1

2008 m. lapkričio 12 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą C(2008) 6815 final dėl procedūros pagal [EB] 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį dėl kelių automobilių stiklų gamintojų, o tarp jų ir ieškovių AGC Glass Europe SA, AGC Automotive Europe SA, AGC France SAS, AGC Flat Glass Italia Srl, AGC Glass UK Ltd ir AGC Glass Germany GmbH (byla COMP/39.125 – Automobilių stiklai) (toliau – Sprendimas Automobilių stiklai).

2

Komisija, be kita ko, konstatavo, kad Sprendimo Automobilių stiklai adresatės pažeidė EB 81 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį, nes skirtingais laikotarpiais nuo 1998 m. kovo mėn. iki 2003 m. kovo mėn. buvo visų antikonkurencinių susitarimų šalys ir dalyvavo atliekant visus suderintus antikonkurencinius veiksmus EEE automobilių stiklų sektoriuje.

3

Remiantis Sprendimu Automobilių stiklai, padarytas vienas tęstinis pažeidimas, pasireiškęs kaip suderintas automobilių stiklų ar automobilių stiklų rinkinių, kuriuos paprastai sudaro priekiniai stiklai, galiniai stiklai ir šoniniai stiklai, tiekimo sutarčių paskirstymas didžiausiems EEE automobilių gamintojams. Anot Komisijos, šie suderinti veiksmai atlikti derinant kainų politiką ir tiekimo klientams strategiją, kad būtų išlaikytas bendras kartelio šalių padėties stabilumas atitinkamoje rinkoje. Šio stabilumo siekta būtent korekciniais mechanizmais, taikytais tada, kai suderintais veiksmais nepavykdavo pasiekti numatytų rezultatų.

4

2009 m. kovo 25 d. raštu Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (GD) ieškovėms pranešė būtent apie ketinimą, remiantis 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [EB] 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 30 straipsniu, paskelbti savo interneto tinklalapyje Sprendimo Automobilių stiklai nekonfidencialią versiją, t. y. autentišką tekstą anglų, prancūzų ir nyderlandų kalbomis. Be to, Konkurencijos generalinis direktoratas ieškovėms pasiūlė nurodyti galimą konfidencialią ar verslo paslaptį sudarančią informaciją ir motyvuoti savo vertinimą šiuo klausimu.

5

Su ieškovėmis apsikeitęs raštais, 2011 m. gruodžio mėn. Konkurencijos generalinis direktoratas priėmė nekonfidencialią Sprendimo Automobilių stiklai versiją, skelbtiną Komisijos interneto tinklalapyje. Iš nurodytų raštų matyti, kad Konkurencijos generalinis direktoratas netenkino ieškovių prašymų pašalinti Sprendimo Automobilių stiklai 246 konstatuojamojoje dalyje ir 122 išnašoje esančią informaciją.

6

Anot Konkurencijos generalinio direktorato, šią informaciją galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmoji apima klientų pavadinimus, atitinkamų gaminių aprašymą ir visą informaciją, pagal kurią galima nustatyti kliento tapatybę (toliau – I kategorijos informacija). Antroji apima tiekimo vienetų kiekius, kiekvienam automobilių gamintojui skirtas kvotas, susitarimus dėl kainų, jų apskaičiavimo ir jų svyravimo ir, galiausiai, skaičius bei procentines dalis, susijusius su klientų paskirstymu kartelio nariams (toliau – II kategorijos informacija). Trečioji apima visiškai administracinio pobūdžio informaciją, kurioje daromos nuorodos į bylos medžiagos dokumentus (toliau – III kategorijos informacija).

7

2012 m. sausio 20 d. ieškovės kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną pagal 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendimo 2001/462/EB, EAPB dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose (OL L 162, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 151) 9 straipsnį, prieštaraudamos I ir II kategorijos informacijos ir Sprendimo Automobilių stiklai 726 konstatuojamojoje dalyje esančios sakinio dalies paskelbimui. 2012 m. gegužės 21 d. dokumentu ieškovės atsisakė savo prašymo, kiek jis susijęs su II kategorijos informacija.

8

Bylas nagrinėjantis pareigūnas dėl ieškovių prašymo priėmė 2012 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos sprendimą C(2012) 5719 final atmesti ieškovių pateiktą prašymą dėl konfidencialumo užtikrinimo (byla COMP/39.125 – Automobilių stiklai) (toliau – ginčijamas sprendimas) pagal 2011 m. spalio 13 d. Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas 8 straipsnį.

9

Visų pirma, įžanginėse pastabose bylas nagrinėjantis pareigūnas nurodė, kad Komisijos pranešimas dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (OL C 298, 2006, p. 17; toliau – 2006 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo) ieškovėms nesuteikė teisėtų lūkesčių, trukdančių Komisijai paskelbti su profesine paslaptimi nesusijusią informaciją. Be to, visiškai neturėjo būti taikoma ypatinga apsauga ieškovių interesui, kad nebūtų atskleistos su ta paslaptimi nesusijusios jų elgesio aplinkybės. Beje, bylas nagrinėjantis pareigūnas neturi kompetencijos spręsti dėl nekonfidencialios informacijos paskelbimo tinkamumo ar dėl Komisijos bendrosios politikos padarytos žalos šiuo aspektu (ginčijamo sprendimo 12–14 ir 19 konstatuojamosios dalys).

10

Antra, bylas nagrinėjantis pareigūnas atmetė argumentą, kad Komisija turi paisyti savo ankstesnės praktikos, susijusios su paskelbimo apimtimi. Be to, bylas nagrinėjantis pareigūnas priminė, kad numatytas paskelbimas neapėmė pareiškimų dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo ar kitų šiuo klausimu pateiktų dokumentų šaltinio, ir pabrėžė, kad jis neturi kompetencijos spręsti dėl numatyto paskelbimo apimties, turint omeny vienodo požiūrio principą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės yra pareiškėjos, prašančios atleisti nuo baudų ar jas sumažinti (ginčijamo sprendimo 16–18 konstatuojamosios dalys).

11

Iš ginčijamo sprendimo 21 konstatuojamosios dalies matyti, kad jis iš esmės grindžiamas dviejų ieškovių pateiktų argumentų nagrinėjimu. Pirmasis argumentas, išnagrinėtas ginčijamo sprendimo 22–35 konstatuojamosiose dalyse, susijęs su pačios ginčijamos informacijos konfidencialiu pobūdžiu, o antrasis argumentas, išnagrinėtas ginčijamo sprendimo 36–45 konstatuojamosiose dalyse, susijęs su fizinių asmenų tapatybės apsauga.

12

Dėl pirmojo argumento bylas nagrinėjantis pareigūnas nusprendė, kad, pirma, I kategorijos informacija, susijusi su klientų vardais ir atitinkamų gaminių aprašymu, dėl paties savo pobūdžio ir atsižvelgiant į automobilių stiklų rinkos ypatumus yra žinoma ne dėl ieškovių, antra, ji yra pasenusi ir, trečia, ji susijusi su pačia pažeidimo esme, todėl jos atskleidimą lėmė ir asmenų, kurių teisės pažeistos, interesai (ginčijamo sprendimo 24–29 konstatuojamosios dalys). Be to, kadangi ieškovės pateikė konkrečius argumentus, kuriais siekė įrodyti šios informacijos konfidencialumą, nors, kaip matyti iš pateikto aprašymo, ji yra bendro pobūdžio, bylas nagrinėjantis pareigūnas, atlikęs analizę atsižvelgdamas į tris kumuliacines sąlygas, padarė išvadą, kad I kategorijos informacija nesusijusi su profesine paslaptimi (ginčijamo sprendimo 30 konstatuojamosios dalies paskutinis sakinys–35 konstatuojamoji dalis).

13

Dėl antrojo argumento bylas nagrinėjantis pareigūnas, remdamasis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 26 t. p. 102) 5 straipsniu, nusprendė, kad turi būti užtikrintas informacijos, pateiktos Sprendimo Automobilių stiklai 115, 128, 132, 252 ir 562 konstatuojamosiose dalyse ir 282 išnašoje, konfidencialumas (ginčijamo sprendimo 36–45 konstatuojamosios dalys ir 2 straipsnis).

14

Bylas nagrinėjantis pareigūnas nusprendė, kad turi būti užtikrintas ir Sprendimo Automobilių stiklai 726 konstatuojamojoje dalyje esančios sakinio dalies konfidencialumas (ginčijamo sprendimo 8 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnis).

15

Bylas nagrinėjantis pareigūnas atmetė likusią ieškovių prašymo dalį (ginčijamo sprendimo 3 straipsnis).

16

Ši byla buvo pradėta ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. spalio 19 d.

17

2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininkas atmetė keturių automobilių stiklų sektoriuje veikiančių draudikų prašymus leisti įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

18

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

19

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

20

Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo šešis ieškinio pagrindus, atitinkamai susijusius su:

21

Visų pirma reikia išnagrinėti šeštąjį ieškinio pagrindą.

55

Ieškovės teigia, kad ginčijamo sprendimo 14, 17 ir 19 konstatuojamosiose dalyse atsisakydamas nagrinėti, ar numatomas paskelbimas atitinka teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principus, bylas nagrinėjantis pareigūnas nepasinaudojo pagal Sprendimo 2011/695 8 straipsnį jam suteikta kompetencija. Bet kuriuo atveju dėl to, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas aiškiai atsisakė savo kompetencijos, ginčijamas sprendimas nemotyvuotas, kiek jis susijęs su šiais principais.

56

Pirmiausia šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šeštojo ieškinio pagrindo analizės, ginčijamas sprendimas yra teisėtas, kiek jis susijęs su ginčijamos informacijos konfidencialaus pobūdžio vertinimu.

57

Toliau iš ginčijamo sprendimo 14, 17 ir 19 konstatuojamųjų dalių matyti, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas išskyrė, pirma, ieškovių argumentus, grindžiamus ginčijamos informacijos konfidencialiu pobūdžiu, ir, antra, argumentus dėl principų, nesusijusių su profesine paslaptimi, t. y. dėl vienodo požiūrio principo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo, pažeidimo.

58

Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje bylas nagrinėjantis pareigūnas teisingai nusprendė, kad aptariami argumentai iš esmės susiję su informacija, kuri galėjo būti skelbiama, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimo 2011/695 8 straipsnyje nustatytas Komisijos veiksmų ribas, t. y. kad tai buvo su profesine paslaptimi nesusijusi informacija. Primintina, kad pagal Sprendimo 2011/695 8 straipsnio 1 dalį procedūra, dėl kurios galimas bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimas, pradedama, „[j]eigu Komisija ketina atskleisti informaciją, kuri gali būti verslo paslaptis, arba kitą <...> konfidencialią informaciją“. Šiomis aplinkybėmis bylas nagrinėjantis pareigūnas teisingai akcentavo ir Komisijos turimą diskreciją, kai ši institucija nustato nekonfidencialią informaciją, kurią ketinama paskelbti.

59

Be to, reikia pabrėžti, kad, kaip matyti iš Sprendimo 2011/695 8 straipsnio 2 dalies, bylas nagrinėjantis pareigūnas sprendime turi nurodyti terminą, kuriam pasibaigus nekonfidencialia pripažinta ginčijama informacija bus atskleista, o nagrinėjamas terminas negali būti trumpesnis nei savaitė. Iš šios nuostatos išplaukia, kad bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimas reiškia taisyklių, pagal kurias saugoma atitinkama įmonių konfidenciali informacija, taikymą. Iš tikrųjų, Konkurencijos generaliniam direktoratui paskelbus su profesine paslaptimi susijusią informaciją, galutinai paneigiama šios rūšies informacijai teikiama specifinė apsauga. Taigi bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimu siekiama sukurti papildomą Konkurencijos generalinio direktorato nepriklausomo organo vykdomą kontrolės etapą. Maža to, šis organas turi nustatyti vėlesnę savo sprendimo įsigaliojimo datą ir taip atitinkamai įmonei suteikti galimybę kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikantį teismą, kad pagal nustatytus reikalavimus būtų sustabdytas vykdymas. Todėl reikia atskirti, pirma, teisės normų, susijusių su konfidencialaus pobūdžio informacija, kuri yra būtent tokia, taikymą ir, antra, teisės normų, kuriomis remiamasi, siekiant, kad būtų užtikrintas informacijos konfidencialumas, neatsižvelgiant į tai, ar pati ši informacija yra konfidenciali, taikymą. Kaip šiuo klausimu teigia Komisija, jeigu informacijos, kuri nėra profesinė paslaptis, paskelbimas galėtų būti normos, priskiriamos prie antrosios iš minėtų dviejų normų kategorijų, pažeidimas, dėl to su ta paslaptimi susijusiomis normomis teikiama apsauga netaptų deklaratyvi. Įrodžius tokį pažeidimą, galėtų būti taikomos atitinkamos korekcinės priemonės, kaip antai žalos atlyginimas, jeigu tenkinami reikalavimai Sąjungos deliktinei atsakomybei kilti. Todėl pagal Sprendimo 2011/695 8 straipsnį bylas nagrinėjančiam pareigūnui suteiktais įgaliojimais siekiamas tikslas neapima su šios kategorijos normomis susijusių argumentų esmės analizės (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Evonik Degussa / Komisija, T‑341/12, Rink., EU:T:2015:51, 43 punktas), taigi 14, 17 ir 19 konstatuojamosiose dalyse pateikti vertinimai yra teisėti.

60

Galiausiai, bet kuriuo atveju ginčijamo sprendimo 12, 13 ir 16 konstatuojamosiose dalyse bylas nagrinėjantis pareigūnas akcentavo, kad ieškovės negalėjo remtis teisėtais lūkesčiais ar kitu teisėtu interesu, kuris Komisijai trukdytų paskelbti nekonfidencialią informaciją, net jeigu ji nėra susijusi su sprendimo, kuriuo konstatuotas pažeidimas, esme. Be to, ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje bylas nagrinėjantis pareigūnas priminė, kad Komisija sutiko pašalinti bet kokią nuorodą, pagal kurią būtų galima nustatyti per atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo procedūrą padarytų pareiškimų ar pateiktų dokumentų šaltinį, kad būtų tinkamai atsižvelgta į ieškovių, kaip bendradarbiavusių įmonių, statusą. Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas pateikė savo vertinimą dėl argumentų, susijusių su teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, todėl bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas nėra nepakankamai motyvuotas.

61

Vadinasi, pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

62

Ieškovės tvirtina, kad 2002 m. ir 2006 m. pranešimų dėl bendradarbiavimo nuostatomis kiekvienai į jų taikymo sritį patenkančiai įmonei suteikiama teisėtų lūkesčių, kad savanoriškai pateikta informacija išliks konfidenciali, kiek tai galima, netgi Komisijos sprendimo paskelbimo etape. Be to, šie pranešimai suteikia konkrečių garantijų: dėl paskelbtų duomenų tokioms kaip ieškovės bendradarbiavusioms įmonėms užtikrinama mažesnė rizika, kad joms bus pareikšti civiliniai ieškiniai, palyginti su nebendradarbiavusiomis įmonėmis. Šie lūkesčiai, grindžiami ir Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalimi, apima ne tik per atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo procedūrą pateiktus dokumentus, bet ir juose esančią informaciją. Tačiau pagal ginčijamą sprendimą leidžiama skelbti ieškovių klientų tapatybę, t. y. pagal atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programą Komisijai pateiktus duomenis. Todėl šis paskelbimas, kuris nėra būtinas taikant SESV 101 straipsnį, pažeidžia ieškovių teisėtus lūkesčius ir dėl to jos atsiduria mažiau palankioje padėtyje, palyginti su nebendradarbiavusiomis įmonėmis. Vadinasi, pažeistos su profesinės paslapties apsauga susijusios nuostatos.

63

Be to, ieškovės teigia, jog dėl to, kad jos vienintelės prašo atleisti nuo baudų ar jas sumažinti, jų padėtis skiriasi nuo kitų Sprendimo Automobilių stiklai adresačių. Tačiau pagal ginčijamą sprendimą Komisijai leidžiama, kiek tai susiję su atitinkamų klientų tapatybės paskelbimu, taikyti vienodą požiūrį visoms Sprendimo Automobilių stiklai adresatėms. Ši aplinkybė neproporcingai nepalanki ieškovėms, nes nuorodos į automobilių gamintojus, susijusius su karteliu, dauguma atvejų daromos į jų pačių klientus. Dėl šios aplinkybės pažeidžiama ir profesinė paslaptis, be to, bylas nagrinėjančio pareigūno vertinimuose padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir tie vertinimai nemotyvuoti.

64

Šių argumentų negalima priimti.

65

Pirmiausia pažymėtina, kad šio sprendimo 59 punkte pateikti vertinimai neturi įtakos Sąjungos teismo kompetencijai priimti sprendimą dėl pagrindų, susijusių su teisėtų lūkesčių apsaugos principo ar vienodo požiūrio principo pažeidimu.

66

Visų pirma šiuo klausimu 2002 m. ir 2006 m. pranešimuose dėl bendradarbiavimo nėra jokios nuostatos, patvirtinančios ieškovių argumentus. Konkrečiai kalbant, iš 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 3–7 punktų ir 2006 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 3–5 punktų matyti, kad šiais pranešimais siekiama vienintelio tikslo, t. y. nustatyti sąlygas, kuriomis įmonė gali būti atleista nuo baudos arba sumažintas jos dydis. Kaip tvirtina Komisija, aptariamuose pranešimuose nenumatyta jokios kitos naudos, kurios įmonės galėtų prašyti už bendradarbiavimą. 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 8–27 punktuose ir 2006 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 8–30 punktuose nustatytos taisyklės susijusios tik su baudos dydžiu.

67

Tokį vertinimą aiškiai patvirtina 2002 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 31 punktas ir 2006 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 39 punktas. Remiantis šių punktų formuluote, kuri yra tapati, faktas, kad įmonė atleista nuo baudos arba kad bauda sumažinta, neapsaugo įmonės nuo civilinės teisės padarinių dėl dalyvavimo pažeidžiant SESV 101 straipsnį.

68

Žinoma, pagal 2006 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 6 punktą „[g]alimi atleidimo nuo baudų programos pareiškėjai galėtų susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Komisija pagal šį pranešimą, jei bendradarbiavimas galėtų pabloginti jų padėtį civiliniame procese, palyginti su nebendradarbiaujančiomis bendrovėmis“.

69

Vis dėlto šį sakinį reikia sieti su kontekstu ir atsižvelgti būtent į pirmesnius sakinius:

„Įmonės gali pateikti Komisijai ne tik jau esamus dokumentus, bet ir savanorišką informaciją apie kartelį ir savo vaidmenį jame, kurią jos specialiai parengia pateikti pagal šią atleidimo nuo baudų programą. Tokios iniciatyvos nauda veiksmingam tyrimui ir kartelinių pažeidimų nutraukimui pasitvirtino. Tokiai iniciatyvai neturėtų trukdyti teismo nutartis, priimta civiliniame procese, reikalaujanti atskleisti įrodomojo pobūdžio informaciją.“

70

Todėl pirmesniame 68 punkte pakartotas sakinys reiškia, kad įmonės padėtis neturi pablogėti, jeigu jai būtų pareikštas civilinis ieškinys, vien dėl to, kad ji Komisijai savanoriškai raštu pateikė pareiškimą dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo, dėl kurio gali būti priimta nutartis pateikti įrodomojo pobūdžio informacijos. 2006 m. pranešimo dėl bendradarbiavimo 31–35 punktuose būtent siekdama pareiškimų dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo apsaugos Komisija nusistatė specialias taisykles, kuriomis reglamentuojama tų pareiškimų pateikimo, galimybės susipažinti su jais ir naudojimosi jais tvarka. Taigi šios taisyklės susijusios tik su dokumentais ir rašytiniais ar įrašytais pareiškimais, gautais pagal 2002 m. ar 2006 m. pranešimus dėl bendradarbiavimo, dėl kurių Komisija paprastai laikosi nuomonės, kad jų atskleidimas pakenktų inspekcijų ir tyrimų tikslų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį ir kaip nurodyta tų pranešimų 32 ir 40 punktuose, apsaugai. Taigi šiais pranešimais nesiekiama Komisijai sutrukdyti paskelbti sprendime, kuriuo užbaigiama administracinė procedūra, pagal atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programą jai pateiktos su pažeidimo aprašymu susijusios informacijos ir nedaromas toks poveikis, be to, šie pranešimai nesuteikia teisėtų lūkesčių šiuo aspektu.

71

Todėl toks paskelbimas pagal Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnį, kuriuo, kaip matyti iš išnagrinėto šeštojo ieškinio pagrindo, paisoma profesinės paslapties, nekenkia teisėtiems lūkesčiams dėl baudos dydžio apskaičiavimo ir konkrečiai nurodytų dokumentų ir pareiškimų tvarkymo, kurių ieškovėms gali sukelti 2002 m. ir 2006 m. pranešimai dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo.

72

Dėl šio sprendimo 29 punkte nurodytų priežasčių Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis taip pat susijęs su galimybe susipažinti su tyrimo medžiagos dokumentais, išskyrus administracinės procedūros pabaigoje Komisijos priimamą sprendimą, kurio turinys apibrėžtas Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnyje. Todėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis ieškovėms negali sukelti teisėtų lūkesčių dėl Sprendimo Automobilių stiklai viešai skelbiamos versijos turinio.

73

Antra, kaip tvirtina Komisija, 2002 m. ir 2006 m. pranešimais dėl bendradarbiavimo siekiama įgyvendinti sprendimo, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio pažeidimas, adresatų diferencijavimo politiką atsižvelgiant į kiekvieno iš jų bendradarbiavimo lygį ir tik tiek, kiek tai susiję su baudos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš pirmiau atliktos analizės, aptariamais pranešimais nesiekiama daryti poveikio padariniams, kurių įmonėms, prašančioms atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kyla pagal civilinę teisę už dalyvavimą darant pažeidimą, negalima priimti ieškovių argumento, kad dėl šių padarinių jos yra kitokioje padėtyje nei kitos Sprendimo Automobilių stiklai adresatės dėl to, kad prašo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (žr. šio sprendimo 63 punktą). Vadinasi, argumentas, kad Komisija turėjo koreguoti paskelbtas nuorodas į kiekvienos Sprendimo Automobilių stiklai adresatės klientus atsižvelgdama į kiekvienos iš jų bendradarbiavimo lygį, nepritaikomas ir, be to, grindžiamas klaidinga prielaida. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad, kaip ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje tai priminė bylas nagrinėjantis pareigūnas, Komisija sutiko pašalinti visas nuorodas, iš kurių galima nustatyti informacijos, susijusios su kiekviena faktine aplinkybe, kuria grindžiamas Sprendimas Automobilių stiklai, šaltinį, negali būti keliamas klausimas dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo ar pareigos motyvuoti neįvykdymo.

74

Todėl antrąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus reikia atmesti.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija)

nusprendžia: