—

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė teigia, kad buvo pažeistas kompetencijos paskirstymas pagal Reglamentą Nr. 510/2006 (1), nes dėl ginčijamu reglamentu įregistruotos saugomos geografinės nuorodos „Edam Holland“ nebuvo organizuota nacionalinė procedūra.

—

Ieškovė tvirtina, kad pirmine paraiška buvo prašoma įregistruoti sąvoką „Hollandse Edam“ ir pagal Reglamento Nr. 510/2006 5 straipsnį būtinai reikalaujama nacionalinė procedūra vyko tik dėl šio pavadinimo.

—

Šioje vietoje ieškovė tvirtina, kad „Edam Holland“ nėra išsireiškimas olandų kalba.

—

Pateikdama trečiąjį ieškinio pagrindą, ieškovė teigia, kad įregistruotas pavadinimas nenaudojamas.

—

Ieškovė tvirtina, kad pažeista Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 2 dalis, nes „Edam Holland“ nėra „tradicinis“ negeografinis pavadinimas.

—

Penktuoju ieškinio pagrindu skundžiamas Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes „Edam Holland“ neturi ypatingų savybių ar reputacijos.

—

Šiuo klausimu ieškovė teigia, kad nesant jokių Nyderlanduose įsteigtų pieninių gyvūlių augintojų pieno, kuriam išskirtinėmis teisėmis galima naudoti „Edam Holland“ pavadinimą, ypatumų ginčijamu reglamentu nepateisinamai ribojamas prekių judėjimas.

—

Šiuo vietoje ieškovė visų pirma tvirtina, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 510/2006 2 straipsnio 2 dalis kartu su 2 straipsnio 1 dalimi, nes „Holland“, kaip „Nyderlandų“ sinonimas yra šalies pavadinimas. Be to, negalima konstatuoti registruojant šalių pavadinimus reikalaujamo išimtinio atvejo.

—

Šiuo klausimu tvirtinama, kad, atsižvelgiant į ankstesnę „Noord-Hollandse Edammer g.U.“ registracija, „Edam Holland“ buvo įregistruotas nesilaikant tinkamos ir vietinės vartosenos ir todėl kyla suklaidinimo pavojus.

—

Galiausiai ieškovė skundžia tai, kad ginčijamame reglamente atsakovė nekonstatavo, jog sąvoka „Edam“ yra bendrinė. Ieškovės nuomone, tai buvo įmanoma konstatuoti vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika ir laikantis Komisijos praktikos, o atsižvelgiant į faktines aplinkybes tai padaryti buvo būtina. Anot ieškovės, tokio konstatavimo stoka pažeidžia proporcingumo principą bei procedūrinius principus ir yra diskrecijos klaida.