių specifikacijų. Jo nuomone, Įstatymas Nr. 313/2009 negali būti laikomas nagrinėjamos produkto su kilmės vietos nuoroda specifikacijos pakeitimu, nes E‑Bacchus duomenų bazės pakeitimo metu, t. y. 2010 m. vasario 26 d., Slovakijos Respublika nebuvo perdavusi Komisijai jokios specifikacijos, susijusios su kilmės vietos nuoroda „Vinohradnícka oblasť Tokaj“ arba „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblasť“.

34

Bendrasis Teismas taip pat atmetė kitus Vengrijos argumentus, kuriuos ji pateikė grįsdama ieškinio priimtinumą.

35

Taigi, pirma, dėl argumento, kad E‑Bacchus duomenų bazės kaip suinteresuotųjų trečiųjų šalių informacijos šaltinio reikšmė turi būti vertinama taip, jog ji sukelia šioms šalims teisinių padarinių, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 33 punkte nusprendė, kad dėl šios informavimo funkcijos tokių trečiųjų šalių padėtis negali iš esmės pasikeisti, nes nacionalinių priemonių, kuriomis Slovakijos Respublika sukūrė šią apsaugą, vykdytinumas išplaukia iš šių nuostatų paskelbimo Slovakijos Respublikos oficialiajame leidinyje, o ne iš įtraukimo į šią duomenų bazę.

36

Antra, dėl Vengrijos argumento, kad įtraukus į E‑Bacchus duomenų bazę apsauga nesuteikiama automatiškai, nes Komisija privalo patikrinti, ar įvykdytos šia apsauga leidžiančios pasinaudoti sąlygos, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 34 ir 35 punktuose nusprendė, kad Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalimi iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijai suteikiama teisė tam tikromis sąlygomis panaikinti pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 saugomų pavadinimų automatišką apsaugą, tačiau šia teise faktiškai galima pasinaudoti tik pateikus techninę bylą, kurioje nurodyta specifikacija. Tačiau iki ginčijamo įrašymo dienos Slovakijos Respublika nepateikė Komisijai specifikacijos. Taigi, iki tos dienos Komisija neatliko Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalyje numatytos kontrolės, o, be to, ir neprivalėjo jos atlikti.

37

Kadangi Vengrija taip pat nurodė, kad pagal gero administravimo principą Komisija privalo patikrinti valstybių narių teikiamų duomenų tikslumą, aktualumą, autentiškumą ir tinkamumą, Bendrasis Teismas, neišnagrinėjęs klausimo, ar tokia pareiga egzistuoja, nusprendė, kad ji, kad ir kaip būtų, iš esmės negali pakeisti suinteresuotųjų trečiųjų šalių padėties.

38

Skundžiamo sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė Vengrijos argumentą, kad E‑Bacchus duomenų bazės turinys lėmė techninių bylų, kurios pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 2 ir 3 dalis turėjo būti perduotos ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d., turinį. Jis nusprendė, kad pagal Sąjungos teisės aktus šių bylų turinys priklauso nuo nacionalinių nuostatų, o ne nuo įrašymo į E‑Bacchus duomenų bazę. Skundžiamo sprendimo 37 punkte lygiai taip pat buvo samprotaujama atmetant Vengrijos argumentą, kad įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę lemia privalomus duomenis apie ženklinimą ir produktų pateikimą, kaip numatyta Reglamente Nr. 1234/2007.

39

Apeliaciniu skundu Vengrija Teisingumo Teismo prašo:

40

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

41

Slovakijos Respublika Teisingumo Teismo prašo:

42

Grįsdama apeliacinį skundą Vengrija iš esmės pateikia tris pagrindus. Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė aiškindamas sąvoką „aktas, kurį galima ginčyti“, kaip ji suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Kaip antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Vengrija nurodo tai, kad pažeistas vienodo požiūrio principas. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su skundžiamo sprendimo motyvavimo stoka.

43

Kaip pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Vengrija nurodo tai, kad nuspręsdamas, jog ginčijamas įrašymas nesukėlė teisinių padarinių, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Grįsdama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Vengrija iš esmės remiasi keturiais argumentais.

44

Pateikdama pirmą argumentą, kuris nurodytas jos apeliaciniame skunde ir vykstant posėdžiui, Vengrija siekia įrodyti, kad atlikusi ginčijamą įrašymą Komisija suteikė Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnyje numatytą apsaugą vyno pavadinimui, kuriam, remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, 2009 m. rugpjūčio 1 d. tokia apsauga negalėjo būti taikoma pagal nacionalinę teisę. Anot Vengrijos, vyno pavadinimo įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę patvirtina, jog egzistuoja apsauga pagal naują Sąjungos teisinę tvarką, nustatytą minėtu reglamentu, kuris vynų pavadinimų apsaugą, prieš tai egzistavusią tik nacionaliniu lygmeniu, perkelia į Sąjungos lygmenį. Todėl įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę nėra paprasčiausia pagal vieną reguliavimo sistemą jau taikomos apsaugos automatiško perkėlimo į kitą reguliavimo sistemą pasekmė, kaip nusprendė Bendrasis Teismas.

45

Šiomis aplinkybėmis Vengrija konstatuoja, kad E‑Bacchus duomenų bazė negali būti laikoma paprasčiausiu vynų pavadinimų išvardijimu, analogišku Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje skelbiamiems rūšinių vynų pkr sąrašams ir nesukeliančiu teisinių padarinių. Todėl minėtame Bendrojo Teismo sprendime Abadía Retuerta prieš VRDT (CUVÉE PALOMAR) padarytos išvados, kad minėtoje C serijoje skelbiami sąrašai yra tik informacinio pobūdžio, visiškai netaikytinos E‑Bacchus duomenų bazei.

46

Vengrija mano, antra, kad įrašydama pavadinimą į E‑Bacchus duomenų bazę Komisija turi atlikti į šią bazę įrašomų vynų pavadinimų kontrolę. Nors Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalis nebūtų taikoma, vis dėlto Komisija privalo patikrinti, ar iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.„valstybės narės buvo pripažinusios“ šiuos pavadinimus kaip kilmės vietos nuorodas arba geografines nuorodas.

47

Trečia, įrašymo į E‑Bacchus duomenų bazę teisiniai padariniai taip pat lemtų kitas pasekmes, be kita ko, pareigą parengti į E‑Bacchus duomenų bazę įrašytų vynų pavadinimų specifikaciją, kuri dėl jau esančių vietos nuorodų turėjo būti pateikta iki 2011 m. pabaigos, o to nepadarius atitinkami pavadinimai būtų pašalinti iš minėtos duomenų bazės. Įrašymas į šią bazę taip pat turėtų pasekmių ženklinimui.

48

Ketvirta, Vengrija teigia, kad, turint omenyje Komisijos funkciją tvarkyti kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų registrą ir taikant gero administravimo, lojalaus bendradarbiavimo ir teisinio saugumo principus, Komisija turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Slovakijos Respublika priėmė Įstatymą Nr. 313/2009.

49

Komisija mano, kad pirmasis Vengrijos pagrindas grindžiamas klaidingu taikomų teisės aktų aiškinimu. Ji primena, kad remiantis Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1 dalimi pagal Reglamento Nr. 1493/1999 51 ir 54 straipsnių nuostatas saugomi vynų pavadinimai automatiškai saugomi ir pagal Reglamento Nr. 1234/2007 nuostatas, todėl ji šiuo klausimu neturi priimti jokio sprendimo.

50

Taigi šių pavadinimų apsauga išplaukia iš paties reglamento, o ne iš paskesnio įrašymo į E‑Bacchus duomenų bazę. Dėl savo tik informacinio pobūdžio, analogiško Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje skelbiamų sąrašų pobūdžiui, įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę negali pakeisti trečiųjų šalių teisinės padėties ir Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos šiuo atveju taikydamas minėtą Sprendimą Abadía Retuerta prieš VRDT (CUVÉE PALOMAR). Ginčijamo įrašymo sukeliamų teisinių padarinių nebuvimą patvirtina aplinkybė, kad apsauga Sąjungos lygmeniu suteikta laikinai ir turėjo būti nutraukta, jei specifikacija nebūtų pateikta iki 2011 m. pabaigos.

51

Komisija taip pat atmeta Vengrijos argumentus, susijusius su jos kontrolės įgaliojimais, ir tvirtina, kad jau saugomų vynų pavadinimų įrašymas vyksta automatiškai ir kad Sąjungos lygmeniu procedūra nenumatyta. Šiuo klausimu Komisija pabrėžia, kad pagal Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnį ji turi įrašyti į E‑Bacchus duomenų bazę bet kurią naują kilmės vietos nuorodą arba bet kurią geografinę nuorodą, „kurią valstybės narės pripažino“ iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. Be to, kadangi ginčijamo įrašymo dieną Slovakijos Respublika dar nebuvo pateikusi Komisijai specifikacijos, ši neįgyvendino jokių kontrolės įgaliojimų pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalį ir neprivalėjo jų įgyvendinti.

52

Galiausiai Komisija nesutinka su Vengrijos argumentais dėl įrašymo į E‑Bacchus duomenų bazę padarinių specifikacijoms ir ženklinimui ir teigia, jog iš tikrųjų šiais argumentais Vengrija siekia, kad Teisingumo Teismas dar kartą išnagrinėtų pirmojoje instancijoje pateiktus pagrindus.

53

Slovakijos Respublika, kaip ir Komisija, mano, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas. Šiuo klausimu ji teigia, kad egzistuojančių vynų pavadinimų įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę nesukelia teisinių padarinių ir todėl nėra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį. Grįsdama šią išvadą ji remiasi ankstesniais teisės aktais, pagal kuriuos, kaip ji mano, jau buvo numatyta vynų pavadinimų apsauga Sąjungos lygmeniu.

54

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad aktai, kuriuos galima ginčyti, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnį, yra visi Sąjungos institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių (žr., be kita ko, 1994 m. kovo 2 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C-316/91, Rink. p. I-625, 8 punktą; 2005 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-138/03, C-324/03 ir C-431/03, Rink. p. I-10043, 32 punktą ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija prieš Komisiją, C-463/10 P ir C-475/10 P, Rink. p. I-9639, 36 punktą).

55

Šie privalomi akto teisiniai padariniai turi būti vertinami remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, to akto turiniu (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM prieš Komisiją, 60/81, Rink. p. 2639, 9 punktą ir 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-57/95, Rink. p. I-1627, 9 punktą), prireikus atsižvelgiant į jo priėmimo aplinkybes (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1991 m. birželio 13 d. Nutarties Sunzest prieš Komisiją, C-50/90, Rink. p. I-2917, 13 punktą ir 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds prieš Komisiją, C-362/08 P, Rink. p. I-669, 58 punktą) ir jį priėmusios institucijos įgaliojimus (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2005 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-301/03, Rink. p. I-10217, 28 punktą).

56

Pirma, dėl ginčijamo įrašo turinio neginčijama, kad 2010 m. vasario 26 d. Komisija iš dalies pakeitė E‑Bacchus duomenų bazėje esančią informaciją ir pakeitė saugomą kilmės vietos nuorodą „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblast’“ į „Vinohradnícka oblast’ Tokaj“, tačiau nepakeitė nuorodos į atitinkamą nacionalinės teisės aktą, t. y. Potvarkį Nr. 237/2005, ir paliko kaip referencinę datą 2009 m. rugpjūčio 1 d. Be to, iš ginčijamo įrašo, kuriame nurodytas tiek Slovakijos įstatymas, tiek referencinė data, turinio matyti, kad laikinoji kilmės vietos nuorodų apsaugos sistema, kaip antai įgyvendintoji Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsniu, grindžiama vynų pavadinimais, kurie tą dieną jau buvo pripažinti nacionalinės teisės aktų.

57

Antra, dėl aplinkybių, kuriomis buvo padarytas ginčijamas įrašymas, iš Reglamento Nr. 479/2008 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad pereinamojo laikotarpio sistemos tikslas – siekiant teisinio saugumo netaikyti naujos nagrinėjimo tvarkos Sąjungoje jau esančioms kilmės vietos nuorodoms ir geografinėms nuorodoms ir apriboti jų panaikinimo galimybę.

58

Remiantis tuo, darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnyje numatyta pereinamojo laikotarpio sistema buvo sukurta teisinio saugumo sumetimais siekiant palikti vynų pavadinimų, iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. saugotų pagal vidaus teisę ir atitinkamai Sąjungos lygmeniu pagal Reglamentą Nr. 1493/1999, apsaugą. Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad šie vynų pavadinimai „automatiškai saugomi ir šio reglamento nuostatomis“, formuluotė patvirtina šį tikslą. Todėl skundžiamo sprendimo 21 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad jau esantys vynų pavadinimai saugomi automatiškai.

59

Trečia, dėl Komisijos įgaliojimų darant ginčijamą įrašymą reikia pažymėti, kad nors jau esantys vynų pavadinimai saugomi automatiškai, ši institucija, remdamasi Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 4 dalimi, gali iki 2014 m. gruodžio 31 d. nuspręsti panaikinti automatišką vynų pavadinimų apsaugą, suteiktą pagal šio straipsnio 1 dalį.

60

Tačiau ginčijamas įrašymas nėra toks panaikinimas. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 607/2009 71 straipsnio 2 dalies ir kaip apeliaciniame skunde pripažįsta Vengrija, Komisija gali įgyvendinti šiuos įgaliojimus tik valstybėms narėms perdavus technines bylas, kuriose nurodytos specifikacijos, ir nacionalinių institucijų sprendimus dėl patvirtinimo, kaip numatyta Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnio 2 straipsnyje.

61

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 34 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad iki ginčijamo įrašymo dienos Slovakijos Respublika nepateikė Komisijai techninės bylos, ir ši aplinkybė neginčijama per šią apeliacinę procedūrą. Todėl tame 34 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad iki šių dokumentų perdavimo Komisijai pastaroji neprivalėjo ir neturėjo teisės atlikti jau saugomų vynų pavadinimų, numatytų Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnyje, kontrolės.

62

Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad 2010 m. vasario 26 d. Slovakijos vyriausybės prašymu Komisija iš dalies pakeitė įrašą E‑Bacchus duomenų bazėje ir vietoje saugomos kilmės vietos nuorodos „Tokajská/Tokajské/Tokajský vinohradnícka oblast’“ įrašė „Vinohradnícka oblast’ Tokaj“. Iš tikrųjų šis pakeitimas buvo paremtas ne Komisijos atlikta kontrole arba įvertinimu, o Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnyje įtvirtinta automatiška apsauga taikoma ir pagal nacionalinę teisę 2009 m. rugpjūčio 1 d., ir atitinkamai pagal Reglamentą Nr. 1493/1999 faktiškai saugomiems vynų pavadinimams, kurių nebuvo paskutiniame Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtame rūšinių vynų pkr sąraše.

63

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę, kurį Komisija atliko remdamasi Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 1 dalimi, kiek tai susiję su vynų pavadinimais, kuriuos valstybės narės kaip kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą pripažino iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir kurie nebuvo Komisijos paskelbti pagal Reglamento (EB) Nr. 1439/1999 54 straipsnio 5 dalį, neturi jokios įtakos automatiškai apsaugai, kuri šiems vynų pavadinimams taikoma Sąjungos lygmeniu. Iš tikrųjų Komisija neturi teisės nei suteikti apsaugos, nei spręsti dėl vyno pavadinimo, kuris pagal minėtą 73 straipsnio 1 dalį turi būti įrašytas į E‑Bacchus duomenų bazę. Taigi, nėra reikalo skirti įrašymo į Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtą rūšinių vynų pkr sąrašą padarinių ir įrašymo į E‑Bacchus padarinių.

64

Todėl skundžiamo sprendimo 21 ir 23 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę nėra būtinas, kad tiems vynų pavadinimams būtų taikoma Sąjungos apsauga, nes šie pavadinimai saugomi „automatiškai“ pagal iš dalies pakeistą Reglamentą Nr. 1234/2007 ir tokia apsauga nepriklauso nuo jų įrašymo į minėtą duomenų bazę.

65

Kadangi ginčijamas įrašymas neatitinka šio sprendimo 54 punkte minėtos teismo praktikos reikalavimų, nuspręsdamas, kad toks įrašymas nėra aktas, kurį galima ginčyti, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos.

66

Šios išvados nepaneigia šios sprendimo 47 ir 48 punktuose minėti Vengrijos argumentai.

67

Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad tiek padarinius ženklinimui ir specifikacijų turiniui, tiek Komisijos pareigą atkreipti dėmesį į naujo Slovakijos įstatymo priėmimą Komisija laiko būtinomis privalomų teisinių padarinių pasekmėmis, kurios turėjo būti pripažintos kalbant apie įrašymą į E‑Bacchus duomenų bazę. Šie argumentai visiškai nepaneigia skundžiamo sprendimo 38 dalyje Bendrojo Teismo padarytos išvados, kad ginčijamas įrašymas nesukelia teisinių padarinių, todėl remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika jie yra nereikšmingi (žr. 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Komisija ir Prancūzija prieš TF1, C-302/99 P ir C-308/99 P, Rink. p. I-5603, 26 ir 29 punktus ir 2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją, C-189/02 P, C-202/02 P, C-205/02 P-C-208/02 P ir C-213/02 P, Rink. p. I-5425, 148 punktą).

68

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį Vengrijos apeliacinio skundo pagrindą.

69

Kaip antrąjį apeliacinio skundo pagrindą Vengrija nurodo tai, kad nuspręsdamas, jog jau saugomų pavadinimų įrašymas į E‑Bacchus duomenų bazę nėra „aktas, kuri galima ginčyti“, kaip jis suprantamas pagal SESV 263 straipsnį, Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes bet kurį tokį įrašymą vertino kitaip nei naujus įrašymus, dėl kurių, Vengrijos nuomone, galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.

70

Vengrija pabrėžia, kad E‑Bacchus duomenų bazė yra bendras registras. Todėl, šios valstybės narės nuomone, klaidinga manyti, jog naujų pavadinimų įrašymas sukelia teisinių padarinių. Nepaisant šių dviejų vynų pavadinimų apsaugos teisinės tvarkos skirtumų, suinteresuotosios šalys turi turėti galimybę ginčyti bet kokią institucijos priemonę, kuria pagal vidaus teisę patvirtintos vynų pavadinimų apsaugos priemonės paverčiamos apsauga pagal Sąjungos teisę.

71

Anot Komisijos, jau saugomų vynų pavadinimų ir naujų pavadinimų teisinė ir faktinė padėtis skiriasi, todėl jų negalima lyginti. Per posėdį Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal naują Sąjungos vynininkystės sektoriaus tvarką ji turi priimti galutinį sprendimą suteikti vyno pavadinimo apsaugą.

72

Slovakijos Respublika teigia, kad skirtumai dėl jau esančių ir naujų vynų pavadinimų įrašymo į E‑Bacchus duomenų bazę teisinių padarinių yra teisėti ir dėl jų nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas. Tačiau principas būtų pažeistas, jei jau esančių ir naujų vynų pavadinimų įrašymas būtų vertinamas vienodai, nes tokiu atveju nebūtų atsižvelgiama į objektyvius šių dviejų situacijų skirtumus.

73

Pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą, kuris yra vienas pagrindinių Bendrijos teisės principų, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos nebūtų vertinamos vienodai, išskyrus atvejus, kai toks požiūris yra objektyviai pateisinamas (žr., be kita ko, 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-304/01, Rink. p. I-7655, 31 punktą ir 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑283/02, 79 punktą).

74

Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 479/2008 5 konstatuojamosios dalies, vynininkystės sektoriui taikoma Sąjungos tvarka šiuo reglamentu buvo iš esmės pakeista, kad būtų pasiekti, be kita ko, su vynų kokybe susiję tikslai. Siekiant šio tikslo pagal naują apsaugos tvarką bet kuri vyno pavadinimo saugojimo paraiška išsamiai nagrinėjama dviem etapais, t. y. nacionaliniu lygmeniu, o paskui Sąjungos lygmeniu, kaip numatyta Reglamento Nr. 1234/2007 118e–118i straipsniuose, ir šiuo klausimu nepripažįstama jokio automatiškumo, o Komisija pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118i straipsnį turi realią teisę priimti sprendimą, kuris leidžia jai sutikti arba atsisakyti saugoti kilmės vietos nuorodą ar geografinę nuorodą atsižvelgiant į tai, ar įvykdytos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos.

75

Kadangi teisinės aplinkybės ir Komisijos įgaliojimai, susiję su įrašymu į E‑Bacchus duomenų bazę, numatyti pagal dvi vynų pavadinimų apsaugos sistemas, kaip antai sukurtąsias Sąjungos teisės aktų leidėjo, nėra panašūs, Vengrijos argumentui, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, negalima pritarti.

76

Taigi, antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

77

Kaip trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Vengrija nurodo tai, kad Bendrojo Teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes jis neatsakė į jos argumentus, išdėstytus ieškinyje ir per posėdį. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

78

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Vengrija kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis neatsakė į jos argumentą, jog, siekiant įrodyti pagal Reglamento Nr. 1234/2007 118s straipsnį valstybėje narėje saugomo pavadinimo buvimą, lemiamą reikšmę turi nacionalinės teisės akto paskelbimo šios valstybės narės oficialiajame leidinyje data, o ne tokio teisės akto įsigaliojimo data. Iš tikrųjų skundžiamo sprendimo 28 punkte Bendrasis Teismas tik pažymėjo, kad aplinkybė, jog Įstatymas Nr. 313/2009 priimtas 2009 m. birželio 30 d., neturi reikšmės, nes 2009 m. rugpjūčio 1 d. jis dar negaliojo, ir nenurodė jokių priežasčių, kodėl buvo pasirinkta ne viena, o kita data.

79

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antroje dalyje Vengrija nurodo, kad skundžiamo sprendimo 30 punkte Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo išvadą, pagal kurią Įstatymo Nr. 313/2009 negalima laikyti su specifikacija susijusiu pakeitimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 2 dalį. Be to, Bendrasis Teismas neatsakė į Vengrijos argumentą, kad valstybėse narėse, kur iki naujo Sąjungos reglamentavimo specifikacijos sudarymas nebuvo būtinas, įstatymo arba reglamento dėl specifikacijoje nurodytinos informacijos pakeitimas gali būti laikomas Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 2 dalyje numatytu pakeitimu.

80

Komisija mano, kad visas trečiasis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su pertekliniais skundžiamo sprendimo motyvais, todėl yra nereikšmingas.

81

Slovakijos Respublika teigia, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis nepriimtina, nes Vengrija Bendrajame Teisme nesirėmė argumentu, susijusiu su nacionalinės teisės akto paskelbimo data, o nurodė tik argumentus dėl nacionalinės teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo datos. Kad ir kaip būtų, ši dalis nepagrįsta, kaip ir minėto pagrindo antra dalis, kuri, maža to, yra perteklinė.

82

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti kaltinimai negali lemti šio sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (minėto Sprendimo Dansk Dansk Rørindustri ir kt. prieš Komisiją 148 punktas ir 2006 m. vasario 23 d. Nutarties Piau prieš Komisiją, C‑171/05 P, 86 punktas).

83

Tačiau nagrinėjamu atveju pati Vengrija tvirtina, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo nagrinėti klausimo, ar įrašant į E‑Bacchus duomenų bazę būtinas nacionalinės teisės aktas turėjo būti paskelbtas arba turėjo įsigalioti nurodytą dieną, arba klausimo, ar taikytina Reglamento Nr. 607/2009 73 straipsnio 2 dalis, nes skundžiamo sprendimo 19 punkte nusprendė, jog ginčijamas įrašymas negali sukelti teisinių padarinių.

84

Taigi, kadangi dvi trečiojo pagrindo dalys pateiktos dėl skundžiamo sprendimo perteklinių motyvų, reikia visą šį apeliacinio skundo pagrindą pripažinti nereikšmingu.

85

Kadangi nė vienam Vengrijos argumentui nepritarta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

86

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Vengrija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

87

Pagal minėto reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal minėtą 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Slovakijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: