—

Mömax Logistik GmbH, atstovaujamos auditoriaus H. Meichelbeck ir advokato W. Krauß,

—

Bundesamt für Justiz, atstovaujamos H.‑J. Friehe,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir K.‑P. Wojcik,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 49 straipsnio ir 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL L 222, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 21), iš dalies pakeistos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB (OL L 224, p. 1; toliau – Direktyva 78/660), 57 straipsnio aiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Mömax Logistik GmbH (toliau – Mömax Logistik) ir Bundesamt für Justiz (Federalinė teisingumo tarnyba) ginčą dėl pareigos metines ataskaitas už ataskaitinį laikotarpį iki 2009 m. kovo 31 d. paskelbti Vokietijos elektroniniame teisiškai privalomų skelbimų leidinyje.

3

Direktyvos 78/660 47 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Atitinkamai [tinkamai] patvirtinta metinė atskaitomybė [ataskaita] ir metinis pranešimas kartu su už atskaitomybės [ataskaitų] auditą atsakingo asmens išvada viešai skelbiamos [skelbiami] kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis [1968 m. kovo 9 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 68/151/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos suvienodinti tokias apsaugos priemones visoje Bendrijoje, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, koordinavimo (OL L 65, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 3)] 3 straipsnio nuostatų.

<…>“

4

Šios direktyvos 50b straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad bendrovės administracijos, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad metinė finansinė atskaitomybė [ataskaita], metinis pranešimas ir pagal 46a straipsnį atskirai teikiamas bendrovės valdymo pareiškimas būtų sudaromi ir skelbiami pagal šios direktyvos reikalavimus, o atitinkamais atvejais – pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal [2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 609)]. Tokie organai veikia pagal savo kompetenciją, jiems suteiktą pagal nacionalinę teisę.“

5

Minėtos direktyvos 57 straipsnis suformuluotas taip:

„Neatsižvelgdama į [Direktyvos 68/151] ir [1976 m. gruodžio 13 d. Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 26, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 8)] nuostatas [nepažeisdama šių nuostatų], valstybė narė neprivalo šios direktyvos nuostatų dėl metinės atskaitomybės [ataskaitos] turinio, audito ir viešo skelbimo taikyti bendrovėms, kurioms galioja tos valstybės narės nacionaliniai įstatymai ir kurios pagal [1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos Direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL L 193, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 58)], apibrėžimą yra dukterinės [patronuojamosios] bendrovės, jeigu įvykdomos visos toliau išvardytos sąlygos:

6

Pagrindinei bylai taikomos redakcijos Komercinio kodekso (Handelsgesetzbuch, toliau – HGB) 264 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:

„Kapitalo bendrovė, kuri yra pagal [HGB] 290 straipsnį konsoliduotąją finansinę ataskaitą privalančios pateikti patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, neprivalo taikyti šio poskyrio ir šio skyriaus trečio ir ketvirto poskyrių normų, jeigu:

7

HGB 290 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Kapitalo bendrovės (patronuojančiosios įmonės), kurios buveinė yra nacionalinėje teritorijoje, atstovai pagal įstatymą privalo per pirmuosius penkis grupės finansinių metų mėnesius parengti praėjusių finansinių metų konsoliduotąją finansinę ataskaitą ir grupės metinį pranešimą, jeigu ši bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai gali turėti lemiamą įtaką kitai įmonei (patronuojamajai įmonei). Jeigu patronuojančioji įmonė yra kapitalo bendrovė, kaip ji suprantama pagal 325 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį, praėjusių finansinių metų konsoliduotoji finansinė ataskaita ir grupės metinis pranešimas turi būti parengti per pirmuosius keturis grupės finansinių metų mėnesius.“

8

1965 m. rugsėjo 6 d. Akcinių bendrovių įstatymo (Aktiengesetz; BGBl. 1965 I, p. 1089) 302 straipsnio 1 dalis, iš dalies pakeista 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo (BGBl. 2012 I, p. 2751) 3 straipsniu, suformuluota taip:

„Kai sudaryta kontrolės arba pelno pervedimo sutartis, kita sutarties šalis turi padengti bet kokią sutarties galiojimo laikotarpiu atsirandančią trūkstamą metinę lėšų sumą, jeigu ji nepadengiama iš atidėjinių išskaitant sumas, kurios sutarties galiojimo laikotarpiu buvo prie jų priskiriamos.“

9

Bendrovė Lutz Service GmbH (toliau – Lutz Service) yra Mömax Logistik, teikiančios logistikos paslaugas Lutz grupei, kurios pagrindinė veikla – prekyba baldais, patronuojančioji bendrovė.

10

2010 m. rugpjūčio 26 d. raštu Bundesamt für Justiz nustatė ieškovei šešių savaičių terminą, per kurį ji pagal HGB 325 straipsnį Vokietijos elektroninio teisiškai privalomų skelbimų leidinio operatoriui turi pateikti reikalaujamus apskaitos už ataskaitinį laikotarpį iki 2009 m. kovo 31 d. dokumentus, kurie bus paskelbti elektroniniame oficialiajame leidinyje; šis raštas gautas 2010 m. rugsėjo 1 d.2010 m. spalio 6 d. raštu Mömax Logistik dėl šio sprendimo pateikė administracinį skundą Bundesamt für Justiz. Skunde ji rėmėsi HGB 264 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi ir nurodė, kad yra įtraukta į Lutz Service, kurios buveinė yra Velse (Austrija), konsoliduotąją finansinę ataskaitą.

11

Lutz Service parengė 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. finansinių metų konsoliduotąją finansinę ataskaitą, į kurią, be kita ko, buvo įtraukta ir Mömax Logistik. Ši Lutz Service konsoliduotoji finansinė ataskaita buvo paskelbta Vokietijos elektroniniame teisiškai privalomų skelbimų leidinyje. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos priede nurodyta, kad Mömax Logistik naudojasi minėta išimtimi. Be to, Lutz Service įsipareigojo savo noru pagal 1965 m. rugsėjo 6 d.Aktiengesetz 302 straipsnį perimti Mömax Logistik nuostolius. Šis įsipareigojimas taip pat buvo paskelbtas. Be to, minėtame leidinyje pagal HGB 264 straipsnio 3 dalį paskelbtas pranešimas, kad Mömax Logistik naudojasi toje nuostatoje numatyta išimtimi, o kaip jos patronuojančioji bendrovė nurodyta Lutz Service. Šiame pranešime pažymėtas faktas, kad Lutz Service konsoliduotoji finansinė ataskaita buvo paskelbta. Mömax Logistik akcininkė pritarė, kad, kiek tai susiję su 2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d. finansiniais metais, būtų naudojamasi HGB 264 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi. Šis nutarimas buvo paskelbtas.

12

2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu Bundesamt für Justiz atmetė Mömax Logistik administracinį skundą ir jai skyrė 2500 eurų baudą, motyvuodama tuo, kad Mömax Logistik nėra atleista nuo pareigos paskelbti ataskaitą pagal HGB 264 straipsnio 3 dalį, taikomą kartu su HGB 290 straipsniu, nes patronuojančiosios įmonės buveinė yra ne Vokietijoje.

13

2010 m. gruodžio 27 d. raštu Mömax Logistik dėl šio sprendimo pateikė Bundesamt für Justiz naują administracinį skundą. Grįsdama šį skundą bendrovė teigė, kad HGB 264 straipsnio 3 dalies ir 290 straipsnio nuostatomis Direktyvos 78/660 57 straipsnis įgyvendintas pažeidžiant Sąjungos teisę ir, visų pirma, įsisteigimo laisvę.

14

Bundesamt für Justiz skundo nepatenkino. Ji, be kita ko, nurodė, kad nevienodas požiūris į patronuojamąją įmonę, kurios patronuojančioji įmonė yra Vokietijoje, ir į patronuojamąją įmonę, kurios patronuojančioji įmonė yra kitoje valstybėje narėje, būtinas dėl privalomųjų bendrojo intereso pagrindų.

15

Atsižvelgdamas į tai, Landgericht Bonn (Bonos apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar su įsisteigimo laisve (SESV 49 straipsnis) suderinama nacionalinės teisės nuostata, kuria remiantis direktyvos [78/660] 57 straipsnio <...> nuostatos, kuriomis reglamentuojamas metinių ataskaitų turinys, auditas ir viešas skelbimas, pagal valstybės narės teisės normas veikiančioms bendrovėms netaikomos tik tada, kai patronuojančioji įmonė veikia pagal tos pačios valstybės narės teisės normas ir konsoliduotąją finansinę ataskaitą parengė pagal savo šalies teisės normas?“

16

Bundesamt für Justiz ir Vokietijos vyriausybė mano, kad klausimas yra hipotetinis ir todėl nepriimtinas. Jų teigimu, pagrindinėje byloje netenkinamos HGB 264 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, nes Mömax Logistik per įstatyme nustatytą terminą nepateikė pareiškimo apie patronuojančiosios įmonės perimamus nagrinėjamų finansinių metų nuostolius, kad galėtų pasinaudoti toje nuostatoje numatyta išimtimi.

17

Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra bendradarbiavimo tarp Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų priemonė, pagal kurią Teisingumo Teismas nacionaliniams teismams teikia Sąjungos teisės aiškinimą, būtiną pastariesiems priimant sprendimą dėl jų nagrinėjamų ginčų (žr., be kita ko, 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Fish Legal ir Shirley, C‑279/12, 29 punktą).

18

Preziumuojama, kad nacionalinio teismo pateikti klausimai dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytus teisinius pagrindus ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, yra reikšmingi. Nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali atmesti, tik jei akivaizdu, jog prašymas išaiškinti Sąjungos teisę yra visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės ar teisinės informacijos, reikalingos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Fish Legal ir Shirley 30 punktą).

19

Šioje byloje, kaip matyti iš šio sprendimo 12 punkto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad Bundesamt für Justiz atmetė Mömax Logistik, norėjusios pasinaudoti nacionalinėje teisėje numatytos pareigos skelbti metines ataskaitas išimtimi, skundą dėl to, kad Mömax Logistik patronuojančiosios bendrovės buveinė yra ne Vokietijoje. Be to, šis teismas nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės nuostatas pripažinus prieštaraujančiomis Sąjungos teisei, reikėtų panaikinti Mömax Logistik skirtą baudą.

20

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

21

Remiantis Direktyvos 78/660 50b straipsniu, bendrovės administracijos, valdymo ir priežiūros organų nariai privalo užtikrinti, kad metinės finansinės ataskaitos, metinis pranešimas ir bendrovės valdymo pareiškimas būtų parengti ir skelbiami pagal šios direktyvos reikalavimus, o atitinkamais atvejais – pagal tarptautinius apskaitos standartus, priimtus pagal Reglamentą Nr. 1606/2002.

22

Minėtos direktyvos 47 straipsnyje nustatyta, kad „atitinkamai [tinkamai] patvirtinta metinė atskaitomybė [ataskaita] ir metinis pranešimas kartu su už atskaitomybės [ataskaitų] auditą atsakingo asmens išvada viešai skelbiamos [skelbiami] kiekvienos valstybės narės įstatymų nustatyta tvarka, laikantis Direktyvos [68/151] 3 straipsnio nuostatų“. Pastaroji direktyva buvo panaikinta ir pakeista 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (OL L 258, p. 11).

23

Remiantis Direktyvos 78/660 57 straipsniu, valstybės narės neprivalo taikyti Direktyvos 78/660 nuostatų dėl metinės ataskaitos turinio, audito ir viešo skelbimo bendrovėms, kurios veikia pagal savo valstybės teisės normas ir kurios yra patronuojamosios bendrovės, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 83/349, jeigu įvykdomos 57 straipsnio a–g punktuose išvardytos sąlygos. Minėto 57 straipsnio a punkte nurodyta sąlyga, kuria reikalaujama, kad patronuojančioji bendrovė veiktų pagal valstybės narės įstatymus.

24

Neginčytina, kad Vokietijos Federacinė Respublika pasinaudojo šios direktyvos 57 straipsnyje numatyta galimybe. Tačiau iš HGB 264 straipsnio 3 dalies ir 290 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad išimtis taikoma tik įmonių grupei, kurios ne tik patronuojamoji įmonė, bet ir patronuojančioji įmonė įsteigta Vokietijoje.

25

Tai, kad Direktyvos 78/660 57 straipsnio a punkte vartojamas terminas „valstybės narės įstatymai“, vienareikšmiškai rodo, kad siekiant taikyti šioje nuostatoje numatytą išimtį patronuojančioji bendrovė gali veikti pagal bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės teisės normas, o ne vien pagal patronuojamosios bendrovės, norinčios pasinaudoti šia išimtimi, šalies teisės normas.

26

Tokį šio termino aiškinimą patvirtina ir tai, kad, priešingai nei nuorodoje dėl patronuojančiosios bendrovės, įvadiniame Direktyvos 78/660 57 straipsnio sakinyje nustatyta, kad valstybė narė gali taikyti išimtį patronuojamosioms bendrovėms, kurios veikia pagal „tos valstybės narės nacionalinius įstatymus“.

27

Be to, jeigu valstybė narė nusprendžia numatyti šią išimtį, įtvirtindama tos išimties taikymo sąlygas, ji nebegali skirtingai vertinti toje valstybėje ir kitoje valstybėje narėje įsteigtų patronuojančiųjų bendrovių.

28

Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės nuostatos, pagal kurias galimybė naudotis metinių ataskaitų skelbimo išimtimi numatyta tik patronuojamosioms bendrovėms, kurių patronuojančioji bendrovė įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip ir jos pačios, prieštarauja Direktyvos 78/660 57 straipsnio a punkto formuluotei.

29

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nebūtina vertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės nuostatos prieštarauja SESV 49 straipsnyje įtvirtintai įsisteigimo laisvei (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Centrosteel, C-456/98, Rink. p. I-6007, 18 punktą).

30

Šiomis aplinkybėmis į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 78/660 57 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokias valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas metinių ataskaitų turinys, auditas ir viešas skelbimas, netaikomos tik pagal tos valstybės teisės normas veikiančiai patronuojamajai bendrovei, kurios patronuojančioji bendrovė taip pat veikia pagal tos valstybės teisės normas.

31

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindžiamos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, iš dalies pakeistos 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, 57 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis tokias valstybės narės teisės nuostatas, pagal kurias šios direktyvos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas metinių ataskaitų turinys, auditas ir viešas skelbimas, netaikomos tik pagal tos valstybės teisės normas veikiančiai patronuojamajai bendrovei, kurios patronuojančioji bendrovė taip pat veikia pagal tos valstybės teisės normas.