1

Apeliaciniu skundu Centrotherm Systemtechnik GmbH (toliau – Centrotherm Systemtechnik) prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą centrotherm Clean Solutions prieš VRDT – Centrotherm Systemtechnik (CENTROTHERM) (T-427/09, Rink. p. II-6207, toliau – skundžiamas sprendimas) patenkinti centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG (toliau – centrotherm Clean Solutions) ieškinį, kuriuo siekta iš dalies panaikinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendimą (byla R 6/2008‑4) (toliau – ginčijamas sprendimas), susijusį su registracijos panaikinimo procedūra, kurią centrotherm Clean Solutions pradėjo dėl žodinio Bendrijos prekių ženklo CENTROTHERM, kurio savininkė yra Centrotherm Systemtechnik.

2

Be kita ko, reikia nurodyti, kad paralelinėje byloje, kurioje šalys tos pačios ir kuri taip pat susijusi su ginčijamu sprendimu, 2011 m. rugsėjo 15 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą Centrotherm Systemtechnik prieš VRDT – centrotherm Clean Solutions (CENTROTHERM) (T-434/09, Rink. p. II-6227), kuriuo jis atmetė Centrotherm Systemtechnik ieškinį dėl dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo.

3

Dėl minėto sprendimo Centrotherm Systemtechnik pateikė apeliacinį skundą (byla C‑610/11 P).

4

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1–3 dalis:

„1.   Procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, gali dalyvauti Bendrojo Teismo byloje kaip įstojantys į bylą asmenys, atsakydamos į ieškinį tinkama forma ir per nustatytą terminą.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstojantys į bylą asmenys turi tas pačias procesines teises kaip ir pagrindinės šalys.

Jie gali palaikyti pagrindinės šalies reikalavimus bei pareikšti reikalavimus ir nurodyti pagrindus nepriklausomai nuo tų, kuriuos yra pateikusios pagrindinės šalys.

3.   Savo atsakyme į ieškinį, pateiktame laikantis 135 straipsnio 1 dalies nuostatų, įstojantis į bylą asmuo, nurodytas 1 dalyje, gali prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, ir pateikti pagrindus, kurių nėra ieškinyje.

<...>“

5

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) buvo kodifikuotas ir panaikintas 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 1, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).

6

Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnyje „Bendrijos prekių ženklų naudojimas“ numatyta:

„1.   Jeigu per penkerius metus nuo įregistravimo savininkas nepradėjo iš tikrųjų naudoti Bendrijos prekių ženklo Bendrijoje juo žymėdamas prekes arba paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, Bendrijos prekių ženklui taikomos šiame reglamente numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kai ženklas nebuvo naudojamas dėl tinkamų priežasčių.

<...>“

7

Šio reglamento 51 straipsnyje nustatyta:

„1.   Bendrijos prekių ženklo savininko teisės paskelbiamos panaikintomis padavus [VRDT] prašymą arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje:

<...>

2.   Jeigu yra pagrindas panaikinti teises tiktai į tam tikras prekes ar paslaugas, kurioms Bendrijos prekių ženklas yra įregistruotas, paskelbiama apie savininko teisių panaikinimą tiktai į tokias prekes ar paslaugas.“

8

Reglamento Nr. 207/2009 VI dalies 5 skyriuje „[VRDT] procedūros, susijusios su panaikinimu ir paskelbimu negaliojančiu“ esantis 57 straipsnis išdėstytas taip:

„1.   Nagrinėdama prašymą panaikinti teises arba paskelbti negaliojančiu, [VRDT] tiek kartų, kiek reikia, pasiūlo šalims per savo nustatytą laiką pateikti atsiliepimus į kitų šalių arba jos pastabas.

2.   Bendrijos prekių ženklo savininko prašymu procedūros dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu šalimi esantis ankstesnio Bendrijos prekių ženklo savininkas turi pateikti įrodymus, kad penkerius metus iki prašymo paskelbti prekių ženklą negaliojančiu padavimo dienos ankstesnis Bendrijos prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas Bendrijoje žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas, ir kad tuo savininkas pateisina savo prašymo padavimą, arba kad buvo rimtų priežasčių nenaudoti ženklo, jeigu tą dieną ankstesnis Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas kaip nenaudojamas ir jeigu jis yra išbuvęs registruotas ne mažiau kaip penkerius metus. <...> Nepateikus tai patvirtinančių įrodymų, prašymas paskelbti prekių ženklą negaliojančiu atmetamas. <...>

<...>“

9

Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnyje nurodyta:

„1.   Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.

<...>

3.   Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.

4.   Byloje gali dalyvauti bet kuri Apeliacinėje taryboje vykusios procedūros šalis, kuriai jos sprendimas turėjo neigiamų padarinių.

<...>“

10

Reglamento Nr. 207/2009 IX dalies „Procedūra“ 1 skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 76 straipsnyje „Faktų nagrinėjimas Tarnybos iniciatyva“ nurodyta:

„1.   Procedūrų metu [VRDT] faktus nagrinėja savo iniciatyva; tačiau procedūros dėl atsisakymo registruoti paraiškas santykinių pagrindų atveju [VRDT] nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus bei argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą.

2.   [VRDT] gali neatsižvelgti į faktus ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti laiku.“

11

Pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalį:

„Kiekviename [VRDT] nagrinėjime įrodymų pateikimo ir gavimo priemonės yra:

<...>

12

Pagal 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 (OL L 303, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 189), iš dalies pakeisto 2005 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1041/2005 (OL L 172, p. 4; toliau – Reglamentas Nr. 2868/95), 22 taisyklės 2–4 dalis:

13

Pagal Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalį:

„Kai pareiškėjas prašymą panaikinti registraciją pateikia pagal [Reglamento Nr. 207/2009] [51] straipsnio 1 dalies a punktą, [VRDT] prašo, kad per jos nustatytą laiką Bendrijos prekių ženklo savininkas pateiktų faktinio ženklo naudojimo įrodymus. Jei įrodymai per nustatytą laiką nepateikiami, Bendrijos prekių ženklas panaikinamas. 22 taisyklės 2, 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis“.

14

Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 1–12 punktuose išdėstė taip:

15

Šį Bendrojo Teismo pateiktą faktinių bylos aplinkybių aprašymą reikia papildyti toliau pateikiamais patikslinimais.

16

Pirma, kaip matyti iš minėto Sprendimo Centrotherm Systemtechnik prieš VRDT – centrotherm Clean Solutions (CENTROTHERM), kurį Bendrasis Teismas priėmė paralelinėje byloje T‑434/09, 13 punkto, Apeliacinė taryba manė, kiek tai susiję su kitomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms buvo įregistruotas prekių ženklas CENTROTHERM, kad Centrotherm Systemtechnik kaip įrodymą pateikė tik savo vadovo deklaraciją, kurios, šios Apeliacinės tarybos nuomone, nepakako minėto prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti. Šiuo atžvilgiu Apeliacinė taryba pažymėjo, kad Anuliavimo skyrius neprivalėjo paprašyti kitų dokumentų ar atsižvelgti į kitos taip pat VRDT nagrinėjamos bylos medžiagą.

17

Antra, iš ginčijamo sprendimo 36 punkto matyti, kad dėl papildomų įrodymų, kuriuos Centrotherm Systemtechnik pateikė Apeliacinei tarybai, pastaroji nusprendė, kad tokie „papildomi įrodymai buvo pateikti per vėlai ir į juos neturi būti atsižvelgiama“, nes „[Reglamento Nr. 2868/95] 40 taisyklės 5 dalies antrame sakinyje nurodytas terminas yra naikinamasis terminas, dėl kurio nesilaikymo prekių ženklo registracija panaikinama pagal [minėto reglamento] 40 taisyklės 5 dalies trečią sakinį“. Minėto sprendimo 37 punkte Apeliacinė taryba pridūrė, kad net jeigu pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 2 dalį Apeliacinė taryba turi diskreciją vertinti atsižvelgimo į per vėlai pateiktus įrodymus tinkamumą, šiuo atveju nėra priežasties, dėl kurios ji turėtų šią diskreciją įgyvendinti apeliantės naudai. Minėta Apeliacinė taryba paaiškino, kad šiuo atžvilgiu apeliantė pateikė tik bendro pobūdžio argumentų dėl prekių ženklo suteikiamų teisių vaidmens ir vertės ir kad ji nesirėmė galimybės pateikti naudojimo įrodymų jau pirmojoje instancijoje nebuvimu.

18

2009 m. spalio 22 d.centrotherm Clean Solutions pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo dėl to, kad juo buvo atmestas prašymas panaikinti prekių ženklo CENTROTHERM registraciją.

19

Šį ieškinį centrotherm Clean Solutions grindė vieninteliu pagrindu dėl klaidingo įrodymų vertinimo, t. y. tuo, kad nuspręsdama, jog įrodymų, kuriuos Centrotherm Systemtechnik pateikė Anuliavimo skyriui, pakanka ginčijamo prekių ženklo naudojimui iš tikrųjų įrodyti, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 bei 3 dalis ir 40 taisyklės 5 dalį.

20

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas patenkino ieškinį ir panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo iš dalies buvo panaikintas 2007 m. spalio 30 d. Anuliavimo skyriaus sprendimas.

21

Skundžiamo sprendimo 21–24 punktuose Bendrasis Teismas visų pirma nurodė registracijos panaikinimo tikslą, taip pat procedūrines taisykles ir principus, susijusius su atitinkamų įrodymų administravimu, visų pirma išplaukiančius iš Reglamento Nr. 207/2209 51 straipsnio 1 dalies a punkto ir Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalies.

22

Toliau skundžiamo sprendimo 25–30 punktuose Bendrasis Teismas pateikė šiuos paaiškinimus:

23

Skundžiamo sprendimo 31 punkte nurodęs, kad tai, ar ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, jog įrodymai, kuriuos Centrotherm Systemtechnik pateikė Anuliavimo skyriui, patvirtina ginčijamo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų šio sprendimo 11 punkte nurodytoms prekėms, reikia vertinti atsižvelgiant į visus skundžiamo sprendimo 21–30 punktuose pateiktus įrodymus, minėto sprendimo 32–37 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė:

24

Skundžiamo sprendimo 38–42 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, įvertino Centrotherm Systemtechnik pateiktų nuotraukų įrodomąją galią.

25

Savo patikrinimą jis užbaigė ir ieškinį patenkino nurodydamas:

26

Savo apeliaciniu skundu Centrotherm Systemtechnik prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pateiktą centrotherm Clean Solutions ieškinį ir priteisti iš centrotherm Clean Solutions bylinėjimosi išlaidas.

27

VRDT prašo patenkinti apeliacinį skundą ir priteisti iš centrotherm Clean Solutions bylinėjimosi išlaidas.

28

centrotherm Clean Solutions prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Centrotherm Systemtechnik bylinėjimosi išlaidas.

29

Centrotherm Systemtechnik apeliacinis skundas grindžiamas keturiais pagrindais.

30

Šiuo atveju iš bylos aplinkybių aprašymo šio sprendimo 14 punkte matyti, kad nors aptariama registracijos panaikinimo procedūra buvo pradėta pagal Reglamentą Nr. 40/94, ginčijamas VRDT apeliacinės tarybos sprendimas buvo priimtas po to, kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 207/2009.

31

Kadangi pastaruoju reglamentu buvo kodifikuotas Reglamentas Nr. 40/94, o nagrinėjamai bylai svarbios šio reglamento nuostatos dėl minėto kodifikavimo nepasikeitė, toliau šiame sprendime bus nurodomos tik Reglamento Nr. 207/2009 nuostatos.

32

Remdamasi pirmuoju pagrindu Centrotherm Systemtechnik tvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant jos, kaip įstojusios į bylą šalies, teisę pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnį ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 2 ir 3 dalis pareikšti reikalavimus ir nurodyti nepriklausomus pagrindus, siekiant, kad būtų pakeistas VRDT apeliacinės tarybos priimtas sprendimas.

33

Centrotherm Systemtechnik nuomone, iš skundžiamo sprendimo 33 ir 34 punktų matyti, kad spręsdamas dėl jam pateikto ieškinio Bendrasis Teismas patikrino tik tai, ar nuotraukos ir sąskaitos, kurias Centrotherm Systemtechnik pateikė Anuliavimo skyriui, leidžia daryti išvadą, kaip ginčijamame sprendime nusprendė Apeliacinė taryba, kad nagrinėjamo prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas.

34

Taigi, kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateikto Centrotherm Systemtechnik atsakymo į ieškinį, Centrotherm Systemtechnik šio teismo prašė ne tik atmesti centrotherm Clean Solutions ieškinį. Minėtame atsakyme į ieškinį Centrotherm Systemtechnik pateikė argumentų dėl to, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į jos vadovo sąžiningumo deklaraciją, papildomus įrodymus, kuriuos ji pateikė minėtai tarybai, ir kitus prekių ženklo byloje esančius dokumentus, kuriais siekta, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į šiuos skirtingus įrodymus, konstatuotų, kad ginčijamo prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas. Atsižvelgdamas į minėtus argumentus Bendrasis Teismas Centrotherm Systemtechnik prašymą turėjo laikyti tokiu, kuriuo taip pat siekiama, kad Bendrasis Teismas pakeistų motyvus ir paliktų skundžiamą ginčijamo sprendimo dalį.

35

VRDT nurodo, kad Centrotherm Systemtechnik prašė tik atmesti centrotherrn Clean Solutions ieškinį ir kad ji nepateikė prašymo panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.

36

centrotherm Clean Solutions nuomone, iš skundžiamo sprendimo 32 ir 37 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas susipažino su Centrotherm Systemtechnik pateiktais įrodymais ir kad jis nusprendė dėl pastarosios argumento, susijusio su būtinybe atsižvelgti į sąžiningumo deklaraciją, kai konstatavo, kad šios deklaracijos turinys nepagrįstas bylos dokumentais. Be kita ko, nebūtina, kad Bendrasis Teismas aiškiai nuspręstų dėl kiekvieno šalių argumentuose keliamo klausimo.

37

Visų pirma reikia priminti, kad iš Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad Sąjungos teismui galima skųsti VRDT apeliacinių tarybų sprendimus ir kad šis teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti tokius sprendimus.

38

Be kita ko, Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad procedūros Apeliacinėje taryboje šalys, kitos nei ieškovas, gali dalyvauti Bendrojo Teismo byloje kaip įstojantys į bylą asmenys ir kad jos gali pareikšti reikalavimus ir nurodyti pagrindus, nepriklausomai nuo tų, kuriuos yra pateikusios pagrindinės šalys. Minėto procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalyje šiuo klausimu patikslinama, kad savo atsakyme į ieškinį toks įstojantis į bylą asmuo gali prašyti panaikinti arba pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą tais klausimais, kurie nėra išdėstyti ieškinyje, ir pateikti pagrindus, kurių nėra ieškinyje.

39

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Centrotherm Systemtechnik, kaip šalis, įstojanti į procesą, kuriame siekiama iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, dėl kurio centrotherm Clean Solutions kreipėsi į Bendrąjį Teismą, galėjo pateikti prašymą panaikinti arba pakeisti minėtą sprendimą.

40

Šiuo atveju reikia nurodyti, kad remdamasi šiuo pagrindu Centrotherm Systemtechnik nenurodo, kad Bendrajame Teisme prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

41

Atvirkščiai, ji nurodo, kad atsakyme į ieškinį išdėstytus reikalavimus Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į minėtame atsakyme išdėstytus motyvus, turėjo suprasti kaip tokius, kuriais siekiama, kad šis teismas atmestų centrotherm Clean Solutions ieškinį prieš tai, jei būtina, pasinaudojęs savo kompetencija pakeisti sprendimą ir pakeitęs Apeliacinės tarybos vertinimą savuoju.

42

Šiuo atžvilgiu, visų pirma, reikia konstatuoti, kad Bendrajam Teismui pateiktame atsakyme į ieškinį suformuluotuose reikalavimuose Centrotherm Systemtechnik šio teismo prašė tik „atmesti ieškinį“ ir net papildomai nepaminėjo reikalavimų panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.

43

Taigi, kaip matyti iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 2 ir 3 dalių, šia nuostata įstojusiai į bylą šaliai suteikiama teisė atsakyme į ieškinį suformuluoti nepriklausomus „reikalavimus“ panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą. Tai reiškia, kad iš principo tai, ko įstojusi į bylą šalis ketina reikalauti remdamasi šia nuostata, turi išplaukti iš jos atsakyme į ieškinį pateiktų reikalavimų (žr. šiuo klausimu dėl ieškinio 2011 m. birželio 28 d. Nutarties Verein Deutsche Sprache prieš Tarybą, C‑93/11 P, 18 punktą).

44

Toliau reikia konstatuoti, kad Centrotherm Systemtechnik atsakyme į ieškinį pateiktuose reikalavimuose ir minėtame atsakyme išdėstytuose argumentuose nėra aiškiai suformuluoto prašymo pakeisti ginčijamą sprendimą.

45

Galiausiai reikia nurodyti, kad net jeigu minėto atsakymo į ieškinį 49–56 punktuose pateikti argumentai dėl sąžiningumo deklaracijos, 23–57 punktuose pateikti argumentai dėl įrodymų, esančių ginčijamo prekių ženklo byloje, ir įrodymų, Centrotherm Systemtechnik pateiktų Apeliacinėje taryboje, gali, kaip mano ši apeliacinė taryba, būti aiškinami kaip skatinantys Bendrąjį Teismą atsižvelgti į minėtus elementus naudojantis kompetencija pakeisti sprendimą, pagrindas, susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas suklydo, nes nepasinaudojo tokia kompetencija, šiuo atveju turėtų būti atmestas.

46

Viena vertus, reikia konstatuoti, kad tiek, kiek remiantis minėtu pagrindu iš esmės tvirtinama, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aptariamą sąžiningumo deklaraciją, šis pagrindas yra nepagrįstas faktais. Iš tikrųjų skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad net jeigu Apeliacinė taryba būtų atsižvelgusi į minėtą deklaraciją, reikėtų konstatuoti, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų deklaracijos turinį, susijusį su pardavimo verte.

47

Iš to išplaukia, kad atliekant bendrą skundžiamo sprendimo 35–42 punktuose išdėstytų įrodymų vertinimą, kuriuo remdamasis Bendrasis Teismas minėto sprendimo 43 punkte nusprendė, kad šie įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas iš tikrųjų, buvo atsižvelgta į minėtą sąžiningumo deklaraciją ir jos bei kitų nagrinėtų įrodymų įrodomosios galios vertinimą.

48

Kita vertus, kalbant apie tai, kad remiantis šiuo pagrindu Bendrajam Teismui iš esmės priekaištaujama dėl to, kad jis, įgyvendindamas savo kompetenciją pakeisti sprendimą, neatsižvelgė į ginčijamo prekių ženklo byloje esančius įrodymus ir įrodymus, kurie buvo pateikti per apeliacinę procedūrą Apeliacinėje taryboje, reikia priminti, kad Bendrajam Teismui suteikta kompetencija keisti sprendimus nesuteikia jam teisės vertinti klausimų, dėl kurių Apeliacinė taryba dar nepareiškė nuomonės. Dėl šios priežasties kompetencija pakeisti sprendimus turi būti naudojamasi iš esmės tik tais atvejais, kai, patikrinęs Apeliacinės tarybos atliktą vertinimą, Bendrasis Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, gali nustatyti, kokį sprendimą turėjo priimti Apeliacinė taryba (žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin prieš VRDT, C-263/09 P, Rink. p. I-5853, 72 punktą).

49

Taigi, šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 32–37 punktų, Apeliacinė taryba konkrečiai atsisakė atsižvelgti į nagrinėjamus įrodymus ir todėl neatliko jų įrodomosios galios vertinimo.

50

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, jog siekdama, kad būtų pakeistas ginčijamas sprendimas, Centrotherm Systemtechnik neturėjo teisės prašyti Bendrojo Teismo patikrinti įrodymų, kurių Apeliacinė taryba nenagrinėjo minėtame sprendime, įrodomosios galios.

51

Iš pateiktų samprotavimų matyti, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

52

Remdamasi antruoju pagrindu Centrotherm Systemtechnik tvirtina, kad nuspręsdamas, kaip aiškiai matyti iš skundžiamo sprendimo ir konkrečiai iš jo 46 punkto, kad ji turėjo pateikti ginčijamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

53

Viena vertus, taisyklė, pagal kurią VRDT faktus nagrinėja savo iniciatyva, įtvirtinta Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalyje, taikytina vykstant registracijos panaikinimo procedūrai.

54

Kita vertus, Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 dalyje ir 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas turi pateikti šio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų, o to nepadarius jo protestas arba prašymas pripažinti registraciją negaliojančia atmetamas; šio reglamento 51 straipsnyje nėra panašių paaiškinimų, susijusių su registracijos panaikinimo procedūromis.

55

Tokiomis aplinkybėmis taisyklė dėl įrodinėjimo naštos, įtvirtinta Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalyje, nesuderinama su Reglamentu Nr. 207/2009 ir neturi būti taikoma. Tai reiškia, kad Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į visus jo turimus įrodymus.

56

VRDT nuomone, atsižvelgiant į registracijos panaikinimo procedūros inter partes ir sui generis pobūdį, faktinių aplinkybių nagrinėjimo savo iniciatyva principas netaikytinas, o prekių ženklo savininkas, turintis tam tikrų įrodymų, turi įrodyti, kad iš tikrųjų jį naudojo.

57

centrotherm Clean Solutions taip pat nurodo, kad Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalis netaikytina registracijos panaikinimo procedūroms. Atvirkščiai, Reglamento Nr. 2868/95 40 taisyklės 5 dalyje nustatytos taikytinos procedūrinės taisyklės, susijusios su registracijos panaikinimu, kuriose aiškiai numatyta, kad prekių ženklo savininkas turi pateikti prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų. Be to, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nepatvirtino, kad įrodinėjimo pareiga tenka prekių ženklo savininkui.

58

Pirma, svarbu nurodyti, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nepatvirtino, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas turi pateikti naudojimo iš tikrųjų įrodymų.

59

Antra, reikia pažymėti, kad minėto sprendimo 46 punktas, kuriame, apeliantės tvirtinimu, pateikiama tokia Bendrojo Teismo nuomonė, nėra toks vienareikšmiškas, kad leistų daryti tokią išvadą.

60

Trečia, būtina konstatuoti, kad Centrotherm Systemetechnik nepaaiškina, kodėl dėl šio implicitinio vertinimo ir tariamai iš jo išplaukiančios teisės klaidos – jeigu jie būtų įrodyti – reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą.

61

Taigi šiuo atžvilgiu visų pirma reikia nurodyti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 40 ir 42 punktuose, Bendrajam Teismui pateiktame atsakyme į ieškinį Centrotherm Systemtechnik nereikalavo panaikinti ginčijamo sprendimo. Taigi pateikdama šį apeliacinį skundą ji neturėtų kaltinti Bendrojo Teismo tuo, kad jis nepanaikino minėto sprendimo dėl teisės klaidos, kurią tariamai padarė Apeliacinė taryba, nuspręsdama, kad pareiga pateikti prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų įrodymų tenka prekių ženklo savininkui.

62

Centrotherm Systemtechnik taip pat neturėtų kaltinti Bendrojo Teismo tuo, kad jis neatsižvelgė į prekių ženklo byloje esančius ir Apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus ir dėl to skundžiamame sprendime konstatavo, jog nereikėjo nuspręsti panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 48–50 punktų, Bendrajam Teismui nebuvo pateiktas prašymas pakeisti ginčijamą sprendimą, taigi bet kuriuo atveju nebuvo pagrindo pakeisti sprendimo atsižvelgiant į minėtus įrodymus.

63

Galiausiai reikia priminti, kad ieškinyje centrotherm Clean Solutions nurodė tik tai, kad Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog Anuliavimo skyriui pateikti įrodymai patvirtina ginčijamo prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų.

64

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad priimdamas sprendimą dėl ieškinio ir jam nurodytų pagrindų Bendrasis Teismas neturėjo nuspręsti dėl to, kam tenka pareiga įrodyti minėto prekių ženklo naudojimą iš tikrųjų.

65

Be to, iš to matyti, kad implicitinė teisės klaida, kuri, kaip nurodo Centrotherm Systemtechnik, yra skundžiamame sprendime, net jeigu būtų įrodyta, nelemia minėto sprendimo panaikinimo.

66

Iš prieš tai išdėstytų argumentų darytina išvada, kad antrąjį pagrindą reikia atmesti.

67

Remdamasi trečiuoju pagrindu Centrotherm Systemtechnik nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 26 punkto, Bendrasis Teismas rėmėsi prielaida, jog naudojimo iš tikrųjų sąvoka nesuderinama su minimaliu ir nepakankamu naudojimu. Todėl šis teismas pažeidė Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią dėl naudojimo iš tikrųjų reikalavimo neturi būti leidžiamas tik simbolinis prekių ženklo naudojimas, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklo registracijos suteikiamas teises.

68

Centrotherm Systemtechnik nuomone, ši teisės klaida pagrįsta klaidingu Bendrojo Teismo vertinimu skundžiamo sprendimo 36 ir 37 punktuose, pagal kurį buvo pateikta palyginti menkų pardavimo įrodymų, susijusių su bendra suma, atitinkančia tik 0,03 % deklaruotos apyvartos.

69

VRDT ir centrotherm Clean Solutions nurodo, kad skundžiamo sprendimo 26 punktas, kuriame nurodytas minimalus ir nepakankamas naudojimas, „kai neįmanoma konstatuoti realaus ir veiksmingo prekių ženklo naudojimo apibrėžtoje rinkoje“, visiškai atitinka Teisingumo Teismo praktiką. Kita vertus, Bendrojo Teismo vertinimas, pagal kurį pateiktų pardavimo įrodymų nepakanka išvadai, kad prekių ženklas buvo naudotas iš tikrųjų, negali būti tikrinamas nagrinėjant apeliacinį skundą.

70

Būtina konstatuoti, kad, pirma, šis trečiasis pagrindas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tikrųjų, Centrotherm Systemtechnik iš konteksto paima dalį minėto sprendimo 26 punkte esančio sakinio ir taip iškreipia šio punkto prasmę.

71

Iš tikrųjų minėtame 26 punkte atliktas vertinimas neturi būti skaitomas neatsižvelgiant į skundžiamo sprendimo 25 punktą, kuriame Bendrasis Teismas primena, kad prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas tada, kai jis naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją – užtikrinti prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės tapatybę siekiant šių prekių ar paslaugų realizavimo rinkos sukūrimo ar išsaugojimo tikslų, išskyrus simbolinį prekių ženklo naudojimą, kurio vienintelis tikslas – išsaugoti prekių ženklo suteikiamas teises.

72

Atsižvelgdamas į minėtus principus, skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas patvirtina, kad su naudojimo iš tikrųjų sąvoka nesuderinamas bet koks minimalus ir nepakankamas naudojimas, kai neįmanoma „konstatuoti realaus ir veiksmingo prekių ženklo naudojimo apibrėžtoje rinkoje“, ir, be to, toliau tame pačiame punkte primena teismų praktiką, pagal kurią reikalavimu iš tikrųjų naudoti nesiekiama nei įvertinti komercinės sėkmės, nei kontroliuoti įmonės ekonominės strategijos ar suteikti prekių ženklų apsaugos tik didelio masto komercinio tokių ženklų naudojimo atveju.

73

Kita vertus, negalima nekreipti dėmesio į tai, kad šie 25 ir 26 punktai yra platesnio teismų praktikos, susijusios su prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų sąvoka, aprašymo, apimančio įvairią papildomą informaciją apie naudojimo apimtį ir, visų pirma, komercinę naudojimo apimtį, kaip matyti iš minėto sprendimo 27–29 punktų, dalis.

74

Vadinasi, skundžiamo sprendimo 26 punkte pateiktas tvirtinimas, kuriuo Bendrasis Teismas tik priminė nusistovėjusią teismų praktiką, teisiniu požiūriu nėra klaidingas.

75

Antra, dėl skundžiamo sprendimo 36 ir 37 punktų reikia nurodyti, kad jie patenka į kompleksinį analizės procesą ir yra tik viena iš jo dalių, o per šį procesą siekiama, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte, išnagrinėti, ar apskritai vertinant nuotraukas ir keturias sąskaitas galima padaryti išvadą, kad ginčijamas prekių ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas pagal minėto sprendimo 25–29 punktuose nurodytoje teismo praktikoje nustatytus principus.

76

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo konstatavimai ir vertinimai, atlikti minėtuose 36 ir 37 punktuose, dėl nurodytų komercinių veiksmų dažnumo, laikotarpio, kuriuo jie buvo atlikti, ir jais nurodomos komercinės apimties negali būti atskiriami nuo visų kitų Bendrojo Teismo vertinimų, kuriais remdamasis jis nusprendė, jog šiuo atveju atitinkamo prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų nebuvo įrodytas, ir visų pirma nuo vertinimų, kurie susiję su nuotraukų tikrinimu, pateiktų skundžiamo sprendimo 38–42 punktuose.

77

Be kita ko, tokie konstatavimai ir vertinimai yra faktiniai klausimai (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Il Ponte Finanziaria prieš VRDT, C-234/06 P, Rink. p. I-7333, 75 punktą) ir todėl, išskyrus atvejus, kai jie iškraipomi, nėra teisės klausimas, kuriam galėtų būti taikoma apeliacine tvarka vykdoma Teisingumo Teismo kontrolė.

78

Iš prieš tai išdėstytų argumentų darytina išvada, kad trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

79

Remdamasi ketvirtuoju pagrindu Centrotherm Systemtechnik tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatmetė Apeliacinės tarybos pozicijos, pagal kurią sąžiningumo deklaracija nėra įrodymas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 4 dalį, aiškinamą kartu su Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktu.

80

Apeliantė mano, kad jeigu Bendrasis Teismas būtų atmetęs minėtą poziciją ir atsižvelgęs į tai, kad negalima reikalauti, kad visa sąžiningumo deklaracijoje pateikta informacija būtų pagrįsta kitais įrodymais, jis būtų laikęsis kitokios pozicijos dėl nagrinėjamo prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų buvimo.

81

VRDT nuomone, iš skundžiamo sprendimo 37 punkto bei minėto Sprendimo Centrotherm Systemtechnik prieš VRDT – centrotherm Clean Solutions (CENTROTHERM), priimto paralelinėje byloje T‑434/09, 34 punkto matyti, kad Bendrasis Teismas neatmetė in abstracto sąžiningumo deklaracijų įrodomosios galios, tačiau ją įvertino ir, atlikęs vertinimą, kurio negalima patikrinti apeliacine tvarka, konstatavo, kad šiuo atveju būtini papildomi įrodymai dėl nagrinėjamos deklaracijos autorių ir Centrotherm Systemtechnik siejančių ryšių.

82

centrotherm Clean Solutions nurodo, kad Apeliacinės tarybos tvirtinimas nebuvo ginčijamas ieškinyje, todėl Bendrasis Teismas neprivalėjo jo paneigti. Šis teismas jo nepatvirtino, o skundžiamo sprendimo 37 punkte tik nurodė, kad net jeigu Apeliacinė taryba būtų atsižvelgusi į nagrinėjamą deklaraciją, reikėtų konstatuoti, kad deklaracijos turinys, kiek jis susijęs su pardavimo sumomis, nebuvo pakankamai pagrįstas bylos dokumentais.

83

Visų pirma reikia nurodyti, kad šis ketvirtasis pagrindas iš dalies sutampa su pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu, nes juo Bendrasis Teismas kaltinamas tuo, kad, kaip ir (anksčiau) Apeliacinė taryba, neatsižvelgė į sąžiningumo deklaraciją kaip į prekių ženklo naudojimo įrodymą, nes jei būtų atsižvelgęs, jis būtų galėjęs, įgyvendindamas savo kompetenciją pakeisti sprendimą, konstatuoti, kad minėtas naudojimas iš tikrųjų buvo įrodytas.

84

Šiuo atžvilgiu pakanka nurodyti, kad jau iš šio sprendimo 46 ir 47 punktuose pateiktų su pirmuoju pagrindu susijusių argumentų matyti, kad iš skundžiamo sprendimo 37 ir 43 punktų ir, be kita ko, iš jo 46 punkto išplaukia, kad visų įrodymų, dėl kurių Bendrasis Teismas manė, jog ginčijamo prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų nebuvo įrodytas, vertinimas apėmė tiek ginčijamą deklaraciją, tiek ir kitus VRDT anuliavimo skyriui pateiktus įrodymus, ir, atlikdamas šį vertinimą, Bendrasis Teismas nenusprendė, kad tokia deklaracija nėra priimtinas įrodymas.

85

Antra, dėl Centrotherm Systemtechnik argumento, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog visa sąžiningumo deklaracijoje pateikta informacija turi būti pagrįsta kitais įrodymais, ir paneigė tokio pobūdžio deklaracijų nepriklausomą įrodomąją galią, užtenka konstatuoti, kad vertinimas, kurį Bendrasis Teismas atliko skundžiamo sprendimo 37 punkte, yra visiškai kitokios apimties. Iš tikrųjų, šiame punkte Bendrasis Teismas tik pabrėžė labai didelį skirtumą tarp teiginių, susijusių su Centrotherm Systemtechnik metine apyvarta 2002–2006 metais, kurie pateikti Centrotherm Systemtechnik vadovo sąžiningumo deklaracijoje, ir palyginti mažo pardavimo masto, kuris susijęs su labai trumpu, net tiksliu, laiku ir kurį rodo Centrotherm Systemtechnik realiai pateiktos sąskaitos.

86

Iš prieš tai išdėstytų argumentų darytina išvada, kad ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

87

Kadangi nė vienas iš Centrotherm Systemtechnik nurodytų pagrindų nepripažintas pagrįstu, apeliacinį skundą reikia atmesti.

88

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi centrotherm Clean Solutions prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš Centrotherm Systemtechnik, o ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir centrotherm Clean Solutions patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl VRDT turi padengi savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: