—

X, atstovaujamos advokato B. Schuver,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos B. Koopman ir C. Wissels,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos M. Tassopoulou ir G. Papagianni,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Barslev ir W. Roels,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 43 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X ir Minister van Financiën (finansų ministras) ginčą dėl suinteresuotajam asmeniui skirto nurodymo sumokėti mokestį už lengvuosius automobilius ir motociklus (toliau – AM mokestis), pradėjus eksploatuoti konkrečią motorinę transporto priemonę Nyderlandų keliuose.

3

1992 m. Mokesčio už lengvuosius automobilius ir motociklus įstatymo (Wet op de belasting van personenauto’s en motorrijwielen 1992, Stb. 1992, Nr. 709, toliau – 1992 m. įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šios konkrečios motorinės transporto priemonės apmokestinamos šiuo mokesčiu.

4

Pagal 1992 m. įstatymo 1 straipsnio 2 ir 5 dalis AM mokestis tampa mokėtinas įregistravus transporto priemonę Nyderlandų registre. Tačiau jei Nyderlanduose neįregistruotu lengvuoju automobiliu ar motociklu pradeda naudotis fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsteigtas šioje valstybėje narėje, šis mokestis tampa mokėtinas nuo transporto priemonės panaudojimo pirmą kartą Nyderlandų keliuose dienos.

5

Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad AM mokesčio už neįregistruotą lengvąjį automobilį ar motociklą mokėtojas yra asmuo, kuris realiai disponuoja transporto priemone.

6

Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį lengvajam automobiliui, atsižvelgiant į šioje nuostatoje nurodytas galimybes padidinti ar sumažinti, taikomas minėto mokesčio tarifas sudaro 45,2 % kataloge nurodytos šios transporto priemonės neto kainos. Ši kaina atitinka gamintojo ar importuotojo pardavėjams rekomenduojamą pardavimo kainą, atėmus pridėtinės vertės mokestį.

7

Naujų variklinių transporto priemonių kataloge nurodyta neto kaina nustatoma tą dieną, kai joms buvo suteiktas Nyderlandų registracijos numeris. Naudotų variklinių transporto priemonių kataloge nurodyta neto kaina nustatoma atsižvelgiant į jų panaudojimo pirmą kartą Nyderlandų teritorijoje ar už jos ribų dieną.

8

Pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose numatyta, kad pirmą kartą panaudojus Nyderlanduose neįregistruotą lengvąjį automobilį ar motociklą, kuriuo disponuoja fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar įsteigtas šioje valstybėje narėje, kiek tai susiję su AM mokesčio mokėjimu, naudotoms transporto priemonėms taikoma kataloge nurodyta neto kaina.

9

Apmokestinant šiuo mokesčiu naudotas transporto priemones, atsižvelgiama į jų naudojimo trukmę ir mokesčio suma sumažinama atitinkama procentine dalimi.

10

X yra Belgijos pilietė. Nuo 1998 m. ji turi ortodontijos kabinetą Nyderlanduose ir namą šioje valstybėje narėje, kuriame su savo partneriu gyvena laikotarpiais, kai šis kabinetas atidarytas. Kitu metu pora gyvena bute, kurį nuomojasi Belgijoje.

11

X turi automobilį, kurį nusipirko Belgijoje 2004 m. ir kuriuo naudojasi ir šioje valstybėje narėje, ir Nyderlanduose tiek asmeninėms reikmėms, tiek darbo reikalais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kiekvienais metais X šiuo automobiliu nuvažiuoja vienodus atstumus Belgijoje ir Nyderlanduose.

12

X įregistravo automobilį Belgijoje ir sumokėjo 4957 EUR dydžio Belgijoje taikomą registracijos mokestį.

13

2006 m. liepos 19 d. Nyderlandų mokesčių inspekcija nustatė, kad X eksploatuoja savo automobilį Nyderlandų keliuose nesumokėjusi AM mokesčio. Todėl jai nusiųstas nurodymas sumokėti 17315 EUR sumą.

14

Dėl šio nurodymo sumokėti X pateikė skundą, tačiau Belastinginspecteur (mokesčių inspektorius) paliko galioti šį nurodymą motyvuodamas tuo, kad suinteresuotasis asmuo gyvena Nyderlanduose ir naudojasi savo automobiliu Nyderlandų valstybinės reikšmės keliuose.

15

Dėl Belastinginspecteur sprendimo X pareiškė ieškinį ir Rechtbank te Leeuwarden šį ieškinį patenkino, o Gerechtshof te Leeuwarden patenkino Minister van Financiën apeliacinį skundą ir panaikino Rechtbank te Leeuwarden sprendimą.

16

Anot Gerechtshof te Leeuwarden, X negali remtis proporcingumo principu, nes jos transporto priemonė iš esmės nuolat naudojama Nyderlanduose ir AM mokestis nėra kliūtis naudotis ES teisėje garantuojamomis laisvėmis. Šiuo aspektu aplinkybė, kad X sumokėjo Belgijoje taikomą registracijos mokestį, neužkerta kelio tam, kad ji privalo už šią transporto priemonę sumokėti AM mokestį kaip Nyderlandų rezidentė, kaip tai suprantama pagal Nyderlandų teisės aktus.

17

Dėl Gerechtshof te Leeuwarden sprendimo X pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme. Anot šio teismo, neginčijama, kad X gyvena Nyderlanduose, kaip tai suprantama pagal Nyderlandų teisės aktus, tačiau negalima atmesti galimybės, kad pagal Belgijos teisės aktus ji gali būti laikoma Belgijos rezidente. Kadangi dėl šio aspekto ginčų nekyla, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad X gyvena ir Belgijoje ir kad jos transporto priemonė skirta nuolat naudoti toje valstybėje narėje.

18

Šiomis aplinkybėmis Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

19

Visų pirma pažymėtina, kad savo klausimuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo Sąjungos teisės nuostatos ar nuostatų, pagal kurias Teisingumo Teismas turėtų atlikti vertinimą.

20

Panašiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad jis turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti aiškintinus Sąjungos teisės klausimus, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos dalyką (2011 m. gegužės 5 d. Sprendimas Bartlett ir kt., C-537/09, Rink. p. I-3417, 36 punktas).

21

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad X yra Belgijos pilietė, savarankiškai dirbanti ortodonte Nyderlanduose, ir kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas nurodymas sumokėti mokestį dėl jos priimtas 2006 m. liepos mėn., Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus turi nagrinėti remdamasis EB 43 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisve.

22

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, iš esmės reikia suprasti taip, kad jais siekiama išsiaiškinti, ar EB 43 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias pirmą kartą panaudojus nacionaliniuose keliuose transporto priemonę, kuri įregistruota kitoje valstybėje narėje ir joje apmokestinta registracijos momentu, už ją mokėtinas mokestis, jei ši transporto priemonė skirta iš esmės realiai nuolat naudoti abiejose valstybėse narėse arba faktiškai taip naudojama.

23

Šiuo klausimu primintina, kad, išskyrus tam tikras pagrindinėje byloje nereikšmingas išimtis, variklinių transporto priemonių apmokestinimas nebuvo suderintas Europos Sąjungos lygmeniu. Taigi valstybės narės gali laisvai vykdyti savo kompetenciją mokesčių srityje, susijusioje su šiuo klausimu, su sąlyga, kad tai bus daroma laikantis Sąjungos teisės (žr. 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo van Putten ir kt., C‑578/10–C‑580/10, 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką ir 2012 m. balandžio 27 d. Nutarties Notermans‑Boddenberg, C‑114/11, 21 punktą).

24

Kiek tai susiję su transporto priemonių registracijos mokesčiais, iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad valstybė narė gali apmokestinti registracijos mokesčiu lengvąjį automobilį, įregistruotą kitoje valstybėje narėje, kai automobilis iš esmės yra skirtas nuolat naudoti daugiausia pirmojoje valstybėje narėje arba kai faktiškai taip naudojamas (žr. minėto Sprendimo van Putten ir kt. 46 punktą ir minėtos Nutarties Notermans‑Boddenberg 26 punktą).

25

Konkrečiai kalbant apie AM mokestį pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad jei Nyderlanduose neįregistruotos transporto priemonės iš esmės skirtos nuolat naudoti Nyderlandų teritorijoje arba faktiškai taip naudojamos, požiūris į Nyderlanduose gyvenantį asmenį, kuris naudojasi tokia transporto priemone, ir asmenį, kuris tomis pačiomis aplinkybėmis naudojasi šioje valstybėje narėje įregistruota transporto priemone, nėra skirtingas, nes pastaroji transporto priemonė, kuri taip pat iš esmės skirta nuolat naudoti Nyderlandų teritorijoje, jau buvo apmokestinta AM mokesčiu įregistruojant Nyderlanduose (žr. minėto Sprendimo van Putten ir kt. 50 punktą ir minėtos Nutarties Notermans‑Boddenberg 27 punktą).

26

Be to, nuspręsta, kad tokiomis aplinkybėmis reikalavimas sumokėti AM mokestį pirmą kartą panaudojus Nyderlandų keliuose Nyderlanduose neįregistruotas transporto priemones yra pateisinamas, kaip ir mokestis registruojant transporto priemonę Nyderlanduose, kai taikant šį mokestį atsižvelgiama, kaip tai matyti iš 1992 m. įstatymo, į transporto priemonės nusidėvėjimą pirmojo panaudojimo momentu (žr. minėto Sprendimo van Putten ir kt. 51 punktą ir minėtos Nutarties Notermans‑Boddenberg 28 punktą).

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar vien aplinkybė, kad transporto priemonė iš esmės skirta realiai nuolat naudoti arba faktiškai taip naudojama ne tik Nyderlandų teritorijoje, bet ir tos valstybės narės teritorijoje, kur buvo įregistruota, turėtų apriboti šių dviejų valstybių narių galimybę įgyvendinti kompetenciją mokesčių srityje.

28

Šiuo klausimu primintina, kad, nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, nepalanki padėtis, galinti atsirasti dėl to, jog įvairios valstybės narės tuo pat metu įgyvendina savo kompetenciją mokesčių srityje, nėra laisvo judėjimo ribojimas, jeigu dėl to nėra diskriminuojama (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C-157/10, Rink. p. I-13023, 38 punktą).

29

Be to, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 48 punkte remdamasi minėtu Sprendimu Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (39 punktas), net darant prielaidą, jog apmokestinimo AM mokesčiu ir Belgijoje taikomu registracijos mokesčiu pagrindas vienodas, primintina, kad valstybės narės neprivalo pritaikyti savo mokesčių sistemos prie įvairių kitų valstybių narių mokesčių sistemų, be kita ko, siekdamos išvengti dvigubo apmokestinimo.

30

Šiuo atveju net jei pagrindinėje byloje nagrinėjama transporto priemone X naudojasi ir asmeninėms reikmėms, ir nuvykti į kitoje valstybėje narėje esančią darbo vietą, dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės normų ji nepatenka į nepalankesnę padėtį, palyginti su savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie jau buvo apmokestinti AM mokesčiu, turint galvoje, kad visi Nyderlandų rezidentai, neatsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, privalo mokėti šį mokestį įregistravę variklinę transporto priemonę Nyderlandų registre arba pirmą kartą pasinaudoję kitoje valstybėje narėje įregistruota transporto priemone Nyderlandų keliuose (dėl EB 39 straipsnio žr. minėtos Nutarties Notermans‑Boddenberg 30 punktą).

31

Iš to matyti, kad mokesčių požiūriu nepalanki padėtis, į kurią pateko X, palyginti su situacija, kai ji vykdė veiklą prieš pasinaudodama įsisteigimo laisve Nyderlanduose, ir kuri atsirado tik dėl to, kad dvi valstybės narės nediskriminuodamos įgyvendino savo kompetenciją mokesčių srityje, nėra draudžiama pagal EB 43 straipsnį.

32

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, jog EB 43 straipsnis aiškintinas taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias pirmą kartą panaudojus nacionaliniuose keliuose transporto priemonę, kuri įregistruota kitoje valstybėje narėje ir joje jau apmokestinta registracijos momentu, už ją reikia mokėti mokestį, jei ši transporto priemonė iš esmės skirta realiai nuolat naudoti abiejose valstybėse narėse arba taip naudojama, jeigu šis mokestis nėra diskriminacinis.

33

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

EB 43 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias pirmą kartą panaudojus nacionaliniuose keliuose transporto priemonę, kuri įregistruota kitoje valstybėje narėje ir joje jau apmokestinta registracijos momentu, už ją reikia mokėti mokestį, jei ši transporto priemonė iš esmės skirta realiai nuolat naudoti abiejose valstybėse narėse arba taip naudojama, jeigu šis mokestis nėra diskriminacinis.