—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar ir M. Arciszewski bei B. Czech,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

—

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Fernandes,

—

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A.-M. Rouchaud-Joët ir K. Herrmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/2006, nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (OL L 399, p. 1), išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas vykstant Europos mokėjimo įsakymo procedūrai, kurią pradėjo U. Szyrocka, gyvenanti Lenkijoje, SiGer Technologie GmbH, turinčios buveinę Vokietijoje, atžvilgiu.

3

Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 8, 9, 10 ir 11 konstatuojamąsias dalis:

4

Pagal reglamento 16 konstatuojamąją dalį „teismas turėtų išnagrinėti prašymą, įskaitant jurisdikcijos klausimą ir įrodymų apibūdinimą, remdamasis prašymo formoje pateikta informacija. Tai sudarytų sąlygas teismui prima facie išnagrinėti reikalavimo esmę ir, inter alia, atmesti aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar nepriimtinus prašymus.“

5

Pagal Reglamento Nr. 1896/2006 29 konstatuojamąją dalį šio reglamento tikslas – „nustatyti vienodą, greitą ir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo visoje Europos Sąjungoje mechanizmą“.

6

Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Šio reglamento tikslas:

<...>“

7

Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. <...>“

8

Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalį:

„Šiame reglamente tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas.“

9

To paties reglamento 4 straipsnyje nurodyta:

„Europos mokėjimo įsakymo procedūros nustatymo paskirtis – išieškoti konkrečias pinigų sumas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs tuo metu, kai pateikiamas prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą.“

10

Reglamento Nr. 1896/2006 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Taikant šį reglamentą, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas <...>“

11

Šio reglamento 7 straipsnyje numatyta:

„1.   Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą.

2.   Prašyme nurodoma:

3.   Prašyme ieškovas pareiškia, kad pateikiama informacija jo žiniomis ir įsitikinimu yra teisinga, ir kad jis patvirtina, jog dėl bet kokio tyčinio neteisingo pareiškimo gali būti taikomos kilmės valstybės narės teisėje numatytos sankcijos.

4.   Prašymo priedėlyje ieškovas gali teismui nurodyti, kad atsakovo prieštaravimo atveju jis nesutinka pereiti prie įprasto civilinio proceso <...>. Tai netrukdo ieškovui apie tai informuoti teismą vėliau, tačiau bet kuriuo atveju jis tai turi padaryti prieš įsakymo išdavimą.

5.   Prašymas pateikiamas popierine forma ar kitomis ryšio priemonėmis, įskaitant elektronines, kurios yra priimtinos kilmės valstybei narei ir kuriomis gali naudotis kilmės teismas.

6.   Prašymą pasirašo ieškovas ar, kai tai taikoma, jo atstovas. <...>“

12

Minėto reglamento 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Teismas atmeta prašymą, jei:

<...>“

13

Pagal to paties reglamento 12 straipsnio 3 dalį:

„Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie šias galimybes:

<...>“

14

Reglamento Nr. 1896/2006 25 straipsnyje numatyta:

„1.   Europos mokėjimo įsakymo procedūros ir įprasto civilinio proceso, kuris vyksta gavus prieštaravimo Europos mokėjimo įsakymui pareiškimą, valstybėje narėje bendri teismo mokesčiai neviršija toje valstybėje narėje įprasto civilinio proceso, kai anksčiau netaikyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra, teismo mokesčių.

2.   Šiame reglamente teismo mokesčius sudaro teismui mokėtini mokesčiai ir įmokos, kurių suma nustatoma pagal nacionalinės teisės aktus.“

15

Šio reglamento 26 straipsnyje nurodyta:

„Visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai.“

16

Šio reglamento I priede įtvirtinta A forma „Prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą“.

17

To paties reglamento I priede esančių prašymo formos užpildymo gairių 7 punkte numatyta:

„Palūkanos. Jei reikalaujama sumokėti palūkanas, tai turėtų būti nurodyta prie kiekvieno reikalavimo pagal formoje nurodytus kodus. <...> Jei palūkanų dydį turi nustatyti teismas, paskutinis langelis [iki] turi būti paliekamas tuščias <...>“

18

Reglamento Nr. 1896/2006 V priede pateikiama E forma dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo.

19

Pagal Civilinio proceso kodekso 187 straipsnio 1 dalį bylų dėl turtinių teisių atveju prašyme turi būti nurodyta ginčo dalyko vertė, nebent ginčo dalykas yra konkreti pinigų suma.

20

Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nurodytos pateikto prašymo su formaliais trūkumais pasekmės. Pagal šią nuostatą teisėjas paprastai nurodo prašymą pateikusiam asmeniui pataisyti, papildyti prašymą arba už jį sumokėti per savaitę, o neįvykdžius šių reikalavimų, prašymas grąžinamas.

21

Iwona Szyrocka, kurios gyvenamoji vieta yra Lenkijoje, 2011 m. vasario 23 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl bendrovės SiGer TechnologieGmbH, kurios buveinė Tangermiundėje (Vokietija).

22

Nagrinėdamas šį prašymą nacionalinis teismas konstatavo, kad jis neatitinka tam tikrų Lenkijos teisėje nustatytų formalių reikalavimų, visų pirma jame nebuvo nurodyta ginčo dalyko vertė Lenkijos valiuta, kaip reikalaujama pagal Lenkijos teisę, kad už jį būtų galima apskaičiuoti mokestį. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą formoje I. Szyrocka nurodė pagrindinę sumą eurais. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžė, kad I. Szyrocka šioje formoje nurodė, jog reikalauja palūkanų, apskaičiuotų nuo nustatytos datos iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

23

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy we Wrocławiu nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

24

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo išsamiai reglamentuojami reikalavimai, kuriuos turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, ar kad juo apibrėžiami tik minimalūs tokio prašymo reikalavimai, o jame neaptarti formalūs prašymo reikalavimai turi būti apibrėžiami remiantis nacionalinės teisės normomis.

25

Norint atsakyti į šį klausimą, reikia remtis tiek Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio formuluote, tiek šio reglamento struktūra ir tikslu.

26

Pirmiausia reikia priminti, kad minėto reglamento 7 straipsnyje įtvirtinti tam tikri reikalavimai, susiję su prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą turiniu ir forma. Taigi juo reglamentuojama visų pirma tokio prašymo pateikimo užpildant standartinę formą sąlyga, jį sudarančios dalys, prašymą pateikusio asmens pareiškimas, kad šiame prašyme pateikiama informacija yra teisinga, galimybė pateikti prieštaravimą įprasto civilinio proceso tvarka bei šio prašymo pasirašymo taisyklės.

27

Reikia konstatuoti, kad minėto straipsnio formuluotėje nėra jokios nuorodos, leidžiančios daryti išvadą, kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje gali laisvai nustatyti papildomas prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą sąlygas.

28

Iš tiesų, kaip aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 2 dalies c punkto ir 3, 5 bei 6 dalių, kai šia nuostata leidžiama valstybėms narėms nacionalinės teisės aktais reglamentuoti kai kuriuos specifinius reikalavimų, kuriuos turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, aspektus, joje tai aiškiai numatyta. Tačiau šiame straipsnyje nėra jokios kitos aiškios ar numanomos nuorodos, bendrai leidžiančios valstybių narių nacionalinėje teisėje nustatyti papildomas sąlygas.

29

Be to, šį pažodinį aiškinimą pagrindžia Reglamento Nr. 1896/2006 struktūra. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, pirma, kaip matyti iš šio reglamento 16 konstatuojamosios dalies, teismas, į kurį kreiptasi, turėtų išnagrinėti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą remdamasis tik prašymo formoje pateikta informacija. Antra, minėto reglamento 2–4 ir 6 straipsniuose, kuriuose patikslinami kai kurie Europos mokėjimo įsakymo išdavimo reikalavimai, taip pat nenumatyta jokia galimybė nustatyti papildomas sąlygas, remiantis nacionaline valstybių narių teise. Be to, pagal to paties reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą atmetamas tik dėl jo 2–4, 6 ir 7 straipsniuose numatytų reikalavimų nesilaikymo.

30

Galiausiai reikia priminti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalies a punkto, jo tikslas – supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas. Kaip nurodyta minėto reglamento 8, 10 ir 29 konstatuojamosiose dalyse, nors nacionalinėje teisėje numatyti neginčytinų reikalavimų išieškojimo mechanizmai juo nei keičiami, nei derinami, siekiant šio tikslo jame nustatytas vienodas tokių piniginių reikalavimų išieškojimo mechanizmas, užtikrinantis vienodas sąlygas kreditoriams ir skolininkams visoje Europos Sąjungoje.

31

Reikia pabrėžti, kad minėtas tikslas būtų pažeistas, jei valstybės narės savo nacionalinės teisės aktuose galėtų bendrai nustatyti papildomas sąlygas, kurias turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą. Iš tiesų dėl tokių sąlygų būtų ne tik nustatyti skirtingose valstybėse narėse skirtingi tokiam prašymui taikomi reikalavimai, bet ir Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra taptų sudėtingesnė, ilgesnė ir brangesnė.

32

Todėl tik toks aiškinimas, pagal kurį Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsniu išsamiai reglamentuojami reikalavimai, kuriuos turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą, užtikrina minėto reglamento tikslo laikymąsi.

33

Konkrečiau kalbant apie klausimą, ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, nacionalinis teismas gali paprašyti prašymą pateikusį asmenį papildyti prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą ir nurodyti ginčo dalyko vertę Lenkijos valiuta, kad būtų galima apskaičiuoti teismo mokesčius, reikia nurodyti, kad šis teismas gali šiuo tikslu remtis Reglamento Nr. 1896/2006 25 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią teismo mokesčių suma nustatoma pagal nacionalinės teisės aktus.

34

Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad, nesant neužginčytų reikalavimų nacionalinių išieškojimo mechanizmų suderinimo, pagal valstybių narių procesinės autonomijos principą mokėjimo įsakymo nacionalinių procedūrų įgyvendinimo tvarkai taikoma šių valstybių vidaus teisė, tačiau su sąlyga, kad tenkinamos minėto reglamento 25 straipsnyje nustatytos sąlygos. Tačiau ši tvarka neturi būti mažiau palanki nei ta, kuri taikoma panašioms vidaus teise reglamentuojamoms situacijoms (lygiavertiškumo principas), ir dėl jos netampa iš esmės neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasinaudoti Sąjungos teise vartotojams suteiktomis teisėmis (veiksmingumo principas) (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 14 d. Sprendimo Banco Español de Crédito, C-618/10, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

35

Iš to matyti, kad nacionalinis teismas iš principo gali prašyti informacijos dėl ginčo dalyko vertės, remdamasis nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka, su sąlyga, kad dėl procedūros reikalavimų, susijusių su teismo mokesčių nustatymu, Europos mokėjimo įsakymo procedūra netaps pernelyg ilga ir prašymas išduoti tokį įsakymą nebus atmestas.

36

Šiomis aplinkybėmis į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo išsamiai reglamentuojami reikalavimai, kuriuos turi atitikti prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą. Remdamasis minėto reglamento 25 straipsniu ir nepažeisdamas šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų, nacionalinis teismas gali nustatyti teismo mokesčių sumą pagal nacionalinėje teisėje numatytą tvarką su sąlyga, kad ši tvarka nėra mažiau palanki nei tvarka, reglamentuojanti tokias pačias situacijas pagal vidaus teisę, ir kad dėl jos praktiškai netaps neįmanoma arba pernelyg sunku įgyvendinti Sąjungos teisės suteiktas teises.

37

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nėra reikalo atsakyti į antrąjį klausimą.

38

Savo trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1896/2006 4 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalies c punktą reikia aiškinti taip, kad jais draudžiama pateikiant prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą asmeniui reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo jų mokėjimo termino suėjimo dienos iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

39

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 1896/2006 4 straipsnį piniginiai reikalavimai, dėl kurių išieškojimo pateiktas prašymas vykdant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, turi apimti pinigų sumą ir turi būti suėjęs jos mokėjimo terminas, o minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad jei prašoma palūkanų nuo reikalaujamos sumos, prašyme išduoti mokėjimo įsakymą turi būti nurodyta palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį prašoma tų palūkanų.

40

Antra, kalbant apie klausimą, ar prašomos palūkanos vykdant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą turi apimti pinigų sumą ir turi būti suėjęs jos mokėjimo terminas, kaip numatyta Reglamento Nr. 1896/2006 4 straipsnyje, konstatuotina, kad šį straipsnį aiškinant pažodžiui šiuo klausimu nerandama jokių aiškių nuorodų, nes visų pirma šioje nuostatoje kalbama apskritai apie „piniginius reikalavimus“, kurių įvykdymo gali būti reikalaujama vykdant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą.

41

Tačiau reikia pabrėžti, kad iš šios nuostatos konteksto, visų pirma kai ji skaitoma kartu su minėto reglamento 7 straipsnio 2 dalies c punktu, matyti, kad joje nurodyti reikalavimai, susiję su pinigų suma ir suėjusiu mokėjimo terminu, netaikomi palūkanoms.

42

Iš tiesų, kaip teisingai pabrėžė Europos Komisija, nė viena Reglamento Nr. 1896/2006 nuostata nereikalaujama, kad prašyme išduoti Europos mokėjimo įsakymą asmuo nurodytų konkrečią palūkanų sumą. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, kad šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies c punkte tik numatyta, jog jei prašoma palūkanų nuo reikalaujamos sumos, reikia nurodyti palūkanų normą ir laikotarpį, už kurį prašoma tų palūkanų, ir tai, beje, aišku iš minėto reglamento I priede esančios prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą formos.

43

Antra, dėl klausimo, ar pagal minėto 7 straipsnio 2 dalies c punktą draudžiama pateikti prašymą dėl palūkanų už laikotarpį nuo jų mokėjimo termino suėjimo dienos iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, reikia pabrėžti, kad nors juo nereikalaujama prašyme išduoti mokėjimo įsakymą nurodyti palūkanų sumos, jame taip pat nepatikslinta diena, iki kurios šių palūkanų gali būti reikalaujama.

44

Šiomis aplinkybėmis minėtą nuostatą reikia, be kita ko, aiškinti atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1896/2006 tikslą, t. y., kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, ne tik nustatyti paprastą, greitą ir efektyvų neginčytinų piniginių reikalavimų išieškojimo mechanizmą, bet ir sumažinti tokios procedūros išlaidas.

45

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 2 dalies c punkto aiškinimas, kad prašymą pateikęs asmuo neturi galimybės reikalauti palūkanų, susikaupusių iki pagrindinės sumos sumokėjimo, neatitinka šio tikslo. Iš tiesų, kaip savo išvados 66 punkte nurodė generalinis advokatas, jei palūkanų prašymas būtų apribotas palūkanomis, mokėtinomis iki prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikimo dienos arba tokio įsakymo išdavimo dienos, prašymą pateikęs asmuo galėtų gauti visas palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, tik pateikęs kelis prašymus, t. y. pirmą dėl pagrindinio reikalavimo ir susikaupusių palūkanų ir antrą dėl palūkanų už laikotarpį nuo pradinio prašymo pateikimo arba mokėjimo įsakymo išdavimo iki pagrindinės sumos sumokėjimo.

46

Taigi reikia pripažinti, kad jeigu Reglamento Nr. 1896/2006 7 straipsnio 2 dalies c punktas būtų aiškinamas kaip neleidžiantis reikalauti palūkanų, susikaupusių iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra taptų sudėtingesnė, ilgesnė ir brangesnė.

47

Be to, toks aiškinimas galėtų atgrasyti prašymą pateikusį asmenį pradėti Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir paskatinti jį imtis nacionalinių procedūrų, pagal kurias jis galėtų gauti visas palūkanas. Nors tiesa, kaip įtvirtinta Reglamento Nr. 1896/2006 10 konstatuojamojoje dalyje, kad šiuo reglamentu įtvirtinta procedūra yra tik papildoma ir savo nuožiūra pasirenkama priemonė, palyginti su numatytomis nacionalinėje teisėje, vis dėl to tam, kad šią procedūra kreditoriai iš tiesų rinktųsi, jie turi turėti galimybę remtis tomis pačiomis teisėmis kaip ir per nacionalines procedūras.

48

Taigi pagal Reglamento Nr. 1896/2006 4 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalies c punktą nedraudžiama prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikusiam asmeniui reikalauti palūkanų, susikaupusių iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

49

Be to, tokio aiškinimo nepaneigia Portugalijos vyriausybės ir Jungtinės Karalystės vyriausybės argumentai, pateikti norint pagrįsti šių nuostatų aiškinimą, pagal kurį negalima prašyti palūkanų už laikotarpį po mokėjimo įsakymo išdavimo.

50

Iš tiesų, priešingai tam, ką teigia Jungtinės Karalystės vyriausybė, aplinkybė, kad Reglamento Nr. 1896/2006 I priede esančių prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą formos užpildymo gairių 7 punkte numatyta, jog galimybė reikalauti palūkanų, susikaupusių iki teismo sprendimo dėl šio prašymo, negali reikšti, kad prašymą pateikęs asmuo neturi galimybės taip pat reikalauti po šios datos susikaupusių palūkanų. Iš tiesų, net jeigu šiomis gairėmis tikrai galima naudotis aiškinant minėtą reglamentą, kaip savo išvados 86 punkte nurodė generalinis advokatas, jos yra tik nurodomojo pobūdžio ir išsamiai neapima visų situacijų, galinčių susiklostyti praktikoje.

51

Be to, dėl Portugalijos vyriausybės argumento, susijusio su Reglamento Nr. 1896/2006 12 straipsnio 3 dalies a punktu, konstatuotina, kad šioje nuostatoje numatyta, jog Europos mokėjimo įsakyme atsakovui pranešama apie mokėtiną sumą. Taigi atsakovas apie šią sumą informuojamas ne tik tuo atveju, kai galutinė pagrindinė suma ir palūkanos nurodytos Europos mokėjimo įsakyme, bet ir tuo atveju, kai šiame įsakyme nurodyta pagrindinė suma ir palūkanos bei laikotarpis, už kurį šių palūkanų prašoma. Be to, šios nuostatos aiškinimas, kad prašymą pateikusiam asmeniui neleidžiama reikalauti palūkanų, susikaupusių iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, dėl šio sprendimo 44–46 punktuose išdėstytų priežasčių neatitinka minėto reglamento tikslo.

52

Reikia pridurti, kad Reglamento Nr. 1986/2006 nuostatos savaime negali būti prašymo dėl palūkanų, susikaupusių iki šio reikalavimo įvykdymo dienos, teisinis pagrindas, jeigu pateisinimo nėra teisėje, reglamentuojančioje ieškovo ir atsakovo teisinius santykius. Iš tiesų Reglamentu Nr. 1896/2006 reglamentuojami tik procedūriniai mokėjimo įsakymo mechanizmo aspektai, o visi klausimai, susiję su materialine teise, įskaitant klausimą dėl palūkanų, kurių galima prašyti vykstant procedūrai, rūšies, iš principo reglamentuojami teisės, taikomos šalių teisiniams santykiams, susiklosčiusiems dėl atitinkamo reikalavimo.

53

Iš visų nurodytų vertinimų matyti, kad į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1896/2006 4 straipsnis ir 7 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiama prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikusiam asmeniui reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo jų mokėjimo termino suėjimo dienos iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

54

Savo penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kaip reikia pildyti Reglamento Nr. 1896/2006 V priede esančią Europos mokėjimo įsakymo formą, jei atsakovas įpareigojamas sumokėti prašymą pateikusiam asmeniui palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

55

Pirmiausia reikia nurodyti, kad minėtoje formoje yra horizontali linija, pavadinta „Palūkanos (nuo)“, kuri kerta tris vertikalias skiltis, pavadintas „Valiuta“, „Suma“ ir „Data (diena/mėnuo/metai)“.

56

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1896/2006 11 konstatuojamosios dalies, Europos mokėjimo įsakymo procedūra turėtų būti kuo didesniu mastu grindžiama standartinių formų naudojimu siekiant palengvinti jos įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas naudoti automatinį duomenų apdorojimą.

57

Taigi, kadangi formos grindžiamos tipiškiausiomis situacijomis, kurios gali susiklostyti praktikoje, konstatuotina, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai Europos mokėjimo įsakymą formoje aiškiai nenumatyta galimybė nurodyti, kad atsakovas turi sumokėti prašymą pateikusiam asmeniui palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo, šios formos turinys turi būti pritaikytas prie konkrečių bylos aplinkybių, kad teismas galėtų priimti tokį sprendimą.

58

Taigi Europos mokėjimo įsakymo forma turi būti užpildyta taip, kad atsakovas galėtų, pirma, neabejodamas suprasti sprendimą, pagal kurį jis turi sumokėti prašymą pateikusiam asmeniui palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, ir, antra, aiškiai identifikuoti palūkanų normą bei dieną, nuo kurios reikalaujama šių palūkanų. Jei šie reikalavimai įvykdyti, konkrečius minėtos formos pildymo būdus gali nustatyti nacionalinis teismas.

59

Pavyzdžiui, nacionalinis teismas Europos mokėjimo įsakymo formoje gali nurodyti valiutą tam skirtoje skiltyje, palūkanų normą – skiltyje, pavadintoje „Suma“, ir skiltyje, pavadintoje „Data (diena/mėnuo/metai)“, patikslinti, kad atsakovas turi mokėti palūkanas nuo tam tikros dienos iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos.

60

Todėl į penktąjį klausimą reikia atsakyti taip: jei atsakovas įpareigojamas sumokėti prašymą pateikusiam asmeniui palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, nacionalinis teismas gali laisvai pasirinkti konkrečius Reglamento Nr. 1896/2006 V priede esančios Europos mokėjimo įsakymo formos pildymo būdus, su sąlyga, kad iš atitinkamai užpildytos formos atsakovas galės, pirma, neabejodamas suprasti sprendimą, pagal kurį jis turi sumokėti palūkanas, susikaupusias iki pagrindinės sumos sumokėjimo dienos, ir, antra, aiškiai identifikuoti palūkanų normą ir datą, nuo kurios šių palūkanų reikalaujama.

61

Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, į kitus pateiktus klausimus atsakyti nereikia.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: