—

UAB „Juvelta“, atstovaujamos advokatės A. Astauskienės,

—

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno ir R. Krasuckaitės,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Steiblytės ir G. Wilms,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 34 straipsnio išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant UAB „Juvelta“ (toliau – Juvelta) ir VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ ginčą dėl šių rūmų sprendimo įpareigoti Juveltą paženklinti aukso gaminius, kuriais ji prekiavo, valstybinėje įgaliotoje nepriklausomoje institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos teisės aktų reikalavimus.

3

Pagal pagrindinėje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (toliau – Priežiūros įstatymas) 3 straipsnio 21 punktą valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas – tai Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių ir Turkijos Respublikos nustatytas ženklas, kuris patvirtina, kad jį turintys gaminiai yra patikrinti ir paženklinti atitinkamos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos ir atitinka ženkle arabiškais skaitmenimis išreikštą prabą, rodančią tauriojo metalo dalių skaičių lydinio masės tūkstantyje dalių.

4

Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį į Lietuvą įvežti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai turi būti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ spauduojami Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu.

5

Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, įvežamais iš kitos valstybės – EEE valstybės ir Turkijos Respublikos, kur juos leidžiama teikti rinkai, gali būti prekiaujama be VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ kontrolinio spaudavimo ar kokybės pažymėjimo, jeigu jie yra tos valstybės įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patikrinti ir paženklinti tos valstybės valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir turi gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą privalomą atsakomybės ženklą.

6

Juvelta yra bendrovė, be kita ko, užsiimanti mažmenine prekyba juvelyriniais dirbiniais iš tauriųjų metalų.

7

Atlikę patikrinimą VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareigūnai nustatė, kad dalis (355 vnt.) patikrintų aukso gaminių neatitiko Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto.

8

2011 m. kovo 15 d. Patikrinimo aktu Nr. 04‑13‑41, kuriame užfiksuoti minėto patikrinimo rezultatai, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ įpareigojo Juveltą aukso gaminius, kuriais ji prekiavo, paženklinti valstybinėje įgaliotoje nepriklausomoje prabavimo priežiūros institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos teisės aktų reikalavimus.

9

Iš patikrinimo akto matyti, kad nagrinėjami aukso gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, tačiau, anot VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, jis neatitiko Priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 3 straipsnio 21 punkto reikalavimų, nes ženkle esantis arabiškas skaitmuo 3 neišreiškė santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių.

10

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog neginčijama, kad Lenkijos Respublikoje prabavimo ženkle naudojamas skaitmuo 3 skirtas ženklinti tauriųjų metalų gaminius, kurių praba, išreikšta tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių, yra 585.

11

Šis teismas taip pat nurodo, kad Juvelta papildomai paženklino nagrinėjamus gaminius žymeniu 585, skirtu nurodyti šių gaminių prabai Lietuvos vartotojams suprantama forma.

12

Po to, kai 2011 m. balandžio 15 d. Sprendimu Nr. 1.5-264 VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktorius atmetė Juveltos skundą dėl patikrinimo akto ir paliko šį patikrinimo aktą galioti, Juvelta pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus patikrinimo aktą ir direktoriaus sprendimą, tačiau 2011 m. rugpjūčio 18 d. šio teismo sprendimu jos skundas buvo atmestas.

13

Juvelta šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

14

Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

15

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, jeigu šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šie gaminiai turi būti iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.

16

Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką bet kuri valstybių narių prekybos reguliavimo priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Sąjungos vidaus prekybą, turi būti laikoma kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone, kaip ji suprantama pagal SESV 34 straipsnį (žr., be kita ko, 1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dassonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktą ir 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimo Ker-Optika, C-108/09, Rink. p. I-12213, 47 punktą).

17

Pagal SESV 34 straipsnį draudžiamomis lygiaverčio poveikio priemonėmis laikomos laisvo prekių judėjimo kliūtys, nesant suderintų teisės aktų atsirandančios dėl kitose valstybėse narėse teisėtai pagamintoms ir parduodamoms prekėms taikomų taisyklių dėl sąlygų, kurias turi atitikti šios prekės, net jeigu šios taisyklės vienodai taikomos visiems gaminiams, jeigu šio taikymo negalima pateisinti bendruoju interesu, kuris leistų šiems reikalavimams teikti pirmumą laisvo prekių judėjimo atžvilgiu (žr. 1982 m. birželio 22 d. Sprendimo Robertson ir kt., 220/81, Rink. p. 2349, 9 punktą; 1994 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Houtwipper, C-293/93, Rink. p. I-4249, 11 punktą; taip pat 2001 m. birželio 21 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-30/99, Rink. p. I-4619, 26 punktą).

18

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos reikalaujama, kad tauriųjų metalų gaminiai, importuoti iš kitų valstybių narių, kur jais teisėtai prekiaujama ir kur jie paženklinti prabavimo ženklais laikantis šių valstybių teisės aktų, būtų iš naujo ženklinami importo valstybėje narėje, importas tampa sudėtingesnis ir brangesnis (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Robertson ir kt. 10 punktą; Houtwipper 13 punktą ir Komisija prieš Airiją 27 punktą).

19

Taip yra ir pagrindinėje byloje nagrinėjamo teisės akto atveju. Pagal jį tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, paženklintais prabavimo ženklu, kurio turinys neatitinka minėto teisės akto reikalavimų, Lietuvoje gali būti prekiaujama tik iš naujo juos paženklinus šioje valstybėje narėje.

20

Vadinasi, toks teisės aktas yra kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, draudžiama pagal SESV 34 straipsnį.

21

Dėl galimybės pateisinti tokią priemonę Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad importuotojui nustatyta pareiga ženklinti tauriųjų metalų gaminius prabą nurodančiu ženklu iš esmės užtikrinama veiksminga vartotojų apsauga ir skatinamas prekybos sandorių sąžiningumas (žr. minėtų sprendimų Robertson ir kt. 11 punktą; Houtwipper 14 punktą ir Komisija prieš Airiją 29 punktą).

22

Tačiau tuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad valstybė narė negali reikalauti iš naujo ženklinti prekes, importuotas iš kitos valstybės narės, kur jomis buvo teisėtai prekiaujama ir jos buvo paženklintos laikantis tos valstybės teisės aktų, jeigu pradinio prabavimo ženklo, kad ir kokia būtų jo forma, turinys yra lygiavertis tam, kurio reikalaujama importo valstybėje narėje, ir suprantamas šios valstybės vartotojams (žr. minėtų sprendimų Robertson ir kt. 12 punktą, Houtwipper 15 punktą bei Komisija prieš Airiją 30 ir 69 punktus).

23

Siekiant nustatyti, ar nurodant prabą valstybės narės teisės aktuose nenumatyta forma šios valstybės vartotojams suteikiama lygiavertė ir suprantama informacija, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Airiją 32 punktą).

24

Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamos bylos pažymėtina, jog buvo nustatyta, kad gaminiai, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, buvo paženklinti Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos laikantis šios valstybės teisės aktų.

25

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog neginčijama, kad prabavimo ženkle, kuriuo paženklinti minėti gaminiai, praba nurodyta skaitmeniu 3 ir kad Lenkijoje šis skaitmuo naudojamas tauriųjų metalų gaminiams, kurių praba, išreikšta tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių, yra 585, ženklinti.

26

Iš to matyti, kad minėtu skaitmeniu perteikiama informacija, kiek tai susiję su Lenkijoje paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, yra lygiavertė tai, kuri nurodoma skaitmeniu 585, esančiu prabavimo ženkle,kurį uždeda Lietuvoje įgaliota nepriklausoma valstybinė prabavimo priežiūros institucija, laikydamasi šios valstybės teisės aktų.

27

Atsižvelgiant į tai, taip pat reikia patikrinti, ar prabavimo ženkle, kuriuo paženklinti gaminiai, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, esančiu skaitmeniu 3 perteikiama informacija yra suprantama paprastam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam Lietuvos vartotojui.

28

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad yra tikėtina, jog toks Lietuvos vartotojas nesupras šio skaitmens reikšmės, nes jis iš esmės neprivalo žinoti Lenkijos tauriųjų metalų gaminių prabos nurodymo sistemos.

29

Vis dėlto, nors pagrindinėje byloje nagrinėjamo reguliavimo ribojamąjį poveikį galima pateisinti siekiu užtikrinti veiksmingą Lietuvos vartotojų apsaugą, suteikiant jiems suprantamos informacijos apie į Lietuvą importuotų tauriųjų metalų gaminių prabą, toks pateisinimas priimtinas, tik jei šis reguliavimas yra proporcingas juo siekiamam tikslui, t. y. jeigu jis tinka šiam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

30

Taigi reikia išnagrinėti, ar minėtas tikslas gali būti pasiektas prekybą tauriųjų metalų gaminiais Sąjungoje mažiau ribojančiomis priemonėmis, nei minėtu reguliavimu numatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu importo valstybėje narėje.

31

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad, kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdama nurodyti gaminių, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, prabą Lietuvos vartotojams suprantama forma, Juvelta papildomai paženklino šiuos gaminius žymeniu 585, kuris atitinka šių gaminių prabą, išreikštą tauriojo metalo dalių skaičiumi lydinio masės tūkstantyje dalių.

32

Reikia pripažinti, kad tokiu ženklinimu pasiekiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamo reguliavimo tikslas ir kad jis yra tauriųjų metalų gaminių judėjimą Sąjungoje mažiau ribojanti priemonė, nei šiuo reguliavimu nustatyta pareiga ženklinti nauju prabavimo ženklu, su sąlyga, kad tokiu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodomąją prabavimo ženkle, kuriuo tokius gaminius ženklina jų eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija.

33

Taip pat pažymėtina, kad, be pagrindinėje byloje minimo papildomo ženklinimo, gali būti taikomos kitos priemonės, kurių pakanka norint užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą, kaip antai importo valstybės narės nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos patvirtintų atitikmens lentelių, informuojančių vartotojus apie kitų valstybių narių naudojamus prabavimo ženklus ir jų atitikmenį šioje valstybėje narėje, privalomas buvimas iš kitų valstybių narių atvežtų tauriųjų metalų gaminių pardavimo vietoje arba pareiga tvirtinti prie šių gaminių etiketę, kurioje būtų minima visa pagal šios valstybės narės teisės aktus reikalaujama informacija.

34

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: SESV 34 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiamas nacionalinis teisinis reguliavimas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal kurį norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.

35

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar atsakymui į pirmąjį klausimą turi reikšmės aplinkybė, kad papildomas importuotų tauriųjų metalų gaminių ženklinimas, skirtas pateikti importo valstybės narės vartotojams suprantamą informaciją apie šių gaminių prabą, nebuvo atliktas valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos.

36

Šiuo klausimu pažymėtina: kadangi gaminiai, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, papildomai paženklinti tik siekiant papildyti prabos ženkle, uždėtame eksporto valstybės narės, šiuo atveju Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, esančią informaciją, šio ženklo atliekama garantijos funkcija yra užtikrinta (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Houtwipper 19 punktą).

37

Iš tiesų pagrindinėje byloje susiklosčiusią padėtį reikia skirti nuo atvejo, kai tauriųjų metalų gaminius prabavimo ženklais eksporto valstybėje narėje ženklina patys gamintojai. Pastaruoju atveju galimas sukčiavimas, su kuriuo, nesant Sąjungos teisės aktų, turi kovoti didelę diskreciją turinčios valstybės narės, imdamosi, jų nuomone, adekvačių priemonių (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Houtwipper 20–22 punktus).

38

Atsižvelgiant į tai, papildomu ženklinimu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, teikiama informacija bet kuriuo atveju turi atitikti nurodomąją prabavimo ženkle, kuriuo gaminius ženklina eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija.

39

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir iš šio sprendimo 25 ir 26 punktų, pagrindinėje byloje ši sąlyga tenkinama.

40

Šiomis aplinkybėmis į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: aplinkybė, kad importuotų tauriųjų metalų gaminių papildomas ženklinimas, skirtas suprantamai informacijai importo valstybės narės vartotojams apie šių gaminių prabą pateikti, nebuvo atliktas valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos, neturi reikšmės atsakymui į pirmąjį klausimą, jeigu anksčiau prabos ženklu šiuos gaminius paženklino eksporto valstybės narės įgaliota nepriklausoma prabavimo priežiūros institucija ir tokiu papildomu ženklinimu teikiama informacija atitinka nurodytąją šiame prabos ženkle.

41

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: