1

Apeliaciniu skundu Isdin SA (toliau – Isdin) prašo panaikinti 2012 m. spalio 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Bial-Portela prieš VRDT – Isdin (ZEBEXIR) (T‑366/11, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2011 m. balandžio 6 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1212/2009‑1), susijusį su protesto procedūra tarp Bial-Portela & Ca SA (toliau – Bial-Portela) ir Isdin (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Skundžiamo sprendimo 1–9 punktuose pateikiama tokia ginčo aplinkybių santrauka:

3

2011 m. liepos 6 d.Bial-Portela pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškinį, kuriuo prašė, pirma, panaikinti ginčijamą sprendimą ir, antra, įpareigoti VRDT atsisakyti įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą.

4

Savo ieškiniui pagrįsti Bial-Portela pateikė vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.

5

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas, pirma, nusprendė, kad Bial-Portela pateiktas prašymas įpareigoti yra nepriimtinas, ir, antra, pritarė Bial-Portela nurodytam vieninteliam pagrindui ir panaikino ginčijamą sprendimą. Šiuo klausimu jis:

6

Konkrečiai dėl bendro galimybės supainioti vertinimo skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas nusprendė:

„Taigi, priešingai, nei konstatavo Apeliacinė taryba, žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs vizualiai. Tokiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į tai, kad prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, pažymėtos 3 klasės prekės ir didelė dalis 5 klasės prekių (t. y. kūdikių maistas, pleistrai, tvarsliava, dezinfekavimo preparatai, kenkėjų naikinimo preparatai, fungicidai ir herbicidai), paprastai parduodamos prekybos centruose, todėl vartotojai jas renkasi apžiūrėję jų pakuotes, todėl vizualus žymenų panašumas ypač svarbus. Taigi darytina išvada, kad yra galimybė supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą ir ankstesnį prekių ženklą.“

7

Isdin ir VRDT Teisingumo Teismo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Bial-Portela apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, Isdin Teisingumo Teismo prašo patvirtinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo atmetamas Bial-Portela protestas.

8

Dėl skundžiamo sprendimo Isdin remiasi penkiais pagrindais, susijusiais su ginčijamo sprendimo iškraipymu, faktinių aplinkybių iškraipymu, teisių į gynybą pažeidimu ir dviem Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimais. Atsiliepime į apeliacinį skundą VRDT tvirtina, kad pritaria antrajam ir penktajam pagrindams, ir nurodo, kad penktasis pagrindas yra susijęs su Bendrojo Teismo pareigos motyvuoti pažeidimu.

9

Visų pirma reikia išnagrinėti penktąjį Isdin apeliacinio skundo pagrindą.

10

Remdamasi penktuoju pagrindu Isdin nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes skundžiamo sprendimo 40 punkte neteisingai taikė teismų praktiką dėl visapusio galimybės supainioti vertinimo.

11

Šiuo klausimu Isdin pažymi, jog Bendrasis Teismas nurodė, kad žymenų vizualus panašumas svarbus kai kurioms Nicos sutarties 5 klasės prekėms, žymimoms prašomu įregistruoti prekių ženklu, tačiau visai nesvarbus kitoms prekėms, ir nusprendė, kad dėl tokio vizualaus panašumo yra galimybė supainioti visas minėtu prekių ženklu žymimas šios klasės prekes.

12

Tačiau, Isdin nuomone, Bendrasis Teismas nenurodė vizualaus panašumo arba jo nebuvimo svarbos kitoms minėtos 5 klasės prekėms, žymimoms prašomu įregistruoti prekių ženklu, todėl išvada dėl galimybės supainioti negali būti laikoma apimančia šias prekes. Taigi nagrinėjamų prekių ženklų supainiojimo galimybės vertinimą Bendrasis Teismas atliko neatsižvelgdamas į visus šiai bylai svarbius veiksnius.

13

VRDT perėmė Isdin pateiktus argumentus. Ji patikslino, kad net jeigu Bendrojo Teismo argumentai būtų pripažinti teisingais ir tinkamais aiškiai Bendrojo Teismo nurodytoms prekėms, taip nebūtų tuo atveju, kai kalbama apie kitas Nicos sutarties 5 klasės prekes, t. y. „farmacijos, veterinarijos ir higienos preparatus, dietinį maistą ir dietines medžiagas medicinos reikmėms, pleistrus, tvarsliavą, dantų plombavimo ir dantų išlajų gamybos medžiagas“, kuriomis prekiaujama ne prekybos centruose, o vaistinėse, kur vizualus panašumas nesvarbus.

14

Todėl VRDT mano, kad tvirtinimas, jog „žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra vidutiniškai panašūs vizualiai“, dėl daugelio 5 klasės prekių yra vienintelis skundžiamo sprendimo motyvas, susijęs su bendru galimybės supainioti vertinimu. Taigi toks motyvas yra pernelyg bendro pobūdžio ir abstraktus, todėl nepakankamas tam, kad paaiškintų, dėl kokios priežasties šis panašumo lygis gali suklaidinti vartotojus dėl nagrinėjamų prekių kilmės. Taigi VRDT mano, kad ta skundžiamo sprendimo dalis, kurioje kalbama apie galimybę supainioti, yra nepakankamai motyvuota.

15

Reikia konstatuoti, kad, remdamasi penktuoju pagrindu, Isdin Teisingumo Teismo prašo, kaip teisingai nurodė VRDT, taikyti Bendrajam Teismui sankciją už nepakankamą motyvavimą taikant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

16

Remiantis minėta nuostata, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurioms abu prekių ženklai yra skirti, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kurioje ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas.

17

Šiuo klausimu iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad galimybė suklaidinti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą, yra galimybė, kad visuomenė gali manyti, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba tam tikrais atvejais ekonomiškai susijusių įmonių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT prieš Shaker, C-334/05 P, Rink. p. I-4529, 33 punktą; 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé prieš VRDT, C‑193/06 P, 32 punktą ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Union Investment Privatfonds prieš UniCredito Italiano, C-317/10 P, Rink. p. I-5471, 53 punktą).

18

Siekiant nustatyti, ar yra galimybė suklaidinti visuomenę, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus konkrečiam atvejui svarbius veiksnius (šiuo klausimu žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C-251/95, Rink. p. I-6191, 22 punktą; minėto Sprendimo VRDT prieš Shaker, minėto Sprendimo Nestlé prieš VRDT 33 punktą).

19

Pagal taip pat nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu nagrinėjamų prekių ženklų panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant, visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę. Tačiau paprastai vidutinis vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą ir nenagrinėja jo atskirų detalių (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų SABEL 23 punktą, VRDT prieš Shaker 35 punktą ir Nestlé prieš VRDT 34 punktą).

20

Siekiant įvertinti atitinkamų prekių ženklų panašumo lygį, reikia nustatyti, kiek jie panašūs vizualiai, pagal skambesį ir konceptualiai, ir prireikus įvertinti svarbą, kurią būtina suteikti šiems skirtingiems elementams, atsižvelgiant į nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją ir sąlygas, kuriomis prekiaujama šioms prekėmis ar paslaugomis (minėto sprendimo VRDT prieš Shaker 36 punktas, 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Ferrero prieš VRDT, C-552/09 P, Rink. p. I-2063, 85 punktas).

21

Be to, kaip matyti iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir 53 straipsnio pirmą pastraipą Bendrajam Teismui tenkanti motyvavimo pareiga neįpareigoja šio teismo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Taigi motyvavimas gali būti numanomas, jeigu jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, kuo pagrįstas Bendrojo Teismo sprendimas, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę pagal pateiktą apeliacinį skundą (žr., be kita ko, 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo A2A prieš Komisiją, C‑320/09 P, 97 punktą).

22

Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo, ypač iš jo 40 punkto, matyti, kad vertindamas nagrinėjamų prekių ženklų panašumo lygį Bendrasis Teismas atsižvelgė į prekybos sąlygas, kurios, jo nuomone, yra svarbesnės, kai kalbama apie kūdikių maistą, tvarsliavą, dezinfekavimo preparatus, kenkėjų naikinimo preparatus, fungicidus ir herbicidus, priskiriamus prie Nicos sutarties 5 klasės.

23

Tačiau net jeigu šios prekybos sąlygos iš tikrųjų svarbesnės šioms prekėms (tokį tvirtinimą ginčijo Isdin ir VRDT), reikia konstatuoti, kad, kaip teisingai nurodė Isdin ir VRDT, tokio aiškinimo nepakanka, kai kalbama apie kitas minėtas 5 klasės prekes, nurodytas nagrinėjamo prekių ženklo paraiškoje.

24

Iš skundžiamo sprendimo 40 punkto, kuriame nurodyta tik didelė dalis prie 5 klasės priskiriamų prekių (t. y. kūdikių maistas, tvarsliava, dezinfekavimo preparatai, kenkėjų naikinimo preparatai, fungicidai ir herbicidai), formuluotės matyti, kad argumentai, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė dėl išvardytų prekių, neapima kitų minėtos klasės prekių. Tačiau Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą dėl visų Nicos sutarties 5 klasės prekių.

25

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad atmetimo pagrindų vertinimas turi būti atliekamas dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C-239/05, Rink. p. I-1455, 34 punktą).

26

Teisingumo Teismas pripažino, kad kai tas pats atsisakymo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei, dėl visų nurodytų prekių ir paslaugų gali būti pateikiami bendri motyvai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy 37 punktą ir 2012 m. kovo 21 d. Nutarties Fidelio prieš VRDT, C‑87/11 P, 43 punktą).

27

Tačiau tokia galimybė apima tik tas prekes ar paslaugas, kurios pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios tiek, kad sudaro gana homogeninę prekių ar paslaugų kategoriją ar grupę. Vien aplinkybės, kad atitinkamos prekės ar paslaugos priklauso prie tos pačios Nicos sutarties klasės, šiuo klausimu nepakanka, nes šios klasės dažnai apima labai įvairias, nebūtinai pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusias, prekes ar paslaugas (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Nutarties CFCMCEE prieš VRDT, C-282/09 P, Rink. p. I-2395, 40 punktą).

28

Šiuo atveju prekes, priskiriamas prie tos pačios Nicos sutarties klasės, Bendrasis Teismas pats atskyrė, atsižvelgdamas į prekybos jomis sąlygas. Todėl jis turėjo motyvuoti savo sprendimą dėl kiekvienos iš šių prekių grupių, į kurias jis suskirstė šios klasės prekes.

29

Motyvavimas yra nepakankamas tiek, kiek jis susijęs su minėtos 5 klasės prekėmis, išskyrus išvardytąsias skundžiamo sprendimo 40 punkte, t. y. kūdikių maistą, tvarsliavą, dezinfekavimo preparatus, kenkėjų naikinimo preparatus, fungicidus ir herbicidus, todėl toks sprendimas neleidžia suinteresuotiems asmenims suprasti, kuo pagrįstas Bendrojo Teismo sprendimas panaikinti ginčijamą sprendimą, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę pagal pateiktą apeliacinį skundą.

30

Tokiomis aplinkybėmis ir nesant reikalingumo nagrinėti kitų Isdin apeliacinio skundo pagrindų reikia patenkinti šį skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

31

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas yra panaikinamas, Teisingumo Teismas pats gali priimti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą. Šiuo atveju konstatuotina, kad negali būti priimtas galutinis sprendimas.

32

Todėl reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: