1

Savo apeliaciniu skundu Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) prašo panaikinti 2012 m. rugsėjo 21 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Wesergold Getränkeindustrie prieš VRDT – Lidl Stiftung (WESTERN GOLD) (T‑278/10, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo panaikinamas 2010 m. kovo 24 d. (byla R 770/2009‑1) VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas, susijęs su protesto procedūra tarp Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG ir Lidl Stiftung & Co. KG (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 1 dalyje nustatyta:

„Ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, neregistruojamas:

<...>

3

2006 m. rugpjūčio 23 d.Lidl Stiftung & Co. KG (toliau – Lidl Stiftung) pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146), kuris buvo pakeistas Reglamentu Nr. 207/2009, pateikė VRDT Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką.

4

Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo WESTERN GOLD.

5

Prekės, kurioms buvo prašoma įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Svaigieji gėrimai, ypač viskis“.

6

Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiška buvo paskelbta 2007 m. sausio 22 d Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 3/2007.

7

2007 m. kovo 14 d.Wesergold Getränkeindustrie GmbH & Co. KG (toliau – Wesergold Getränkeindustrie), kurios teises ir pareigas yra perėmusi riha WeserGold Getränke GmbH & Co. KG (toliau – riha WeserGold Getränke), pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl nagrinėjamo prekių ženklo registracijos šio sprendimo 5 punkte nurodytoms prekėms.

8

Šis protestas buvo grindžiamas įvairiais ankstesniais prekių ženklais.

9

Pirmasis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remtasi, buvo žodinis Bendrijos prekių ženklas „WeserGold“; jo paraiška pateikta 2003 m. sausio 3 d., jis 2005 m. kovo 2 d. įregistruotas Nr. 2 994 739 29, 31 ir 32 klasių prekėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

10

Antrasis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remtasi, buvo žodinis Vokietijoje registruotas prekių ženklas „WeserGold“; jo paraiška pateikta 2002 m. lapkričio 26 d., jis 2003 m. vasario 27 d. įregistruotas Nr. 3 0257995 29, 31 ir 32 klasių prekėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

11

Trečiasis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remtasi, buvo žodinis tarptautinis prekių ženklas Nr. 801149 „Wesergold“; jo paraiška pateikta 2003 m. kovo 13 d. ir jis taikomas Čekijos Respublikoje, Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Beniliukse 29, 31 ir 32 klasių prekėms, kurių aprašymas sutampa su nurodytuoju šio sprendimo 10 punkte.

12

Ketvirtasis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remtasi, buvo Vokietijoje registruotas žodinis prekių ženklas WESERGOLD; jo paraiška pateikta 1970 m. birželio 12 d., jis įregistruotas 1973 m. vasario 16 d. Nr. 902472 ir atnaujintas 2000 m. birželio 13 d. Šis prekių ženklas skirtas 32 klasės prekėms ir atitinka šį aprašymą: „Sidras, limonadai, mineralinis vanduo, gėrimo konsistencijos daržovių sultys, vaisių sultys“.

13

Penktasis ankstesnis prekių ženklas, kuriuo remtasi, buvo žodinis Lenkijoje registruotas prekių ženklas WESERGOLD; jo paraiška pateikta 1996 m. birželio 26 d., jis 1999 m. gegužės 11 d. įregistruotas Nr. 161413 32 klasės prekėms ir atitinka šį aprašymą: „Mineralinis vanduo, šaltinio vanduo; geriamas vanduo, gaivieji gėrimai; vaisių gėrimai, vaisių nektarai, vaisvandeniai, daržovių sultys, daržovių nektarai, nealkoholiniai gėrimai, vaisių sulčių pagrindo gėrimai, limonadai, gazuoti gėrimai, mineralizuoti gėrimai, atšaldyta arbata, aromatizuotas mineralinis vanduo, mineralinis vanduo su vaisių sultimis – visi nurodyti gėrimai, kai jie yra dietiniai gaminiai, naudojami ne medicinos tikslais“.

14

Protestui pagrįsti Wesergold Getränkeindustrie nurodė Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) numatytą pagrindą.

15

2009 m. birželio 11 d. VRDT protestų skyrius (toliau – Protestų skyrius) patenkino šį protestą ir atmetė aptariamą Bendrijos prekių ženklo registracijos paraišką. Dėl su proceso ekonomija susijusių priežasčių nagrinėdamas protestą Protestų skyrius atsižvelgė tik į ankstesnį žodinį Bendrijos prekių ženklą, dėl kurio nereikėjo pateikti įrodymų apie jo naudojimą iš tikrųjų.

16

2009 m. liepos 23 d. įstojusi į bylą šalis Lidl Stiftung pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.

17

Ginčijamu sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba (toliau – Apeliacinė taryba) patenkino apeliaciją ir panaikino Protestų skyriaus sprendimą. Ji nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudaro plačioji Europos Sąjungos visuomenė. Prekės, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, priklauso 33 klasei ir yra „svaigieji gėrimai, ypač viskis“; jos nepanašios į ankstesniais prekių ženklais žymimas prekes, priklausančias 29 ir 31 klasėms. Yra nedidelis panašumo tarp prekių, kurioms prašoma prekių ženklo ir kurios priklauso 33 klasei, ir prekių, kurios žymimos ankstesniais prekių ženklais ir priklauso 32 klasei, laipsnis. Žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiu ir fonetiniu požiūriais panašūs vidutiniškai, tačiau konceptualiu požiūriu skiriasi. Kalbant apie skiriamąjį ankstesnių prekių ženklų požymį, pažymėtina, kad Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad jis kiek silpnesnis už vidutinį dėl žodžio „gold“, kurio skiriamasis požymis nedidelis. Galiausiai ji nurodė, kad palyginus visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes vertinant suklaidinimo galimybę paaiškėjo, kad nėra galimybės supainioti žymenų, dėl kurių kilo ginčas.

18

2010 m. birželio 21 d.Wesergold Getränkeindustrie pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijoje ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

19

Savo ieškinį ji grindė keturiais pagrindais, atitinkamai susijusiais su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto, 64 straipsnio, 75 straipsnio antrojo sakinio ir papildomai su 75 straipsnio pirmojo sakinio pažeidimu.

20

Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik pirmąjį iš šių pagrindų.

21

Skundžiamo sprendimo 24 ir 25 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad atitinkamą visuomenę sudarė vidutiniai Sąjungos vartotojai.

22

Dėl atitinkamų prekių panašumo skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad svaigieji gėrimai, kuriems skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, ir gaivieji gėrimai, kuriems skirti ankstesni prekių ženklai, buvo tik nedaug panašūs.

23

Kiek tai susiję su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimu, skundžiamo sprendimo atitinkamai 47 ir 50 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad vizualiu ir fonetiniu požiūriais šie žymenys panašūs vidutiniškai, o šio sprendimo 56 punkte pažymėjo, kad konceptualiu požiūriu jie skyrėsi.

24

Tuo remdamasis minėto sprendimo 58 punkte jis padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, nepaisant panašumo vizualiu ir fonetiniu požiūriais, vertinami bendrai, skyrėsi.

25

Bendrasis Teismas išanalizavo ir Apeliacinės tarybos atliktą ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio vertinimą, kurį ginčijo Wesergold Getränkeindustrie.

26

Kiek tai susiję su dėl naudojimo sustiprėjusiu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 65–68 punktuose Bendrasis Teismas išanalizavo dokumentą, kurį Wesergold Getränkeindustrie pateikė Protestų skyriui, taip pat dokumentą, kurį ši įmonė pateikė Apeliacinei tarybai. Minėto sprendimo 70 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad savo gynybos argumentuose minėtoje taryboje Wesergold Getränkeindustrie aiškiai nesuformulavo argumentų dėl ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio, sustiprėjusio dėl naudojimo; ji tik pateikė nuorodą į Protestų skyriui išdėstytas pastabas raštu. Vis dėlto tose rašytinėse pastabose buvo suformuluotas įrodymais patvirtintas teiginys, kad ankstesni prekių ženklai turėjo dėl naudojimo sustiprėjusį skiriamąjį požymį.

27

Skundžiamo sprendimo 71 ir 72 punktuose remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalimi Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad kai Apeliacinei tarybai pateikiama apeliacija, ji turi iš naujo visapusiškai ir iš esmės išnagrinėti protestą tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriais, todėl ji privalėjo išnagrinėti visus Wesergold Getränkeindustrie Protestų skyriui pateiktus argumentus. Taigi, kadangi per Protestų skyriuje vykusią procedūrą Wesergold Getränkeindustrie rėmėsi dėl naudojimo sustiprėjusiu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, Bendrojo Teismo teigimu, Apeliacinė taryba negalėjo nuspręsti, kad minėta įmonė nesirėmė dėl ankstesnių prekių ženklų naudojimo padidėjusiu jų skiriamuoju požymiu.

28

Taigi, minėto sprendimo 73 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba klaidingai taikė Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

29

Minėto sprendimo 82 ir 83 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad neišnagrinėjusi Wesergold Getränkeindustrie argumentų ir įrodymų dėl ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio, sustiprėjusio dėl naudojimo, pagrįstumo Apeliacinė Taryba nenagrinėjo ir potencialiai svarbaus veiksnio, kai visapusiškai vertino galimybės supainioti prašomą įregistruoti prekių ženklą su ankstesniais prekių ženklais egzistavimą, todėl pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, dėl ko ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas.

30

Todėl pirmąjį Wesergold Getränkeindustrie ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu, panaikino ginčijamą sprendimą ir nenagrinėjo kitų Wesergold Getränkeindustrie nurodytų ieškinio pagrindų.

31

Savo apeliaciniame skunde VRDT Teisingumo Teismo prašo:

32

riha WeserGold Getränke prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

33

Lidl Stiftung prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš riha WeserGold Getränke pirmojoje ir apeliacinėje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34

Savo apeliacinį skundą VRDT grindžia trimis pagrindais, susijusiais, pirma, su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, antra, su šio reglamento 76 straipsnio 1 dalies kartu su 64 straipsnio 1 dalimi pažeidimu ir, trečia, su nusistovėjusios teismo praktikos, pagal kurią sprendimas negali būti panaikintas dėl klaidos, kai akivaizdu, kad klaida neturėjo jokios įtakos sprendimui, pažeidimu.

35

Pateikdama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą VRDT, kurią palaiko Lidl Stiftung, Bendrąjį Teismą kaltina netinkamu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu, t. y. tuo, kad jis nusprendė, jog Apeliacinė taryba privalėjo nagrinėti dėl naudojimo sustiprėjusį ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, nors konstatavo, kad nagrinėjami prekių ženklai, vertinami bendrai, skiriasi. Žymenų panašumas yra būtinoji suklaidinimo galimybės, kaip tai suprantama pagal minėto 8 straipsnio 1 dalies b punktą, sąlyga. Taigi, VRDT teigimu, jeigu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vertinami bendrai, skiriasi, nereikia nagrinėti dėl intensyvaus naudojimo galbūt sustiprėjusio prekių ženklo, kuriuo grindžiamas protestas, skiriamojo požymio. VRDT remiasi 2004 m. spalio 12 d. Sprendimu Vedial prieš VRDT (C-106/03 P, Rink. p. I-9573, 51 punktas) ir nurodo, kad toks aiškinimas, be kita ko, atitinka nusistovėjusią teismo praktiką.

36

Lidl Stiftung remiasi 2011 m. kovo 14 d. Nutartimi Ravensburger prieš VRDT (C‑370/10 P, 50 punktas) ir priduria, kad nagrinėjant suklaidinimo galimybę visų pirma reikia atskirai išanalizuoti kiekvieną kriterijų ir neatsižvelgti į egzistuojančias kitas aplinkybes arba jų svarbos laipsnį; be to, sustiprėjusiu ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu negalima kompensuoti prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo nebuvimo.

37

Todėl VRDT ir Lidl Stiftung mano, kad Bendrasis Teismas klaidingai panaikino ginčijamą sprendimą remdamasis tuo, kad Apeliacinė taryba nenagrinėjo ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio, kuris sustiprėjo dėl naudojimo, nes nebuvo sine qua non aplinkybės, kuri patvirtintų suklaidinimo galimybę, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.

38

riha WeserGold Getränke mano, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas, nes Bendrojo Teismo vertinimas, kad nagrinėjami prekių ženklai nepanašūs, reiškė tarpinę išvadą, kurią dar reikėjo įvertinti atsakius į klausimą dėl ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio. Jos teigimu, konceptualaus prekių ženklų panašumo negalima vertinti neatsižvelgiant į klausimą, ar egzistuoja skiriamasis požymis. Tai, kaip visuomenė vertina prekių ženklą, priklauso nuo to, ar į tam tikrus prekių ženklo elementus ji atsižvelgia dėl koncepcijos, kuri susidaro dėl tokių elementų, ar dėl jų žinomumo, įgyto dėl to, kad jie yra prekių ženklo sudedamoji dalis.

39

Be to, riha WeserGold Getränke mano, kad VRDT teiginio negalima pagrįsti nusistovėjusia teismo praktika.

40

Pateikdama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą VRDT Bendrąjį Teismą kaltina iš esmės tuo, kad šis panaikino ginčijamą sprendimą remdamasis aplinkybe, jog Apeliacinė taryba nenagrinėjo dėl naudojimo sustiprėjusio ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio, nors prieš tai konstatavo, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, buvo nepanašūs.

41

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo tikslais suklaidinimo galimybė reiškia, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra tapatus arba panašus į ankstesnį prekių ženklą ir kad registracijos paraiškoje nurodytos prekės ar paslaugos yra tapačios arba panašios į tas, kurioms buvo įregistruotas ankstesnis prekių ženklas; šios sąlygos yra kumuliacinės (minėto Sprendimo Vedial prieš VRDT 51 punktas ir 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C-234/06 P, Rink. p. I-7333, 48 punktas).

42

Priešingai, nei teigia riha WeserGold Getränke, šiuo klausimu Teisingumo Teismo praktika yra nusistovėjusi. Teisingumo Teismas ne kartą yra nurodęs, kad, nesant ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo panašumo, ankstesnio prekių ženklo stipresnio skiriamojo požymio ir atitinkamų prekių ar paslaugų tapatumo arba panašumo nepakanka siekiant konstatuoti galimybę supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Calvin Klein Trademark Trust prieš VRDT, C-254/09 P, Rink. p. I-7989, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

43

Be to, 2010 m. kovo 4 d. Nutartyje Kaul prieš VRDT (C‑193/09 P) Teisingumo Teismas kaip akivaizdžiai nepagrįstą atmetė pagrindą, grindžiamą teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas tariamai padarė, kai nusprendė, kad Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiamas protestas tam tikrais atvejais gali būti atmestas tiesiog išnagrinėjus, ar prekių ženklai yra panašus, taigi, be kita ko, neišanalizavus galbūt sustiprėjusio ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio. Minėtos nutarties 45 punkte Teisingumo Teismas iš esmės konstatavo, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad VRDT apeliacinė taryba padarė išvadą, jog nagrinėjamų prekių ženklų atitinkama visuomenė jokiu būdu negali laikyti panašiais, iš tiesų tuo remdamasi galėjo prieiti ir prie išvados, kad nėra jokios suklaidinimo galimybės, ir prieš tai, visapusiškai vertindama suklaidinimo galimybę, ji neprivalėjo nagrinėti, be kita ko, galbūt sustiprėjusio ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio.

44

Todėl nagrinėjamų prekių ženklų panašumas yra sąlyga, kuri būtina siekiant įvertinti, ar egzistuoja suklaidinimo galimybė, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Taigi, tuo atveju, kai prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs, šis 8 straipsnis netaikomas.

45

Todėl dėl naudojimo sustiprėjęs prekių ženklo skiriamasis požymis yra kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar žymenų arba prekių ir paslaugų panašumas yra pakankamas, kad atsirastų suklaidinimo galimybė (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C-39/97, Rink. p. I-5507, 24 punktą).

46

Tačiau nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo motyvai pagrįsti netinkamu Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimu.

47

Iš tiesų, kai skundžiamo sprendimo 58 punkte konstatavo, kad, nepaisant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo vizualiu ir fonetiniu požiūriu, vertinami bendrai jie skyrėsi, Bendrasis Teismas, kiek tai susiję su ginčijamo sprendimo teisėtumu, siekė nustatyti teisines pasekmes, kurios susidarė dėl to, kad Apeliacinė taryba nenagrinėjo ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio. Taigi, minėto sprendimo 70–72 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalį minėta taryba privalėjo nagrinėti ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, kuris sustiprėjo dėl naudojimo; vis dėlto ji to nepadarė. Todėl minėto sprendimo 82 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl šios klaidos Apeliacinė taryba nenagrinėjo potencialiai svarbaus veiksnio, kai visapusiškai vertino suklaidinimo galimybę, o to paties sprendimo 83 punkte konstatavo, kad dėl šios klaidos buvo pažeisti esminiai procedūriniai reikalavimai, dėl ko ginčijamą sprendimą reikėjo panaikinti.

48

Taip, t. y. nusprendęs, kad dėl to, jog Apeliacinė taryba neišanalizavo ankstesnių prekių ženklų skiriamojo požymio, sustiprėjusio dėl naudojimo, ginčijamas sprendimas yra niekinis, Bendrasis Teismas pareikalavo, kad Apeliacinė taryba nagrinėtų kriterijų, kuris neturėjo reikšmės norint įvertinti, ar egzistuoja galimybė supainioti prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Iš tiesų, kadangi prieš tai konstatuota, jog nagrinėjami prekių ženklai, vertinami bendrai, skyrėsi, atmesta bet kokia supainiojimo galimybė, o galimu ankstesnių prekių ženklų skiriamuoju požymiu, sustiprėjusiu dėl naudojimo, nebuvo įmanoma kompensuoti tokių prekių ženklų panašumo nebuvimo.

49

Tokiomis aplinkybėmis VRDT pagrįstai teigia, kad aiškinant Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida.

50

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nėra reikalo nagrinėti dviejų kitų apeliacinio skundo pagrindų, ir skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, kiek jame Bendrasis Teismas nusprendė, kad Apeliacinė taryba privalėjo nagrinėti dėl naudojimo sustiprėjusį ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, ir remdamasis šiuo pagrindu ginčijamą sprendimą panaikino, nors prieš tai konstatavo, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, nepanašūs.

51

Nors riha WeserGold Getränke aiškiai neprašo pakeisti skundžiamo sprendimo motyvų ir pabrėžia, kad šiuo sprendimu jai nepadaryta žalos, vis dėlto ji ginčija kai kuriuos minėto sprendimo aspektus.

52

Pirma, kiek tai susiję su prekių panašumu, riha WeserGold Getränke Bendrąjį Teismą kaltina tuo, kad skundžiamo sprendimo 35 punkte minėtas teismas atmetė jos jam pateiktus papildomus įrodymus, skirtus patvirtinti, kad daugelis svaigiųjų gėrimų gamintojų gamina ir gaiviuosius gėrimus, o sulčių gamintojai gamina ir alkoholinius gėrimus. Bendrasis Teismas taip pat tariamai neatsižvelgė į aplinkybę, kad sumaišyti gėrimai laikomi svaigiaisiais pagal 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, p. 16) 2 straipsnį, taigi šie gėrimai turėjo būti lyginami su ankstesniais prekių ženklais žymimais nealkoholiniais gėrimais.

53

Antra, kiek tai susiję su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu konceptualiu požiūriu, riha WeserGold Getränke Bendrąjį Teismą kaltina tuo, kad jis nepakankamai motyvavo išvadą, jog šių prekių ženklų skirtumai konceptualiu požiūriu panaikina jų panašumus fonetiniu ir vizualiu požiūriais.

54

Trečia, riha WeserGold Getränke Bendrąjį Teismą kaltina tuo, kad šis analizavo tik vieną ankstesnį prekių ženklą ir nevertino kitų prekių ženklų, kuriais ji grindė savo protestą.

55

Primintina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką tam, kad prašymas pakeisti motyvus būtų priimtinas, turi būti suinteresuotumas pateikti tokį prašymą, t. y. turi būti galimybė, kad dėl prašymo nagrinėjimo baigties jį pateikusi šalis gaus naudos. Taip gali būti tuo atveju, kai prašymu pakeisti motyvus ginamasi nuo tam tikro ieškovės pateikto pagrindo (2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Ziegler prieš Komisiją, C‑439/11 P, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

56

Dėl pirmojo prašymo dėl motyvų, susijusių su prekių ženklais, dėl kurių kilo ginčas, žymimų prekių panašumu, reikia pažymėti, kad minėtu prašymu nesiginama nuo VRDT pateikto pagrindo, kuris susijęs su Bendrojo Teismo atliktu Apeliacinei tarybai tenkančios pareigos nagrinėti ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, sustiprėjusį dėl naudojimo, vertinimu. Dėl šio prašymo negali kilti klausimas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Todėl riha WeserGold Getränke neturi suinteresuotumo tokio prašymo pateikti, taigi jis nepriimtinas.

57

Dėl antrojo prašymo dėl motyvų, kurie susiję su prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu konceptualiu požiūriu, taip pat reikia konstatuoti, kad minėtu prašymu nesiginama nuo VRDT pateikto pagrindo, nes juo siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliktą Apeliacinei tarybai tenkančios pareigos nagrinėti ankstesnių prekių ženklų skiriamąjį požymį, sustiprėjusį dėl naudojimo, vertinimą. Dėl šio prašymo taip pat negali kilti klausimas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo. Todėl riha WeserGold Getränke neturi suinteresuotumo tokio prašymo pateikti, taigi jis nepriimtinas.

58

Dėl trečiojo prašymo pažymėtina, kad net darant prielaidą, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes analizavo tik vieną ankstesnį prekių ženklą, ir nors iš pradžių riha WeserGold Getränke tokio prašymo nesuformulavo, vis dėlto toks prašymas negali panaikinti išvados, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida bet kuriuo atveju susijusi su ankstesniu prekių ženklu, kurį, kaip teigia riha WeserGold Getränke, Bendrasis Teismas įvertino. Taigi, šiuo prašymu pakeisti motyvus nesiginama nuo VRDT pateiktų pagrindų ir negali atsirasti nauda, kuri pagrįstų suinteresuotumą pateikti tokį prašymą. Taigi, šis prašymas nepriimtinas.

59

Todėl riha WeserGold Getränke prašymą pakeisti motyvus reikia atmesti kaip nepriimtiną.

60

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

61

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik pirmąjį iš keturių pagrindų, kuriais riha WeserGold Getränke grindė savo ieškinį, Teisingumo Teismas mano, kad šioje bylos stadijoje negalima priimti sprendimo. Todėl bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

62

Kadangi byla grąžintina Bendrajam Teismui, reikia atidėti su šiuo apeliaciniu procesu susijusių bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: