1

Pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) 46 straipsnį Bendrijos prekių ženklai registruojami dešimčiai metų nuo paraiškos padavimo dienos. Vadovaujantis to paties reglamento 47 straipsniu, registracijos galiojimas toliau gali būti pratęstas kitiems dešimties metų laikotarpiams.

2

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 1–3 dalis:

„1.   Prekių ženklo savininko arba bet kurio jo įgalioto asmens prašymu Bendrijos prekių ženklo registracija pratęsiama, jeigu už tai sumokami mokesčiai.

2.   Tarnyba iš anksto, likus pakankamai laiko, Bendrijos prekių ženklo savininkui ir bet kuriam turinčiam registruotas teises į jį asmeniui praneša apie registracijos galiojimo pabaigą. Tarnybai netenka atsakomybė už tokios informacijos nepateikimą.

3.   Prašymas pratęsti galiojimo laiką turi būti paduotas per šešių mėnesių laikotarpį, kuris pasibaigia paskutinę to mėnesio, kurį nutrūksta apsaugos galiojimas, dieną. <…>“

3

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio „Restitutio in integrum“ 1 dalį:

„Pareiškėjo Bendrijos prekių ženklui ar savininko arba kitos Tarnybos nagrinėjimo šalies, kuri, nors ir, atsižvelgdama į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių, neįstengė laikytis Tarnybos nustatytų terminų ir kuri padavė dėl to prašymą, teisės atkuriamos, jeigu dėl minimo termino nesilaikymo atsirado tiesioginių šio reglamento nuostatų sąlygojamų padarinių, susijusių su kokių nors teisių į atlyginimą ar atlyginimo praradimu.“

4

Pagal 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189; toliau – įgyvendinimo reglamentas), 29 taisyklę „Pranešimas apie galiojimo termino pabaigą“:

„Bent šešis mėnesius prieš registracijos galiojimo termino pabaigą Tarnyba Bendrijos prekės ženklo savininkui ir kiekvienam asmeniui, turinčiam registruotą teisę, taip pat licenciją Bendrijos prekės ženklui, praneša, kad registracijos galiojimo terminas eina į pabaigą. Tokio pranešimo nepateikimas neturi poveikio registracijos galiojimo termino pabaigai.“

5

Pagal įgyvendinimo reglamento 30 taisyklės 5 dalį, jei iki Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos nepateikiamas joks prašymas pratęsti registracijos galiojimą arba toks prašymas pateikiamas praėjus šiam terminui, Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) nustato, kad registracijos galiojimas baigėsi, ir apie tai praneša Bendrijos prekių ženklo savininkui.

6

Pagal įgyvendinimo reglamento 67 taisyklės „Pranešimas atstovams“ 1 dalį:

„Jei yra paskirtas atstovas <...> pranešimai adresuojami tam paskirtam <...> atstovui.“

7

Ieškovė Brainlab AG – dabartinė žodinio Bendrijos prekių ženklo „BrainLAB“, kurio registracijos paraiška pateikta 1999 m. rugpjūčio 26 d. ir kuris įregistruotas 2000 m. gruodžio 4 d. numeriu 1290113, savininkė. Atliekant šią registraciją savininkei atstovauti VRDT buvo paskirta advokatų ir patarėjų patentų klausimais kontora pagal įgyvendinimo reglamento 67 straipsnio 1 dalį (toliau – paskirti atstovai).

8

2008 m. gruodžio 2 d. laišku paskirti atstovai paprašė VRDT į savo duomenų bazėje įrašyti pasikeitusį ieškovės adresą. 2009 m. vasario 18 d. pranešimu VRDT paskirtiems atstovams patvirtino šio pasikeitusio adreso registraciją.

9

Tuo metu, 2009 m. vasario 2 d., VRDT tiesiogiai ieškovei, o ne jos paskirtiems atstovams, per klaidą senuoju adresu išsiuntė pranešimą pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalį ir įgyvendinimo reglamento 29 taisyklę, kuriuo pranešė apie besibaigiantį nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą (toliau – pranešimas dėl priminimo). Šiame pranešime visų pirma buvo nurodyta, kad prašymas dėl registracijos galiojimo pratęsimo turėjo būti pateiktas ir mokesčiai už registracijos galiojimo pratęsimą sumokėti iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. arba, sumokėjus papildomą mokestį – per papildomą terminą, sueinantį 2010 m. kovo 1 d.

10

Šalys neginčija, kad, nepaisant klaidingai nurodyto adreso, ieškovė gavo pranešimą dėl priminimo po kelių dienų nuo išsiuntimo, nes naudojosi pašto teikiama laiškų persiuntimo paslauga.

11

Tačiau remiantis bylos medžiaga, konkrečiai kalbant, ieškovės darbuotojo M. W., kuriam pavesta rūpintis nagrinėjamu prekių ženklu, pareiškimu, padarytu prisiekus, negalima nustatyti, kad jis perdavė minėtą pranešimą dėl priminimo paskirtiems atstovams. Šie teigia, kad taip nebuvo. Be to, atsakyme į ieškinį VRDT pabrėžia, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių šį perdavimą. Be to, pranešimas dėl priminimo vėliau buvo surastas ieškovės patalpose tarp dokumentų, apimančių susirašinėjimą su paskirtais atstovais dėl nagrinėjamo prekių ženklo.

12

Bet kuriuo atveju VRDT per nurodytą terminą negavo jokio naujo prašymo pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą, todėl ji išsiuntė pranešimą pagal įgyvendinimo reglamento 30 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, jog minėto prekių ženklo registracijos galiojimas baigėsi 2010 m. kovo 2 d.2010 m. kovo 23 d. šis pranešimas taip pat buvo tiesiogiai išsiųstas ieškovei, tačiau nauju adresu.

13

2010 m. balandžio 1 d. paskirti atstovai pranešė VRDT apie tai, jog sužinojo, kad nuoroda apie jų paskyrimą ieškovės atstovais per klaidą buvo išbraukta iš VRDT duomenų bazės, nors jie nepateikė tokio prašymo. Jie pateikė naują prašymą paskirti ieškovės atstovais, ir tai VRDT patvirtino tos pačios dienos pranešimu.

14

2010 m. gegužės 19 d. paskirti atstovai ieškovės vardu ir sąskaita pateikė VRDT prašymą pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą ir restitutio in integrum prašymą pagal Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnį tiek, kiek tai susiję su prašymo pratęsti registracijos galiojimo terminą pateikimo terminu ir mokesčio už registracijos galiojimo pratęsimą mokėjimu.

15

2010 m. liepos 29 d. sprendimu VRDT prekių ženklų administravimo ir teisės skyrius atmetė prašymą restitutio in integrum motyvuodamas tuo, kad nei ieškovė, nei jos paskirti atstovai neįrodė, kad buvo imtasi visų reikalingų priemonių pagal Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalį.

16

2010 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė pateikė apeliaciją dėl šio sprendimo VRDT pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius. Ši apeliacija buvo pagrįsta iš esmės šiais pagrindais:

17

2011 m. balandžio 15 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė prašymą restitutio in integrum ir konstatavo, kad nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimas baigėsi.

18

Kitaip, nei Prekių ženklų administravimo ir teisės skyrius, ginčijamo sprendimo 13 ir 20 punktuose Apeliacinė taryba pripažino, kad paskirtų atstovų įdiegtoje prekių ženklų registracijos galiojimo pratęsimo terminų priežiūros sistemoje nebuvo pažeidimų, kad jie įprastai ir teisingai atliko savo priežiūros užduotį, kad ypatingos klaidos jų priežiūros sistemoje galėjo būti laikomos atleistinomis ir kad niekas negalėjo numatyti, jog kartu neveiks visos įgyvendintos atsargumo priemonės.

19

Tačiau ginčijamo sprendimo 14 ir 15 punktuose ji nusprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp šioje byloje pastebėto šios sistemos neveikimo ir nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo nepratęsimo per nustatytus terminus. Iš tiesų šioje byloje šis galiojimas nebuvo pratęstas ne dėl paskirtų atstovų įdiegtos terminų priežiūros sistemos neveikimo, bet dėl to, kad ieškovė nedavė nurodymų, susijusių su minėtos registracijos galiojimo termino pratęsimu, kuris „laisvai ir savanoriškai“ būtų vykdomas gavus jos siųstą pranešimą dėl priminimo.

20

Kalbėdama apie atsakymo nebuvimą, ginčijamo sprendimo 16 punkte Apeliacinė taryba visų pirma nurodė, kad M. W. pareiškime, padarytame prisiekus, jis pats neišdėstė įvykių eigos, konkrečiai kalbant, tiek, kiek tai susiję su galimu ieškovės ketinimu ar sprendimu pratęsti atitinkamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą ir su galimais pokalbiais su paskirtų atstovų bendradarbe dėl šio klausimo.

21

Paskui ginčijamo sprendimo 16–18 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad net jeigu paskirti atstovai būtų buvę perspėti apie netrukus pasibaigsiantį nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą per jų vidaus terminų priežiūros sistemą arba jeigu jie būtų gavę pranešimą dėl priminimo, patys nebūtų galėję imtis veiksmų dėl registracijos galiojimo termino pratęsimo, negavę šiuo klausimu ieškovės nurodymų. Taigi nėra priežastinio ryšio tarp šių įvykių ir nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo termino nepratęsimo, nes vienintelė jo priežastis yra tai, kad ieškovė nedavė nurodymų dėl pratęsimo net gavusi pranešimą dėl priminimo. Apeliacinė taryba šį nurodymų nedavimą kvalifikavo kaip nesiėmimą visų priemonių.

22

Be to, ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba pripažino, kad iš tiesų VRDT suklydo, kai pranešimą dėl priminimo išsiuntė ne paskirtiems atstovams, bet tiesiogiai ieškovei. Tačiau ji nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalį VRDT negali būti pripažinta atsakinga dėl šios klaidos. Beje, tokiam tarnybiniam pranešimui būdinga tai, kad negalima būti tikram dėl jo gavimo.

23

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

24

VRDT Bendrojo Teismo prašo:

25

Grįsdama savo ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

26

Pirmiausia ieškovė detaliai apibūdino paskirtų atstovų įdiegtą prekių ženklų registracijos galiojimo pratęsimo terminų priežiūros sistemą. Ji pabrėžė, kad Apeliacinė taryba teisingai konstatavo, kad šioje priežiūros sistemoje nebuvo pažeidimų, dėl to šioje byloje minėtų atstovų padaryta klaida yra atleistina.

27

Atsakydama į Apeliacinės tarybos pateiktus pačiai ieškovei kaltinimus dėl nerūpestingumo ir neatleistinos klaidos dėl to, kad ši nedavė nurodymų savo paskirtiems atstovams po to, kai gavo pranešimą dėl priminimo, ji nurodė, jog šie atstovai užtikrina jos teisinį atstovavimą visų pirma VRDT dėl visų jos 654 nacionalinių, Bendrijos ir Europos prekių ženklų bei patentų, iš kurių 16 yra Bendrijos prekių ženklai. Tai darydami jie ją nuolat informuoja likus nuo trijų iki vieno mėnesio iki kiekvieno jos prekių ženklo registracijos galiojimo termino pabaigos ir paprašo jos nurodymų imtis veiksmų dėl šio pratęsimo. Iki šios bylos ieškovė visada tinkamai gaudavo šiuos priminimus ir nuolat į juos atsakydavo. Tačiau ji niekada tokių priminimų negavo tiesiogiai iš VRDT, išskyrus šį atvejį. Todėl ieškovė mano, kad galėjo pagrįstai pasitikėti tuo, kad jos paskirti atstovai atkreips dėmesį į tai, kad reikia pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą per įprastą trijų mėnesių laikotarpį. Būtent dėl šios priežasties jos reakcija į pranešimą dėl priminimo nebuvo kitokia.

28

Ieškovė pridūrė, kad Bendrijos prekių ženklo savininkas paraleliai savo profesionalių atstovų sistemai neturi įdiegti savo terminų priežiūros sistemos. Atvirkščiai, tik profesionalaus atstovo terminų priežiūros sistema turi pateikti tinkamo veikimo garantijas (2009 m. gegužės 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Aurelia Finance prieš VRDT (AURELIA), T-136/08, Rink. p. II-1361, 18 punktas). Taip ir turėjo būti šiuo atveju.

29

Dėl nurodyto priežastinio ryšio tarp paskirtų atstovų terminų priežiūros sistemos neveikimo ir nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo nepratęsimo per naudingą terminą nebuvimo (žr. šio sprendimo 21 punktą) ieškovė pabrėžė, kad minėtas prekių ženklas sutampa su jo įmonės pavadinimu ir kad naujas prašymas įregistruoti šį prekių ženklą kaip Bendrijos prekių ženklą buvo pateiktas 2010 m. kovo 30 d., t. y. praėjus tik savaitei po pranešimo apie jo išbraukimą iš Bendrijos prekių ženklo registro. Taigi Apeliacinės tarybos prielaida, kad nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovė būtų davusi nurodymus pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą, jei paskirti atstovai būtų pranešę jai apie artėjančią pabaigą, nėra reali. Atvirkščiai, ji nurodo, kad suabejoję jos paskirti atstovai, kurie jai atstovauja visose intelektinės nuosavybės apsaugos srityse, būtų pasirūpinę pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą net neturėdami konkrečių nurodymų šiuo klausimu ir jie būtų pasielgę kitaip tik gavę aiškius nurodymus nepratęsti galiojimo.

30

VRDT nuomone, ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.

31

Kalbėdama apie savo pačios elgesį, VRDT teigia, pirma, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalį ir įgyvendinimo reglamento 29 taisyklę ji turi pranešti pačiam savininkui apie artėjančią Bendrijos prekių ženklo registracijos galiojimo pabaigą. Nė vienoje šioje nuostatoje nėra minima pareiga pranešti galimam profesionaliam atstovui.

32

Kita vertus, VRDT teigia, kad pagal tas pačias nuostatas ji nėra atsakinga, jei nėra suinteresuotojo asmens informacijos, nei a fortiori dėl „išsiuntimo ne tuo adresu“.

33

Dėl klausimo, ar paskirtų atstovų terminų priežiūros sistema reiškia, jog, atsižvelgdami į aplinkybes, jie ėmėsi visų reikalingų priemonių, VRDT pritaria Apeliacinės tarybos vertinimui, kad šis klausimas šioje byloje nėra svarbus.

34

Dėl tariamo pačios ieškovės visų priemonių nesiėmimo VRDT remiasi Apeliacinės tarybos vertinimu, kad šiuo atveju tai buvo lemiama nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo pratęsimo termino praleidimo priežastis. Iš esmės ieškovė atnaujinti šį terminą galėjo per beveik trylikos mėnesių laikotarpį. Per šį laiką ieškovė nesiėmė jokių veiksmų VRDT, nedavė jokių nurodymų savo paskirtiems atstovams ir su jais net nesusisiekė, nors jai buvo oficialiai pranešta pranešimu dėl priminimo apie artėjančią minėtos registracijos galiojimo termino pabaigą. Toks elgesys nesuderinamas su reikalavimu atsižvelgiant į aplinkybes imtis visų reikalingų priemonių, juo labiau kad nagrinėjamas prekių ženklas yra ieškovės „pagrindinis prekių ženklas“, dėl to ji privalėjo būti ypač pastabi.

35

VRDT nuomone, argumentas, kad paskirti atstovai, jei būtų turėję abejonių, būtų pratęsę nagrinėjamo prekių ženklo galiojimo terminą be ieškovės nurodymų šiuo klausimu (žr. šio sprendimo 29 punktą), yra nesvarbus, nes juo tiesiog spekuliuojama. Be to, jį paneigia ieškinio 44 punkte pateikta informacija, kad paskirtų atstovų įgaliojime jiems nesuteikiama teisė savo iniciatyva be konkrečių ieškovės nurodymų imtis veiksmų dėl prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimo.

36

Šiuo klausimu iš Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalies matyti, kad restitutio in integrum yra taikomos dvi sąlygos: pirma, atsižvelgdama į aplinkybes, šalis turi imtis visų reikalingų priemonių ir, antra, šalies negalėjimo laikytis reikalavimų tiesioginė pasekmė turi būti teisės arba teisių gynimo priemonės praradimas (žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Prinz Sobieski zu Schwarzenberg prieš VRDT – British-American Tobacco Polska (Romuald Prinz Sobieski zu Schwarzenberg), T‑271/09, neskelbiamo Rinkinyje, 53 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

37

Iš šios nuostatos taip pat matyti, kad reikalavimo imtis visų priemonių visų pirma turi laikytis prekių ženklo savininkas. Taigi, nors savininkas deleguoja su prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimu susijusias administracines užduotis, jis turi rūpintis, kad pasirinktas asmuo pateiktų būtinas garantijas, leidžiančias preziumuoti, kad šios užduotys bus tinkamai atliktos (minėto Sprendimo AURELIA 14 punktas).

38

Reikia taip pat pripažinti, kad, delegavus šias užduotis, reikalavimas imtis visų priemonių taikomas pasirinktam asmeniui lygiai taip pat kaip ir savininkui. Iš tiesų, kadangi toks asmuo veikia savininko vardu ir sąskaita, jo veiksmai turi būti laikomi savininko veiksmais (minėtų sprendimų AURELIA 15 punktas ir Romuald Prinz Sobieski zu Schwarzenberg 54 punktas).

39

Šioje byloje atsižvelgęs į apibūdintus įvykius, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamo prekių ženklo registracija nebuvo pratęsta per nustatytą terminą, nes po Prekių ženklų administravimo ir teisės skyriaus Apeliacinė taryba nustatė „virtinę nelaimingų aplinkybių“ (ginčijamo sprendimo 20 punktas). Šiomis aplinkybėmis reikia be išlygų patvirtinti bendro pobūdžio Apeliacinės tarybos vertinimą, kad „restitutio in integrum numatytas būtent tokiems atvejams“.

40

Trys „nelaimingos aplinkybės“, kaip bus toliau nurodyta, turi būti laikomos lėmusiomis šį galiojimo nepratęsimą, t. y.: i) taip ir nepaaiškintas dviejų pirmųjų paskirtų atstovų įdiegtos terminų priežiūros sistemos vidaus „kontrolės ramsčių“ neveikimas; ii) netinkamas ir be prašymo atliktas nuorodos apie paskirtus atstovus, kaip ieškovės atstovus, išbraukimas iš VRDT duomenų bazės (žr. šio sprendimo 13 punktą), ir dėl to pranešimas dėl priminimo buvo išsiųstas ieškovei senuoju adresu, o ne jos paskirtiems atstovams; iii) M. W. neaiškus ir netinkamas atsakymas į šį pranešimą, dėl kurio paskirti atstovai negavo jokio spontaniško ieškovės nurodymo pratęsti registracijos galiojimą.

41

Kalbant apie pirmąją iš nurodytųjų „nelaimingų aplinkybių“, reikia priminti, kad pagal teismų praktiką Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalyje esančiais žodžiais „atsižvelgiant į aplinkybes, imtis visų reikalingų priemonių“, kaip numatoma nurodymuose dėl procedūrų VRDT, reikalaujama tais atvejais, kai naudojamasi specialaus įgaliotinio paslaugomis, turėti vidaus terminų kontrolės ir priežiūros sistemą, kuri paprastai užtikrintų, kad jie kartais nebūtų praleisti. Vadinasi, tik ypatingų, t. y. praktiškai nenumatomų įvykių, atveju yra galima atkurti ankstesnę padėtį (minėto Sprendimo AURELIA 26 punktą).

42

Šioje byloje šios sąlygos akivaizdžiai tenkinamos, kaip matyti iš Apeliacinės tarybos išvadų ir ieškovės pateiktų papildomų paaiškinimų, kurių neginčijo VRDT.

43

Taigi turi būti laikoma, kad ieškovė, atsižvelgusi į aplinkybes, ėmėsi visų reikalingų priemonių, kai jai atstovauti su VRDT paskyrė advokatų ir patarėjų patentų klausimais kontorą, kaip antai jos paskirti atstovai, turintys dvigubą vidaus terminų priežiūros sistemą, kuri, kaip ginčijamame sprendime ir atsakyme į ieškinį pripažino VRDT, veikė be pažeidimų.

44

Reikia daryti tą pačią išvadą dėl paskirtų atstovų, nes ginčijamo sprendimo 13 punkte Apeliacinė taryba, be kita ko, pripažino, kad ypatingos klaidos, paveikusios jų vidaus terminų priežiūros sistemą, yra atleistinos.

45

Dėl kitų dviejų šio sprendimo 40 punkte minėtų „nelaimingų aplinkybių“ reikia pirmiausia nurodyti, kad ieškovės darbuotojo M. W. neatidumas, pasireiškęs tuo, kad jis nesusisiekė su VRDT arba su paskirtais atstovais iš karto po to, kai gavo pranešimą dėl priminimo, galėjo turėti pasekmių nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo termino nepratęsimui tik todėl, kad toks neatidumas galėjo būti lemtas VRDT anksčiau padarytos klaidos, kai savo nuožiūra iš savo duomenų bazės ji išbraukė nuorodą į paskirtus atstovus, todėl jiems nepranešė apie pranešimą dėl priminimo.

46

Akivaizdu, kad šalis, atsižvelgdama į aplinkybes, turi imtis visų reikalingų priemonių, kad Bendrijos prekių ženklo registracijos galiojimo terminas būtų laiku pratęstas, o tai iš principo reiškia, kad ji turi tinkamai ir adekvačiai atsakyti į VRDT jai tiesiogiai atsiųstą pranešimą nuo jo gavimo momento, kaip numatyta įgyvendinimo reglamento 29 taisyklėje.

47

Vis dėlto, kai tokia šalis patiki savo Bendrijos prekių ženklo priežiūrą profesionaliam atstovui ir apie tai tinkamai praneša VRDT, ši turi gerbti tokį pasirinkimą ir savo oficialius pranešimus siųsti paskirtam atstovui taip, kad jis galėtų ginti savo įgaliotojo interesus ypač atidžiai, kaip jis turi daryti būdamas kvalifikuotas profesionalas (šiuo klausimu žr. nurodymų dėl procedūrų VRDT A dalies 6 skyriaus 6.2.3 punktą).

48

Šiuo klausimu VRDT negali remtis Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendinimo reglamento 29 taisykle, ir teigti, kad šiomis nuostatomis ji įpareigojama pranešti Bendrijos prekių ženklo savininkui, o ne paskirtam profesionaliam atstovui apie artėjančią šio prekių ženklo registracijos galiojimo termino pabaigą (žr. šio sprendimo 31 punktą).

49

Iš tiesų šiais argumentais ignoruojama įgyvendinimo reglamento 67 taisyklė, pagal kurią, jei yra paskirtas atstovas, pranešimai adresuojami tam paskirtam atstovui. Be to, ginčijamo sprendimo 19 punkte Apeliacinė taryba pripažino, kad pranešimą dėl priminimo išsiuntus ne paskirtiems atstovams, bet tiesiogiai ieškovei, buvo „iš tiesų padaryta klaida“.

50

Taigi šiuo atveju ieškovė ir jos paskirti atstovai turėjo teisę tikėtis, jog pagal įgyvendinimo reglamento 67 taisyklę visi VRDT nurodymai dėl nagrinėjamo prekių ženklo, o visų pirma pranešimas dėl priminimo, numatytas įgyvendinimo reglamento 29 taisyklėje, bus pateikti paskirtiems atstovams, kurie galės imtis visų priemonių, reikalingų nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminui pratęsti, net tuo atveju, jei neveiktų du pirmieji jų vidaus terminų priežiūros kontrolės sistemos ramsčiai.

51

Dėl šioje byloje VRDT padarytos klaidos pasekmių, reikia pripažinti, kad jeigu ji nebūtų padaryta, pakirti atstovai būtų tiesiogiai gavę pranešimą dėl priminimo, ir taip būti pradėjęs veikti jų terminų priežiūros sistemos trečiasis „kontrolės ramstis“, taip pat jie būtų galėję susisiekti su ieškove, kad iš jos gautų nurodymus dėl nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimo.

52

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas taip pat mano, kad atsižvelgiant visų pirma į nagrinėjamo prekių ženklo svarbą ieškovei (šis prekių ženklas sutampa su jos įmonės pavadinimu), tai, kad ji nepateikė savo paskirtiems atstovams nurodymų dėl atitinkamo pratęsimo, yra neapsižiūrėjimas arba atsitiktinumas, ir bet kuriuo atveju tai nėra „laisvas ir savanoriškas sprendimas“, kaip ginčijamo sprendimo 15 punkte, panašu, teigė Apeliacinė taryba. Taigi taip pat klaidinga teigti, jog tokių nurodymų nebuvimas yra vienintelė arba lemiama nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo termino nepratęsimo priežastis.

53

Priešingai, reikia manyti, jog yra didelė tikimybė, beveik tikrumas, kad jei paskirtiems atstovams būtų buvusi suteikta galimybė susisiekti su ieškove, ir niekas neleidžia manyti, kad jie to nebūtų padarę, jeigu būtų gavę pranešimą dėl priminimo, jų įgaliotoja būtų davusi nurodymą prašyti pratęsti nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo terminą. Taigi antroji Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga, išdėstyta šio sprendimo 36 punkte, taip pat yra tenkinama.

54

Galiausiai tokiomis aplinkybėmis net jeigu paaiškėtų, kad ieškovės darbuotojas M. W. padarė klaidą arba buvo neatidus, tai būtų vienkartinis ir atsitiktinis atvejis, kuris susiklostė ir todėl turėjo jai žalingų pasekmių tik dėl VRDT anksčiau padarytos klaidos, nes šios dvi aplinkybės kartu su dviejų pirmųjų paskirtų atstovų įdiegtos priežiūros sistemos vidaus kontrolės ramsčių neveikimu lėmė nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo nepratęsimą per naudingą terminą.

55

Akivaizdu, kad, dėl to, kaip ginčijamo sprendimo 19 punkte nurodė Apeliacinė taryba, pagal Reglamento Nr. 207/2009 47 straipsnio 2 dalį ir įgyvendinimo reglamento 29 taisyklę nagrinėjama VRDT klaida, kai ji nuorodą į paskirtus atstovus išbraukė iš savo duomenų bazės ir dėl to jiems neišsiuntė pranešimo dėl priminimo, nekyla VRDT atsakomybė ir ji neturi poveikio nagrinėjamo prekių ženklo registracijos galiojimo termino pabaigai.

56

Vis dėlto Apeliacinė taryba privalo tinkamai vertindama restitutio in integrum prašymo pagrįstumą atsižvelgti į šią klaidą ir jos pasekmes, kuri per se nereiškia, kad bus pripažinta VRDT atsakomybė. Iš tiesų vertinimas, ar šalys ėmėsi visų priemonių, kad jų teises būtų galima atkurti, turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, kurios šioje byloje, kaip buvo nurodyta, būtinai apima minėtą klaidą ir jos padarinius.

57

Atsižvelgiant į visus nurodytus vertinimus, Bendrojo Teismo nuomone, Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai neatsižvelgė į VRDT klaidą, nes ji yra viena iš trijų svarbių aplinkybių šioje byloje norint taikyti Reglamento Nr. 207/2009 81 straipsnio 1 dalį.

58

Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba šią nuostatą taikė neteisingai.

59

Todėl reikia pripažinti, kad vienintelis ieškinio pagrindas yra pagrįstas ir panaikinti ginčijamą sprendimą.

60

Dėl likusios dalies reikia nurodyti, jog pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 6 dalį reikalaujama, kad Tarnyba imtųsi Teisingumo Teismo sprendimams vykdyti būtinų priemonių. Tokiomis aplinkybėmis nėra reikalo priimti autonomiško sprendimo dėl ieškovės reikalavimų antrosios dalies.

61

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

62

Tačiau pagal Procedūros reglamento 136 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys dėl Apeliacinės tarybos sprendimo yra patenkinamas, Bendrasis Teismas gali nurodyti VRDT padengti tik savo išlaidas.

63

Kadangi šioje byloje ieškovė dėl savo ir paskirtų atstovų kaltės prisidėjo prie šio ginčo kilimo, šios nuostatos bus teisingai taikomos nusprendus, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia: