—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato S. Varone,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos F. W. Bulst ir P. Ondrůšek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1610/96 dėl augalų apsaugos priemonių papildomos apsaugos liudijimo sukūrimo (OL L 198, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 19 t., p. 335) 3 straipsnio 1 dalies b punkto ir 7 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą, kilusį tarp Sumitomo Chemical Co. Ltd (toliau – Sumitomo) ir Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba) dėl 2006 m. sausio 20 d. sprendimo, kuriuo ši tarnyba atsisakė išduoti Sumitomo papildomos apsaugos liudijimą, galiojimo.

3

1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 11 t., p. 332), iš dalies pakeistos 2005 m. rugsėjo 21 d. Komisijos direktyva 2005/58/EB (OL L 246, p. 17, toliau – Direktyva 91/414), devintoje ir keturioliktoje konstatuojamosiose dalyse numatyta:

„kadangi registracijos nuostatos turėtų užtikrinti aukštą apsaugos standartą, kuris pirmiausia turi užkirsti kelią registravimui tų augalų apsaugos produktų, kurie kelia pavojų sveikatai, požeminiam vandeniui ir aplinkai, o žmonių ir gyvūnų sveikata turėtų tapti prioritetu, palyginti su augalų auginimo gerinimo tikslu;

<...>

kadangi Bendrijoje taikoma tvarka neturėtų trukdyti valstybėms narėms registruoti naudojamus augalų apsaugos produktus [išduoti leidimus savo teritorijoje ribotą laikotarpį naudojamiems augalų apsaugos produktams], į kurių sudėtį įeina veikliosios medžiagos, kurios dar nėra įrašytos į Bendrijos sąrašą, jeigu tik suinteresuota šalis pateikė Bendrijos reikalavimus atitinkančius dokumentus, o valstybė narė nusprendė, kad veiklioji medžiaga ir augalų apsaugos produktai galėtų atitikti jiems nustatytas Bendrijos sąlygas.“

4

Direktyvos 91/414 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad augalų apsaugos produktai negali būti pateikti į rinką ir naudojami valstybėse narėse, kol kompetentingos institucijos nesuteikė jiems leidimų šioje direktyvoje nustatyta tvarka.

5

Minėtos direktyvos 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktas nebūtų registruojamas [augalų apsaugos produktui nebūtų išduodamas leidimas], kol:

2.   Registracijos metu [Išduodant leidimą pateikti rinkai] turi būti nurodyti reikalavimai, susiję su produkto pateikimu į rinką ir naudojimu, arba bent tokie, kuriais siekiama užtikrinti, jog būtų laikomasi 1 dalies b punkto nuostatų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visi 1 dalies b–f punktuose nurodyti reikalavimai yra [būtų] nustatyti pagal oficialius arba oficialiai pripažintus bandymus ir tyrimus, atliktus pagal žemės ūkio, augalų sveikatos ir aplinkos sąlygas, svarbias minėtam augalų apsaugos produktui ir prilygstančias toms, kuriomis toks produktas bus naudojamas minėtos valstybės narės teritorijoje.

4.   Nepažeidžiant 5 ir 6 dalių, registruojama [leidimai išduodami] valstybių narių nustatytam ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; [kuris] gali būti pratęsiama [patęsiamas] tik patvirtinus, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos toliau vykdomos. Pratęsiama gali būti laikotarpiui, kuris valstybių narių kompetentingoms institucijoms būtinas dėl tokio patvirtinimo, gavus paraišką dėl pratęsimo.

5.   Registracija bet kuriuo metu gali būti peržiūrima [Leidimo pateikti rinkai išdavimas gali būti bet kuriuo metu peržiūrėtas], jeigu pastebėta, kad nebevykdomi 1 dalyje nurodyti reikalavimai. Tokiais atvejais valstybės narės gali prašyti pareiškėjo ar šalies, kuriai buvo išduotas naudojimo spektro išplėtimas pagal 9 straipsnio nuostatas, pateikti papildomą informaciją, kurią būtina peržiūrėti. Prireikus registracija gali būti pratęsiama [leidimas pateikti rinkai gali būti pratęsiamas] laikotarpiui, kuris būtinas patikrinimui užbaigti ir išsamesnei informacijai pateikti.

6.   Nepažeidžiant jau priimtų pagal 10 straipsnį sprendimų, registracija gali būti panaikinama [leidimas pateikti rinkai gali būti panaikintas], jeigu:

arba pataisoma [pataisomas], jeigu nustatoma, kad:

Registracijos [leidimo pateikti rinkai] savininko prašymu registracija gali būti panaikinta ar pataisyta [leidimas pateikti rinkai gali būti panaikintas arba pataisytas], jam nurodžius to priežastis; pakeitimai gali būti leidžiami tik tuomet, jeigu nustatoma, kad 4 straipsnio 1 dalies sąlygos ir toliau vykdomos.

Valstybė narė, panaikinusi leidimą, turi nedelsdama apie tai pranešti jo savininkui; be to, ji gali nustatyti laikotarpį, per kurį būtų sunaikintos sandėliuojamos, pateiktos į rinką ir naudojamos atsargos, kurio trukmė būtų suderinta su panaikinimo priežastimi, nepažeidžiant jokio laikotarpio, numatyto sprendime, priimtame pagal 1978 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 79/117/EEB, draudžiančią pateikti į rinką ir naudoti augalų apsaugos produktus, turinčius tam tikrų veikliųjų medžiagų <...>, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/335/EEB <...> arba šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi arba 8 straipsnio 1 ar 2 dalimi.“

6

Pagal Direktyvos 91/414 5 straipsnį:

„1.   Atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, veiklioji medžiaga gali būti įrašyta į I priedą pradiniam laikotarpiui, neviršijančiam 10 metų, jeigu tikimasi, kad augalų apsaugos produktai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos, atitinka šias sąlygas:

2.   Kad veiklioji medžiaga būtų įrašyta į I priedą, ypač reiktų atsižvelgti:

3.   Pirmą kartą įrašant veikliąją medžiagą, kurios nebuvo rinkoje dvejus metus po pranešimo apie šią direktyvą, laikoma, kad reikalavimai įvykdyti, kai tai nustatyta bent vienam minėtos veikliosios medžiagos turinčiam preparatui.

4.   Veikliąją medžiagą įrašant į I priedą gali būti nurodoma ši informacija [gali būti nustatyti šie reikalavimai]:

5.   Paprašius, medžiagos įrašymas į I priedą gali būti pratęsiamas vienam ar daugiau laikotarpių, neviršijančių 10 metų; toks įrašymas bet kuriuo metu gali būti peržiūrimas, jeigu yra požymių, kad nesilaikoma 1 ir 2 straipsnio dalyje [1 ir 2 dalyse] minėtų kriterijų. Pratęsti turi būti numatyta tokiam laikotarpiui, kuris būtinas iš anksto pateiktai paraiškai peržiūrėti ir bet kuriuo atveju ne mažiau kaip dvejiems metams iki galiojimo pabaigos ir pagal 6 straipsnio 4 dalyje nustatytai būtinai informacijai pateikti.“

7

Direktyvos 91/414 8 straipsnyje dėl pereinamojo laikotarpio priemonių ir leidžiančių nukrypti nuostatų nustatyta:

„1.   Nukrypstant nuo 4 straipsnio nuostatų, valstybė narė gali įregistruoti veikliąsias medžiagas laikinai, ne ilgiau kaip trejiems metams, kad palaipsniui būtų įvertinamos naujų veikliųjų medžiagų savybės ir naujus preparatus būtų galima naudoti žemės ūkyje, pateikti į rinką augalų apsaugos produktus, turinčius veikliosios medžiagos, neįrašytos į I priedą ir kuri nebuvo rinkoje dvejus metus po pranešimo apie šią direktyvą, jeigu tik: [Nukrypstant nuo 4 straipsnio nuostatų, siekiant laipsniškai įvertinti naujų veikliųjų medžiagų savybes ir supaprastinti sąlygas pateikti preparatus naudoti žemės ūkyje, valstybė narė gali laikinai, bet ne ilgiau kaip trejus metus teikti į rinką augalų apsaugos produktus, turinčius veikliosios medžiagos, kuri neįrašyta į I priedą ir kuri nebuvo rinkoje dvejus metus po pranešimo apie šią direktyvą, jeigu tik:]

Tokiais atvejais valstybė narė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai dokumentų vertinimo rezultatus ir registracijos terminą [leidimo išdavimo sąlygas], pateikdama bent 12 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją.

Remiantis dokumentų vertinimo rezultatais, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalies nuostatose, gali būti nuspręsta, laikantis 19 straipsnyje nustatytos tvarkos, kad veiklioji medžiaga neatitinka 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad registravimas turi būti panaikintas [leidimai būtų atšaukti].

Nukrypstant nuo 6 straipsnio nuostatų, jeigu po trejų metų sprendimas dėl veikliosios medžiagos įrašymo į I priedą dar nepriimtas, gali būti pagal 19 straipsnyje nurodytą tvarką prašoma suteikti galimybę išsamiai išnagrinėti dokumentus ir prireikus bet kurią papildomą informaciją, kurios buvo paprašyta pagal 6 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas.

4 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 dalių nuostatos taikomos registracijai [leidimui], suteiktai [išduotam] pagal šios straipsnio dalies sąlygas, nepažeidžiant aukščiau išdėstytų pastraipų nuostatų.

<...>

4.   Toliau nukrypstant nuo 4 straipsnio, ypatingomis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui pateikti į rinką 4 straipsnio nuostatų neatitinkančius augalų apsaugos produktus ribotam ir kontroliuojamam naudojimui, jeigu tokia priemonė pasirodo esanti būtina kilus nenumatytam pavojui, kurio negalima įveikti kitomis priemonėmis. Tokiu atveju minėta valstybė narė nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie savo veiksmą. Turi būti nedelsiant nusprendžiama pagal 19 straipsnyje nustatytą tvarką, ar valstybės narės priimtas sprendimas gali būti pratęstas nurodytam laikotarpiui, atšauktas ar atmestas ir kokiomis aplinkybėmis tai turi būti padaryta.“

8

Iš Reglamento Nr. 1610/96 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių matyti, kad iki jo priėmimo pagal patentą taikomas veiksmingos apsaugos laikotarpis buvo laikomas nepakankamu investicijoms į augalų apsaugos tyrimus padengti ir ištekliams, kurie reikalingi aukštam tyrimų lygiui išlaikyti, gauti, o tai mažino šio sektoriaus konkurencingumą. Šiuo reglamentu siekiama pašalinti šį nepakankamumą sukuriant augalų apsaugos produktų papildomos apsaugos liudijimą.

9

Reglamento Nr. 1610/96 11 ir 16 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

10

Reglamento Nr. 1610/96 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente vartojami tokie sąvokų apibrėžimai:

<...>

11

Reglamento Nr. 1610/96 2 straipsnyje „Taikymo apimtis“ nustatyta:

„Pagal šio reglamento sąlygas liudijimas gali būti išduotas visiems produktams, kuriuos valstybės narės teritorijoje saugo patentas ir kuriems prieš juos pateikiant į rinką kaip augalų apsaugos priemones taikoma Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnyje arba pagal analogiškas nacionalinės taisės nuostatas nustatyta administracinė leidimų išdavimo tvarka, jei tai – augalų apsaugos priemonė, dėl kurios prieš įgyvendinant Direktyvą 91/414/EEB atitinkamoje valstybėje narėje buvo paduota paraiška leidimui gauti.“

12

Šio reglamento 3 straipsnyje „Liudijimo išdavimo sąlygos“ numatyta:

„1.   Liudijimas išduodamas, jeigu valstybėje narėje, kurioje paduodama 7 straipsnyje nurodyta paraiška, paraiškos padavimo dieną:

<...>“

13

Minėto reglamento 5 straipsnyje „Liudijimo veikimas“ nustatyta:

„Pagal 4 straipsnį liudijimas suteikia tokias pačias teises kaip ir pagrindinis patentas, ir jam yra taikomi tokie patys apribojimai ir įsipareigojimai.“

14

To paties reglamento 7 straipsnyje „Paraiška liudijimui gauti“ išdėstyta:

„1.   Paraiška liudijimui gauti paduodama per šešis mėnesius nuo 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto leidimo pateikti produktą į rinką kaip augalų apsaugos priemonę gavimo dienos.

2.   Nepaisant 1 dalies, jei leidimas pateikti produktą į rinką išduodamas prieš išduodant pagrindinį patentą, paraiška liudijimui gauti paduodama per šešis mėnesius nuo patento gavimo [išdavimo] dienos.“

15

Reglamento Nr. 1610/96 13 straipsnis „Liudijimo galiojimo terminas“ suformuluotas taip:

„1.   Liudijimas įsigalioja pasibaigus nustatytam pagrindinio patento galiojimo terminui ir jo galiojimo terminas lygus laikotarpiui nuo paraiškos pagrindiniam patentui išduoti padavimo dienos iki pirmojo leidimo pateikti produktą į rinką Bendrijoje suteikimo dienos, sutrumpintam penkeriais metais.

2.   Nepaisant 1 dalies, liudijimas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jo įsigaliojimo datos.

3.   Apskaičiuojant liudijimo galiojimo terminą, į laikiną pirmą leidimą prekiauti atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu po jo tam pačiam produktui buvo išduotas galutinis leidimas.“

16

Pagal šio reglamento 15 straipsnį:

„1.   Liudijimas negalioja, jeigu:

<...>

2.   Bet kuris asmuo gali pateikti paraišką arba pareikšti ieškinį dėl liudijimo paskelbimo negaliojančiu institucijai, kuri pagal nacionalinės teisės aktus yra atsakinga už atitinkamo pagrindinio patento panaikinimą.“

17

Sumitomo yra Europos patento EP 0 376 279, Vokietijoje galiojančio patento DE 689 06 668, be kita ko, susijusio su veikliąja medžiaga klotianidinu, naudojamu insekticidų gamyboje, savininkė.

18

2003 m. vasario 19 d. Jungtinės Karalystės institucijos, remdamosi Direktyvos 91/414 8 straipsnio 1 dalimi, grupei Bayer priklausančiai bendrovei išdavė leidimą patiekti rinkai (toliau – LPR) produktą, kurioje sudėtyje yra klotianidino. Europos Sąjungoje tai pirmas vadinamasis laikinasis produkto, kurio sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos, LPR.

19

2003 m. gruodžio 2 d. Vokietijos įstaigos, remdamosi nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis perkelta Direktyvos 91/414 8 straipsnio 4 dalis, grupei Bayer priklausančiai bendrovei skubos tvarka išdavė augalų apsaugos produkto, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos klotianidino, LPR. Šis skubos tvarka išduotas LPR galiojo 120 dienų – nuo 2004 m. sausio 15 d. iki gegužės 13 d.

20

2004 m. gegužės 14 d.Sumitomo pateikė Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnybai (Deutsches Patent- und Markenamt) paraišką išduoti augalų apsaugos produkto papildomos apsaugos liudijimą. Paraiškoje Sumitomo nurodė laikiną LPR, išduotą Jungtinėje Karalystėje 2003 m. vasario 19 d., kaip pirmą Sąjungoje išduotą LPR, ir Vokietijoje 2003 m. gruodžio 2 d. skubos tvarka išduotą LPR.

21

2004 m. rugsėjo 8 d. Vokietijos institucijos pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkelta Direktyvos 91/414 8 straipsnio 1 dalis, grupei Bayer priklausančiai bendrovei išdavė produkto, kurio pagrindas yra klotianidinas, laikinąjį LPR. Šio laikinojo LPR galiojimo laikotarpis buvo nuo 2004 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 7 d.

22

2004 m. lapkričio 25 d. laišku Sumitomo informavo Deutsches Patent- und Markenamt apie 2004 m. rugsėjo 8 d. laikinąjį LPR.

23

2006 m. sausio 20 d. sprendimu Deutsches Patent‑ und Markenamt atmetė 2004 m. gegužės 14 d.Sumitomo paraišką išduoti papildomos apsaugos liudijimą. Nors ši paraiška pateikta per Reglamento Nr. 1610/96 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, ši tarnyba nusprendė, kad liudijimas negali būti išduotas, nes paraiškos pateikimo momentu nebegaliojo joks LPR, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punktą, nes skubos tvarka išduoto LPR galiojimas jau buvo pasibaigęs. Dėl šio sprendimo vyksta ginčas pagrindinėje byloje.

24

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šis 2006 m. sausio 20 d. sprendimas bet kuriuo atveju nebuvo pagrįstas tuo, kad LPR, kuriuo rėmėsi Sumitomo, buvo skubos tvarka išduotas LPR. Šiuo klausimu jis nurodė, kad Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog siekiant, kad būtų išduotas papildomos apsaugos liudijimas, reikia, kad tebegaliotų „pagal Direktyvos 91/414 4 straipsnį“ išduotas LPR. Jis pažymi, kad pagal 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimą Hogan Lovells International (C-229/09, Rink. p. I-11335) šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti kaip nedraudžiantį išduoti augalų apsaugos produkto, dėl kurio pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 1 dalį išduotas laikinas LPR, papildomos apsaugos liudijimo. Šis aiškinimas paremtas funkcinio lygiavertiškumo ryšiu tarp galutinių LPR, numatytų Direktyvos 91/414 4 straipsnyje, ir laikinų LPR, numatytų šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje.

25

Remdamasis šiais argumentais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar galima manyti, kad skubos tvarka išduotas LPR atitinka šį funkcinio lygiavertiškumo kriterijų. Taigi jis pabrėžia, kad skubos tvarka išduoti LPR neprivalo atitikti Direktyvos 91/414 4 straipsnyje nustatytų kriterijų. Išduodant leidimą skubos tvarka neatliekamas tikrinimui, kurį būtina atlikti išduodant galutinį LPR, lygiavertis augalų apsaugos produkto ir veikliosios medžiagos tikrinimas.

26

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad skubos tvarka išduoto LPR paskirtis reaguoti į kilusį nenumatytą pavojų, kurio negalima įveikti kitomis priemonėmis.

27

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl atsakymo į šį klausimą pasekmių sprendžiant klausimą dėl paraiškos išduoti papildomos apsaugos liudijimą pateikimo termino.

28

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręs, kad papildomos apsaugos liudijimas gali būti išduotas skubos tvarka išduoto LPR pagrindu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar nagrinėjamu atveju Sumitomo bet kuriuo atveju nepraleido paraiškos išduoti liudijimą pateikimo termino. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujama, kad paraiškos pateikimo momentu LPR tebegaliotų. Nagrinėjamu atveju LPR išduotas skubos tvarka 120 dienų terminui, kuris baigėsi 2004 m. gegužės 13 d. Taigi kitą dieną Sumitomo paduota paraiška pateikta praleidus terminą.

29

Pabrėžęs, kad teismo praktikoje daugiausia remiamasi šiuo aiškinimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad dėl tokio aiškinimo pagal Reglamento Nr. 1610/96 7 straipsnio 1 dalį numatytas šešių mėnesių terminas pateikti paraišką išduoti liudijimą gali būti trumpesnis. Nagrinėjamu atveju Sumitomo vietoj šešių mėnesių turėjo tik keturis mėnesius paraiškai pateikti.

30

Jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų priešingai, t. y. kad skubos tvarka išduotas LPR negali būti dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima pateikti papildomos apsaugos liudijimo paraišką, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar vis dėlto įmanoma išduoti liudijimą, remiantis ne skubos tvarka išduotu ir nebegaliojančiu LPR, o vėliau išduotu laikinuoju LPR.

31

Deutsches Patent- und Markenamt, atmesdama Sumitomo paraišką, žinojo, kad 2004 m. rugsėjo 8 d. Vokietijos institucijos grupei Bayer priklausančiai bendrovei išdavė produkto, kurioje sudėtyje yra pagrindinėje byloje nagrinėjamos veikliosios medžiagos, laikinąjį LPR. Tuo metu išduoti papildomos apsaugos liudijimus, taip pat ir laikinųjų LPR pagrindu, buvo šios tarnybos praktika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, remiantis pradine Sumitomo paraiška, manytina, kad papildomos apsaugos liudijimą galima išduoti remiantis 2004 m. rugsėjo 8 d. išduotu laikinu LPR. Tai reikštų, jog pripažįstama, kad paraiška išduoti papildomos apsaugos liudijimą gali būti pateikta net prieš šios paraiškos pateikimo termino pradžią. Jeigu teisiškai tokia situacija galima, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui dar kyla klausimas, ar galimas aiškinimas, kad 2004 m. lapkričio 25 d.Sumitomo laiškas, kuriame ji Deutsches Patent- und Markenamt informuoja apie laikinąjį LPR, yra paraiška išduoti liudijimą. Tokiu atveju ji būtų pateikta per Reglamento Nr. 1610/96 7 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą. Tas teismas mano, kad būtų nepagrįsta atmesti paraišką išduoti liudijimą po to, kai buvo išduotas laikinasis LPR, motyvuojant tuo, kad jis nėra pirmas LPR, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies d punktą.

32

Šiomis aplinkybėmis Bundespatentgericht nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

33

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmuoju klausimu iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti kaip draudžiantį išduoti augalų apsaugos produkto, kurį skubos tvarka leista tiekti rinkai pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 4 dalį, papildomos apsaugos liudijimą.

34

Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiama nuoroda į LPR, gautą „pagal Direktyvos 91/414 4 straipsnį“. Buvo nuspręsta, kad ši minėto reglamento nuostata neturi būti aiškinama kaip netaikytina produktams, kuriems pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 1 dalį išduotas laikinasis LPR (minėto Sprendimo Hogan Lovells International 46 punktas).

35

Vis dėlto toks aiškinimas paremtas funkcinio lygiavertiškumo ryšiu tarp Direktyvos 91/414 8 straipsnio 1 dalyje ir šios direktyvos 4 straipsnyje numatytų kriterijų kaip laikinųjų priemonių (minėto Sprendimo Hogan Lovells International 33–46 punktai). Tačiau tokio pobūdžio lygiavertiškumo ryšio nėra tarp minėtos direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje ir jos 4 straipsnyje numatytų kriterijų.

36

Iš paties Direktyvos 91/414 8 straipsnio 4 dalyje pateikto skubos tvarka išduoto LPR apibrėžimo matyti, kad juo leidžiama teikti rinkai „4 straipsnio nuostatų neatitinkančius augalų apsaugos produktus“. Tad šiuo LPR nesiekiama užtikrinti, kad augalų apsaugos produktai, kuriems jis išduotas, atitiktų tuos pačius mokslinio patikimumo reikalavimus kaip pagal Direktyvos 91/414 4 straipsnį išduodant LRT. Todėl pagal šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalį nereikalaujama, kad prieš išduodamos tokį LPR valstybės narės moksliškai įvertintų LPR riziką. Tačiau šioje išimtinėje nuostatoje griežtai apibrėžti tokio LPR naudojimo atvejai ir nustatyta, kad jis išduodamas tik „ypatingomis aplinkybėmis“, nes skubos tvarka ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui išduoti LPR „būtina kilus nenumatytam pavojui, kurio negalima įveikti kitomis priemonėmis“.

37

Tokiomis aplinkybėmis Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punkto negalima taikyti skubos tvarka išduodamam LPR, nes šis leidimas išduodamas tik Direktyvos 91/414 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems produktams, kurių rizikos išankstinis mokslinis vertinimas šioje direktyvoje nenumatytas.

38

Tad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti kaip draudžiantį išduoti augalų apsaugos produkto, kurį skubos tvarka leista tiekti rinkai pagal Direktyvos 91/414 8 straipsnio 4 dalį, papildomos apsaugos liudijimą.

39

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį prejudicinį klausimą.

40

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiuoju klausimu iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančius paraišką išduoti papildomos apsaugos liudijimą pateikti anksčiau nei tą dieną, kai išduotas šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas augalų apsaugos produkto LPR.

41

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia priminti, kad papildomos apsaugos liudijimo tikslas iš naujo nustatyti pakankamos ir veiksmingos patento apsaugos trukmę, kuri suteiktų jo turėtojui papildomą išimtinumo laikotarpį pasibaigus pagrindinio patento galiojimo laikotarpiui, skirtą bent iš dalies kompensuoti žalą, atsiradusią vėluojant pradėti prekiauti jo išradimu dėl laiko tarpo, kuris prabėgo tarp paraiškos išduoti patentą pateikimo ir pirmojo LPR Sąjungoje gavimo (minėto Sprendimo Hogan Lovells International 50 punktas).

42

Remiantis šiuo tikslu, papildomos apsaugos liudijimas susieja pagrindinį augalų apsaugos produkto patentą ir jo pirmą LPR, kuris nurodo momentą, nuo kurio galima pradėti prekiauti šiuo produktu. Išduodant šį liudijimą reikalaujama, kad būtų tenkinamos Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalyje išvardytos kumuliacinės sąlygos. Šioje nuostatoje iš esmės numatyta, kad papildomos apsaugos liudijimą galima išduoti tik tuomet, jei paraiškos padavimo dieną augalų apsaugos produkto apsaugą užtikrina galiojantis pagrindinis patentas ir jeigu jam dar nėra išduotas liudijimas. Be to, reikia, kad „pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnį arba analogiškas nacionalinės teisės nuostatas“ produktas turėtų galiojantį LPR, nes šis LPR yra pirmas produkto, kuris yra augalų apsaugos produktas, leidimas (minėto Sprendimo Hogan Lovells International 51 punktas).

43

Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytas reikalavimas, kad paraiškos išduoti papildomos apsaugos liudijimą padavimo dieną būtų įvykdytos visos šios sąlygos, o paraiška išduoti tokį liudijimą gali būti pateikta tik nuo to momento, kai egzistuoja galiojantis LPR.

44

Tokį aiškinimą patvirtina ir Reglamento Nr. 1610/96 7 straipsnio 1 dalies formuluotė, iš kurios matyti, kad paraiškos išduoti papildomos apsaugos liudijimą pateikimo terminas prasideda nuo dienos, kai augalų apsaugos produktas gauna šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą LPR.

45

Todėl į trečiąjį klausimą atsakytina: Reglamento Nr. 1610/96 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip draudžiančius paraišką išduoti papildomos apsaugos liudijimą pateikti anksčiau nei tą dieną, kai išduotas šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas augalų apsaugos produkto LPR.

46

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: