1

Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, dėl kurios kyla branduolinių ginklų platinimo rizika, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).

2

Ieškovė Safa Nicu Sepahan Co. yra Irano uždaroji akcinė bendrovė.

3

Subjekto, identifikuoto kaip „Safa Nicu“, pavadinimas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priede pateiktą subjektų, dalyvaujančių branduolinėje veikloje, sąrašą įtrauktas 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimu 2011/299/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 136, p. 65).

4

Todėl subjekto, identifikuoto kaip „Safa Nicu“, pavadinimas į 2010 m. spalio 25 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 423/2007 (OL L 281, p. 1), VIII priede pateiktą sąrašą įtrauktas 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 503/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 136, p. 26).

5

Sprendimo 2011/299 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 503/2011 motyvuose subjektas, identifikuotas kaip „Safa Nicu“, apibūdintas taip: „komunikacijų bendrovė, tiekusi įrangą „Fordow“ (Komas) įrenginiui, kuris statomas nepranešus TATENA“.

6

Įspėta vieno iš prekybos partnerių, 2011 m. birželio 7 d. laišku ieškovė paprašė, kad Europos Sąjungos Taryba iš dalies pakeistų Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą: arba papildytų subjekto, identifikuoto kaip „Safa Nicu“, aprašymą ir jį ištaisytų, arba išbrauktų ją iš to sąrašo. Ji šiuo klausimu nurodė, kad arba šis įrašas susijęs su kita bendrove, arba Taryba padarė klaidą įtraukdama jos pavadinimą į Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede pateiktą sąrašą.

7

Kadangi ieškovė negavo atsakymo į savo 2011 m. birželio 7 d. laišką, ji susisiekė su Taryba telefonu, o vėliau, 2011 m. birželio 11 d., jai išsiuntė naują laišką.

8

Subjektas, identifikuotas kaip „Safa Nicu“, liko įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedą ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priedą ir priėmus 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimą 2011/783/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 319, p. 71), ir 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1245/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 961/2010 (OL L 319, p. 11).

9

Sprendime 2011/783 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011 nuoroda „Safa Nicu“ buvo pakeista nuoroda „Safa Nicu“, dar žinoma kaip „Safa Nicu Sepahan“, „Safanco Company“, „Safa Nicu Afghanistan Company“, „Safa Al‑Noor Company“ ir „Safa Nicu Ltd Company“. Be to, kaip ir su ieškove susijusi identifikuojamoji informacija, kartu buvo nurodyti penki adresai Irane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Afganistane.

10

2011 m. gruodžio 5 d. raštu Taryba pranešė ieškovei, kad jos pavadinimas paliktas Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 961/2010 VIII priede esančiuose sąrašuose. Ji konstatavo, kad 2011 m. birželio 7 d. ieškovės pateiktos pastabos nepateisina ribojamųjų priemonių panaikinimo. Ji patikslino, kad, nors nuorodoje pateiktas ne visas ieškovės pavadinimas, nurodžius subjektą, identifikuotą kaip „Safa Nicu“, buvo siekiama įtraukti būtent ieškovę. Be to, ji pranešė ieškovei apie šio sprendimo 9 punkte nurodytus pakeitimus.

11

Kadangi Reglamentas Nr. 961/2010 buvo panaikintas 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 88, p. 1), Taryba įtraukė ieškovės pavadinimą į pastarojo reglamento IX priedą. Su ieškove susiję įtraukimo motyvai identiški nurodytiems Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011.

12

2012 m. gruodžio 11 d. raštu Taryba ieškovei pranešė, kad jos pavadinimas liko Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktuose sąrašuose, ir kaip priedą pridėjo jai šį reglamentą.

13

2014 m. balandžio 16 d. Tarybos sprendimu 2014/222/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 119, p. 65), ieškovės pavadinimas išbrauktas iš Sprendimo 2010/413 II priede pateikto sąrašo. Atitinkamai 2014 m. balandžio 16 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 397/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 119, p. 1), jos pavadinimas išbrauktas iš Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateikto sąrašo.

14

Ieškovė šią bylą pradėjo ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. liepos 22 d.

15

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. sausio 31 d.) ieškovė pakeitė savo reikalavimus atsižvelgdama į priimtą Reglamentą Nr. 267/2012.

16

Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, todėl ši byla paskirta tai kolegijai.

17

Taikant proceso organizavimo priemones pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnį, 2014 m. sausio 16 d. laišku šalių paprašyta į tam tikrus klausimus atsakyti raštu. Šalys atsakė į klausimus 2014 m. sausio 31 d.

18

2014 m. vasario 4 d. šalių buvo paprašyta pateikti savo pastabas dėl kitos šalies atsakymų į 2014 m. sausio 16 d. pateiktus klausimus. 2014 m. vasario 20 d. šalys pateikė su tuo susijusias pastabas. Prie ieškovės pastabų papildomai buvo pridėti dokumentai, siekiant įrodyti jos patirtą žalą.

19

2014 m. kovo 4 d. teismo posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu ir raštu pateiktus klausimus.

20

Atsisakiusi dublike ir 2014 m. sausio 31 d. pateiktame atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus dalies savo reikalavimų ir po Reglamento Nr. 267/2012 priėmimo juos pakeitusi, ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

21

Taryba Bendrojo Teismo prašo:

22

Raštuose ieškovė nurodė tris pagrindus, norėdama paremti prašymą panaikinti, susijusius su: pirma, motyvavimo pareigos pažeidimu, antra, vertinimo klaida ir „piktnaudžiavimu įgaliojimais“, ir, trečia, jos teisės į gynybą ir į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.

23

Vis dėlto konstatuotina, kad dėl pirmojo pagrindo ieškovė tik pažymėjo, kad ginčijamuose aktuose nenurodytos pakankamai tikslios aplinkybės, kurios leistų padaryti išvadą, kad subjektas, identifikuotas kaip bendrovė „Safa Nicu“, iš tikrųjų ji ir yra.

24

Tačiau kaip matyti iš ieškovės 2014 m. sausio 31 d. pateikto atsakymo į Bendrojo Teismo klausimus, atsižvelgusi į paaiškinimus, iš pradžių išdėstytus Tarybos dokumentuose, o vėliau jos 2011 m. gruodžio 5 d. rašte, ir po Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1245/2011 padaryto pakeitimo, ji nebeginčija, kad būtent ji buvo įtraukta į nagrinėjamus sąrašus.

25

Šiomis aplinkybėmis nereikia nagrinėti pirmojo ieškinio pagrindo.

26

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad, priėmusi jai taikomas ribojamąsias priemones, Taryba padarė vertinimo klaidą ir „piktnaudžiavo įgaliojimais“.

27

Pirma, ieškovė patikslina, kad ji nėra komunikacijų bendrovė, tiekusi įrangą „Fordow“ (Komas) įrenginiui. Be to, šiuo klausimu ji nurodė, kad Taryba nepateikė įrodymų dėl įrangos, kurią ji tariamai tiekė šiam įrenginiui.

28

Antra, ieškovė nurodo, kad pagal jos gautą iš neoficialių šaltinių informaciją, jos pavadinimas į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtrauktas remiantis netikslia informacija, pateikta konkurento europiečio, siekiančio sukliudyti dalyvauti svarbiuose viešųjų pirkimų konkursuose.

29

Taryba, pirma, atsako, kad motyvas, grindžiamas tuo, kad ieškovė tiekė įrangą „Fordow“ (Komas) įrenginiui, tebegalioja. Antra, ji mano, jog teiginys, kad ieškovės pavadinimas įtrauktas į nagrinėjamus sąrašus remiantis netikslia konkurento europiečio pateikta informacija, yra neteisingas ir neįrodytas.

30

Pirmiausia dėl ieškinio pagrindo, grindžiamo piktnaudžiavimu įgaliojimais, reikia priminti, kad teisės aktas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų, nei nurodyta, tikslų arba siekiant išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (žr. 2009 m. spalio 14 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑390/08, Rink., EU:T:2009:401, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

31

Nagrinėjamu atveju ieškovė visiškai neįrodo savo teiginio, kad jos pavadinimas į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtrauktas remiantis jos konkurentų europiečių pateikta netikslia informacija, ir nepateikia jokios informacijos, kuri jį pagrįstų, ir jo neplėtoja, be to, ji nepatikslina, koks būtų tikrasis Tarybos priimtais ginčijamais aktais siekiamas tikslas, jei ne siekis užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo veiklai ir jos finansavimui. Kaltinimas piktnaudžiavus įgaliojimais netenkina Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytų reikalavimų, nes jis nėra pakankamai aiškus ir tikslus, kad Taryba galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – nagrinėti prašymą panaikinti, prireikus nesiremdamas jokia papildoma informacija. Todėl jis turi būti pripažintas nepriimtinu.

32

Antra, dėl kaltinimo, grindžiamo vertinimo klaida, pažymėtina, kad, kaip priminė Teisingumo Teismas, atlikdami ribojamųjų priemonių kontrolę Sąjungos teismai pagal ESV sutartyje jiems suteiktą kompetenciją privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, Rink., EU:C:2013:775, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

33

Prie šių pagrindinių teisių, be kita ko, pirmiausia priskirtinas teisės į veiksmingą teisminę gynybą paisymas (žr. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

34

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole taip pat reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog nagrinėjamas teisės aktas, kuris individualiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime patvirtinti šį sprendimą, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

35

Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę (žr. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

36

Iš tiesų, būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (žr. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 66 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

37

Nagrinėjamu atveju, atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą, Taryba nurodė, kad vienintelė jos turima informacija dėl ieškovei taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimo ir vėlesnio palikimo sąraše buvo valstybės narės siūlymas įtraukti. Ji patikslino, kad šiame pasiūlyme pateikta informacija buvo pakartota ginčijamų aktų motyvuose.

38

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, nors Bendrajame Teisme ieškovė ginčijo esanti komunikacijų bendrovė, tiekusi įrangą „Fordow“ (Komas) įrenginiui, Taryba neįrodė, ar šis teiginys, vienintelis ieškovės įtraukimo į sąrašą motyvas, pagrįstas.

39

Taigi antrasis ieškinio pagrindas priimtinas.

40

Todėl reikia panaikinti ieškovės pavardės įtraukimą į Įgyvendinimo reglamento Nr. 503/2011 I priedo IB dalies 13 punktą ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo IB dalies 61 punktą, nesant reikalo nagrinėti trečiąjį ieškinio pagrindą.

41

Ieškovė teigia, kad dėl subjekto, identifikuoto kaip „Safa Nicu“, įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus, motyvo, iš dalies pakeisto Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1245/2012, vėliau pakartoto Reglamente Nr. 267/2012, priemonės taikytinos ne tik jai, bet ir kelioms su ja „susijusioms bendrovėms“. Todėl dublike ji prašė panaikinti minėtų bendrovių įtraukimą į šiuos sąrašus.

42

Taryba aiškina, kad dėl ieškovę identifikuojančios informacijos pakeitimo Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1245/2011 „susijusios bendrovės“ nebuvo įtrauktos į subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus. Iš tikrųjų keisdama šią informaciją ji tik papildė ją keliais ieškovės apibūdinimais, t. y. „dar žinoma kaip“, ir ieškovės, kuri liko vienas subjektas, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, naudojamais adresais.

43

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, jeigu subjekto, identifikuoto kaip „Safa Nicu“, įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus tekstas, pirmąkart suformuluotas Įgyvendinimo reglamente Nr. 1245/2011, vėliau pakartotas Reglamento Nr. 267/2012 IX priede, galėjo ieškovei kelti tam tikrų neaiškumų, vis dėlto jį patvirtina Tarybos pateiktas paaiškinimas. Iš tikrųjų, abiejuose minėtuose aktuose kiti „Safa Nicu“ pavadinimai išvardyti siekiant nurodyti, kaip kitaip gali vadintis ieškovė, o ne siekiant įvardyti atskirus nuo jos asmenis. Be to, motyvas pateiktas vienaskaitos forma, o tai a priori reiškia, kad jis taikytinas tik vienam subjektui.

44

Todėl, atsižvelgiant į Tarybos pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, kad subjektą, identifikuotą kaip „Safa Nicu“, įtraukus į nagrinėjamus sąrašus, ribojamosios priemonės taikytinos tik ieškovei, o tai reiškia, kad prašymas panaikinti „susijusių bendrovių“ pavadinimų įtraukimą turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

45

Ieškovė teigia, kad, nustačius ribojamąsias priemones, jai padaryta neturtinė ir turtinė žala, ir prašo ją atlyginti.

46

Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

47

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė už neteisėtus jos institucijų veiksmus, turi būti įvykdytos kelios sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama institucija, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos (žr. 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink., EU:C:2008:476, 106 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Schneider Electric / Komisija, T‑351/03, Rink., EU:T:2007:212, 113 punktą).

48

Šių trijų atsakomybės atsiradimo sąlygų kumuliatyvus pobūdis reiškia, kad jei nėra tenkinama nors viena iš jų, visą ieškinį dėl žalos atlyginimo reikia atmesti, nesant reikalo nagrinėti kitų sąlygų (2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo T. Port / Komisija, C‑122/01 P, Rink., EU:C:2003:259, 30 punktas; Sprendimo Schneider Electric / Komisija, EU:T:2007:212, 120 punktas).

49

Iš šio sprendimo 26–40 punktų matyti, kad ginčijami aktai yra neteisėti, nes Taryba neįrodė, kad ieškovė atitiko bent vieną iš Reglamente Nr. 961/2010 ir Reglamente Nr. 267/2012 numatytų kriterijų, kad jai būtų taikomos ribojamosios priemonės.

50

Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką konstatuoti teisės akto neteisėtumą, kad ir kaip dėl jo reikėtų apgailestauti, neužtenka tam, kad būtų pripažinta, jog įvykdyta Sąjungos atsakomybės sąlyga, susijusi su institucijų veiksmų neteisėtumu. Norint pripažinti, jog tenkinama Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, susijusi su institucijų veiksmų neteisėtumu, reikalaujama nustatyti labai sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2011 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Sison / Taryba, T‑341/07, Rink., EU:T:2011:687, 31 ir 33 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

51

Šiuo reikalavimu, nesvarbu, kokio pobūdžio nagrinėjamas neteisėtas aktas, siekiama išvengti situacijos, kai dėl pavojaus, jog reikės atlyginti asmenų tariamai patirtą žalą, institucijai gali būti sudaryta kliūčių visapusiškai atlikti savo funkcijas, skirtas bendrajam interesui užtikrinti tiek norminio turinio veiklos arba ekonominės politikos sprendimų srityje, tiek savo administracinės kompetencijos srityje, ir kartu neužkrauti privatiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo pareigų nevykdymo padarinių naštos (žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

52

Lemiamas kriterijus, leidžiantis manyti, kad šio reikalavimo laikytasi, yra akivaizdus ir šiurkštus tam tikros institucijos diskrecijos ribų nepaisymas. Todėl aiškinantis, ar buvo toks pažeidimas, svarbiausia nustatyti šios institucijos diskrecijos apimtį. Iš teismo praktikoje suformuluotų kriterijų matyti, kad jei ši institucija turi tik labai ribotą diskreciją arba netgi jos visai neturi, norint įrodyti labai sunkų pažeidimą, gali užtekti ir paprasto Bendrijos teisės pažeidimo (žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

53

Tačiau šia teismo praktika visiškai nepripažįstamas automatiškai atsirandantis ryšys tarp to, kad atitinkama institucija neturi diskrecijos, ir pažeidimo pripažinimo labai sunkiu Sąjungos teisės pažeidimu. Iš tiesų, nors atitinkamos institucijos diskrecijos apimtis turi lemiamą reikšmę, ji nėra išimtinis kriterijus. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nuolat primena, kad, remiantis EB 288 straipsnio antra pastraipa (dabar – SESV 340 straipsnio antra pastraipa), šio teismo suformuotu režimu, be kita ko, taip pat atsižvelgiama į nagrinėjamų situacijų sudėtingumą ir teisės aktų taikymo bei aiškinimo sunkumus (žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 36 ir 37 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

54

Vadinasi, Sąjungos atsakomybė gali kilti tik konstatavus pažeidimą, kurio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi paprastai apdairi ir rūpestinga administracija (žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 39 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

55

Todėl Sąjungos teismas, pirmiausia nustatęs, ar atitinkama institucija turėjo diskreciją, toliau turi atsižvelgti į nagrinėtinų situacijų sudėtingumą, teisės aktų taikymo ar aiškinimo sunkumus, pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnį ir padarytos klaidos tyčinį ar nepateisinamą pobūdį. Bet kuriuo atveju Sąjungos teisės pažeidimas yra tikrai sunkus, jeigu jis išlieka, nepaisant priimto sprendimo, kuriuo konstatuojamas inkriminuojamas pažeidimas, prejudicinio sprendimo arba nusistovėjusios teismo praktikos šiuo klausimu, iš kurių matyti, kad aptariamas elgesys turi pažeidimo požymių (žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 40 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

56

Nagrinėjamu atveju pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamais aktais nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis pažeistos reikšmingos Reglamento Nr. 961/2010 ir Reglamento Nr. 267/2012 nuostatos.

57

Nors šiais aktais iš esmės siekiama suteikti Tarybai teisę nustatyti tam tikrus privačių asmenų teisių suvaržymus, siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir finansavimui, nuostatomis, kuriose išsamiai išvardytos sąlygos, kai tokie apribojimai leidžiami, kaip antai nagrinėjamomis šioje byloje, atvirkščiai, siekiama apsaugoti atitinkamų privačių asmenų individualius interesus, apribojant ribojamųjų priemonių, kurios jiems teisėtai gali būti pritaikytos, taikymo atvejus, apimtį ar intensyvumą (pagal analogiją žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

58

Taigi šiomis nuostatomis užtikrinama asmenų ir subjektų, kuriems šios priemonės gali turėti poveikį, individualių interesų apsauga, todėl jos vertintinos kaip teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims. Jeigu nagrinėjamos materialinės sąlygos neįvykdomos, atitinkamas asmuo ar subjektas iš tiesų turi teisę į tai, kad jam nebūtų nustatytos nagrinėjamos priemonės. Tokia teisė neišvengiamai reiškia, kad asmuo ar subjektas, kuriam ribojamosios priemonės nustatytos nagrinėjamose nuostatose nenumatytomis sąlygomis, gali reikalauti atlyginti už šių priemonių padarinius, jeigu paaiškėja, kad sprendimas priimtas labai sunkiai pažeidžiant Tarybos taikytas materialines normas (pagal analogiją žr. Sprendimo Sison / Taryba, EU:T:2011:687, 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

59

Antra, dėl klausimo, ar Taryba turėjo diskreciją, pažymėtina, kad iš šio sprendimo 32–40 punktų matyti, jog nagrinėjami aktai neteisėti dėl to, kad Taryba neturi informacijos ar įrodymų, kurių teisiniu požiūriu užtektų siekiant įrodyti ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių pagrįstumą, ir todėl negali jų pateikti Bendrajam Teismui.

60

Tačiau kaip matyti iš šio sprendimo 32–36 punktuose nurodytos teismo praktikos, Tarybos pareiga įrodyti priimtų ribojamųjų priemonių pagrįstumą kildintina iš būtinybės gerbti pagrindines atitinkamų asmenų ir subjektų teises, pirmiausia jų teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, o tai reiškia, kad šiuo klausimu ji neturi diskrecijos.

61

Todėl nagrinėjamu atveju Taryba kaltinama pažeidusi pareigą, dėl kurios ji neturi diskrecijos.

62

Trečia, konstatuotina, kad taisyklė, pagal kurią Taryba įpareigojama pagrįsti priimamas ribojamąsias priemones, nesusijusi su itin sudėtinga situacija, be to, yra aiški ir tiksli, todėl ją taikyti ar aiškinti nesudėtinga.

63

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjama taisyklė įtvirtinta teismo praktikoje, nustatytoje dar iki 2011 m. gegužės 23 d. priimto pirmojo ginčijamo akto.

64

Dėl Iranui taikomų ribojamųjų priemonių, iš Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, EU:T:2009:401, 37 punkto matyti, kad sprendimo, kuriuo nustatytos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas toks vertinimas, patikrinimą. Remdamasis šia išvada, to paties sprendimo 107 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Taryba turi pareigą tuo atveju, jei kiltų ginčas, pateikti įrodymus ir informaciją, kuriais pagrįstas jos vertinimas, kad Sąjungos teismas galėtų juos patikrinti.

65

Tokia pati taisyklė įtvirtinta susijusios srities teismo praktikoje, t. y. dėl tariamos teroristinės veiklos taikytinų ribojamųjų priemonių. Pavyzdžiui, 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Organisation des Modjahedines du peuple d’Iran / Taryba (T‑228/02, Rink., EU:T:2006:384) 154 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad sprendimo, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės, teisėtumo teisminė kontrolė apima tiek jį pagrindžiančių faktų ir aplinkybių vertinimą, tiek įrodymų ir informacijos, kuriais pagrįstas šis vertinimas, patikrinimą.

66

Analogiškai, pagal 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba (T‑256/07, Rink., EU:T:2008:461) 138 punktą Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai atspindi visus esminius duomenis, į kuriuos reikėjo atsižvelgti vertinant situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

67

Galiausiai, 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimo People’s Mojahedin Organization of Iran / Taryba (T‑284/08, Rink., EU:T:2008:550) 54 ir 55 punktuose Bendrasis Teismas pakartojo šio sprendimo 66 punkte išdėstytą taisyklę. To paties sprendimo 56–79 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad remiantis Tarybos pateikta informacija nebuvo įmanoma patikrinti, ar ginčijamas sprendimas pagrįstas, ir iš to padarė išvadą, kad ieškinio pagrindai, kildintini iš įrodinėjimo pareigos ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo, pagrįsti.

68

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paprastai apdairi ir rūpestinga administracija, atsižvelgdama į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, pirmo ginčijamo akto priėmimo momentu galėjo suprasti, kad ji privalėjo surinkti informaciją ar įrodymus, pateisinančius ribojamųjų priemonių taikymą ieškovei, kad tuo atveju, jei kiltų ginčas, šią informaciją ar šiuos įrodymus pateikdama Sąjungos teismui galėtų įrodyti minėtų priemonių pagrįstumą.

69

Pasielgusi kitaip, Taryba pripažintina atsakinga už gana sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimą, kaip jis suprantamas šio sprendimo 50 punkte nurodytoje teismo praktikoje.

70

Dėl žalos realumo sąlygos pažymėtina, kad pagal teismo praktiką Sąjungos atsakomybė kyla tik tuomet, jeigu ieškovas iš tikrųjų patyrė realią ir neginčijamą žalą (1982 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismo sprendimų Birra Wührer ir kt. / Taryba ir Komisija, 256/80, 257/80, 265/80, 267/80 ir 5/81, Rink., EU:C:1984:341, 9 punktas ir De Franceschi / Taryba ir Komisija, 51/81, EU:C:1982:20, 9 punktas; 1996 m. sausio 16 d. Sprendimo Candiotte / Taryba, T‑108/94, Rink., EU:T:1996:5, 54 punktas). Ieškovas turi pateikti Sąjungos teismui tokios žalos buvimo ir jos dydžio įrodymų (1976 m. gegužės 21 d. Sprendimo Roquette Frères / Komisija, 26/74, Rink., EU:C:1976:69, 22–24 punktai ir 1996 m. sausio 9 d. Sprendimo Koelman / Komisija, T‑575/93, Rink., EU:T:1996:1, 97 punktas).

71

Kalbant apie sąlygą dėl priežastinio ryšio tarp nurodytų veiksmų ir patirtos žalos buvimo, pažymėtina, kad ši žala turi gana tiesiogiai išplaukti iš inkriminuojamų veiksmų, o jie privalo būti pagrindinė žalos priežastis, nors pareigos kompensuoti visas, net ir netiesiogines, žalingas neteisėtos situacijos pasekmes nėra (žr. 1979 m. spalio 4 d. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, Rink., EU:C:1979:223, 21 punktą ir 2006 m. gegužės 10 d. Sprendimo Galileo International Technology ir kt. / Komisija, T‑279/03, Rink., EU:T:2006:121, 130 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Ieškovas privalo pateikti priežastinio ryšio tarp inkriminuojamų veiksmų ir nurodytos žalos įrodymą (žr. 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Coldiretti ir kt. / Taryba ir Komisija, T‑149/96, Rink., EU:T:1998:228, 101 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

72

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, kurią ji patyrė pirmiausia uždarius tam tikras bankų sąskaitas ir Europos bankams sustabdžius jos eurais vykdomus mokėjimus, paskui nutrūkus jos prekybos santykiams su tiekėjais Europoje ir, galiausiai, dėl negalėjimo visiškai ar iš dalies įvykdyti keturių su savo klientais sudarytų sutarčių. Be to, ieškovė prašo priteisti 5 % metinių delspinigių, skaičiuojamų nuo 2013 m. sausio 1 d.

73

Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą ir dalies jos pateiktų įrodymų priimtinumą.

74

Atsižvelgęs į tai, kad šalių argumentai susiję, sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastinio ryšio buvimu, dėl nurodytų skirtingų rūšių žalos Bendrasis Teismas tikrins vienu metu.

75

Be to, pažymėtina, kad, pirma, atsižvelgiant į ieškovės 2014 m. sausio 31 d. pateiktame atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus esančius paaiškinimus, prašymas atlyginti jos tariamai patirtą neturtinę žalą taip pat pateiktas ir dėl jai taikomų ribojamųjų priemonių nustatymo pasekmių jos santykiams su tiekėjais ir klientais. Vadinasi, šis prašymas (tam tikra jo dalis) sutampa su prašymu atlyginti turtinę žalą.

76

Antra, teigiama, kad iš keturių šio sprendimo72 punkte nurodytų sutarčių sutartis dėl Derbendikhan (Irakas) elektrinės atkūrimo negalėjo būti įvykdyta dėl tarpininko Europos banko blokuoto mokėjimo, o kitoms trims sutartims turėjo įtakos nutrūkę ieškovės prekybos santykiai su Europos tiekėjais.

77

Šiomis aplinkybėmis, siekiant tiksliai atriboti įvairius ieškovės prašymus, reikia išnagrinėti, pirma, neturtinę žalą, kurią ji teigia patyrusi, neatsižvelgiant į ribojamųjų priemonių materialinį poveikį jos santykiams su tiekėjais ir klientais. Antra, Bendrasis Teismas svarstys turtinę žalą, kurią ji tvirtina patyrusi pirmiausia uždarius tam tikras bankų sąskaitas ir Europos bankams sustabdžius jos eurais vykdomus mokėjimus, įskaitant ir su sutartimi dėl Derbendikhan elektrinės atkūrimo susijusią žalą. Trečia, reikia įvertinti turtinę žalą, kuri, kaip teigiama, atsirado ieškovės Europos tiekėjams nutraukus prekybos santykius, įskaitant ir pagal kitas tris šio sprendimo 72 punkte nurodytas sutartis. Galiausiai, ketvirta, Bendrasis Teismas nagrinės prašymą priteisti delspinigius.

78

Ieškovė tvirtina, kad, jai nustačius ribojamąsias priemones ir palikus jas galioti, padaryta žala jos asmeninėms teisėms ir, be kita ko, jos reputacijai. 2014 m. sausio 31 d. pateiktame atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus ji nurodo, kad jai padaryta 1500000 eurų žala, o vėliau, 2014 m. vasario 20 d., pateiktose pastabose ji nurodė 2000000 eurų sumą.

79

Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą. Pirma, ji nurodo, kad iš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Uj / Vengrija (Nr. 23954/10, 2011 m. liepos 19 d.) matyti, kad ieškovė turi tik ribotą teisę į reputacijos apsaugą. Antra, bet kuriuo atveju kėsinimasis į ieškovės reputaciją, net jei jis ir būtų įrodytas, būtų ne jai nustatytų ribojamųjų priemonių pasekmė, o paskelbimo apie jas pasekmė. Tačiau paskelbti apie nustatytas ribojamąsias priemones yra teisės aktų Tarybai nustatyta pareiga, todėl ji negali būti aiškinama kaip daranti žalą.

80

Šiuo klausimu pažymėtina, kad jeigu subjektui dėl to, jog jis tariamai prisidėjo prie branduolinių ginklų platinimo, nustatomos ribojamosios priemonės, jis viešai siejamas su elgesiu, kuris pripažįstamas grėsme tarptautinei taikai ir saugumui, už tai jis smerkiamas, juo nebepasitikima, tai paveikia jo reputaciją ir todėl jam padaroma neturtinė žala.

81

Šiomis aplinkybėmis Komisija klaidingai remiasi šio sprendimo 79 punkte minėtu Sprendimu Uj / Vengrija, susijusiu su žurnalisto nuomonės apie komercinės bendrovės gaminių kokybę paskelbimu.

82

Pirma, iš tikrųjų dėl ribojamųjų priemonių, kaip antai nagrinėjamų šioje byloje, atsiradęs pasmerkimas ir nepasitikėjimas susiję ne su atitinkamo subjekto ekonominiais ir komerciniais pajėgumais, o su jo valia dalyvauti veikloje, kuri tarptautinės bendruomenės pripažįstama draustina. Todėl atitinkamam subjektui kyla pasekmių, kurios susijusios ne vien su jo įprastais komerciniais interesais.

83

Antra, pasikėsinimas į atitinkamo subjekto reputaciją yra rimtesnis, jei jis atsiranda ne pareiškus asmeninę nuomonę, o Sąjungos institucijai priėmus oficialią poziciją, kuri paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kuri sukelia privalomų teisinių pasekmių.

84

Be to, ieškovei nustatytų ribojamųjų priemonių paskelbimas Oficialiajame leidinyje yra vienas iš jų priėmimo proceso etapų, turint omenyje, kad tai lemia jų įsigaliojimą tretiesiems asmenims. Šiomis aplinkybėmis, priešingai, nei tvirtina Taryba, šių priemonių paskelbimas Oficialiajame leidinyje nėra aplinkybė, galinti nutraukti priežastinį ryšį tarp nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo ir palikimo galioti ir pakenkimo ieškovės reputacijai.

85

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad neteisėtai nustačius ieškovei taikytinas ribojamąsias priemones ir jas palikus galioti jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri skiriasi nuo turtinės žalos, atsiradusios dėl poveikio prekybos santykiams. Todėl reikia pripažinti, kad ji turi teisę į šios žalos atlyginimą.

86

Dėl atlygintinos žalos dydžio pirmiausia pažymėtina, kad ginčijamų aktų panaikinimas gali būti ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdas, nes šiame sprendime pripažįstama, kad jos siejimas su branduolinių ginklų platinimu yra nepagrįstas ir todėl neteisėtas (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija, C‑239/12 P, Rink., EU:C:2013:331, 72 punktą).

87

Tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis panaikinus ieškovės įtraukimą galima sumažinti priteisto atlyginimo dydį, tačiau negalima to pripažinti visišku patirtos žalos atlyginimu.

88

Iš tikrųjų, iš bylos dokumentų matyti, kad dėl tvirtinimo, kad ieškovė dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, pasikeitė trečiųjų subjektų, kurių dauguma veikia ne Sąjungos teritorijoje, elgesys su ieškove. Tačiau šios beveik trejus metus jaučiamos pasekmės, dėl kurių ieškovė patyrė neturtinę žalą, negali būti visiškai panaikintos a posteriori konstatavus, kad ginčijami aktai neteisėti, nes subjektui nustačius ribojamąsias priemones paprastai pritraukiama daugiau dėmesio ir kyla daugiau reakcijų, be kita ko, už Sąjungos ribų, nei vėliau jas panaikinus.

89

Be to, pažymėtina, pirma, kad Tarybos ieškovę kaltinantis teiginys yra itin rimtas, nes dėl to ji susiejama su Irano branduolinių ginklų platinimu, t. y. veikla, kuri, Tarybos nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

90

Dar daugiau, kaip matyti iš šio sprendimo 32–38 punktų, Tarybos teiginys, kuriuo kaltinama ieškovė, nepagrįstas nė menkiausia informacija ar atitinkamu įrodymu.

91

Galiausiai, nors ieškovės pavadinimo įtraukimą, apie kurį paskelbta Oficialiajame leidinyje, Taryba galėjo bet kuriuo momentu panaikinti, ji, nepaisydama ieškovės protestų, jį beveik trejus metus paliko įtrauktą į sąrašą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad bylos dokumentuose nėra informacijos apie tai, kad Taryba savo iniciatyva ar dėl ieškovės protestų būtų patikrinusi šio teiginio pagrįstumą, siekdama apriboti dėl to ieškovei atsiradusias žalingas pasekmes.

92

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas, vertindamas patirtą žalą ex aequo et bono, mano, jog 50000 EUR suma yra tinkama kompensacija ieškovei.

93

Pirmiausia ieškovė tvirtina, kad nustačius jai taikytinas ribojamąsias priemones, Emirate National Bank of Dubai uždarė visas jos sąskaitas, kurios buvo naudojamos mokėjimams, susijusiems su tarptautiniais projektais. Be to, ji teigia, kad Europos bankai blokavo visus eurais atliekamus mokėjimų pavedimus, kuriuose ji buvo nurodyta kaip mokėtoja arba gavėja. Dėl to jai buvo padaryta kelių dešimčių milijonų eurų dydžio žala.

94

Antra, ieškovė tvirtina, kad, konkrečiai dėl to, kad negalėjo būti atliktas Pasaulio banko mokėjimas, ji negalėjo įvykdyti sutarties dėl Derbendikhan elektrinės atkūrimo. Todėl, jos teigimu, jai buvo padaryta mažiausia 30 % šios sutarties vertės žala, t. y. 1508526,60 euro, kuri apėmė atliktus parengiamuosius darbus (10 % vertės) ir pelno maržą (20 % vertės).

95

Dėl pirmojo kaltinimo ieškovė dubliko A.20 priede pateikė laišką, kuriuo Emirate National Bank of Dubai ją informavo apie jos sąskaitų uždarymą.

96

Nors šiame laiške tiesiogiai nenurodoma apie ieškovei taikomas ribojamąsias priemones, nuoroda į „vidinius patikrinimus ir politiką“ ir „tam tikrų sąskaitų restruktūrizavimą“, nesant kito tikėtino paaiškinimo, reiškia, kad sąskaitų uždarymas yra neseniai priimtų tokių priemonių pasekmė. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina tai, kad, jei priėmus ieškovei taikytinas ribojamąsias priemones Emirate National Bank of Dubai toliau jai teiktų finansines paslaugas, prireikus ši aplinkybė galėtų pateisinti šiam bankui taikytinų tokių pačių ribojamųjų priemonių priėmimą.

97

Pažymėtina, kad, pirma, iš Emirate National Bank of Dubai laiško matyti, kad jis ne įšaldė ieškovės lėšas nagrinėjamose sąskaitose, o jas grąžino ieškovei.

98

Antra, ieškovė nenurodo jokios informacijos, kuri galėtų patvirtinti, kad ji kitame banke nebegali gauti paslaugų, kurias anksčiau teikė Emirate National Bank of Dubai, ir ten nukreipti savo mokėjimų ir įplaukų.

99

Išskyrus atvejį dėl Derbendikhan elektrinės atnaujinimo projekto, kuris bus nagrinėjamas šio sprendimo 102–107 punktuose, ieškovė nepateikė konkrečios informacijos, kuria būtų siekiama įrodyti, kad jos sąskaitų uždarymas arba mokėjimų nevykdymas paveikė jos santykius su prekybos partneriais ar kitais asmenimis ar subjektais ir taip jai padarė žalos.

100

Ketvirta, ieškovė nepateikė informacijos, įrodančios tariamai patirtos žalos dydį.

101

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti pirmąjį kaltinimą, susijusį su Emirate National Bank of Dubai atliktu ieškovės sąskaitų uždarymu ir, apskritai, su Europos bankų mokėjimų sustabdymu, kaip nepagrįstą.

102

Dėl ieškovės antrojo kaltinimo pažymėtina, kad iš dubliko A.26–A.29 prieduose pateiktų laiškų matyti, kad ieškovės ir Irako Kurdistano valdžios institucijų pasirašyta sutartis dėl Derbendikhan elektrinės atkūrimo buvo pastarųjų valdžios institucijų nutraukta todėl, kad ieškovė negalėjo gauti Pasaulio banko išmokų, nes jos buvo užblokuotas tarpininko Europos banko.

103

Pirma, nei dubliko prieduose pateikti laiškai, nei kiti įrodymai tiesiogiai neįrodo, kad sąskaitos užblokuotos priėmus ieškovei taikytinas ribojamąsias priemones.

104

Antra, net jei ieškovė, kuri šiuo tikslu nurodo, kad sąskaitos užblokuotos praėjus nedaug laiko po ieškovei taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimo ir jas blokavo Europos bankas, teisiškai įrodytų priežastinį ryšį, konstatuotina, kad neįrodytas fakto realumas ir jos nurodytas žalos dydis.

105

Iš tikrųjų, ieškovė reikalauja atlyginti žalą, atitinkančią 10 % nagrinėjamos sutarties vertės už atliktus parengiamuosius darbus ir 20 % tos pačios sutarties vertės, kaip atitinkamame pramonės sektoriuje taikomą „minimalią įprastinę pelno maržą“.

106

Tačiau ieškovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Pavyzdžiui, ieškovė nepateikė nei savo iki sutarties sudarymo dėl šio projekto pateikto pasiūlymo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti konkrečią numatytą pelno maržą, nei tikslių savo pačios ar pramonės sektoriaus, kuriame ji veikia, bendro pelningumo koeficiento skaičių. Bendrajam Teismui ji nepateikė nei Derbendikhan elektrinės atkūrimo projekto išlaidų sąrašų, nei kitos informacijos, galinčios įrodyti jų buvimą ir dydį.

107

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės kaltinimą dėl Derbendikhan elektrinės atkūrimo projekto kaip nepagrįstą.

108

Ieškovė tvirtina, kad tiek Siemens AG, tiek kiti Europos tiekėjai nutraukė savo prekybos santykius su ja. Jos teigimu, Siemens buvo pagrindinis partneris, tiekęs jai didžiąją dalį mašinų ir detalių, kurias ji įtraukdavo į savo pasiūlymus, todėl buvo blokuoti dabartiniai ir būsimieji jos projektai.

109

Dėl priežastinio ryšio buvimo pažymėtina, kad Sąjungoje esančių subjektų prekybos santykių nutraukimas yra neišvengiama ribojamųjų priemonių patvirtinimo pasekmė. Šią aplinkybę nagrinėjamu atveju patvirtina dubliko A.21 priede pateiktas Siemens laiškas, iš kurio aiškiai matyti, kad prekybos santykių tarp Siemens ir ieškovės nutrūkimas yra tiesioginė jai taikomų ribojamųjų priemonių priėmimo pasekmė.

110

Dėl žalos buvimo pažymėtina, kad santykių su svarbiais tiekėjais nutrūkimas, žinoma, sutrikdo bendrovės veiklą. Tačiau atsisakymas tiekti prekes savaime nėra žala. Iš tikrųjų, ji atsiranda tik jei toks atsisakymas paveikia bendrovės ekonominius rezultatus. Pavyzdžiui, taip yra tuo atveju, jeigu bendrovė priversta tas pačias prekes įsigyti ne tokiomis palankiomis sąlygomis iš kitų tiekėjų arba jeigu, atsisakius tiekti prekes, vėluojama vykdyti su klientais sudarytas sutartis, dėl to bendrovei taikomos piniginės sankcijos. Tas pats pasakytina apie atvejį, kai negalima surasti kito tiekėjo ir sudarytos sutartys gali būti nutrauktos, o nagrinėjamai bendrovei gali būti užkirstas kelias dalyvauti vykstančiuose konkursuose.

111

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo tris konkrečias sutartis, kurioms komercinių santykių su Europos tiekėjais nutrūkimas turėjo įtakos. Taip pat ji pateikia kitos informacijos, kuria siekia įrodyti, kad patyrė tokią žalą.

112

Ieškovė tvirtina, kad dėl Siemens atsisakymo išsiųsti tam tikrą įrangą ji negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų Mobarakeh Steel Company, todėl ši nutraukė nagrinėjamą sutartį ir užkirto kelią ieškovei dalyvauti jos skelbiamuose konkursuose ateityje. Dėl to ji patyrė bent 2000000 eurų žalą.

113

Šiuo klausimu iš dubliko A.24 priede pateikto Mobarakeh Steel Company laiško matyti, kad ši iš tiesų nutraukė su ieškove sudarytą sutartį dėl elektros įrenginių įruošimo, užsitikrino teisę pasinaudoti ieškovės suteiktomis banko garantijomis ir užkirto jai kelią dalyvauti konkursuose ateityje.

114

Nors taip ir yra, pagal pirmąją nagrinėjamo laiško dalį sutartyje numatytas penkiolikos mėnesių, skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 15 d., įvykdymo terminas, t. y. galutinis įvykdymo terminas buvo 2010 m. lapkričio 15 d. Todėl darant prielaidą, kad ieškovė laikėsi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, jai taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimas 2011 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po minėtos datos, nebūtų galėjęs turėti įtakos su Mobarakeh Steel Company sudarytos sutarties vykdymui.

115

Šią išvadą patvirtina ir nagrinėjamo laiško penktoji pastraipa, kurioje Mobarakeh Steel Company tiesiogiai nurodo ieškovės vėlavimą kaip vieną iš dviejų nagrinėjamos sutarties nutraukimo priežasčių.

116

Todėl darytina išvada, kad ieškovei taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimas nebuvo lemiama ir tiesioginė sutarties su Mobarakeh Steel Company nutrūkimo priežastis, o tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp elgesio, kuriuo kaltinama, ir nurodytos žalos.

117

Šiomis aplinkybėmis kaltinimas dėl sudarytos su Mobarakeh Steel Company sutarties atmestinas.

118

Ieškovė nurodo, kad dėl Europos tiekėjų visų santykių su ja nutraukimo ji negalėjo patiekti Eufrato užtvankos, esančios Sirijoje, elektros įrangai modernizuoti reikalingos svarbiausios įrangos, reikmenų ir medžiagų. Ji teigia dėl to patyrusi bent 30 % nagrinėjamos sutarties, kurios įsipareigojimų vykdymas turėjo būti perduotas subrangovams, vertės dydžio žalą, t. y. 1425000 eurų, už atliktus parengiamuosius darbus ir pelno maržą.

119

Iš dubliko A.31 ir A.32 prieduose pateiktų Sirijos drėkinimo ministerijos laiškų ieškovei matyti, kad nagrinėjamų darbų pradžia ir kalendorius buvo atidėti vėlesniam laikui, o ieškovei buvo leista pasinaudoti „kitų subrangovų“ paslaugomis.

120

Todėl, pirma, nagrinėjami laiškai neįrodo, kad, kaip tvirtina ieškovė, projekto vėlavimo ir naudojimosi „kitų subrangovų“ paslaugomis priežastis yra jai taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimas.

121

Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš tiesų ieškovė dubliko A.33 priede pateikė savo nagrinėjamo projekto pasiūlyme nurodytų mašinų ir detalių sąrašą. Nors šiame sąraše nurodytos Europos gamintojų prekės, nepateikta informacijos, įrodančios, kad šios prekės negalėjo būti pateiktos dėl to, kad buvo priimtos ribojamosios priemonės.

122

Antra, ieškovė teigia patyrusi bent 30 % nagrinėjamos sutarties dalies, kurios įsipareigojimų vykdymas turėjo būti perduotas subrangovams, vertės žalą, tačiau ji nepateikė tokios žalos įrodymų.

123

Iš tikrųjų, sutarties dalies, kuri buvo perduota subrangovams, vertė nurodyta tik ieškovės A.5 priede pateiktoje lentelėje. Tačiau šią lentelę sudarė pati ieškovė. Beje, joje tik nurodyta bendra tariamai subrangovams perduotos vykdyti sutarties suma, nedetalizuojant atskiros įrangos ir jos vertės.

124

Be to, Bendrojo Teismo bylos dokumentuose nėra informacijos, leidžiančios nustatyti ieškovės pelno maržą ir dėl atitinkamo projekto patirtų išlaidų dydžio. Pavyzdžiui, ieškovė nepateikė savo iki sutarties sudarymo pateikto pasiūlymo sutarties priedo, kuriame būtų nurodytos kainos, išlaidų sąrašas ar kita informacija, kuri galėtų pagrįsti jos teiginius dėl patirtos žalos dydžio.

125

Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ieškovės kaltinimą dėl Sirijos Eufrato užtvankos elektros įrangos modernizavimo projekto kaip nepagrįstą.

126

Ieškovė teigia, kad jos Europos tiekėjams nutraukus prekybos santykius ji negalėjo patiekti elektros pastočių Kundūze ir Baglane statyboms reikalingų dalies mašinų ir įrangos. Ji tvirtina dėl to patyrusi bent 10 % projekto dalies, kuri turėjo būti perduota rangovams, vertės žalą, t. y. 729210,80 euro.

127

Kad įrodytų savo teiginį, ieškovė dubliko A.34 priede pateikė nagrinėjamą sutartį, kurios priede išvardijamos siūlomos mašinos ir detalės, iš kurių tam tikros nurodytos kaip Europos gamintojų prekės.

128

2014 m. sausio 31 d. atsakyme į Bendrojo Teismo klausimus ieškovė, be kita ko, patikslino, kad dubliko A.21 priede pateiktas Siemens laiškas dėl užsakymo Nr. PO6000/CO/3060 susijęs su įranga, skirta elektros pastočių Kundūze ir Baglane statybai, ir su tam tikrais Irane vykdomais projektais.

129

Tačiau, pirma, Bendrojo Teismo bylos dokumentuose nepateikta informacijos, kaip antai laiškų, išsiųstų susirašinėjant su Afganistano valdžios institucijomis, kuria būtų siekiama įrodyti, kad dėl priimtų ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių teko pakeisti nagrinėjamos sutarties sąlygas, be kita ko, perleidžiant dalį įsipareigojimų subrangovams.

130

Antra, kadangi nebuvo šiuo klausimu pateikta paaiškinimų, neįrodyta, kad, Siemens panaikinus užsakymą Nr. P06000/CO/3060, ieškovė nebegalėjo įvykdyti nagrinėjamos sutarties naudodamasi subrangovais.

131

Trečia, ieškovė nepatikslino, ar tariamai patirtą žalą sudarė negautos pajamos, dėl atitinkamo projekto patirtos išlaidos ar kokia kita žala. Ji nepateikė ir jokios informacijos, kuri leistų nustatyti rangovams perleistos nagrinėjamos sutarties įsipareigojimų dalies sumą ir tai, kad patirta žala buvo lygi 10 % šios sumos.

132

Šiomis aplinkybėmis ieškovės kaltinimas, susijęs su elektros pastočių Kundūze ir Baglane statybomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

133

Ieškinio A.5 priede ieškovė pateikė lentelę, kurios A dalyje nurodyti užsienio projektai, kurie buvo paveikti ribojamųjų priemonių, B dalyje – užsienio konkursai, kuriuos ji pralaimėjo dėl ribojamųjų priemonių priėmimo, ir C dalyje – įrenginių, kuriuos ji pirko arba ruošėsi pirkti iš Europos tiekėjų ir kurie dėl tos pačios priežasties negalėjo būti jai patiekti.

134

Šiuo klausimu pirmiausia reikia nurodyti, kad nagrinėjamos lentelės A dalies 1–3 numeriais pažymėti projektai susiję su kaltinimais, išnagrinėtais atitinkamai šio sprendimo 102–107 ir 118–132 punktuose.

135

Dėl nagrinėjamos lentelės A dalies projekto Nr. 4 ir šios lentelės B dalyje nurodytų keturių konkursų, pažymėtina, kad juos nurodė pati ieškovė, jų nepatvirtina kita informacija ir dėl jų nėra jokios nuorodos, galinčios įrodyti, kad tariamai ieškovės patirta žala iš tikrųjų atsirado Europos tiekėjams nutraukus prekybos santykius.

136

Kalbant apie nagrinėjamos lentelės C dalį, paminėtina, kad šio sprendimo 110 punkte jau buvo nurodyta, kad žala dėl atsisakymo tiekti prekes atsiranda tik jei ji atsispindi atitinkamos bendrovės ekonominiuose rezultatuose. Tačiau ieškovė tik nurodo bendrą, kaip teigiama, susijusių prekių vertę ir jų išsamiau neapibūdina ir nepatikslina konkrečių atsisakymo tiekti atitinkamas prekes padarinių.

137

Dėl šių priežasčių ieškinio A.5 priedas nėra pakankamas įrodymas, kad priėmus ieškovei taikytinas ribojamąsias priemones ji patyrė žalą.

138

Antra, ieškinio A.7 priede ieškovė pateikė užsienio tiekėjų sąrašą, kuriame yra daug Europos tiekėjų. Tačiau, kaip ir ieškinio A.5 priede pateiktos lentelės C dalyje, šiame sąraše nėra informacijos apie nagrinėjamoms bendrovėms faktiškai pateiktus užsakymus, kurie negalėjo būti įvykdyti, ir nepatikslinami konkretūs atsisakymo tiekti prekes padariniai, todėl nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovė patyrė žalą.

139

Be to, ieškinio A.7 priedas neįrodo bendresnio ieškovės teiginio, kad dabartiniai ir būsimieji jos projektai sustabdyti, nes šių užsienio tiekėjų sąraše nėra informacijos, leidžiančios nustatyti, kokią dalį įrenginių ieškovė įsigijo iš Europos tiekėjų, ar tai, kad nagrinėjami įrenginiai negali būti pakeisti ne Europos tiekėjų įrenginiais.

140

Trečia, dubliko A.21 priede pateiktame Siemens laiške nurodyta, kad ieškovės užsakymas Nr. P06000/CO/3060 negalėjo būti įvykdytas dėl jai taikomų ribojamųjų priemonių priėmimo.

141

Kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 128 punkte, pagal ieškovės pateiktą informaciją nagrinėjamas užsakymas susijęs su įranga, skirta elektros pastočių Kundūze ir Baglane statybai, ir su tam tikrais Irane vykdomais projektais.

142

Dėl projekto, susijusio su elektros pastočių Kundūze ir Baglane statyba, pakanka nuorodos į šio sprendimo 126–132 punktus.

143

Dėl ieškovės nurodytų Siemens laiške minimų Irane vykdomų projektų, nenagrinėtų šio sprendimo 126–132 punktuose, pažymėtina, kad šis laiškas savaime nėra pakankamas įrodymas, kad ieškovė patyrė žalą. Iš tikrųjų, kad tai būtų įrodyta, reikėjo pateikti bent informaciją, apibūdinančią nagrinėjamus projektus ir jų sąlygas, ir nurodyti, kokį poveikį jų vykdymui turėjo užsakymas Nr. P06000/CO/3060.

144

Ketvirta, ieškovė 2014 m. vasario 20 d. pastabų priede pateikė 2010–2011, 2011–2012 ir 2012–2013 mokestinių metų apskaitos ištraukas ir apibendrinamąją lentelę. Jos teigimu, šie dokumentai įrodo gerokai sumažėjusią jos apyvartą ir kartu dėl jai taikomų ribojamųjų priemonių priėmimo ir jų palikimo galioti jos tariamai patirtą žalą.

145

Šiuo klausimu konstatuotina, kad, nors aptariamos ieškovės apskaitos ištraukos ir apibendrinamoji lentelė iš tikrųjų patvirtina gerokai sumažėjusią jos apyvartą, jos neįrodo tokios raidos priežasčių. Todėl neįmanoma nustatyti, ar (prireikus – kiek) ši apyvarta sumažėjo ne tiek dėl kitų veiksnių, kaip antai bendrų ekonomikos sąlygų raidos, kiek dėl patvirtintų ir paliktų galioti ieškovei taikytinų ribojamųjų priemonių.

146

Tuo labiau kad, kaip matyti iš aptariamos apibendrinamosios lentelės, didžioji dalis atitinkamai absoliučiais dydžiais skaičiuojamos sumažėjusios apyvartos susijusi su Irane vykdomais projektais. Išskyrus dubliko A.21 priede pateiktą Siemens laišką, šiuo klausimu nagrinėtą šio sprendimo 143 punkte, kiti ieškovės pateikti specifiniai įrodymai susiję su užsienyje vykdomais projektais. Taigi pastarieji įrodymai negali tinkamai papildyti kitų prie ieškovės 2014 m. vasario 20 d. pastabų pridėtų dokumentų, kad jais remiantis būtų galima padaryti pakankamai tvirtas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp ieškovei taikytinų ribojamųjų priemonių ir sumažėjusios jos apyvartos buvimo ir jo pobūdžio.

147

Net jei ir būtų galima pakankamai užtikrintai nustatyti tokį priežastinį ryšį vien remiantis tuo, kad priimtos atitinkamos ribojamosios priemonės, kuriomis pagal apibrėžimą siekiama apriboti ieškovės ekonominę veiklą, ieškovė nepateikė informacijos, kuri leistų įvertinti patirtos žalos mastą. Iš tikrųjų ieškovė nepateikė informacijos, kuri leistų įvertinti dėl taikytų ribojamųjų priemonių sumažėjusios jos apyvartos dalies ir nustatyti dėl šio sumažėjimo faktiškai patirtos žalos dydį. Ši informacija nagrinėjamu atveju juo labiau reikalinga dėl to, kad pagal pateiktus dokumentus ieškovės pelnui minėtos priemonės nepadarė tokios pačios įtakos kaip jos apyvartai.

148

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ieškovės kaltinimą, susijusį su Europos tiekėjų prekybos santykių su ja nutraukimu, nesant reikalo nagrinėti klausimą dėl ieškovės 2014 m. vasario 20 d. pastabų priede pateiktos informacijos priimtinumo, kurį Taryba ginčija.

149

Galiausiai, reikia priteisti ieškovei 50000 eurų atlyginimą už patirtą neturtinę žalą ir atmesti jos prašymą atlyginti turtinę žalą.

150

Dėl ieškovės prašymo priteisti delspinigius pažymėtina, kad apskaičiuojant atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į ieškovės iki šio sprendimo paskelbimo dienos patirtą neturtinę žalą. Šiomis aplinkybėmis nereikia priteisti už laikotarpį iki šios dienos apskaičiuotų delspinigių.

151

Pagal Teisingumo Teismo praktiką žalos atlyginimas turi apimti palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti žalą, paskelbimo dienos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, EU:C:1979:223, 25 punktą ir 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo Mulder ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑104/89 ir C‑37/90, Rink., EU:C:2000:38, 35 punktą; 2008 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Agraz ir kt. / Komisija, T‑285/03, EU:T:2008:526, 55 punktą). Pagal teismo praktiką taikytina delspinigių norma apskaičiuojama pagal atitinkamu laikotarpiu Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą normą, pridėjus du procentinius punktus (2005 m. liepos 13 d. sprendimų Camar / Taryba ir Komisija, T‑260/97, Rink., EU:T:2005:283, 46 punktas ir Agraz ir kt. / Komisija, EU:T:2008:526, 55 punktas).

152

Šiomis sąlygomis reikia pasakyti, kad Taryba turi sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo šio sprendimo paskelbimo iki visiško minėtos žalos atlyginimo, jų norma apskaičiuojama pagal atitinkamu laikotarpiu Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą normą, pridėjus du procentinius punktus.

153

Reikia priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindinėje procedūroje ir patirtų procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių klausimas nebuvo išspręstas 2011 m. rugsėjo 28 d. Nutartyje Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11 R, EU:T:2011:545).

154

Šiuo klausimu pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

155

Nagrinėjamu atveju atmesti Tarybos reikalavimai dėl prašymo panaikinti ieškovės pavadinimo įtraukimą ir dalis reikalavimų dėl prašymo atlyginti žalą ir didžioji dalis ieškovės reikalavimų dėl pastarojo prašymo. Šiomis aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę patirtų ieškovės, o ieškovė padengia kitą pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1. Dėl prašymo panaikinti ieškovės pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus

2. Dėl prašymo panaikinti su ieškove „susijusių bendrovių“ įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus

3. Dėl prašymo atlyginti žalą

Dėl elgesio, kuriuo kaltinama Taryba, neteisėtumo

Dėl žalos realumo ir priežastinio ryšio

Dėl neturtinės žalos

Dėl turtinės žalos, susijusios su tam tikrų ieškovės banko sąskaitų uždarymu ir Europos bankų eurais vykdytų mokėjimų sustabdymo

Dėl turtinės žalos, susijusios su Europos tiekėjų prekybos santykių su ieškove nutraukimu

– Dėl sutarties su Mobarakeh Steel Company

– Dėl sutarties, sudarytos siekiant modernizuoti Eufrato užtvankos, esančios Sirijoje, elektros įrangą

– Dėl sutarties, susijusios su elektros pastočių Kundūze ir Baglane (Afganistanas) statybomis

– Dėl kitos ieškovės pateiktos informacijos

Dėl delspinigių

Dėl bylinėjimosi išlaidų