1

Leidimo prekiauti žmonėms skirtais vaistais Europos Sąjungoje teisinis režimas iš pradžių buvo nustatytas 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyva 65/65/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vaistais, suderinimo (OL 22, p. 369) ir 1993 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2309/93, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo bei priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų vertinimo agentūrą (OL L 214, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 3); vėliau šie teisės aktai buvo pakeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, p. 67; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 69), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (OL L 136, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 229).

2

Direktyvos 65/65 su pakeitimais 3 ir 4 straipsniuose nurodyta:

8.

Rezultatai:

a)

iš pareiškėjo nereikalaujama pateikti nei toksikologinių ir farmakologinių bandymų, nei klinikinių tyrimų rezultatų, jeigu jis gali įrodyti:

<…>

3

Direktyva 65/65 pakeista Direktyva 2001/83. Direktyva 2001/83, be kita ko, iš dalies pakeista 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/27/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2001/83 (OL L 136, p. 34; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 34 t., p. 262). Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 3 dalies i punktas ir 10 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluoti taip:

i)

Rezultatai:

a)

„referencinis vaistas“ – vaistas, kuriam leidimas išduodamas pagal 6 straipsnį, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas;

b)

„generinis vaistas“ – tos pačios farmacinės formos vaistas, pasižymintis ta pačia veikliųjų medžiagų kiekybine ir kokybine sudėtimi kaip referencinis vaistas ir kurio biologinis atitikimas referenciniam vaistui buvo įrodytas, atlikus atitinkamus biologinio aktyvumo tyrimus <...>“

4

Reglamento Nr. 2309/93 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 13 straipsnio 4 dalyje ir priedo B dalyje nurodyta:

—

<...>

—

Vaistai, vartojami naudojant naujas tiekimo sistemas, kurios, Agentūros nuomone, yra svarbi naujovė.

—

Vaistai, pateikiami dėl visiškai naujos indikacijos, kuri, Agentūros nuomone, yra svarbi terapiniu požiūriu.

—

<…>

—

Vaistai, skirti žmonėms vartoti, turintys naują veikliąją medžiagą, kurią naudoti žmonėms skirtuose vaistuose iki šio reglamento įsigaliojimo nė viena valstybė narė nebuvo davusi leidimo.

—

<…>“

5

Reglamentas Nr. 2309/93 pakeistas Reglamentu Nr. 726/2004. Reglamento Nr. 726/2004 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 11 dalyje, 82 straipsnio 1 dalyje, 89 straipsnyje ir 90 straipsnyje nustatyta:

„3 straipsnis

1.   Joks priede nurodytas vaistas negali būti pateikiamas į rinką Bendrijoje, nebent Bendrija išdavė leidimą prekiauti pagal šio reglamento nuostatas.

2.   Bendrija gali išduoti leidimą prekiauti bet kokiu priede nenurodytu vaistu pagal šio reglamento nuostatas, jei:

<…>

4 straipsnis

1.   Paraiškos dėl leidimo prekiauti suteikimo, nurodytos 3 straipsnyje, pateikiamos agentūrai.

<…>

6 straipsnis

1.   Kiekvienoje paraiškoje dėl leidimo žmonėms skirtam vaistui pateikiama tam tikra ir išsami informacija bei dokumentai, kaip[, be kita ko,] nurodyta Direktyvos 2001/83/EB 8 straipsnio 3 dalyje [ir 10 straipsnyje] <...>

14 straipsnis

<…>

11.   Nepažeidžiant pramoninės ar komercinės nuosavybės teisės, žmonėms skirtų vaistų, kuriems leidimas buvo išduotas pagal šio reglamento nuostatas, atveju taikomas aštuonerių metų trukmės duomenų apsaugos laikotarpis ir dešimties metų trukmės prekybos laikotarpis, kurį galima pratęsti ilgiausiai iki 11 metų, jei per to dešimties metų trukmės laikotarpio metus pirmuosius aštuonerius metus leidimo prekiauti turėtojas gauna leidimą vienai ar daugiau naujoms terapinėms indikacijoms, kurios mokslinio vertinimo, atliekamo prieš leidimo joms suteikimą, metu pasirodo teikiančios didesnę klinikinę naudą nei esamos terapijos.

<…>

82 straipsnis

1.   Pareiškėjui gali būti suteikiamas tik vienas leidimas dėl konkretaus vaisto.

Tačiau Komisija leidžia tam pačiam pareiškėjui pateikti daugiau negu vieną paraišką Agentūrai dėl to vaisto, jei egzistuoja objektyvios patvirtinamos priežastys, susijusios su visuomenės sveikata ir vaistų prieinamumu sveikatos apsaugos specialistams ir (arba) pacientams arba dėl bendro pardavimo priežasčių.

<…>

89 straipsnis

Apsaugos laikotarpiai, [be kita ko,] numatyti 14 straipsnio 11 dalyje <...>, netaikomi referenciniams vaistams, kuriems paraiškos dėl leidimo buvo pateiktos iki [2005 m. lapkričio 20 d.].

90 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos, I, II, III ir V antraštinės dalys taikomos nuo 2003 m. lapkričio 20 d. <…>“

6

2003 m. birželio 3 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1085/2003 dėl leidimo prekiauti žmonėms skirtais ir veterinariniais vaistais, išduoto pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2309/93, sąlygų keitimo nagrinėjimo (OL L 159, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 231), pakeisto 2008 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (OL L 334, p. 7), 1 straipsnio 1 dalyje, 2, 3 ir 6 straipsniuose bei II priede nurodyta:

„1 straipsnis

Dalykas

1.   Šis reglamentas nustato paraiškų dėl leidimo prekiauti, išduoto pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2309/93, sąlygų keitimo nagrinėjimo tvarką.

<…>

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas netaikomas:

<…>

Pratęsimas [Papildymas], nurodytas pirmos pastraipos a punkte, vertinamas [pagal] Reglament[ą] (EEB) Nr. 2309/93 <...>

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

<…>

6 straipsnis

Esminių II tipo keitimų tvirtinimo tvarka

1.   Dėl esminių II tipo keitimų, turėtojas pateikia agentūrai paraišką <...>

10.   Jei būtina, Komisija, remdamasi agentūros parengtu pasiūlymu, pakeičia leidimą prekiauti, suteiktą pagal Reglament[ą] (EEB) Nr. 2309/93 <...>.

<…>

II priedas

Leidimo prekiauti keitimai dėl kurių, kaip nurodyta 2 straipsnyje, būtina pratęsti paraiškos įteikimą [pateikti paraišką dėl sąlygų papildymo]

Toliau išvardinti keitimai bus laikomi paraiškos „pratęsimu“ [„papildymu“], kaip nurodyta 2 straipsnyje.

Bendrija leis pratęsti [papildyti] arba modifikuoti dabartinį leidimą prekiauti.

Vaisto pavadinimas išliks tas pats, atlikus leidimo prekiauti vaistu „pratęsimą“ [„papildymą“].

<…>

Keitimai, dėl kurių būtina pratęsti paraiškos įteikimą [pateikti paraišką dėl sąlygų papildymo]

<…>

7

Ieškovė Novartis Europharm Ltd (toliau – Novartis) yra leidimų prekiauti vaistais Zometa ir Aclasta, kurių abiejų sudėtyje yra veikliosios medžiagos zoledrono rūgšties, turėtoja.

8

Dėl vaisto Zometa, kaip ir dėl vaisto Aclasta, leidimas išduotas pagal centralizuotą procedūrą remiantis Reglamento Nr. 2309/93 4 straipsnio 1 dalimi.

9

Novartis sukurtas vaistas Zometa skirtas kaulus paveikiančių komplikacijų prevencijai, kai pacientas serga pažengusios stadijos piktybinėmis ligomis, kurios pažeidžia kaulus, ir navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti. Leidimas prekiauti Zometa išduotas 2001 m. kovo 20 d.

10

Zometa leidimas išduotas dėl šių onkologinių indikacijų: kaulus paveikiančių komplikacijų (patologiniai lūžiai, stuburo smegenų kompresija, kaulų spindulinis ar chirurginis gydymas, navikų sukelta hiperkalcemija) prevencijos, kai pacientas serga pažengusios stadijos ligomis, pažeidžiančiomis kaulus, ir navikų sukeltos hiperkalcemijos gydymo.

11

Be Zometa kūrimo programos, Novartis atliko mokslinius tyrimus dėl zoledrono rūgšties naudojimo esant indikacijoms, kurios nėra onkologinės, t. y. gydant Pedžeto (Paget) kaulų ligą, moterų po menopauzės ir vyrų, kuriems padidėjusi kaulų lūžių rizika, įskaitant vyrus, kuriems neseniai lūžo šlaunikaulis patyrus nedidelę traumą, osteoporozę, taip pat moterų po menopauzės ir vyrų, kuriems padidėjusi lūžių rizika, osteoporozę, susijusią su ilgalaikiu gydymu gliukokortikoidais. Atliekant mokslinius tyrimus dėl zoledrono rūgšties naudojimo esant šioms neonkologinėms indikacijoms reikėjo imtis su vaistu Zometa nesusijusios klinikinio kūrimo programos, orientuojantis į kitas tikslines pacientų grupes ir taikant kitus stiprumo režimus.

12

Šio kūrimo rezultatas – vaistas Aclasta, kurio sudėtyje yra tokios pačios veikliosios medžiagos, t. y. zoledrono rūgšties, bet kuris išplečia minėtos veikliosios medžiagos paskyrimą esant kitoms terapinėms indikacijoms, šiuo atveju neonkologinėmis, taikant šioms indikacijoms tinkamą stiprumą. Leidimas prekiauti Aclasta išduotas 2005 m. balandžio 15 d.

13

Aclasta leidimas išduotas dėl šių neonkologinių indikacijų:

14

2011 m. gegužės 25 d. įstojusi į bylą šalis Teva Pharma B.V. (toliau – Teva) pagal Reglamento Nr. 726/2004 4 straipsnio 1 dalį pateikė paraišką išduoti leidimą prekiauti vaistu Zoledronic acid Teva Pharma – zoledronic acid (toliau – Zoledronic acid Teva Pharma).

15

Zoledronic acid Teva Pharma yra Aclasta generinė kopija. Šio vaisto veiklioji medžiaga yra zoledrono rūgštis ir jo terapinės indikacijos, kurios sutampa su Aclasta terapinėmis indikacijomis, yra šios:

16

Kalbant apie ikiklinikinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatus, pažymėtina, kad Teva paraiškoje išduoti leidimą prekiauti nurodyti duomenys, esantys dokumentuose, kuriuos pateikė Novartis vykstant leidimų prekiauti Aclasta ir Zometa išdavimo procedūroms.

17

2012 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2012) 5894 final, kuriuo pagal Reglamentą Nr. 726/2004 išduotas leidimas prekiauti žmonėms skirtu vaistu Zoledronic acid Teva Pharma (toliau – ginčijamas sprendimas). Teva išduotas leidimas įtrauktas į Bendrijos vaistų registrą numeriais EU/1/772/001–EU/1/772/004 (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis).

18

2012 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovė pareiškė šį ieškinį.

19

2013 m. sausio 24 d.Teva pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai dokumentą, kuriuo paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

20

2013 m. kovo 5 d. Komisija pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai dokumentą, kuriuo pareiškė, kad neprieštarauja Teva įstojimui į bylą.

21

2013 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ieškovė pateikė prašymą užtikrinti konfidencialumą Teva atžvilgiu dėl ieškinio A.13 ir A.15 priedų ir prie A.17 priedo pridėtų dviejų raštų. Teva buvo nustatytas terminas pastaboms pateikti.

22

Kadangi per nustatytą terminą Teva nepateikė prieštaravimų dėl minėtų dokumentų konfidencialumo, buvo pritarta jų konfidencialumui laikantis Bendrojo Teismo procedūrinių taisyklių ir Teva perduota ieškovės parengta nekonfidenciali ieškinio versija.

23

2013 m. balandžio 3 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ieškovė pateikė prašymą šią bylą sujungti su byla T‑67/13, Novartis Europharm / Komisija.

24

2013 m. balandžio 5 d. ieškovė pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai dokumentą, kuriuo pareiškė, kad neprieštarauja Teva įstojimui į bylą.

25

2013 m. balandžio 22 d. Bendrojo Teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi Teva buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

26

2013 m. balandžio 24 d. Komisija pateikė Teismo kanceliarijai dokumentą, kuriuo pareiškė, kad neprieštarauja šios bylos sujungimui su byla T‑67/13, Novartis Europharm / Komisija.

27

2013 m. gegužės 28 d. raštu šalims buvo pranešta apie kolegijos pirmininkės sprendimą netenkinti prašymo sujungti bylas.

28

2013 m. birželio 12 d.Teva pateikė įstojimo į bylą paaiškinimus.

29

2013 m. rugsėjo 9 d. Komisija pateikė Teismo kanceliarijai dokumentą, kuriuo pareiškė, kad neturi pastabų dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

30

2013 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ieškovė pateikė pastabas dėl įstojimo į bylą paaiškinimų.

31

2014 m. gegužės 12 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo dokumentą, kuriuo ieškovė pateikė prašymą bylos nagrinėjimui suteikti pirmenybę pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 55 straipsnio 2 dalį.

32

2014 m. spalio 17 d. Bendrasis Teismas atmetė ieškovės prašymą bylos nagrinėjimui suteikti pirmenybę, o šalims apie tai buvo pranešta 2014 m. spalio 29 d. raštu.

33

Per 2015 m. sausio 13 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.

34

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

35

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

36

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

37

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo vienintelį panaikinimo pagrindą, susijusį su Direktyvos 2001/83 10 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 2309/93 13 straipsnio 4 dalies, siejamų su Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi ir 89 straipsniu, pažeidimu.

38

Ieškovė teigia, kad sprendimas leisti prekiauti Zoledronic acid Teva Pharma yra neteisėtas, nes juo pažeidžiama teisė į duomenų apsaugą, kurią ji turi dėl savo vaisto Aclasta pagal Reglamento Nr. 2309/93 13 straipsnio 4 dalį, siejamą su Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi ir 89 straipsniu. Ieškovė teigia, kad Aclasta taikomas 10 metų duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, o tai reiškia, kad iki 2015 m. balandžio 15 d. neturi būti priimta jokios paraiškos išduoti leidimą prekiauti generiniais vaistais naudojant Aclasta kaip referencinį vaistą.

39

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, teigia, kad leidimas prekiauti Aclasta įrašytas į bendrą leidimą prekiauti Zometa, išduotą 2001 m. kovo mėn., ir kad Aclasta netaikomas atskiras duomenų teisinės apsaugos laikotarpis. Taigi Teva buvo pagrįstai leista nurodyti Aclasta kaip referencinį vaistą siekiant prekiauti Zoledronic acid Teva Pharma, nes Zometa ir Aclasta taikytas duomenų teisinės apsaugos laikotarpis baigėsi 2011 m. kovo mėn.

40

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalį joks vaistinis preparatas negali būti pateikiamas į valstybės narės rinką, jeigu tos valstybės narės kompetentinga institucija neišdavė leidimo prekiauti pagal minėtą direktyvą arba leidimas prekiauti nebuvo išduotas pagal Reglamentą Nr. 726/2004. Pastaroji nuoroda turi būti suprantama kaip nuoroda į leidimus prekiauti, gautus pagal centralizuotą procedūrą, kurią prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 726/2006 reglamentavo Reglamentas Nr. 2309/93, pagal Reglamento Nr. 726/2004 90 straipsnį taikytinas leidimo prekiauti Aclasta išdavimo momentu (žr. šio sprendimo 5 ir 8 punktus).

41

Pagal Direktyvos 2001/83 8 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 726/2004 6 straipsnį prie paraiškos išduoti leidimą prekiauti, be kita ko, turi būti pridėti farmacinių ir ikiklinikinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatai. Šio paraiškų išduoti leidimą prekiauti vaistu teikėjams taikomo reikalavimo prie paraiškos pridėti Direktyvos 2001/83 8 straipsnio 3 dalies i punkte nurodytų farmakologinių ir toksikologinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatus tikslas – surinkti įrodymus, kad vaistas yra saugus ir veiksmingas (žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Generics (UK), C‑527/07, Rink., EU:C:2009:379, 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

42

Be to, reikia pabrėžti, kad iš Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 10 straipsnio 1 dalies matyti, jog nereikalaujama, kad paraiškos išduoti leidimą prekiauti vaistu teikėjas pateiktų ikiklinikinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatus, jeigu jis gali įrodyti, kad vaistas yra generinis referencinio vaisto atžvilgiu, ir jeigu duomenų teisinės apsaugos laikotarpis dėl to referencinio vaisto yra pasibaigęs.

43

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad susiejus Reglamento Nr. 2309/93 13 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalį ir 89 straipsnį matyti, kad duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, reikšmingas vaistams, kuriems leidimas išduotas pagal centralizuotą procedūrą iki 2005 m. lapkričio 20 d., yra dešimties metų trukmės.

44

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad pagal Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kai vaistui pradinis leidimas prekiauti buvo išduotas pagal 1 pastraipą, t. y. pagal Direktyvą 2001/83 arba pagal centralizuotą procedūrą (žr. šio sprendimo 40 punktą), dėl bet kokio kito papildomo stiprumo, kitų farmacinių formų, vartojimo metodų, pateikimų, taip pat dėl bet kokių pakeitimų ir praplėtimų irgi išduodamas leidimas prekiauti pagal pirmą pastraipą arba pridedamas prie pradinio leidimo prekiauti; visi šie leidimai prekiauti laikomi sudarantys vieną bendrą leidimą prekiauti, ypač paraiškoje, nurodytoje Direktyvos 2001/83 10 straipsnio 1 dalyje.

45

Ši bendro leidimo prekiauti sąvoka, įtvirtinta Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, išsamiau nagrinėta nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, pagal kurią naujoms pradinio vaisto terapinėms indikacijoms, stiprumui, vartojimo būdams ir naujoms farmacinėms formoms netaikomas atskiras duomenų teisinės apsaugos laikotarpis (1998 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑368/96, Rink., EU:C:1998:583, 43, 44, 53 ir 56 punktai; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Novartis Pharmaceuticals, C‑106/01, Rink., EU:C:2004:245, 57–60 punktai ir 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Approved Prescription Services, C‑36/03, Rink., EU:C:2004:781, 25, 26 ir 30 punktai).

46

Taigi, jeigu bet kokį kitą pradinio vaisto papildomą stiprumą, kitas farmacines formas, vartojimo metodus, pateikimą, taip pat bet kokius pakeitimus ir praplėtimus apima bendras leidimas prekiauti tuo vaistu, gavus leidimą prekiauti dėl šių patobulinimų nesuteikiamas atskiras duomenų teisinės apsaugos laikotarpis.

47

Šioje byloje kyla klausimas, ar Zometa ir Aclasta apima tas pats bendras leidimas prekiauti. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, pirma, jog neginčijama, kad Aclasta skiriasi nuo Zometa terapinėmis indikacijomis ir stiprumu. Kaip pažymėta šio sprendimo 12 punkte, tiek Aclasta, tiek Zometa sudėtyje yra veikliosios medžiagos zoledrono rūgšties, o Aclasta buvo išduotas leidimas dėl neonkologinių indikacijų, kurios buvo naujos, palyginti su Zometa, ir dėl kitokio stiprumo, pritaikyto šioms naujoms neonkologinėms indikacijoms. Papildymas naujomis terapinėmis indikacijomis atitinka II tipo keitimą pagal Reglamento Nr. 1085/2003 6 straipsnį, nors stiprumo pakeitimas arba papildymas nauju stiprumu pagal Reglamento Nr. 1085/2003 II priedo 2 dalies iii punktą laikomas papildymu (žr. šio sprendimo 6 punktą).

48

Antra, taip pat neginčijama, kad leidimas Aclasta nebuvo išduotas kaip Zometa pakeitimas ar papildymas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1085/2003, – dėl jo gautas atskiras leidimas prekiauti pagal Reglamentą Nr. 2309/93. Be to, Aclasta pavadinimas skiriasi nuo Zometa ir abu vaistai atskirai įregistruoti Bendrijos vaistų registre. Remdamasi šia informacija ieškovė daro išvadą, kad duomenų teisinės apsaugos laikotarpio taikymo tikslais abiejų vaistų neapima tas pats bendras leidimas prekiauti.

49

Pirmiausia ieškovė tvirtina, kad bendro leidimo prekiauti sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, apima tik pakeitimus ir papildymus, dėl kurių leidimas buvo suteikiamas pagal Reglamentą Nr. 1085/2003, o dabar – pagal Reglamentą Nr. 1234/2008, kurie įtraukti į originalaus vaisto pradinio leidimo sąlygas ir dėl kurių neišduodamas naujas leidimas prekiauti vaistu nauju pavadinimu. Tačiau bendro leidimo prekiauti sąvoka neapima patobulinimų, dėl kurių buvo išduodami atskiri leidimai prekiauti pagal Reglamentą Nr. 2309/93, o dabar – pagal Reglamentą Nr. 726/2004.

50

Ieškovė pripažįsta, kad Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje daroma nuoroda į patobulinimus, dėl kurių leidimas suteikiamas tiek pakeičiant pradinį leidimą prekiauti, tiek gaunant atskirą leidimą prekiauti. Tačiau, ieškovės teigimu, tai paaiškinama tuo, kad vadovaujantis Reglamentu Nr. 1085/2003 tam tikros rūšies pakeitimai, t. y. papildymai, turėjo būti įvertinti pagal Reglamentu Nr. 1085/2003 nustatytą leidimų išdavimo procedūrą, kaip numatyta Reglamento Nr. 1085/2003 2 straipsnyje (žr. šio sprendimo 6 punktą), o ne pagal pakeitimams taikomą pagreitintą procedūrą.

51

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, Rink., EU:C:2005:362, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2010 m. spalio 26 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, T‑236/07, Rink., EU:T:2010:451, 44 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

52

Pirma, reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluotėje nedaromas skirtumas tarp pradinio vaisto patobulinimo, dėl kurio leidimas suteikiamas pakeičiant pradinį leidimą prekiauti, ir pradinio vaisto patobulinimo, dėl kurio gaunamas atskiras leidimas prekiauti atskiru pavadinimu: abiem atvejais originalų vaistą ir bet kokį papildomą stiprumą, kitas farmacines formas, vartojimo metodus, pateikimą, taip pat bet kokius pakeitimus ir papildymus, dėl kurių leidimas suteikiamas gaunant atskirą leidimą prekiauti atskiru pavadinimu arba įtraukiant į pradinio leidimo prekiauti sąlygas, duomenų teisinės apsaugos laikotarpio taikymo tikslais apima tas pats bendras leidimas prekiauti. Taigi bendras leidimas prekiauti apibrėžtas materialine prasme, o ne formaliai, o tai reiškia, kad taip suvokiamas bendras leidimas prekiauti gali apimti kelis formaliai atskirus leidimus prekiauti.

53

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog negalima pritarti ieškovės siūlomam paaiškinimui, apibendrintam šio sprendimo 50 punkte, kad Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje daroma nuoroda ne tik į patobulinimus, dėl kurių leidimas suteiktas pakeičiant pradinį leidimą prekiauti, bet taip pat į patobulinimus, dėl kurių gaunamas atskiras leidimas prekiauti, dėl to, kad vadovaujantis Reglamentu Nr. 1085/2003 paraiška dėl sąlygų papildymo turėjo būti vertinama pagal Reglamentą Nr. 2309/93, o jį panaikinus – pagal Reglamentą Nr. 726/2004 (žr. šio sprendimo 6 punktą). Iš tiesų, net jeigu dėl šių papildymų turėjo būti suteiktas leidimas pagal reglamentuose Nr. 2309/93 ir 726/2004 numatytą procedūrą, dėl jų pagal Reglamento Nr. 1085/2003 II priedą pakeistas pradinis leidimas prekiauti, o ne išduotas atskiras leidimas prekiauti ir suteiktas atskiras pavadinimas (žr. šio sprendimo 6 punktą).

54

Antra, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo priimta Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, svarbu pažymėti, kad jokia Direktyvos 2001/83, Reglamento Nr. 2309/93 ir dabar Reglamento Nr. 726/2004 ar reglamentų Nr. 1085/2003 ir 1234/2004 nuostata dėl pakeitimų ar papildymų nereglamentuojamas klausimas, kokiais atvejais dėl vaisto patobulinimo turi būti suteiktas leidimas pakeičiant pradinio leidimo prekiauti sąlygas ir kokiais atvejais dėl tokio patobulinimo turi būti išduotas atskiras leidimas prekiauti.

55

Kaip per teismo posėdį patvirtino įstojusi į bylą šalis, vadovaujantis Reglamentu Nr. 2309/93 nebuvo ribojama galimybė dėl to paties vaisto gauti kelis atskirus leidimus prekiauti, o apribojimai šiuo atžvilgiu, kaip pripažino pati ieškovė, buvo nustatyti tik Reglamento Nr. 726/2004 82 straipsnio 1 dalimi.

56

Taigi leidimo prekiauti Aclasta suteikimo momentu, kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 12 ir 47 punktuose, tiek Aclasta, tiek Zometa sudėtyje yra veikliosios medžiagos zoledrono rūgšties ir abu šie vaistai skiriasi tik terapinėmis indikacijomis ir stiprumu, o tai atitinka II tipo keitimą ir papildymą, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1085/2003 (žr. šio sprendimo 6 punktą), Novartis turėjo teisę pasirinkti, ar nori pateikti paraišką dėl II tipo keitimo ir papildymo pagal minėtą reglamentą, kad būtų pakeistos leidimo prekiauti Zometa sąlygos, ar verčiau nori pateikti paraišką išduoti atskirą leidimą prekiauti pakeistu vaistu nauju komerciniu vardu. Per teismo posėdį ieškovė patvirtino, kad siekdama gauti leidimą prekiauti Aclasta galėjo pateikti paraišką pakeisti leidimo prekiauti Zometa sąlygas, ir tai užfiksuota teismo posėdžio protokole.

57

Dėl pasirinkimo, ar pateikti tokią paraišką pakeisti pradinio leidimo prekiauti sąlygas, ar paraišką išduoti atskirą leidimą prekiauti, ieškovė 2001 m. vasario 26 d. Europos vaistų agentūrai (EMA) išsiųstame rašte aiškiai nurodė norinti pasirinkti paraiškos išduoti atskirą leidimą nurodant naują komercinį pavadinimą dėl neonkologinių zoledrono rūgšties indikacijų būdą, nes „dozavimas, numatytos saugumo savybės, numatyti paskyrėjai ir t. t. [dėl neonkologinių indikacijų] yra skirtingi nei onkologinių indikacijų atveju“, ir ji nori „atskirti vaisto naudojimą šiais dviem atvejais, visų pirma siekdama išvengti to, kad pacientai neteisingai suprastų informaciniame lapelyje esančią informaciją“.

58

Komisijos cituotame Europos visuomeninio įvertinimo pranešime (EPAR) dėl Aclasta taip pat nurodyta:

„Pareiškėja Novartis Europharm Ltd pateikė atskirą užpildytą paraišką išduoti leidimą dėl indikacijos „Pedžeto ligos gydymas“. Sąjungoje jau buvo leista naudoti Aclasta veikliąją medžiagą zoledrono rūgštį (zoledronatas) <...> išdavus vaisto Zometa leidimą (EMEA / H/C/336) navikų sukeltai hiperkalcemijai gydyti ir komplikacijų prevencijai, kai pacientai serga pažengusios stadijos piktybinėmis ligomis, pažeidžiančiomis kaulus. Esant onkologinėms indikacijoms zoledrono rūgštis vartojama pakartotinai po 4 mg kaip ne trumpesnės negu 15 minučių trukmės infuzija į veną kas 3–4 savaites. Tačiau Pedžeto ligos atveju zoledrono rūgštį siūloma vartoti vieną kartą kaip 5 mg infuziją į veną siekiant ilgalaikio biocheminio ligos požymių sumažinimo. Dėl švelnios indikacijos pareiškėja vartoja atskirai sukurtą pavadinimą ir naudoja atskirą prekių ženklą, kad būtų išvengta bet kokio galimo skirtingų dozių ir vartojimo dažnumo, palyginti su onkologinėmis indikacijomis, supainiojimo.“

59

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pateikti paraišką dėl Aclasta siekiant gauti atskirą leidimą prekiauti vartojant naują pavadinimą, o ne paraišką pakeisti ir papildyti leidimą prekiauti Zometa yra komercinis Novartis pasirinkimas. Kaip išvadoje byloje Novartis Pharmaceuticals (C‑106/01, Rink., EU:C:2003:49, 57 punktas) pažymėjo generalinis advokatas F. G. Jacobs, įmonės strategija rinkoje negali turėti įtakos duomenų teisinės apsaugos dėl tos pačios veikliosios medžiagos laikotarpio taikymui, nes „netaikant Sprendimo Generics (UK) ir kt. kiekvieną kartą, kai referencinio produkto atmainai, dėl kurios vėliau išduodamas leidimas, suteikiamas naujas pavadinimas, pirmenybė būtų suteikta formai, o ne turiniui, ir pareiškėjams būtų sudaryta galimybė lengvai užsitikrinti papildomą duomenų apsaugą apeinant Sprendimą Generics (UK) ir kt.“.

60

Laikantis ieškovės požiūrio, t. y. kad atlikus pakeitimą, dėl kurio išduotas atskiras leidimas prekiauti, automatiškai pradedamas skaičiuoti atskiras duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, būtų leista pareiškėjams pasinaudoti nauju duomenų teisinės apsaugos laikotarpiu kiekvieną kartą, kai jie pagerina pradinį produktą, pateikia paraišką išduoti leidimą prekiauti pagerinta produkto versija ir toks leidimas prekiauti išduodamas, todėl duomenų teisinės apsaugos laikotarpis dėl to paties referencinio vaisto būtų pratęstas neribotam laikui.

61

Trečia, šiuo klausimu reikia pažymėti, kad toks požiūris akivaizdžiai prieštarauja nagrinėjamais teisės aktais siekiamiems tikslams, kaip jie, be kita ko, paaiškinti Teisingumo Teismo praktikoje.

62

Iš tiesų Direktyvos 2001/83 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta galimybė nukrypti nuo tos pačios direktyvos 8 straipsnio 3 dalies i punkte nustatyto reikalavimo siekiant gauti leidimą prekiauti vaistu pateikti farmacinių ir ikiklinikinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatus, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad vaistas, dėl kurio teikiama paraiška, yra referencinio vaisto, kuriam Sąjungoje suteiktas leidimas ir kurio duomenų teisinės apsaugos laikotarpis yra pasibaigęs, atžvilgiu generinis vaistas, siekiama suderinti novatoriškų farmacijos įmonių atliktų mokslinių tyrimų ir plėtros darbų pakankamą apsaugą su noru išvengti nereikalingų bandymų su žmonėmis ir gyvūnais. Taigi pagal minėtos direktyvos 9 konstatuojamąją dalį reikia „tiksliau nustatyti, kada toksikologinių ir farmakologinių bandymų arba klinikinių tyrimų rezultatų nereikia pateikti, kad vaistus, kurie iš esmės atitinka jau leistą naudoti gaminį, būtų leista naudoti ir kartu būtų užtikrinta, jog novatoriškos firmos nepateks į nepalankią padėtį“, o 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „viešosios tvarkos labui yra pagrindo be ypač svarbių priežasčių nekartoti bandymų su žmonėmis ar gyvūnais“.

63

Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje esanti bendro leidimo prekiauti sąvoka išsamiau nagrinėta nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje (žr. šio sprendimo 45 punktą), kurioje ši sąvoka išplėtota, be kita ko, siekiant atsižvelgti į vadinamosios sutrumpintos procedūros tikslą suteikti galimybę sutaupyti laiko ir išlaidų, reikalingų farmakologinių ir toksikologinių bandymų ir klinikinių tyrimų rezultatams surinkti, ir išvengti pakartotinių bandymų su žmonėmis ir gyvūnais (žr. 2003 m. spalio 16 d. Sprendimo AstraZeneca, C‑223/01, Rink., EU:C:2003:546, 52 punktą). Šis tikslas būtų akivaizdžiai pažeistas, jeigu pradinio vaisto gamintojas galėtų neribotam laikui pratęsti duomenų teisinės apsaugos laikotarpį, ir taip generinių vaistų gamintojams būtų užkirstas kelias jį naudoti kaip referencinį vaistą pasibaigus duomenų apsaugos laikotarpiui, aiškiai numatytam teisės aktų leidėjo siekiant suderinti novatoriškų įmonių interesus ir bendrąjį interesą.

64

Dėl argumento, susijusio su tuo, jog naujovėms gerinant ar tobulinant originalų vaistą gali prireikti naujų investicijų, šio sprendimo 45 punkte minėtame Sprendime Generics (UK) ir kt. (EU:C:1998:583, 52 punktas) Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad prireikus Sąjungos teisės aktų leidėjas turi imtis priemonių, skirtų novatoriškoms įmonėms suteiktai apsaugos sistemai sustiprinti.

65

Taigi Direktyvos 2001/83 10 straipsnis buvo iš dalies pakeistas Direktyva 2004/27, o Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalis buvo įtraukta siekiant numatyti papildomus apsaugos metus, per pirmuosius aštuonerius metus po leidimo prekiauti gavimo pasiekus svarbią naujovę. Dabar teisės aktuose numatytas duomenų apsaugos laikotarpis pratęsiamas ne daugiau nei iki vienuolikos metų, jeigu per pirmuosius aštuonerius metus per teisės aktuose numatytą dešimties metų duomenų apsaugos laikotarpį leidimo prekiauti turėtojas gauna leidimą prekiauti dėl vienos ar kelių naujų terapinių indikacijų, kurios prieš išduodant tokį leidimą atliekamo mokslinio įvertinimo metu laikomos duodančiomis daugiau klinikinės naudos nei įprasti gydymo būdai.

66

Todėl ieškovės pozicija taip pat paneigiama atsižvelgiant į teisės aktų raidą po leidimo prekiauti Aclasta išdavimo, ypač į tai, jog numatyta galimybė vienais metais pratęsti vaisto duomenų teisinės apsaugos laikotarpį, per pirmuosius aštuonerius metus po leidimo prekiauti gavimo pasiekus svarbią naujovę (žr. šio sprendimo 65 punktą), siekiant užtikrinti investicijų, susijusių su dėl tokios naujovės atliktais tyrimais, grąžą. Ši pratęsimo vienus metus galimybė būtų nereikalinga, jeigu gavus atskirą leidimą prekiauti dėl naujų vaisto terapinių indikacijų ir naujo stiprumo pareiškėjams automatiškai galėtų būti suteiktas naujas dešimties metų duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, skaičiuojamas nuo šio atskiro leidimo prekiauti gavimo.

67

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog 2005 m. lapkričio mėn. dokumento „Informacija pareiškėjams“, kuris, nors teisiškai neprivalomas, gali būti naudinga nuoroda teismams atliekant vertinimą (generalinio advokato N. Wahl išvados byloje Olainfarm, C‑104/13, Rink., EU:C:2014:342, 39 punktas), versijos 2A tomo 1 skyriaus 2.3 ir 6.1.4 punktuose Komisija teisingai paaiškino, kad „bendras leidimas prekiauti apima pradinį leidimą ir visus jo pakeitimus ir papildymus, taip pat bet kokį papildomą stiprumą, kitas farmacines formas, vartojimo metodus ar pateikimus, dėl kurių pagal atskiras procedūras ir nauju pavadinimu išduotas leidimas pradinio leidimo prekiauti turėtojui <...>“, ir „dėl referencinio vaisto duomenų išimtinumo ir rinkos išimtinumo laikotarpio pradžia yra data, kai Bendrijoje buvo išduotas pirmas leidimas prekiauti Bendrijoje“. Nagrinėjamose nuostatose taip pat nurodyta, kad „[d]ėl bet kokio papildomo stiprumo, kitų farmacinių formų, vartojimo metodų ar pateikimų, taip pat bet kokio pakeitimo ir papildymo minėtas laikotarpis nepradedamas skaičiuoti iš naujo ir nepratęsiamas“, „[d]ėl bet kokio papildomo stiprumo, kitų farmacinių formų, vartojimo metodų ar pateikimų, taip pat bet kokio pakeitimo ir papildymo nustatyta tokia pati duomenų išimtinumo ir rinkos išimtinumo laikotarpių pabaigos data, t. y. atitinkamai aštuoneri ir dešimt metų po pirmo leidimo prekiauti išdavimo“, ir galiausiai „[t]ai taikoma, net jeigu dėl naujo pateikimo tam pačiam leidimo prekiauti turėtojui išduotas leidimas pagal atskirą procedūrą ir kitu pavadinimu“. Šis teiginys taip pat galioja dešimties metų duomenų teisinės apsaugos laikotarpiui, taikomam vaistams, kuriems leidimai buvo išduoti pagal centralizuotą procedūrą iki 2005 m. lapkričio 20 d. (žr. šio sprendimo 43 punktą).

68

Antra, vis dėlto ieškovė tvirtina, kad teisių į duomenų teisinę apsaugą taikymas vaistams skiriasi pagal tai, ar vaistus leista naudoti pagal nacionalines procedūras, ar pagal centralizuotą procedūrą remiantis Reglamentu Nr. 2309/93, o dabar – Reglamentu Nr. 726/2004. Ieškovės teigimu, atrankia galimybe pasinaudoti centralizuota procedūra būtent siekiama leisti, kad vaistams, laikomiems naujoviškais ar keliančiais terapiniu požiūriu didelį susidomėjimą, būtų suteiktas naujas duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, net jeigu tai yra vaisto, kurį anksčiau leista naudoti, nauja versija.

69

Todėl ieškovė teigia, kad jei gamintojas, remiantis kriterijais, taikomais galimybei pasinaudoti centralizuota procedūra, turi teisę pateikti naują paraišką išduoti leidimą prekiauti nauju vaistu nauju pavadinimu pagal centralizuotą procedūrą, tai reiškia, kad jo vaistui bus išduotas naujas bendras leidimas prekiauti, taigi ir suteiktas naujas duomenų teisinės apsaugos laikotarpis. Taigi reglamente numatyta galimybė prašyti išduoti ir gauti daugiau negu vieną bendrą leidimą prekiauti vaistais, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos, jeigu paraiška išduoti naują leidimą prekiauti atitinka konkrečius galimybės pasinaudoti kriterijus inovacijų srityje, taikomus centralizuotai procedūrai.

70

Ieškovės teigimu, skirtingų leidimų išdavimo sistemų, įtvirtintų Direktyvoje 2001/83 ir reglamentuose Nr. 2309/93 ir 726/2004, pasekmės yra šios: vykdant Direktyvoje 2001/83 numatytas (nacionalines) leidimų išdavimo procedūras leidimo prekiauti turėtojas gali gauti tik vieną leidimą prekiauti vaistu, kurio sudėtyje yra tam tikros veikliosios medžiagos, apimantį pirmąjį leidimą prekiauti ir visus produkto variantus, kurių sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos, dėl kurių turi būti išduotas leidimas kaip dėl pakeitimų ar papildymų. Pagal minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį visi šie leidimai prekiauti sudaro vieną bendrą leidimą dėl vaisto vienu pavadinimu, kuriam suteikiamas vienas duomenų apsaugos laikotarpis.

71

Vykdant reglamentuose Nr. 2309/93 ir 726/2004 nustatytą centralizuotą procedūrą leidimo prekiauti turėtojas, ieškovės teigimu, turi galimybę prašyti išduoti naują leidimą prekiauti kitu produktu, kurio sudėtyje yra tos pačios veikliosios medžiagos ir dėl kurio remiantis konkrečiais naujovių kriterijais galima pasinaudoti centralizuota procedūra. Šis naujas leidimas prekiauti nepatenka į Direktyvos 2001/83 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, taigi turi būti laikomas atskiru bendru leidimu prekiauti, dėl kurio pradedamas skaičiuoti atskiras duomenų teisinės apsaugos laikotarpis.

72

Šiam argumentui negalima pritarti.

73

Pirma, kaip išvadose bylose Komisija / Lietuva (C‑350/08, Rink., EU:C:2010:214, 90–92 punktai) ir Novartis Pharma (C‑535/11, Rink., EU:C:2013:53, 47 punktas) pažymėjo generalinė advokatė E. Sharpston, taisyklių, nustatytų reglamentuose Nr. 2309/93 ir 726/2004 ir Direktyvoje 2001/83, o anksčiau Direktyvoje 65/65, negalima vertinti atskirai ir jos turi būti nagrinėjamos kartu.

74

Nors reglamentuose nustatytoje tvarkoje numatytos tik procedūrinės nuostatos (Reglamento Nr. 726/2004 1 straipsnis), direktyvoje nustatytoje tvarkoje iš esmės reglamentuojami kriterijai, kurių reikia laikytis siekiant užtikrinti produktų kokybę ir žmonių sveikatą. Taigi, kad ir kokia būtų procedūra, vaistai turi atitikti tokius pačius esminius reikalavimus ir jiems turi būti suteikta tokia pati apsauga.

75

Taigi Reglamento Nr. 2309/93 šeštoje konstatuojamojoje dalyje aiškiai nustatyta, kad „tie patys kriterijai [kaip kriterijai, taikomi produktams, kuriems išduotas nacionalinis leidimas,] turi būti taikomi vaistams, kuriems leidimus turi išduoti Bendrija“, o minėto reglamento 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaistams, kuriems Bendrija yra išdavusi leidimą pagal tą patį reglamentą, taikomas Direktyvoje 65/65 numatytas duomenų apsaugos laikotarpis. Be to, Reglamento Nr. 726/2004 11 konstatuojamojoje dalyje ir 14 straipsnio 11 dalyje aiškiai numatyta, kad duomenų teisinės apsaugos laikotarpis pagal centralizuotą procedūrą yra lygiai toks pats, koks numatytas Direktyvoje 2001/83.

76

Išvadą, kad direktyva ir reglamentai sudaro vienodą ir suderintą sistemą, kiek tai susiję su leidimams prekiauti vaistais taikytina materialine teise, taip pat patvirtina aplinkybė, kad teisės aktų leidėjas tuo pat metu, t. y. 2004 m. kovo 31 d. (žr. šio sprendimo 3 ir 5 punktus), Direktyva 2004/27 iš dalies pakeitė Direktyvą 2001/83 ir priėmė Reglamentą Nr. 726/2004.

77

Antra, reikia pažymėti, pirma, kad ieškovės siūlomas aiškinimas prieštarauja Reglamentu Nr. 726/2004 nustatytiems principams. Taigi pagal Reglamentu Nr. 2309/93 nustatytą tvarką nebuvo apribojimų dėl paraiškų išduoti leidimą prekiauti, kurias pareiškėjas galėjo pateikti dėl vieno vaisto, skaičiaus; dabar Reglamento Nr. 726/2004 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išskyrus išimtį, be kita ko, pateisinamą objektyviomis patvirtinamomis priežastimis, susijusiomis su visuomenės sveikata, pareiškėjas, siekdamas pagal centralizuotą procedūrą gauti leidimą prekiauti, dėl to paties vaisto gali pateikti tik vieną paraišką išduoti leidimą prekiauti, nors Direktyvoje 2001/83 nenustatyta tokių apribojimų nacionalinėms leidimų išdavimo procedūroms.

78

Antra, reikia pažymėti, jog ieškovė taip pat teigia, kad poziciją, jog nagrinėjamuose reglamentuose numatyta, kad vaistams, dėl kurių leidimai prekiauti buvo išduoti pagal centralizuotą procedūrą, taikomas atskiras duomenų apsaugos laikotarpis, patvirtina tai, kad Reglamento Nr. 2309/93 13 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalyje vartojamas veiksmažodis „taikomas“ yra imperatyvus, taigi suteikia pareiškėjui tikrumą, kad, jeigu paraiška yra tinkama vertinti pagal centralizuotą procedūrą ir ją pateikus išduodamas leidimas pagal šią procedūrą, jam bus taikomas dešimties metų duomenų apsaugos laikotarpis. Tačiau Direktyvoje 2001/83 nėra jokios konkrečios nuostatos, pagal kurią vaistui ar duomenims, pateiktiems siekiant gauti leidimą prekiauti tuo vaistu, būtų suteikta duomenų apsauga, o duomenų apsauga gali būti įgyvendinta tik pateikus paraišką išduoti leidimą prekiauti generiniu vaistu, kaip tai suprantama pagal direktyvos 10 straipsnio 1 dalį.

79

Šis argumentas turi būti atmestas. Kaip teisingai pažymi įstojusi į bylą šalis, ne tik Direktyvos 2001/83 10 straipsnio 1 dalies tikslas yra konkrečiai nustatyti vaistams taikomus duomenų apsaugos laikotarpius, taigi negalima tvirtinti, kad minėtoje direktyvoje nėra jokios nuostatos dėl vaistams taikomos duomenų apsaugos, bet taip pat minėtos straipsnio dalies formuluotė, kuria remiantis generinis vaistas „nepateikiamas į rinką“ nepraėjus dešimčiai metų nuo pradinio leidimo prekiauti referenciniu vaistu išdavimo, yra besąlyginė, kaip ir reglamentų Nr. 2309/93 ir 726/2004 nuostatų, nurodytų ieškovės, formuluotė.

80

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog ieškovės argumentas, kuriuo siekiama įrodyti, kad teisių į teisinę apsaugą taikymas vaistams skiriasi pagal tai, ar vaistus leista naudoti pagal nacionalinę procedūrą, ar pagal centralizuotą procedūrą, remiantis Reglamentu Nr. 2309/93, o dabar – Reglamentu Nr. 726/2004, turi būti atmestas. Priešingai, nei tvirtina ieškovė, atitikimo centralizuotos procedūros taikymo kriterijų tikslas yra ne suteikti naujoviškiems vaistams naują duomenų teisinės apsaugos laikotarpį, net jeigu tai yra vaisto, kurį anksčiau leista naudoti, nauja versija, o tik reglamentuoti galimybę pasinaudoti centralizuota procedūra.

81

Darytina išvada, jog ieškovės argumentas, kad Teisingumo Teismo praktika, ypač suformuota šio sprendimo 45 punkte minėtame Sprendime Novartis Pharmaceuticals (EU:C:2004:245), nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes tas sprendimas susijęs su vaistais, kuriuos leista naudoti nacionaliniu lygmeniu, o ne su vaistais, kuriuos leista naudoti pagal centralizuotą procedūrą, kaip antai šioje byloje nagrinėjamais vaistais, taip pat turi būti atmestas. Nei Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalyje, nei šio sprendimo 45 punkte minėtame Sprendime Novartis Pharmaceuticals (EU:C:2004:245) suformuotoje teismo praktikoje nedaromas skirtumas pagal tai, ar procedūra, kurios buvo laikomasi siekiant gauti leidimą prekiauti, buvo nacionalinė, ar centralizuota procedūra.

82

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje apibrėžta bendro leidimo prekiauti taikymo sritis apima patobulinimus, dėl kurių buvo išduoti atskiri leidimai prekiauti pagal centralizuotą procedūrą. Taigi aplinkybė, kad Novartis pagal minėtą procedūrą pavyko gauti naują leidimą prekiauti dėl naujų indikacijų nauju pavadinimu, t. y. Aclasta, neturi reikšmės duomenų teisinės apsaugos laikotarpio taikymo tikslais.

83

Taigi, kaip teisingai pažymi įstojusi į bylą šalis ir Komisija, nėra jokio reikalo, kad Bendrasis Teismas nuspręstų dėl klausimo, dėl kurio šalys nesutaria, ar leidimas prekiauti Aclasta, išduotas pagal centralizuotą procedūrą, buvo pagrįstas „konkrečiais naujovių kriterijais“, tuo metu nustatytais Reglamento Nr. 2309/93 priedo B dalyje, ar Novartis turėjo teisę pateikti naują paraišką išduoti leidimą prekiauti pagal centralizuotą procedūrą siekdama gauti leidimą prekiauti Aclasta, nes šio vaisto sudėtyje buvo naujos veikliosios medžiagos, dėl kurios Sąjungoje iki 1995 m. nebuvo išduotas leidimas.

84

Šis klausimas būtų svarbus tik tuo atveju, jeigu leidimo prekiauti gavimo pagal centralizuotą procedūrą sąlygos turėtų bent kokios reikšmės klausimui, ar naujai terapinei indikacijai gali būti taikomas naujas duomenų teisinės apsaugos laikotarpis, o taip nėra, kaip matyti iš šio sprendimo 68–80 punktuose išdėstytų svarstymų.

85

Todėl, kaip teisingai tvirtina Komisija, net jei Novartis turėjo teisę pateikti paraišką išduoti leidimą prekiauti Aclasta pagal centralizuotą procedūrą, nes šis vaistas atitiko Reglamento Nr. 2309/93 priedo B dalyje nurodytus konkrečius naujovių kriterijus, lemiančius centralizuotos procedūros taikymą, Aclasta neišduotas atskiras bendras leidimas prekiauti ir netaikomas naujas duomenų teisinės apsaugos laikotarpis.

86

Darytina išvada, jog ieškovės argumentas, grindžiamas aplinkybe, kad ji tariamai turėjo teisę pateikti paraišką išduoti leidimą prekiauti Aclasta pagal centralizuotą procedūrą remiantis naujovių kriterijais, taikomais galimybei pasinaudoti šia procedūra, yra nepagrįstas.

87

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamas atvejis būtent yra Direktyvos 2001/83 su pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyta situacija, nes sukūrus Aclasta numatytas papildomas stiprumas ir pakeitimas, apimantis naujas terapines indikacijas, palyginti su Zometa, taigi Aclasta turi būti įtrauktas į bendrą leidimą prekiauti Zometa. Darytina išvada, kad Zometa ir Aclasta apima tas pats bendras leidimas prekiauti, kalbant apie duomenų teisinės apsaugos laikotarpį, taigi Komisija pagrįstai leido Teva paraiškoje išduoti leidimą prekiauti Zoledronic acid Teva Pharma nurodyti duomenis, esančius dokumentuose, susijusiuose su leidimais prekiauti Zometa ir Aclasta.

88

Taigi ieškinys turi būti atmestas.

89

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Komisijos ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: