—

S. Pohl, atstovaujamo advokatų C. Schöffthaler ir U. Willi,

—

ÖBB – Infrastruktur AG, atstovaujamos advokato C. Wolf,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Hesse,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs ir L. Van den Broeck,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos V. Kreuschitz, D. Martin ir F. Schatz,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su bendrųjų Sąjungos teisėje galiojančių vienodo požiūrio, bet kokios diskriminacijos dėl amžiaus draudimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnio, SESV 45 straipsnio ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius principus (OL L 303, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant S. Pohl ir jo buvusios darbdavės ÖBB – Infrastruktur AG (toliau – ÖBB) ginčą dėl 1977 m. liepos 1 d. S. Pohl priėmus į nuolatinį darbą atskaitos dienos, reikšmingos paaukštinant pagal šiam darbui taikomą darbo užmokesčio skalę, nustatymo ir dėl šios dienos nustatymo pasekmių priskiriant jį pagal šią darbo užmokesčio skalę ir apskaičiuojant jo darbo užmokestį bei senatvės pensiją.

3

Pagal Direktyvos 2000/78 1 straipsnį „šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Diskriminacijos sąvoka“ numatyta:

„1.   Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje:

<…>“

5

Šios direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:

„Neviršijant [Sąjungai] suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:

<…>

<…>“

6

Pagal tos pačios direktyvos 6 straipsnio „Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“ 1 dalį:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis [požiūris], be kitų dalykų, gali apimti:

<…>“

7

1963 m. Federalinio geležinkelio darbuotojų atlyginimų mokėjimo tvarkos (Bundesbahn‑Besoldungsordnung 1963 (BGBI. 170/1963), toliau – BBO) 3 straipsnyje „Paaukštinant reikšminga atskaitos diena“ nustatyta:

„1.   Paaukštinant reikšminga atskaitos diena turi būti nustatyta taip, kad, išskyrus laikotarpius iki 18 metų amžiaus ir atsižvelgiant į ribojančias 4–7 dalių nuostatas, iki priėmimo į darbą (tarnybą) dienos įskaitomi:

2.   Pagal 1 dalies a punktą iki priėmimo į darbą (tarnybą) dienos turi būti įskaitomas:

<…>“

8

Austrijos civilinio kodekso (Allgemeines bürgerliches Gesetzbuch, toliau – ABGB) 1480 straipsnyje nustatyta:

„Reikalavimams dėl likusių metinių išmokų, pirmiausia palūkanų, <...> taikomas trejų metų senaties terminas; nepasinaudojus tokia teise per trisdešimt metų, ji išnyksta.“

9

1974 m. lapkričio 25 d. S. Pohl pradėjo dirbti bendrovės ÖBB teisinėje pirmtakėje. 1977 m. liepos 1 d. šioje bendrovėje jis gavo nuolatinį darbą. Tuo metu minėta bendrovė nustatė 1971 m. lapkričio 12 d. kaip atskaitos dieną, turinčią reikšmės S. Pohl paaukštinant pagal jo vykdomam darbui taikomą darbo užmokesčio skalę. Šiuo tikslu buvo įskaitytas visas darbo laikotarpis, kurį jis išdirbo šioje bendrovėje prieš įdarbinant nuolatiniam darbui. Kitų ankstesnių laikotarpių, išdirbtų kitose įmonėse Austrijoje S. Pohl suėjus 18 metų, buvo įskaityta tik pusė. Nustatant atskaitos dieną, visiškai neįskaityti laikotarpiai, išdirbti prieš sueinant 18 metų.

10

2002 m. kovo 4 d. laikinai, o 2005 m. kovo 4 d. galutinai S. Pohl išėjo į pensiją. 2002 m. sausio 1 d. per paskutinį paaukštinimą S. Pohl buvo priskirtas prie 15 darbo užmokesčio lygio.

11

2011 m. rugpjūčio 2 d.Landesgericht Innsbruck (Insbruko federalinės žemės teismas) S. Pohl pareiškė ieškinį ÖBB, kuriame prašė pripažinti, kad 2002 m. sausio 1 d. jis turėjo būti priskirtas prie 16 darbo užmokesčio lygio. Nepatenkinus šio reikalavimo, jis prašo įpareigoti ÖBB jam sumokėti: nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. kovo 4 d. darbo užmokesčio tarp 15 ir 16 lygių skirtumą bei nuo 2002 m. kovo 5 d. gautos senatvės pensijos išmokos ir tos, kuri mokėtina pagal 16 darbo užmokesčio lygį, skirtumą.

12

S. Pohl iš esmės nurodė, kad nustatant atskaitos dieną, reikšmingą jam siekiant paaukštinti pagal jo vykdomam darbui ÖBB taikomą darbo užmokesčio skalę, turėjo būti atsižvelgta į visus ankstesnius laikotarpius, išdirbtus prieš sueinant 18 metų ir išdirbtus nuo 18 metų iki 1974 m. lapkričio 24 dienos. Jeigu nustatant šią atskaitos dieną būtų buvę atsižvelgta į šiuos darbo laikotarpius, tai reikštų, jog, taikant reikšmingas 1963 m. Federalinio geležinkelio darbuotojų atlyginimų mokėjimo tvarkos nuostatas, S. Pohl turėjo būti priskirtas prie 16 darbo užmokesčio lygio prieš jo laikiną išėjimą į pensiją 2002 m kovo 4 dieną.

13

Pirmojoje instancijoje, Landesgericht Innsbruck, S. Pohl ieškinys buvo atmestas.

14

S. Pohl šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

15

Dėl atskaitos dienos, reikšmingos S. Pohl paaukštinant pagal darbo užmokesčio skalę, nustatymo minėtas teismas mano, kad tikslinga diferencijuoti laikotarpį atsižvelgiant į momentą, kai sueina 18 metų. Neįskaitymas laikotarpių, išdirbtų iki šios dienos, apskaičiuojant atskaitos dieną įdarbinant nuolatiniam darbui gali reikšti tiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus. Tik pusės išdirbtų ankstesnių laikotarpių, skaičiuojamų nuo 18 metų amžiaus iki 1974 m. lapkričio 24 d., įskaitymas gali prieštarauti bendrajam Sąjungos teisėje galiojančiam vienodo požiūrio principui ir reikšti SESV 45 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos draudimo pažeidimą.

16

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintą taikytiną senaties terminą S. Pohl teisė prašyti iš naujo nustatyti atskaitos dieną išnyko. Remdamasis tuo teismas daro išvadą, kad pagal nacionalinę teisę taip pat suėjo senaties terminas, nustatytas pareikštiems S. Pohl reikalavimams dėl darbo užmokesčio ir pensijos išmokų skirtumo sumokėjimo.

17

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Innsbruck nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

18

2013 m. rugpjūčio 17 d. laišku prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išsiuntė Teisingumo Teismui 2013 m. birželio 27 d.Oberster Gerichtshof nutartį, kuria nusprendė pateikti Teisingumo Teismui kelis prejudicinius klausimus, susijusius su panašiomis į šioje byloje nagrinėjamas problemomis.

19

Gavęs tokį laišką Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti, ar jis nori pakeisti, ar atsiimti visus 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pateiktus klausimus arba jų dalį.

20

Atsakydamas į šį prašymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje gauta nutartimi pateikė papildomą prejudicinį klausimą, kuris suformuluotas taip:

„Ar šiuo metu galiojančiai Sąjungos teisei, visų pirma:

prieštarauja 2011 m. gruodžio 27 d. nacionalinė įstatymo nuostata, taikoma atgaline data nuo 2004 m. sausio 1 d., pagal kurią panaikinama Sąjungos teise, konkrečiai [minėtu Sprendimu Hütter], grindžiama teisė be jokios diskriminacijos dėl amžiaus įskaičiuoti ankstesnius darbo laikotarpius, išdirbtus prieš sueinant 18 metų, ir su tuo susijusi teisė į darbo užmokestį, o tai reiškia, jog nustatant naują paaukštinant reikšmingą atskaitos dieną kartu kiekvieną kartą vienais metais pratęsiamas paaukštinimo į aukštesnį lygį laikotarpis, nustatytas kiekvienam iš pirmųjų trijų darbo užmokesčio lygių?“

21

Trečiuoju klausimu, į kurį reikia atsakyti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos teisei, ir konkrečiai veiksmingumo principui, prieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo teisei reikalauti iš naujo nustatyti darbo laikotarpius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant siekiant paaukštinti reikšmingą atskaitos dieną, taikomas trisdešimties metų senaties terminas, ir jo eigos pradžia skaičiuojama nuo sutarties, pagal kurią buvo nustatyta paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio.

22

Šis teismas konkrečiai kelia klausimą, ar turi būti pripažinta, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo sutarties, pagal kurią buvo nustatyta paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio, o nuo minėtų Sprendimų Österreichischer Gewerkschaftsbund ir Hütter paskelbimo dienos.

23

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei nėra atitinkamą sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės nuostatų, kiekviena valstybė narė savo vidaus teisinėje sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės kylančių asmens teisių apsaugai užtikrinti, procesines taisykles su sąlyga, kad tokios taisyklės nebus mažiau palankios, nei taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas) ir kad dėl jų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netaps praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (žr., be kita ko, 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Q-Beef ir Bosschaert, C-89/10 ir C-96/10, Rink. p. I-7819, 32 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

24

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Sąjungos teisėje nenumatyta taisyklių, kuriomis nustatomi terminai ieškiniui, susijusiam su vienodo požiūrio principu, pareikšti.

25

Darytina išvada, kad kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi nustatyti tokias procesines taisykles su sąlyga, kad bus laikomasi lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų.

26

Kalbant apie lygiavertiškumo principą, reikia priminti, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika pagal šį principą reikalaujama, kad visos ieškiniui taikytinos normos būtų vienodai taikomos tiek Sąjungos teisės pažeidimu, tiek panašiems nacionalinės teisės pažeidimu grindžiamiems ieškiniams (2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Barth, C-542/08, Rink. p. I-3189, 19 punktas ir nurodyta teismo praktika).

27

Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos medžiagos dokumentų matyti, kad nacionalinėje teisėje numatytas trisdešimties metų senaties terminas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar nurodomas teisės pažeidimas susijęs su Sąjungos, ar nacionaline teise.

28

Todėl tokia senaties taisyklė negali būti laikoma prieštaraujančia lygiavertiškumo principui.

29

Dėl veiksmingumo principo Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog tai, kad teisinio saugumo sumetimais nustatomi protingi senaties terminai ieškiniui pareikšti, atitinka Sąjungos teisę, jeigu dėl tokių terminų naudojimasis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Barth 28 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

30

Nagrinėjant klausimą, ar atitinkamos minėtų Sprendimų Österreichischer Gewerkschaftsbund ir Hütter paskelbimo datos turi įtakos nacionalinėje teisėje nustatyto senaties termino eigos pradžiai, reikia priminti, kad Europos Sąjungos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, įgyvendindamas SESV 267 straipsniu jam suteiktą kompetenciją, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir turinį, kaip ji turi ar turėjo būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento. Kitaip tariant, prejudicinis sprendimas nesukuria teisės, bet yra tik deklaratyvaus pobūdžio, todėl išaiškinta teisės norma iš principo turi poveikį nuo jos įsigaliojimo (2008 m. vasario 12 d. Sprendimo Kempter, C-2/06, Rink. p. I-411, 35 punktas ir nurodyta teismų praktika).

31

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad senaties termino pradžios nustatymo klausimas iš principo priskirtinas nacionalinei teisei ir kad tai, jog Teisingumo Teismas gali konstatuoti Sąjungos teisės pažeidimą, iš esmės neturi poveikio šio termino eigos pradžiai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Q-Beef ir Bosschaert 47 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

32

Taigi atitinkamos minėtų Sprendimų Österreichischer Gewerkschaftsbund ir Hütter paskelbimo datos neturi įtakos pagrindinėje byloje nagrinėjamo senaties termino pradžiai, todėl tai nėra svarbu vertinant, ar šiuo atveju laikytasi veiksmingumo principo.

33

Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagal nacionalinę teisę šis senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties, pagal kurią buvo nustatyta paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio dienos, t. y. pagrindinėje byloje nuo 1974 m. lapkričio 25 dienos. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad pagal nacionalinę teisę senaties terminas, taikomas S. Pohl teisei reikalauti iš naujo nustatyti atskaitos dieną, pasibaigė 2004 m. lapkričio 24 d., t. y. gerokai anksčiau, nei pareikštas ieškinys pagrindinėje byloje 2011 m. rugpjūčio 2 dieną.

34

Neginčytina, kad teisinio saugumo sumetimais toks terminas yra protingas terminas ieškiniui pareikšti, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 29 punkte nurodytą teismo praktiką.

35

Be to, atsižvelgiant į tai, kad S. Pohl ieškinys iš esmės susijęs su 2002 m. sausio 1 d. paskutinį kartą jam suteikto paaukštinimo pagal darbo užmokesčio skalę teisėtumu, reikia konstatuoti, kad pagal taikomą nacionalinę teisę dar beveik trejus metus jis turėjo teisę apskųsti sprendimą dėl jo paskutinio paaukštinimo pagal šią skalę.

36

Be to, darant prielaidą, kad savo reikalavimus S. Pohl galėjo pagrįsti SESV 45 straipsniu ar Direktyva 2000/78, reikia pažymėti, kad, viena vertus, šiuo straipsniu gali būti remiamasi Austrijos teismuose nuo 1995 m. sausio 1 d., Austrijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, t. y. beveik dešimt metų iki pagrindinėje byloje nagrinėjamo senaties termino pabaigos; kita vertus, Direktyvos 2000/78 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 3 d., todėl S. Pohl turėjo beveik vienų metų laikotarpį ieškiniui pareikšti ir savo teisėms minėtuose teismuose apginti. Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje dėl nacionalinėje teisėje nustatyto trisdešimties metų senaties termino, kurio pradžia buvo skaičiuojama nuo sutarties, pagal kurią nustatyta paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio dienos, netapo praktiškai neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti teisėmis, kurias S. Pohl turi pagal Sąjungos teisę.

37

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, jog Sąjungos teisei, ir konkrečiai veiksmingumo principui, neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo teisei prašyti iš naujo nustatyti darbo laikotarpius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant siekiant paaukštinti reikšmingą atskaitos dieną, taikomas trisdešimties metų senaties terminas, ir jo pradžia skaičiuojama nuo sutarties, pagal kurią buvo nustatyta paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio dienos.

38

Atsižvelgiant į, viena vertus, atsakymą į trečiąjį klausimą ir, kita vertus, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadą, kad S. Pohl teisė prašyti iš naujo nustatyti atskaitos dieną, todėl teisė pareikšti ieškinį dėl sprendimo paskutinį kartą jį paaukštinti pagal darbo užmokesčio skalę, taikant nacionalinėje teisėje nustatytą trisdešimties metų senaties terminą, išnyko nuo 2004 m. lapkričio 24 d., į kitus pateiktus klausimus atsakyti nereikia.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Sąjungos teisei, ir konkrečiai veiksmingumo principui, neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią darbuotojo teisei prašyti iš naujo nustatyti darbo laikotarpius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant siekiant paaukštinti reikšmingą atskaitos dieną, taikomas trisdešimties metų senaties terminas, ir jo pradžia skaičiuojama nuo sutarties, pagal kurią buvo nustatyta ši paaukštinant reikšminga atskaitos diena, sudarymo momento arba nuo priskyrimo prie neteisingo darbo užmokesčio lygio dienos.