—

X, atstovaujamo advocaat M. M. de Jong,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Schillemans, C. Wissels ir M. Noort,

—

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Barslev, R. Troosters ir R. Lyal,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 110 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant juridinio asmens X inicijuotą ginčą dėl mokesčio už lengvuosius automobilius ir motociklus (belasting personenauto’s en motorrijwielen, toliau – BPM), kurį jis turėjo sumokėti Nyderlanduose įregistruodamas automobilį iš kitos valstybės narės.

3

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1992 m. Mokesčio už lengvuosius automobilius ir motociklus įstatymo (Wet op de belasting personenauto’s en motorrijwielen 1992, toliau – BPM įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Lengvieji automobiliai, motociklai ir mikroautobusai apmokestinami mokesčiu, vadinamu „[BPM]“.

2.   Mokestis tampa mokėtinas lengvąjį automobilį, motociklą ar mikroautobusą įregistravus registre pagal 1994 m. Kelių eismo įstatymą [Wegenverkeerswet].

<…>“

4

2006–2009 m. BPM buvo apskaičiuojamas remiantis BPM įstatymo 9 straipsniu pagal atitinkamo automobilio „kataloge nurodytos neto kainos“ procentinę dalį, atimant ir pridedant šioje nuostatoje numatytas sumas.

5

Dėl kataloge nurodytos neto kainos BPM įstatymo 9 straipsnio 3 ir 6 punktuose nustatyta:

„3.   Kataloge nurodyta neto kaina yra kataloge nurodyta kaina, atėmus į šią kainą įskaičiuotą apyvartos mokestį <...>.

<…>

6.   Naudoto automobilio atveju <...> taikoma automobilio eksploatacijos pradžios momentu kataloge nurodyta kaina <...>.“

6

Nuo 2008 m. vasario 1 d. BPM apmokestinamoji vertė buvo pakeista. Ji daugiau nebeskaičiuojama vien pagal kataloge nurodytą neto kainą, bet apima ir sumą, kuri priklauso nuo išmesto anglies dvideginio (toliau – CO2) normos, nustatomos remiantis 1980 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 80/1268/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių transporto priemonių degalų suvartojimą, suderinimo (OL L 375, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 6 t., p. 77). Todėl BPM apmokestinamojoje vertėje dalis, susijusi su kataloge nuodyta neto kaina, laipsniškai sumažėjo, nes atsirado dalis, susijusi su išmesto CO2 norma.

7

2006–2009 m. apskaičiuojant BPM apmokestinamąją vertę įskaičiuota kataloge nurodytos neto kainos procentinė dalis buvo tokia:

8

Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų importuotiems naudotiems automobiliams, kurie buvo įregistruoti per šį laikotarpį ir pirmą kartą pradėti naudoti iki 2008 m. vasario 1 d., nebuvo taikomas BPM, apskaičiuotas remiantis išmestu CO2.

9

Nuo 2010 m. sausio 1 d. BPM, apskaičiuojamas tiek pagal kataloge nurodytą neto kainą, tiek pagal išmesto CO2 normą, taikomas registruojant visus automobilius, įskaitant tuos, kurie pirmą kartą pradėti naudoti iki 2008 m. vasario 1 d.

10

Dėl BPM, taikomo naudotiems automobiliams, sumos BPM įstatymo 10 straipsnyje nustatyta:

„1.   <...> Mokestis už [automobilius] apskaičiuojamas <...> taikant sumažinimą <…>.

2.   Sumažinimas pagal 1 dalį yra nuvertėjimas, išreikštas procentais nuo pirkimo vertės Nyderlanduose automobilio eksploatacijos pradžios dieną. <…>

<…>“

11

BPM įstatymu mokesčio mokėtojui suteikiama teisė pasirinkti sumažintą BPM, jei BPM suma, kuri turėjo būti taikoma Nyderlanduose pirmą kartą panaudojus automobilį kaip naują, pagal tą dieną galiojusias teisės nuostatas, susijusias su mokesčio baze ir tarifu, būtų mažesnė, nei už 2010 m. apskaičiuota suma.

12

2010 m. sausio 11 d. registruodamas lengvąjį automobilį Nyderlanduose X pateikė BPM deklaraciją, kurioje nurodė ir sumokėjo 5776 EUR sumą. Pirmą kartą automobilis išleistas į apyvartą Vokietijoje 2006 m. gegužės 30 d., jis buvo pažymėtas Vokietijos registracijos numeriu.

13

X pateikė administracinį skundą dėl mokėtino ir sumokėto BPM. Voorzitter van het managementteam van het onderdeel Belastingdienst/Z van de rijksbelastingdienst atmetė šį skundą, o X pareiškė ieškinį Rechtbank Breda. Šis teismas iš dalies ieškinį patenkino ir nurodė grąžinti 1233 EUR BPM.

14

X pateikė apeliacinį skundą Gerechtshof ’s-Hertogenbosch dėl Rechtbank Breda priimto sprendimo. X mano, kad apskaičiuojant mokėtiną BPM sumą reikia remtis mokesčio, kuris taikomas panašiems naudotiems automobiliams, įregistruotiems laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., į kurio apmokestinamąją vertę nebuvo įskaičiuota atitinkama išmetamo CO2 dalis, suma. X prašo grąžinti sumokėtą 2809 EUR BPM sumą.

15

X teigia, kad BPM nesuderinamas su Sąjungos teise. Jo suma buvo didesnė nei mokesčio, taikomo panašiems naudotiems automobiliams, pirmą kartą panaudotiems iki 2008 m. vasario 1 d., kurie, priešingai nei nagrinėjamas automobilis, buvo importuoti ir įregistruoti per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Po šio laikotarpio importuoti automobiliai buvo daugiau apmokestinti nei panašūs per šį laikotarpį importuoti automobiliai.

16

Voorzitter van het managementteam van het onderdeel Belastingdienst/Z van de rijksbelastingdienst mano, kad apskaičiuojant mokėtiną BPM sumą reikia remtis mokesčio, kuris taikomas panašiems į nagrinėjamąjį, automobiliams, pirmą kartą panaudotiems 2006 m. ir įregistruotiems kaip nauji automobiliai Nyderlanduose tais pačiais metais.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi abejonių dėl BPM suderinamumo su SESV 110 straipsniu. Jis svarsto, ar mokestis, taikytas pagrindinėje byloje nagrinėjamo automobilio registracijos atveju, turi būti panaikintas, nes jis priklauso nuo išmesto CO2. Jis taip pat svarsto, ar 2010 m. šį automobilį registruojant reikalauta suma turėjo būti lyginama su šio mokesčio likutine suma, vis dar 2010 m. įtraukta į panašių automobilių, 2006 m. importuotų ir registruotų Nyderlanduose kaip nauji automobiliai, vertę, ar taip pat su likutine šio mokesčio suma, 2010 m. įtraukta į automobilių, kurie, kaip nagrinėjamasis automobilis, pirmą kartą buvo panaudoti 2006 m., paskui importuoti ir įregistruoti kaip naudoti automobiliai laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., vertę.

18

Šiomis aplinkybėmis Gerechtshof 's-Hertogenbosch nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19

Prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori žinoti, pirma, kokie yra panašūs gaminiai į naudotą automobilį, pradėtą naudoti iki 2008 m. vasario 1 d. ir importuotą bei įregistruotą Nyderlanduose 2010 m., siekiant taikyti SESV 110 straipsnį, ir, antra, ar SESV 110 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamas toks mokestis, kaip 2010 m. taikytasis BPM.

20

Pirmiausia primintina, kad mokestis, valstybės narės renkamas jos teritorijoje registruojant automobilius siekiant juos eksploatuoti, yra vidaus mokestis, todėl turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į SESV 110 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Tatu, C-402/09, Rink. p. I-2711, 32 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

21

Šiuo klausimu primintina, kad pagal šio straipsnio pirmą pastraipą kiekvienai valstybei narei draudžiama apmokestinti kitų valstybių narių gaminius didesniais vidaus mokesčiais, nei ji apmokestina panašius vietos gaminius.

22

Be to, primintina, kad valstybės narės rinkoje esančios transporto priemonės yra šios valstybės narės „vietos gaminiai“, kaip jie suprantami pagal SESV 110 straipsnį (žr. minėto Sprendimo Tatu 55 punktą).

23

Jei šie gaminiai parduodami šios valstybės narės naudotų automobilių rinkoje, juos reikia laikyti „panašiais gaminiais“ į importuotus naudotus automobilius, jei dėl savybių ir poreikių, kuriuos tenkina, jie patenka į konkurencijos sritį. Konkurencijos tarp dviejų modelių laipsnis priklauso nuo to, kiek jie atitinka įvairius reikalavimus, visų pirma kainos, matmenų, komforto, darbo, kuro sąnaudų, ilgaamžiškumo ir patikimumo srityje. Referencinis automobilis turi būti automobilis, kurio charakteristikos panašiausios į importuoto automobilio. Tai reiškia, kad atsižvelgiama į modelį, tipą ir kitas charakteristikas, kaip antai važiavimą ir įrangą, amžių, ridą, bendrą būklę ar markę (žr., be kita ko, 2002 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Tulliasiamies ir Siilin, C-101/00, Rink. p. I-7487, 75 ir 76 punktus ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-74/06, Rink. p. I-7585, 29 ir 37 punktus).

24

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad ankstesniame punkte minėti kriterijai nebuvo išvardyti nei kaip išsamūs, nei kaip privalomi. Akivaizdu, kad referencinis automobilis gali skirtis, atsižvelgiant į importuoto automobilio charakteristikas. Du automobiliai, pradėti naudoti tą pačią dieną, nebūtinai bus panašūs, nes, pavyzdžiui, gali skirtis jų nusidėvėjimas. Nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į ankstesniame punkte minėtas charakteristikas, turi nustatyti, kokie nacionaliniai gaminiai turi panašiausias charakteristikas į nagrinėjamo importuoto automobilio.

25

Iš to matyti, kad nacionaliniai gaminiai, panašūs į naudotą automobilį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuris pirmą kartą panaudotas iki 2008 m. vasario 1 d. ir importuotas bei įregistruotas Nyderlanduose 2010 m., yra jau esantys Nyderlandų rinkoje automobiliai, kurių savybės panašiausios į nagrinėjamo automobilio.

26

SESV 110 straipsnio tikslas – užtikrinti laisvą prekių judėjimą tarp valstybių narių įprastomis konkurencijos sąlygomis. Juo siekiama panaikinti bet kokią protekcijos formą, galinčią atsirasti kitų valstybių narių gaminius apmokestinus diskriminaciniais vidaus mokesčiais (minėto Sprendimo Tatu 34 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

27

Šiuo klausimu, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, kiekvienai valstybei narei draudžiama apmokestinti kitų valstybių narių gaminius didesniais vidaus mokesčiais, nei ji apmokestina panašius vietos gaminius.

28

Šiuo klausimu primintina, jog iš teismo praktikos matyti, kad apmokestinimo sistema gali būti laikoma suderinama su SESV 110 straipsniu, tik jei nustatyta, kad ji sutvarkyta taip, kad bet kuriuo atveju importuoti gaminiai nebūtų apmokestinami daugiau nei nacionaliniai gaminiai ir kad bet kuriuo atveju jos veikimas nėra diskriminuojantis (2009 m. kovo 19 d. Sprendimo Komisija prieš Suomiją, C‑10/08, 24 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

29

Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad transporto priemonių apmokestinimo srityje šia Sutarties nuostata siekiama užtikrinti visišką vidaus mokesčių neutralumą atsižvelgiant į konkurenciją tarp nacionalinėje rinkoje jau esančių ir importuotų gaminių (1990 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Daneiją, C-47/88, Rink. p. I-4509, 9 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Weigel, C-387/01, Rink. p. I-4981, 66 punktas).

30

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad sumokėjus registracijos mokestį valstybėje narėje transporto priemonės vertė apima šio mokesčio sumą. Taigi, kai atitinkamoje valstybėje narėje įregistruotas automobilis vėliau perparduodamas šioje valstybėje kaip naudotas automobilis, jo rinkos kaina apima registracijos mokesčio likutį ir yra lygi pagal šio automobilio nuvertėjimą nustatytai procentinei daliai nuo jo pradinės vertės (2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Nádasdi ir Németh, C-290/05 ir C-333/05, Rink. p. I-10115, 54 punktas).

31

Taigi, SESV 110 straipsnis pažeidžiamas, kai mokesčio už iš kitos valstybės narės importuotą naudotą automobilį suma yra didesnė už į nacionalinėje teritorijoje jau įregistruoto panašaus automobilio vertę įtraukto mokesčio likutį (1995 m. kovo 9 d. Sprendimo Nunes Tadeu, C-345/93, Rink. p. I-479, 20 punktas; 2001 m. vasario 22 d. Sprendimo Gomes Valente, C-393/98, Rink. p. I-1327, 23 punktas ir minėto Sprendimo Tulliasiamies ir Siilin 55 punktas).

32

Iš tiesų, jei importuotiems naudotiems automobiliams taikomo registracijos mokesčio suma yra didesnė nei šio mokesčio likutinė suma, įtraukta į panašių naudotų automobilių, jau įregistruotų nacionalinėje rinkoje, vertę, kyla grėsmė, kad bus sudaromos palankesnės nacionalinių naudotų automobilių pardavimo sąlygos ir atgrasoma nuo panašių naudotų automobilių priemonių importo.

33

Tačiau SESV 110 straipsniu nesiekiama uždrausti valstybėms narėms įvesti naujų mokesčių ar iš dalies keisti egzistuojančių mokesčių tarifų arba apmokestinamosios vertės (minėto Sprendimo Nádasdi ir Németh 49 punktas ir minėto Sprendimo Tatu 50 punktas).

34

Tačiau valstybių narių galios nustatant naujus mokesčiu, keičiant egzistuojančius tarifus ar apmokestinamąją vertę nėra neribotos. SESV 110 straipsnyje įtvirtintas draudimas turi būti taikomas kiekvienu atveju, kai dėl apmokestinimo atgrasoma nuo kitų valstybių narių gaminių importo nacionalinių gaminių naudai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Tatu 52 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

35

Taigi, valstybės narės negali įvesti naujų mokesčių ar keisti egzistuojančių, kurių tikslas ir poveikis būtų atgrasyti nuo importuotų gaminių pardavimo, sudarant palankesnes nacionalinėje rinkoje esančių panašių gaminių, patiektų į šią rinką prieš įsigaliojant šiems mokesčiams, pardavimo sąlygas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Tatu 53 punktą).

36

Iš Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos matyti, kad BPM mokestis yra mokėtinas ir sumokamas tik pirmą kartą registruojant automobilį Nyderlanduose. Nyderlandų teisės aktai buvo keisti kelis kartus nuo 2006 m. Iki 2008 m. vasario 1 d. šis mokestis buvo apskaičiuojamas tik remiantis kataloge nurodytos neto kainos procentine dalimi. Nuo tos dienos į jo mokesčio bazę taip pat įtraukiama suma, kuri priklauso nuo išmesto CO2 normos. Šioje mokesčio bazėje dalis, susijusi su kataloge nuodyta neto kaina, laipsniškai sumažėjo, nes atsirado dalis, susijusi su išmesto CO2 norma.

37

Taigi, kaip pažymi Nyderlandų vyriausybė ir Europos Komisija, atrodo, kad, nepaisant BPM apskaičiavimo būdo pakeitimų, apmokestinimo šiuo mokesčiu momentas, t. y. automobilio registracija pirmą kartą Nyderlandų teritorijoje, išlieka tas pats kaip iš prieš nagrinėjamą pakeitimą. Šiuo atveju tai tas pats mokestis kaip anksčiau.

38

Net jei tai būtų naujas mokestis, SESV 110 straipsnyje įtvirtintas draudimas, kaip priminta šio sprendimo 34 punkte, turi būti taikomas kiekvienu atveju, kai dėl apmokestinimo atgrasoma nuo kitų valstybių narių gaminių importo panašių nacionalinių gaminių naudai.

39

Pagrindinėje byloje iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad naudoti automobiliai, kurie pirmą kartą panaudoti iki 2008 m. vasario 1 d., bet importuoti ir įregistruoti Nyderlanduose laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. dėl taikomo BPM dalies, susijusios su išmesto CO2 norma, atleidimo buvo apmokestinami mažesniu BPM, nei taikomas panašiems naudotiems automobiliams, importuotiems ir įregistruotiems nuo 2010 m. sausio 1 d.

40

Tokiu atveju nacionalinėje rinkoje egzistuotų naudoti automobiliai, panašūs į nagrinėjamąjį pagrindinėje byloje, kuriems BPM likutinė suma, vis dar įtraukta į jų vertę, būtų mažesnė, nei taikoma nagrinėjamam automobiliui.

41

Nors pastaroji suma viršija mažiausią likutinę sumą, vis dar įtrauktą į jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje panašių naudotų automobilių vertę, nėra nustatyta, kad BPM įstatymas sutvarkytas taip, kad bet kuriuo atveju importuoti gaminiai nebūtų apmokestinami daugiau nei nacionaliniai gaminiai ir kad bet kuriuo atveju jo taikymas nėra diskriminuojantis.

42

Todėl diskriminacinio poveikio galima išvengti tik jei įmanoma pasirinkti mažiausią registracijos mokesčio likutinę sumą, vis dar įtrauktą į panašaus naudoto automobilio, jau įregistruoto nacionalinėje teritorijoje, vertę.

43

Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar naudotam automobiliui, kaip nagrinėjamasis pagrindinėje byloje, taikomo BPM suma viršija mažiausią likutinę šio mokesčio sumą, vis dar įtrauktą į panašaus naudoto automobilio, jau įregistruoto nacionalinėje teritorijoje, vertę.

44

Iš to išplaukia, kad SESV 110 straipsniu draudžiamas toks mokestis, kaip numatytas BPM įstatyme, jei ir tiek, kiek šio mokesčio suma, nustatyta importuotiems naudotiems automobiliams juos registruojant Nyderlanduose, viršija mažiausią likutinę šio mokesčio sumą, vis dar įtrauktą į panašių naudotų automobilių, jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje, vertę.

45

Apibendrinant tai, kas pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip:

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

Siekiant taikyti SESV 110 straipsnį nacionaliniai gaminiai, panašūs į naudotą automobilį, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuris pirmą kartą panaudotas iki 2008 m. vasario 1 d. ir importuotas bei įregistruotas Nyderlanduose 2010 m., yra jau esantys Nyderlandų rinkoje automobiliai, kurių savybės panašiausios į nagrinėjamo automobilio.

SESV 110 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiamas toks mokestis, kaip antai 2010 m. galiojęs mokestis už lengvuosius automobilius ir motociklus („belasting personenauto’s en motorrijwielen“), jei ir tiek, kiek šio mokesčio suma, nustatyta importuotiems naudotiems automobiliams juos registruojant Nyderlanduose, viršija mažiausią likutinę šio mokesčio sumą, vis dar įtrauktą į panašių naudotų automobilių, jau įregistruotų nacionalinėje teritorijoje, vertę.