1.

Teisingumo Teismo nagrinėjamas Verwaltungsgerichtshof Baden‑Württemberg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Vokietijos piliečio U ir Karlsrūhės miesto (Vokietija) ginčą dėl šio miesto atsisakymo pakeisti tai, kaip šio piliečio gimimo pavardė nurodyta jam Vokietijos išduotame pase.

2.

Taikytinuose Vokietijos teisės aktuose nustatyta, kad pase nurodoma, be kita ko, jo turėtojo „pavardė ir gimimo pavardė“, „vardai“ ir „daktaro laipsnis“. Tuo remiantis šiuo atveju galima daryti išvadą, kad ieškovo pagrindinėje byloje gimimo pavardė nurodyta pase šalia jo pavardės, nors, pasak bylą nagrinėjančio teismo, teisės požiūriu gimimo pavardė nėra asmenvardžio dalis.

3.

Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų ( 2 ) su pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 444/2009 ( 3 ) (toliau – Reglamentas Nr. 2252/2004), išaiškinimo. Šiame reglamente yra nuoroda į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) dokumentą Nr. 9303 (Mašininiu būdu nuskaitomi kelionės dokumentai), konkrečiai – į jo 1 dalį dėl mašininiu būdu nuskaitomų pasų (toliau – ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalis) ( 4 ), kurioje nustatyta duomenų pateikimo tvarka.

4.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti, be kita ko, klausimą, ar (ir kaip) gimimo pavardė, kuri nebėra asmenvardžio dalis, gali būti įtraukta į pasą kaip pirminis identifikatorius (6 paso laukelis), kaip antrinis identifikatorius (7 laukelis) arba kaip papildoma informacija (13 laukelis), atsižvelgiant, be kita ko, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatas ir į 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnį.

5.

Reglamentu Nr. 2252/2004 įgyvendinta 2000 m. spalio 17 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija, kuria buvo įvesti minimalūs pasų apsaugos standartai. Šio reglamento tikslas yra pasiekti aukštesnius suderintus pasų ir kelionės dokumentų apsaugos nuo klastojimo standartus ( 5 ).

6.

8 ir 9 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

7.

Šio reglamento priede savo ruožtu siekiama nustatyti minimalų reikalaujamą valstybių narių išduotų pasų ir kelionės dokumentų apsaugos lygį. Šio priedo nuostatos pirmiausia skirtos paso biografinių duomenų lapui ( 6 ). Pagal šį priedą ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalis taikytina toliau nurodytomis sąlygomis ( 7 ):

„Pase ar kelionės dokumente turi būti mašininio skaitymo biografinių duomenų lapas, atitinkantis ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies <…> reikalavimus, ir jų išrašymo būdas turi atitikti jame pateiktas mašininio skaitymo pasų specifikacijas.“

8.

ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalis skirta mašininiu būdu nuskaitomiems pasams ( 8 ). Jį sudaro keturi skyriai, iš kurių paskutiniame IV skyriuje išdėstytos tokiems pasams taikomos techninės specifikacijos. Pagrindinės IV skyriaus nuostatos aptariamos toliau.

9.

Pase esančio mašininiu būdu nuskaitomų biografinių duomenų lapo priekinė pusė suskirstyta į I–V zonas, kurios kartu sudaro „vizualinio patikrinimo zoną“ ( 9 ). II zonoje pateikiami tam tikri asmens duomenys ( 10 ).

10.

„Pavardė“ nurodyta pase esančiame biografinių duomenų lape, II zonos 6 ir 7 laukeliuose.

11.

6 laukelis skirtas „pirminiam identifikatoriui“, o 7 laukelis skirtas „antriniam identifikatoriui“.

12.

13 laukelyje gali būti nurodyti „neprivalomi biografinių duomenų elementai, kaip antai asmens kodas ar piršto antspaudas, nelygu, kaip nusprendžia išduodančioji valstybė arba organizacija“ ( 11 ).

13.

Gimimo pavardė (vok. k. – Geburtsname), t. y. pavardė, kuri buvo įrašyta asmens gimimo liudijime, yra tėvų arba vieno iš tėvų pavardė.

14.

Pavardė (vok. k. – Familienname) yra arba gimimo pavardė, arba pavardė, įgyta keičiant pavardę.

15.

Pavardė gali būti keičiama arba tuokiantis, kaip nustatyta Vokietijos civiliniame kodekse (vok. k. – Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) ( 12 ), arba pateikus prašymą pakeisti pavardę pagal 1938 m. sausio 5 d. Įstatymą dėl pavardės keitimo (vok. k. – Namensänderungsgsetz) ( 13 ). Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, jei kitaip nenustatyta specialiosiose nuostatose, gimimo pavardė teisiškai nebėra pavardės dalis pakeitus pavardę ( 14 ), o tai skiriasi nuo to, kas numatyta kitose valstybėse narėse galiojančiuose teisės aktuose ( 15 ). Remiantis prejudicinių klausimų formuluote darytina išvada, kad ši byla nesusijusi su specialiosiomis nuostatomis.

16.

Taip pat reikia pažymėti, kad pagal Vokietijos teisę kiekvienas asmuo turi turėti bent vieną pavardę ir bent vieną vardą (vok. k. – Vorname), kaip nustatyta 2007 m. vasario 19 d. Įstatymo dėl civilinės būklės (Personenstandsgesetz) ( 16 ) 21 straipsnyje. Be to, aristokratiškieji titulai yra vardo dalis pagal Veimaro Respublikos konstitucinę teisę ( 17 ). Tačiau akademinis titulas, kaip antai „Doktor“, nėra asmenvardžio siaurąja prasme dalis, o tik papildomas elementas, registruojamas kaip apibūdinantis civilinę būklę ir pase nurodomas šalia pavardės. Teisė į asmenvardį saugoma pagal BGB 12 straipsnį.

17.

Remiantis 1986 m. balandžio 19 d. Įstatymo dėl pasų (Passgesetz) ( 18 ) 1 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu darytina išvada, kad Vokietijos piliečiai, kurie atvyksta arba išvyksta iš teritorijos, kurioje taikomas tas įstatymas, privalo su savimi turėti galiojantį pasą ir juo įrodyti savo tapatybę.

18.

Remiantis Passgesetz 4 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, „pase šalia jo turėtojo tapatybės nuotraukos yra jo parašas, išdavusios institucijos pavadinimas, paso išdavimo ir galiojimo pabaigos datos ir išimtinai tokie duomenys apie paso turėtoją:

1)   pavardė ir gimimo pavardė,

2)   vardai,

3)   daktaro laipsnis,

4)   religinis vardas, meninis slapyvardis <…>“

19.

Remiantis 2007 m. spalio 19 d. Nutarimo dėl Passgesetz įgyvendinimo (Passverordnung) ( 19 ) 11 priedo 6 išnaša, „kai žinoma gimimo pavardė, jai skiriama bent viena visa eilutė. Ši eilutė prasideda penkiais rašmenimis „GEB.“ arba „geb.““ Ši santrumpa, kuri vokiečių kalba reiškia „gimęs (-usi)“, kitomis kalbomis nenurodoma.

20.

Pagrindinėje byloje ieškovas U prašo pakeisti tai, kaip jo gimimo pavardė pateikiama jam priklausančiame Vokietijos pase ( 20 ). Jo pavardė yra F., o vardai S. P. Jis turi daktaro laipsnį. Jo gimimo pavardė yra E. ir nėra jo pavardės dalis. Jo paso laukelyje „Name / Surname / Nom“ per dvi eilutes nurodyta:

„DR F.

GEB. E.“

21.

Ieškovas pagrindinėje byloje teigia, kad jo pavardė pase nurodyta klaidingai, todėl kyla nesusipratimų, kai jis turi vykti į užsienį darbo reikalais. Jis teigia, jog kadangi pavardei skirtame paso laukelyje po santrumpos „GEB.“ įrašyta jo gimimo pavardė, kuri nėra jo pavardės dalis, esant verslo santykiams su privačiais asmenimis ir išduodant vizas jis esą buvo įvardytas, pavyzdžiui, „Mr. Geb E.“, „Mr. E. F.“, „DR. F. GEB E.“ arba net „S. E. Dr F.“.

22.

Dėl šios priežasties jis paprašė pakeisti paso duomenis, kad iš jo būtų pašalinta tariamai klaidinga informacija ir kad nedviprasmiškai, ir ne vokiečiams, būtų nurodyta, kad jo pavardė yra „Dr. F.“. Vis dėlto jis nenurodo, kaip tai būtų galima padaryti – ar pašalinant gimimo pavardę ir sukuriant atitinkamą laukelį („Geburtsname / Birthname / Nom de naissance“), ar kitu būdu. Taigi, jis neprašo, kad iš jo paso būtų pašalintas pats jo gimimo pavardės įrašas, o tik prašo pašalinti jo pateikimo būdo klaidas.

23.

Tokiomis aplinkybėmis 2013 m. vasario 26 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. vasario 28 d., Verwaltungsgerichtshof Baden‑Württemberg nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

24.

Pastabas raštu pateikė ieškovas pagrindinėje byloje, Vokietijos vyriausybė ir Komisija; visų jų atstovai dalyvavo 2014 m. sausio 15 d. vykusiame teismo posėdyje.

25.

Visų pirma turiu konstatuoti, kad asmenvardis yra asmens tapatybės ir jo privataus gyvenimo, kurio apsauga įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje ir EŽTK 8 straipsnyje, sudedamoji dalis. Nors minėtame 8 straipsnyje tai nėra aiškiai nurodyta, asmenvardis yra ne ką mažiau susijęs su asmens privačiu ir šeiminiu gyvenimu, nes jis yra asmens tapatybės nustatymo ir jo susiejimo su šeima priemonė ( 21 ).

26.

Todėl gimimo pavardės nurodymas tam tikrame kontekste turi būti objektyviai pagrįstas pagal Chartijos 8 straipsnį, kuriame įtvirtinta pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą, o taip, manau, yra tuo atveju, kai reikia nustatyti individo tapatybę. Šiuo klausimu pažymiu, kad Vokietijoje nėra jokios išsamios asmenų tapatybės nustatymo sistemos, grindžiamos socialinio draudimo numeriu ar asmens kodu, o gimimo pavardė yra vienintelis „nuolatinis“ asmenvardžio elementas, kuriuo remiantis galima atskirti tą pačią pavardę turinčius ir tą pačią dieną, tame pačiame mieste ar net toje pačioje komunoje gimusius asmenis.

27.

Dėl konkretaus klausimo, kokie biografiniai duomenys gali būti nurodyti pase, Teisingumo Teismas byloje Schwarz ( 22 ) turėjo priimti sprendimą dėl Reglamento Nr. 2252/2004 dėl biometrinių duomenų nurodymo pase 1 straipsnio 2 dalies galiojimo atsižvelgiant į Chartijos nuostatas.

28.

Todėl šioje byloje nereikia nuodugniai nagrinėti bendresnio klausimo, ar pagal Chartiją leidžiama pase nurodyti asmens gimimo pavardę, jei pagal taikytiną teisę ji nėra asmenvardžio dalis. Tokiomis aplinkybėmis atkreipiu dėmesį, kad toks įrašas gali prieštarauti tikslui suteikti suinteresuotajam asmeniui galimybę atsisakyti savo ankstesnės pavardės ir tam tikrais atvejais padidinti netiesioginės diskriminacijos dėl pilietybės ar etninės kilmės pavojų.

29.

Antra, dėl Teisingumo Teismo praktikos reikia pažymėti, kad ši byla skiriasi nuo keleto kitų Teisingumo Teismo neseniai nagrinėtų su asmenvardžiais susijusių bylų, kurioms būdingas užsienio elementas, kaip antai bylų Garcia Avello ( 23 ), Grunkin ir Paul ( 24 ), Sayn-Wittgenstein ( 25 ), Runevič-Vardyn ir Wardyn ( 26 ). Tose bylose, kuriose buvo keliami bendrieji laisvo asmenų judėjimo ar Europos pilietybės klausimai, nėra tiesioginio atsakymo į šioje byloje iškeltus klausimus. Vis dėlto problemų, kurių U teigia patiriantis, Sąjungoje gali iškilti, jei jis pasu naudotųsi kaip kelionės dokumentu vykdamas į valstybes nares, nepriklausiančias Šengeno erdvei.

30.

Trečia, šioje byloje Teisingumo Teismas turi patikslinti, ar pagal Vokietijos teisės aktus reikalaujama informacija, t. y. gimimo pavardė, pase gali būti nurodyta atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2252/2004 ir jame minimo ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies nuostatas ir, jei reikia, kokia tvarka tai gali būti padaryta.

31.

Primenu, kad U neprieštarauja, jog jo gimimo pavardė būtų nurodyta pase, jis tik prašo, kad pase informacija būtų pateikta aiškiai ir nedviprasmiškai.

32.

Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas sprendimą šioje byloje turi priimti atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos priimtą dokumentą, kuris Sąjungoje tapo taikytinas dėl Reglamente Nr. 2252/2004 esančios nuorodos į jį. ICAO priimtais dokumentais, kaip antai ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalimi, siekiama tam tikru mastu suvienodinti nacionaliniu lygmeniu taikomą tvarką. Šios ypatingos aplinkybės nereikėtų pamiršti aiškinant šį dokumentą.

33.

Beje, dėl kelionės dokumentų reikia pasakyti, kad pasai skiriasi nuo tapatybės kortelių, nes pasai reglamentuojami Sąjungos lygmeniu, o tapatybės kortelės – ne. Iš tiesų, nors Tarybos rezoliucijoje minimos tiek tapatybės kortelės, tiek pasai, privalomos nuostatos Reglamente Nr. 2252/2004 buvo nustatytos tik dėl pasų. Tapatybės kortelėms skirta tik 2006 m. rezoliucija, kurią priėmė Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai ( 27 ). Be to, Reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje aiškiai nurodyta, kad jis tapatybės kortelėms netaikomas. Tuo galima paaiškinti gimimo pavardės pateikimo skirtumus valstybių narių išduodamuose pasuose ir tapatybės kortelėse ( 28 ).

34.

Galiausiai pažymiu, kad trečiasis ir šeštasis klausimai iš tikrųjų yra hipotetiniai, nes juose minimi teisėkūros sprendimai, kurių Vokietijos teisės aktų leidėjas nėra priėmęs. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui gali būti naudinga gauti atsakymą į šiuos klausimus, jei jam reikėtų atitinkamų Sąjungos teisės normų išaiškinimo, kad galėtų darniai išaiškinti Passgesetz. Dėl šios priežasties manau, kad tie klausimai yra priimtini.

35.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar remiantis Reglamento Nr. 2252/2004 priedu iš dalies mašininiu būdu nuskaitomas valstybių narių išduotų pasų biografinių duomenų lapas turi atitikti ir tenkinti visas privalomas specifikacijas, numatytas ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje.

36.

Dėl šio klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai pažymi, kad Reglamento Nr. 2252/2004 tikslas visų pirma yra padidinti Europos Sąjungos kelionės dokumentų saugumą įtraukiant į juos biometrinius duomenis (veido nuotraukos ir pirštų antspaudų biometrinis pateikimas). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad remiantis reglamento priedo formuluote valstybės narės privalo atsižvelgti į visas ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies specifikacijas.

37.

Manau, kad remiantis tuo priedu galima teigti, jog mašininiu būdu nuskaitomas biografinių duomenų lapas turi atitikti ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies reikalavimus. Be to, pavardės pateikimo būdas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens tapatybę, o tai yra pagrindinė paso paskirtis, lemianti dokumento saugumą. Be to, papildomai reikia nurodyti pasų suderinimo tarptautinių santykių srityje aspektą, kuris yra ypač svarbus saugumo požiūriu. Todėl pavardė ir vardas, kaip vienodo pavyzdžio paso elementai, nuo 1981 metų minimi įvairiose rezoliucijose ( 29 ).

38.

Tiesa, tarptautiniu lygmeniu ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalis yra tik rekomendacija, neturinti privalomosios galios. Tačiau iš Reglamento Nr. 2252/2004 1 straipsnio 1 dalies, siejamos su šio reglamento priedu, darytina išvada, kad Sąjunga šiomis rekomendacijomis pasinaudojo ir jas įtvirtino antrinėje teisėje kaip privalomas nuostatas ( 30 ). Kitaip tariant, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė didesnio vienodumo, o tai paaiškina reglamento tikslai kuriant vidaus rinką ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Šį vienodumo tikslą atspindi ir tai, kad pasirinkta priemonė yra reglamentas, o ne, pavyzdžiui, direktyva arba rekomendacija.

39.

Tuo remiantis darytina išvada, kad mašininiu būdu nuskaitomų pasų specifikacijos, kurios buvo nustatytos ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje, yra Reglamentu Nr. 2252/2004 nustatytų įpareigojimų, taigi ir taisyklių, kurios yra privalomos pagal Sąjungos teisę, dalis, tačiau pačios specifikacijos nėra šios teisės dalis. Tai ne vienintelis atvejis, kai Sąjungos teisė suteikia privalomą teisinę galią tarptautinės teisės aktų ar tarptautinių arba Europos standartų nuostatoms ( 31 ).

40.

Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą atsakyti taip, kad remiantis Reglamento Nr. 2252/2004 priedu mašininiu būdu nuskaitomas valstybių narių išduoto paso biografinių duomenų lapas turi atitikti specifikacijas, taikytinas pagal ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalį.

41.

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar ieškovo gimimo pavardė gali būti įrašyta į paso biografinių duomenų lapo 6 laukelį kaip pirminis identifikatorius (2 klausimas) arba į 7 laukelį kaip antrinis identifikatorius (3 klausimas), jeigu pagal taikytiną nacionalinę teisę gimimo pavardė nėra atitinkamo asmens oficialios pavardės dalis.

42.

ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje nustatyta standartinė tvarka, pagal kurią parinktini pase pateiktini elementai ir jų pateikimo forma.

43.

Asmens pavardė įrašoma į 6 ir 7 laukelius. Minėtame dokumente aprašytas 6 laukelio (pirminis identifikatorius) ( 32 ) ir 7 laukelio (antrinis identifikatorius) ( 33 ) turinys.

44.

Šiuo klausimu argumentus pradėsiu dėstyti remdamasis konkrečiu pavyzdžiu: jeigu visas asmenvardis yra Anna Maria Eriksson, 6 laukelyje bus įrašyta pavardė (Eriksson), o 7 laukelyje vardai (Anna Maria). Vis dėlto reikia pažymėti, kad minėtame dokumente pateikta kitų pavyzdžių, kokių įvairių pavardžių gali egzistuoti 191 valstybėje, priklausančioje ICAO, ir kaip jas įrašyti į pasus laikantis šiame dokumente išdėstytų instrukcijų ( 34 ).

45.

ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje esančioje lentelėje ( 35 ) išvardyti mašininiu būdu nuskaitomo paso biografinių duomenų lapo „vizualinio patikrinimo zonos“ duomenų elementai. Šioje lentelėje yra su antraštėse „06/07/II“, „06/II“ ir „07/II“ nurodoma pavarde susijusių nuostatų. Asmenvardis, jei įmanoma, dalijamas į dvi dalis: pirmoji yra asmenvardžio dalis, kurią pasą išduodančioji valstybė apibrėžia kaip pirminį identifikatorių („pavyzdžiui, šeimos pavardė, mergautinė pavardė ir santuokinė pavardė, pavardė pagal vyriškąją giminystės liniją), o antroji – kiti asmenvardžio elementai, kuriuos pasą išduodančioji valstybė laiko antriniu identifikatoriumi („pavyzdžiui, vardai, inicialai“). Pirminį identifikatorių sudaro dominuojantys asmenvardžio elementai. Ši asmenvardžio dalis turi būti įrašyta į 6 laukelį. Antrinį identifikatorių sudaro kiti asmenvardžio elementai ir jis turi būti įrašytas į 7 laukelį ( 36 ).

46.

Mano nuomone, Reglamentu Nr. 2252/2004 ir ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalimi iš tiesų siekiama tam tikru mastu suvienodinti asmenvardžių pateikimo tvarką, kuri atskirose šalyse labai skiriasi. Pagrindinė paso funkcija yra sudaryti galimybę užsienio šalių valdžios institucijoms nustatyti užsienio šalies piliečio tapatybę, nors pasas dažnai naudojamas ir kaip tapatybės dokumentas nacionalinėse situacijose. Toks tapatybės nustatymas gali būti esminis dėl įvairių priežasčių, susijusių, pavyzdžiui, su natūralizacija, imigracija ar prieglobsčio prašymais ( 37 ).

47.

Gali būti, kad valstybė narė yra nustačiusi, jog teisiškai gimimo pavardė lieka pavardės dalis net įgijus kitą pavardę po santuokos arba ją pasikeitus. Tačiau, pasak prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, taip nėra Vokietijoje. Taigi valstybė narė, kuri nėra priėmusi tokių nuostatų, negali gimimo pavardės nurodyti šalia pavardės 6 laukelyje ir, mano nuomone, tuo labiau 7 laukelyje. Nors valstybė turi tam tikrą diskreciją oficialios pavardės elementus klasifikuodama ir priskirdama prie pirminio arba antrinio identifikatoriaus, ji vis dėlto neturi teisės prie pirminio arba antrinio identifikatoriaus priskirti elementų, kurie nėra oficialios pavardės dalis pagal jos pačios vidaus teisės sistemą. Tai prireikus taikoma tiek gimimo pavardei, tiek santrumpai „GEB.“, kurios pagal Vokietijos teisės normas šiuo metu įrašomos pirminiam identifikatoriui skirtame laukelyje.

48.

Tokį aiškinimą patvirtina nuostatos dėl akademinių laipsnių ir kitų panašių nuorodų, minimų ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje, nurodymo. Vienintelė išimtis, kai jas leidžiama nurodyti, yra atvejis, kai „prefiksą arba sufiksą atitinkama valstybė laiko pavardės teisėta dalimi“ ( 38 ) (išskirta mano).

49.

Reikia papildomai nurodyti, kad Reglamentu Nr. 2252/2004 valstybei narei nedraudžiama numatyti kelių oficialios pavadės apibrėžimų, skirtų, pavyzdžiui, vienaip apibrėžti pavardę pagal civilinę ir kitaip – pagal administracinę teisę. Taip valstybės diskrecija pasirenkant pirminį identifikatorių galėtų padidėti. Vis dėlto manau, kad taip nėra Vokietijos atveju.

50.

Taigi, kalbant apie 6 laukelį, klausimas dėl valstybių narių diskrecijos pasirenkant pirminį identifikatorių kyla tuo atveju, kai pavardė sudaryta iš kelių žodžių ir dėl to ji netelpa į tam laukeliui pase numatytą plotą.

51.

Be to, čia paminėtinas ir ištekėjusių moterų mergautinės pavardės atvejis, kai nacionalinės teisės aktais leidžiama pasilikti mergautinę pavardę ir prie jos pridėti sutuoktinio pavardę, taigi taip sudaryti sudėtinę pavardę, arba numatyta, kad ištekėjusios moters pavardę teisės požiūriu sudaro jos mergautinė pavardė ir susituokus įgyta pavardė. Tačiau tokie atvejai negali būti pagrindas įtraukti elementą, kuris teisiškai nėra pavardės dalis.

52.

Dėl 7 laukelio turiu pasakyti, kad manau, jog jis taip pat skirtas oficialaus asmenvardžio dalį sudarantiems elementams, būtent vardams arba (labai ilgųjų asmenvardžių atveju) jų inicialams, kaip tai aiškiai nurodyta ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje.

53.

Pridursiu, kad griežtą elementų, kurie gali būti įtraukti į 6 ir 7 laukelius, ribojimą taip pat pateisina tai, kad šių dviejų laukelių turinys turi būti pateiktas arba pagal suvienodintas taisykles transkribuotas pačiame dokumente, paso lapo apatinės dalies mašininiu būdu nuskaitomoje zonoje. Atrodo, kad Vokietijos teisės aktuose numatytas skirtingas 6 ir 7 langelių zonos ir mašininiu būdu nuskaitomos zonos turinys, o tai neatitinka ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies reikalavimų ( 39 ).

Tarpinė išvada

54.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus siūlau į antrąjį ir trečiąjį klausimus atsakyti taip: Reglamento Nr. 2252/2004 priedas, siejamas su ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalies IV skyriaus 8.6 punkto nuostatomis, turi būti aiškinamas taip, kad jeigu pagal valstybės narės teisę asmenvardį sudaro asmens vardai ir pavardė, minėtos nuostatos neleidžia numatyti, kad gimimo pavardė paso mašininiu būdu nuskaitomo lapo 6 arba 7 laukeliuose būtų įrašoma kaip pirminis arba antrinis identifikatorius.

55.

Todėl atkreipiu dėmesį, kad ketvirtąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikė tik tam atvejui, jei į antrąjį arba trečiąjį klausimus būtų atsakyta teigiamai. Kadangi taip nėra, į tą klausimą atsakyti nereikia.

56.

Penktąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pateikė tik tam atvejui, jei į ketvirtąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai. Kadangi siūlau į ketvirtąjį klausimą neatsakyti, į šį klausima atsakyti taip pat nereikia.

57.

Šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar tuo atveju, kai asmenvardį reglamentuojančiuose valstybės narės teisės aktuose numatyta, kad asmenvardį sudaro asmens vardas ir pavardė, pareiškėjo gimimo pavardė gali būti įrašyta į paso biografinių duomenų lapo 13 laukelį kaip „neprivalomas biografinių duomenų elementas“ ( 40 ).

58.

Komisija teisingai pažymi, kad šį prejudicinį klausimą reikia suprasti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui į jį svarbu gauti atsakymą tik tuo atveju, jeigu gimimo pavardė nėra suinteresuotojo asmens asmenvardžio dalis ir dėl to negali būti įrašyta į 7 laukelį kaip „antrinio identifikatoriaus“ elementas ( 41 ).

59.

Remiantis ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalimi darytina išvada, kad didžioji 13 laukelio turinio dalis palikta apibrėžti išduodančiajai valstybei ( 42 ) atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2252/2004 8 ir 9 konstatuojamąsias dalis, kuriose ribojama pase galima pateikti informacija. ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje prie pavyzdžių nurodomi duomenų elementai iš esmės sietini su imperatyviu bendruoju interesu nustatyti asmens tapatybę ( 43 ).

60.

Pritariu Komisijai ir manau, kad gimimo pavardė, kuri nėra asmenvardžio dalis, gali, jei yra imperatyvus bendrasis interesas, būti nurodyta paso biografinių duomenų lapo 13 laukelyje kaip neprivalomas asmens duomenų elementas, tačiau toks laukelis turi būti identifikuotas nurodant jo paskirtį keliomis kalbomis.

61.

Kaip jau paaiškinau, atsižvelgiant į Vokietijos piliečiams suteiktas galimybes pakeisti asmenvardį ir nesant išsamios asmenų tapatybės nustatymo sistemos, toks imperatyvus bendrasis interesas galėtų būti galimybė pateikti užklausas duomenų bazėms (pavyzdžiui, skolininkų sąrašų, pažymų apie teistumą) naudojant gimimo pavardę kaip paieškos kriterijų, nes jis yra palyginti stabilus ( 44 ).

62.

Tačiau atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2252/2004 8 konstatuojamosios dalies antrą sakinį ir suinteresuotumą, kad pasas būtų suprantamas visame pasaulyje, bet koks gimimo pavardės įrašas 13 laukelyje turėtų atitikti su paskirtimi ir daugiakalbyste susijusius formaliuosius reikalavimus, kaip tai nurodyta ICAO dokumento Nr. 9303 1 dalyje. Šiame dokumente reikalaujama, kad vizualinio patikrinimo zonoje esantys privalomiems duomenų elementams skirti laukeliai būtų įvardyti nurodant jų paskirtį prancūzų, anglų arba ispanų kalbomis ( 45 ).

63.

Kaip jau minėjau šios išvados 26 punkte, gimimo pavardę galima įrašyti į 13 laukelį, jei tai pagrįsta remiantis Chartijos 7 ir 8 straipsniais ( 46 ). Vis dėlto tokiu atveju laukelio pavadinimu turi būti prancūzų, anglų arba ispanų kalbomis paaiškinta, kad tame laukelyje nurodyta paso turėtojo gimimo pavardė. Paaiškinimas negali būti nurodytas pačiame laukelyje, nes dėl to gali kilti painiavos pavojus.

64.

Todėl į šeštąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti taip, kad jeigu gimimo pavardė neprivalo būti įrašyta į paso 6 arba 7 laukelius, valstybė narė vis dėlto turi teisę numatyti, kad gimimo pavardė įrašoma į paso mašininiu būdu nuskaitomo biografinių duomenų lapo 13 laukelį kaip neprivalomas biografinių duomenų elementas, jeigu tai pateisina imperatyvus bendrasis interesas ir to įrašo įtraukimas paaiškintas 13 langelio pavadinimu nurodant jo paskirtį prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis.

65.

Siekiant išsamumo galiausiai reikia pažymėti, kad, be biografiniams duomenims skirto puslapio, yra kita vieta, kurioje ši informacija gali būti nurodyta, jei tai yra pagrįsta. Iš tiesų puslapyje, einančiame po biografinių duomenų puslapio, arba gretimame puslapyje yra VI zona, kurioje yra 20 laukelis, numatytas „papildomiems neprivalomiems duomenų elementams“, kuris yra tinkama vieta nurodyti, jei reikia, gimimo pavardę ir šio elemento paskirtį keliomis kalbomis. Gimimo pavardė tuomet būtų laikoma „papildomu neprivalomu duomenų elementu“ ( 47 ). Tačiau šioje byloje dėl tokio aspekto nebuvo pateiktas joks prejudicinis klausimas.

66.

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Verwaltungsgerichtshof Baden-Württemberg (Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip: