1

Savo apeliaciniais skundais H. Neuman, A. Galdeano del Sel ir Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) prašo panaikinti 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Baena Grupo prieš VRDT – Neuman ir Galdeano del Sel (sėdintis personažas), T-513/09 (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas patenkino José Manuel Baena Grupo, SA (toliau – Baena Grupo) ieškinį dėl 2009 m. spalio 14 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1323/2008-3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp, pirma, H. Neuman ir A. Galdeano del Sel ir, antra, Baena Grupo (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

2

2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 14 konstatuojamojoje dalyje skelbiama:

„Vertinimas, ar dizainas turi individualių savybių, turėtų būti pagrįstas tuo, ar įspūdis, kurį jis padaro dizainą apžiūrinčiam informuotam stebėtojui, aiškiai skiriasi nuo to įspūdžio, kurį jam padaro esama dizainų visuma, atsižvelgiant į gaminio, kuris turi tą dizainą, pobūdį, ypač į pramonės šaką, kuriai gaminys priklauso, ir dizainerio laisvę tą dizainą kuriant.“

3

Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.“

4

Minėto reglamento 5 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei:

2.   Dizainai laikomi tapačiais, jei jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis.“

5

To paties reglamento 6 straipsnyje numatyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei:

2.   Vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.“

6

Pagal Reglamento Nr. 6/2002 7 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.   Taikant 5 ir 6 straipsnius, dizainas laikomas tapęs prieinamu visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams. [Taikant 5 ir 6 straipsnius, laikoma, kad dizainas tapo prieinamas visuomenei, jeigu jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip arba eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies a punkte ir 6 straipsnio 1 dalies a punkte arba atitinkamai iki 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos dienos, išskyrus tuos atvejus, kai šie įvykiai negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomi Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams.] Tačiau dizainas nelaikomas prieinamu visuomenei vien dėl to, kad jis buvo atskleistas trečiajam asmeniui išreikštomis ar žodžiais neišreikštomis konfidencialumo sąlygomis.

2.   Taikant 5 ir 6 straipsnius, į dizaino atskleidimą neatsižvelgiama, jeigu dizainas, kurio apsaugos prašoma pagal registruotąjį Bendrijos dizainą, tapo prieinamas visuomenei:

7

Šio reglamento 25 straipsnio „Negaliojimo pagrindai“ 1 dalies b ir e punktuose bei 3 dalyje nustatyta:

„1.   Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu tik šiais atvejais:

<...>

<...>

<...>

3.   Šio straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytais pagrindais gali remtis tik ankstesnės teisės pareiškėjas arba savininkas.

<...>“

8

Pagal to paties reglamento 61 straipsnio 1–3 dalis:

„1.   Teisingumo Teisme galima iškelti bylas dėl apeliacinių tarybų priimtų sprendimų dėl apeliacijų.

2.   Galima kelti bylas esant šiems pagrindams: dėl kompetentingumo stokos, dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, dėl Sutarties pažeidimo, dėl šio reglamento arba dėl bet kokių taisyklių nuostatų taikymo [dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kokių su jų taikymu susijusių taisyklių pažeidimo] arba dėl neteisingo naudojimosi jų suteikiamais įgaliojimais.

3.   Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.“

9

Baena Grupo priklauso toliau pavaizduotas Bendrijos dizainas Nr. 426895-0002 (toliau – ginčijamas dizainas):

10

Jis buvo pateiktas registruoti 2005 m. lapkričio 7 d., įregistruotas ir paskelbtas 2005 m. gruodžio 27 d. tokioms prekėms, priklausančioms 99-00 klasei pagal iš dalies pakeistą 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutartį dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos sudarymo (toliau – Lokarno sutartis): „marškinėlių, kepuraičių, lipdukų, spausdintinės medžiagos, įskaitant reklamai skirtą medžiagą, papuošimas“.

11

2008 m. vasario 18 d. H. Neuman ir A. Galdeano del Sel, remdamiesi Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b ir e punktais, pateikė VRDT paraišką dėl ginčijamo dizaino paskelbimo negaliojančiu. Savo prašyme dėl paskelbimo negaliojančiu jie teigė, kad ginčijamas dizainas, pirma, nėra naujas ir neturi individualių savybių, kaip to reikalaujama pagal šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnius, bei, antra, jame panaudotas skiriamasis ženklas, kaip numatyta to paties reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punkte.

12

Grįsdami savo prašymą dėl paskelbimo negaliojančiu, H. Neuman ir A. Galdeano del Sel rėmėsi šiuo ankstesniu vaizdiniu Bendrijos prekių ženklu Nr. 1312651 (toliau – ankstesnis prekių ženklas):

13

Šis prekių ženklas buvo įregistruotas 2000 m. lapkričio 7 d. prekėms, priklausančioms peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25, 28 ir 32 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinkančioms tokį aprašymą:

14

2008 m. liepos 15 d. sprendimu VRDT anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti ginčijamą dizainą negaliojančiu, remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies e punktu.

15

2008 m. rugsėjo 16 d.Baena Grupo, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

16

Ginčijamu sprendimu VRDT trečioji apeliacinė taryba (toliau – Apeliacinė taryba) priėjo prie išvados, kad Anuliavimo skyrius padarė klaidą nusprendęs, kad ginčijamame dizaine panaudotas ankstesnis prekių ženklas. Vis dėlto ji nusprendė, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, nes informuotam vartotojui, t. y. jaunimui ar vaikams, kurie paprastai perka marškinėlius, kepuraites ir lipdukus, ar spaudinių naudotojams, jis nedarė kitokio bendro įspūdžio nei tas, kurį darė ankstesnis prekių ženklas. Taigi taikydama Reglamento Nr. 6/2002 60 straipsnio 1 dalį Apeliacinė taryba patvirtino ginčijamo dizaino pripažinimą negaliojančiu, tačiau šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkto ir 6 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17

Ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. gruodžio 22 d., Baena Grupo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą. Grįsdama ieškinį ji nurodė vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio pažeidimu. Ji teigė, kad ankstesnis prekių ženklas ir ginčijamas dizainas skiriasi tiek, jog kiekvienas iš šių siluetų informuotam vartotojui daro skirtingą bendrą įspūdį.

18

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

19

Skundžiamo sprendimo 20 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia nusprendė, kad reikia lyginti ginčijamo dizaino daromą bendrą įspūdį ir ankstesnio prekių ženklo, sudarančio paviešintą dizainą, informuotam vartotojui daromą bendrą įspūdį.

20

Skundžiamo sprendimo 21 ir 22 punktuose jis pažymėjo, kad dviejų nagrinėjamų siluetų informuotam vartotojui daromą bendrą įspūdį daugiausia lemia kiekvieno jų veido išraiška. Bendrasis Teismas pabrėžė, kad dviejų siluetų veido išraiškos skirtumas yra esminė ypatybė, kurią įsimena informuotas vartotojas, kaip jį teisingai apibrėžė Apeliacinė taryba.

21

Toliau skundžiamo sprendimo 23 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ši išraiška ir kartu į priekį palinkusio kūno padėtis, sukelianti tam tikro susierzinimo įspūdį, vers informuotą vartotoją suvokti „ankstesnį dizainą“ kaip susinervinusį personažą. Atvirkščiai, ginčijamo dizaino daromam bendram įspūdžiui nebūdinga kokio nors jausmo raiška, vertinant ir veido išraišką, ir atsilošusio atgal kūno padėtį.

22

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 24 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „veido išraiškos skirtumus aiškiai pastebės marškinėlius ir kepuraites perkantis jaunimas [, o] dar didesnės reikšmės jie turės vaikams, naudojantiems lipdukus daiktams individualizuoti, nes jie bus linkę kreipti dar didesnį dėmesį į kiekvieno lipduke esančio personažo sukeliamus jausmus“.

23

Pagaliau skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad dviejų siluetų skirtumai „pakankamai dideli, kad sukeltų skirtingą bendrą įspūdį informuotam vartotojui, nepaisant esamų panašumų, susijusių su kitais aspektais, ir didelės dizainerio, kuriančio tokius siluetus kaip nagrinėjamieji, laisvės“.

24

Skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas iš to padarė išvadą, kad Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai manė, jog ginčijamas dizainas informuotam vartotojui nedarė tokio bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo prašymui pripažinti negaliojančiu pagrįsti nurodyto „ankstesnio dizaino“ daromo bendro įspūdžio.

25

2011 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C-101/11 P ir C-102/11 P buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė bei žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

26

Savo apeliaciniu skundu H. Neuman ir A. Galdeano del Sel Teisingumo Teismo prašo:

27

Savo apeliaciniu skundu VRDT Teisingumo Teismo prašo:

28

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Baena Grupo Teisingumo Teismo prašo:

29

Savo apeliaciniam skundui paremti H. Neuman ir A. Galdeano del Sel nurodo tris pagrindus. Pirmieji du pagrindai kildinami iš teisės klaidos, kurią tariamai padarė Bendrasis Teismas vertindamas atitinkamai Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą kartu su šio reglamento 4–9 straipsniais ir šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punktą. Trečiasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo tariamai padarytu pareigos motyvuoti skundžiamą sprendimą pažeidimu.

30

VRDT savo apeliacinį skundą grindžia dviem pagrindais: Bendrojo Teismo padarytu, pirma, Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio pažeidimu ir, antra, šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkto ir 6 straipsnio pažeidimu. Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys, kurias išskirdama VRDT teigia, pirma, kad Bendrasis Teismas supainiojo prekių ženklų teisei būdingus kriterijus su Bendrijos dizaino teisėje taikomais kriterijais ir, antra, kad jis pažeidė pareigą motyvuoti.

31

Visų pirma, remdamasi 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimu Schräder prieš OCVV (C-38/09 P, Rink. p. I-3209, 77 punktas), VRDT kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą jis pernelyg kruopščiai ištyrė „nagrinėjamą Bendrijos dizainą“.

32

VRDT teigia, kad Bendrijos dizaino, kuriam būdingas aukštas techninio sudėtingumo lygis, galiojimo kontrolė pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b ir d punktus apsiriboja dizainerio laisvės masto nustatymu. VRDT mano, kad, neapribojęs savo kontrolės akivaizdžių tokio dizaino galiojimo vertinimo klaidų nustatymu, Bendrasis Teismas peržengė šio reglamento 61 straipsnio taikymo sritį.

33

Antra, VRDT teigia, kad nusprendęs, jog „nagrinėjamų dizainų“ personažų reiškiami jausmai yra svarbesni už šių dizainų grafinį pateikimą, Bendrasis Teismas pakeitė Apeliacinės tarybos vertinimą savuoju. Dėl šios priežasties Bendrasis Teismas iš naujo įvertino faktus ir neapsiribojo ginčijamo sprendimo teisėtumo vertinimu.

34

Šiuo klausimu VRDT mano, kad nepatikslinęs, kokio pobūdžio klaidą padarė Apeliacinė taryba taikydama Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą kartu su 6 straipsniu, Bendrasis Teismas užkirto kelią tam, kad ji atsižvelgtų į skundžiamą sprendimą, siekdama teisingai pritaikyti nurodyto reglamento 6 straipsnį.

35

Baena Grupo mano, kad VRDT argumentas nepagrįstas. Anot jos, Bendrasis Teismas gali visiškai laisvai vertinti bylos aplinkybes. Šiuo klausimu ji nurodo 2000 m. kovo 30 d. Sprendimą VBA prieš Florimex ir kt. (C-265/97 P, Rink. p. I-2061), kuriame Teisingumo Teismas, nagrinėdamas jam pateiktą apeliacinį skundą, rėmėsi Bendrojo Teismo atliktu įrodymų vertinimu.

36

Reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas peržengė jo vykdomos kontrolės ribas ir pakeitė VRDT vertinimą savuoju.

37

Šiuo klausimu primintina, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 2 dalį ieškinį Bendrajam Teismui dėl apeliacinių tarybų sprendimų galima reikšti dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kokių su jų taikymu susijusių taisyklių pažeidimo. Iš to matyti, kad Bendrasis Teismas kompetentingas vykdyti neribotą VRDT atlikto pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimo teisėtumo kontrolę (žr. 2011 m. liepos 5 d. Sprendimo Edwin prieš VRDT, C-263/09 P, Rink. p. I-5853, 52 punktą ir 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic, C-281/10 P, Rink. p. I-10153, 66 punktą).

38

Pagal šią nuostatą Bendrasis Teismas turi įvertinti VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumą, patikrindamas, kaip šios taikė Sąjungos teisę, ir atsižvelgdamas, be kita ko, į minėtoms taryboms nurodytas aplinkybes (žr. pagal analogiją 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT, C-16/06 P, Rink. p. I-10053, 38 punktą ir 2011 m. kovo 28 d. Nutarties Herhof prieš VRDT, C-418/10 P, 47 punktą).

39

Kalbant konkrečiai, Bendrasis Teismas gali atlikti visišką VRDT apeliacinių tarybų sprendimo teisėtumo kontrolę, kad prireikus nustatytų, ar šios apeliacinės tarybos teisiniu požiūriu teisingai kvalifikavo ginčo aplinkybes arba ar minėtoms apeliacinėms taryboms pateiktų faktinių aplinkybių vertinimas nėra klaidingas (žr. pagal analogiją minėto Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT 39 punktą ir minėtos Nutarties Herhof prieš VRDT 48 punktą).

40

Iš tikrųjų, kai Bendrasis Teismas turi įvertinti VRDT apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą, jam neprivalomas šios tarybos klaidingai atliktas faktinių aplinkybių vertinimas tiek, kiek jis yra išvadų, kurių teisėtumas ginčijamas Bendrajame Teisme, dalis (žr. pagal analogiją minėto Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT 48 punktą).

41

Žinoma, Bendrasis Teismas gali pripažinti VRDT tam tikrą diskreciją, be kita ko, tuo atveju, kai ši turi atlikti labai techninį vertinimą, o kiek tai susiję su jo atliekamos apeliacinių tarybų sprendimų pramoninio dizaino srityje kontrolės apimtimi – apsiriboti akivaizdžių vertinimo klaidų analize (minėto Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic 67 punktas).

42

Tačiau nagrinėjamoje byloje VRDT nenustatė, kad sprendimui priimti reikia labai techninio vertinimo, kuris pateisintų jos diskrecijos pripažinimą ir Bendrojo Teismo kontrolės apribojimą akivaizdžių klaidų analize.

43

Be to, Baena Grupo Bendrajame Teisme teigė, kad nusprendusi, jog ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, nes informuotam vartotojui jis nedarė tokio bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio prekių ženklo daromo įspūdžio, Apeliacinė taryba pažeidė Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

44

Iš to matyti, kad Baena Grupo ginčijo Apeliacinės tarybos vertinimą, susijusį su kiekvieno iš nagrinėjamų siluetų daromu bendru įspūdžiu informuotam vartotojui, todėl Bendrasis Teismas buvo kompetentingas tikrinti Apeliacinės tarybos atliktą ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo dizaino panašumo vertinimą (žr. pagal analogiją minėto Sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT 47 punktą).

45

Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 20–25 punktuose galėjo konkrečiai tirti Apeliacinės tarybos pateiktus vertinimus, kad panaikintų ginčijamą sprendimą.

46

Taigi pirmąjį VRDT apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

47

Pirma, VRDT teigia, kad Bendrasis Teismas supainiojo prekių ženklų teisėje taikomus kriterijus su Bendrijos dizaino teisei būdingais kriterijais. Anot jos, prekių ženklų teisėje siekiama apsaugoti bendrą vartotojų interesą, kad šie nesuklystų įsigydami prekių ženklu pažymėtas prekes ar paslaugas, o Bendrijos dizaino teisėje siekiama apsaugoti privačius, t. y. dizainą kuriančio ar naudojančio ūkio subjekto, interesus, nepaisant galimo suklaidinimo dėl įsigytos prekės komercinės kilmės pavojaus. Kalbant konkrečiai, VRDT priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis skundžiamo sprendimo 22 ir 23 punktuose „nagrinėjamų dizainų“ palyginimą grindė informuoto vartotojo atmintyje išliekančiais miglotais prisiminimais.

48

Šiuo klausimu H. Neuman, A. Galdeano del Sel ir VRDT mano, kad nurodytą palyginimą reikėjo grįsti ne miglotais informuoto vartotojo prisiminimais, bet tiesioginiu nagrinėjamų siluetų palyginimu.

49

Antra, VRDT kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 24 punkte savo atliktos „nagrinėjamų dizainų“ daromo įspūdžio analizės jis negrindė visos suinteresuotosios visuomenės suvokimu. Faktiškai jis apribojo savo atliktą dizaino analizę tik dalies suinteresuotosios visuomenės, t. y. jaunų marškinėlių, kepuraičių ir lipdukų vartotojų, suvokimu.

50

Trečia, H. Neuman ir A. Galdeano del Sel teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, skundžiamo sprendimo 21 punkte nurodęs, jog dviejų nagrinėjamų siluetų informuotam vartotojui daromą bendrą įspūdį lemia kiekvieno jų veido išraiška. Jie teigia, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių ir kad nedideli dviejų nagrinėjamų siluetų išraiškos skirtumai neturi įtakos jų daromam bendram įspūdžiui. Šiuo klausimu jie pabrėžia, kad nagrinėjamas dizainas taikomas tapačioms prekėms ir jos skirtos tai pačiai visuomenei. Be to, jie pažymi, kad skundžiamo sprendimo 25 punkte Bendrasis Teismas pripažino didelę siluetų kūrėjų laisvę.

51

Baena Grupo mano, kad savo argumentais H. Neuman ir A. Galdeano del Sel iš tikrųjų tik ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktų analizę ir siekia, kad Teisingumo Teismas pakeistų šią analizę savąja.

52

Baena Grupo taip pat remiasi VRDT priekaišto dėl suinteresuotosios visuomenės nepriimtinumu, nes Bendrasis Teismas neturėjo dėl to išreikšti nuomonės.

53

Kalbant, pirma, apie Bendrojo Teismo tariamai padarytą teisės klaidą lyginant ankstesnį prekių ženklą su ginčijamu dizainu, pažymėtina, pirma, kad Reglamente Nr. 6/2002 neapibrėžiama jame vartojama sąvoka „informuotas vartotojas“. Tačiau ją reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių, ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir menininko – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi informuoto vartotojo sąvoką galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją (žr. minėto Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic 53 punktą).

54

Šiuo klausimu iš tiesų informuotas vartotojas, kaip jį apibrėžė Teisingumo Teismas, vien dėl jam būdingų savybių, esant galimybei, ankstesnį prekių ženklą ir ginčijamą dizainą palygins tiesiogiai. Tačiau neatmestina, kad atitinkamame sektoriuje tokio palyginimo nebus galimybės atlikti arba jis bus neįprastas būtent dėl specifinių faktinių aplinkybių ar ankstesniu prekių ženklu ir ginčijamu dizainu vaizduojamų daiktų savybių (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic 55 punktą).

55

Taigi Bendrojo Teismo negalima kaltinti padarius teisės klaidą dėl to, jog įvertino ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo dizaino keliamą bendrą įspūdį ir nesirėmė prielaida, kad informuotas vartotojas bet kuriuo atveju juos lygintų tiesiogiai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic 56 punktą).

56

Tai patvirtina ir aplinkybė, kad šiuo klausimu nesant aiškios nuorodos Reglamente Nr. 6/2002 negalima manyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo nustatyti, kad galimi dizainai turi būti lyginami tik tiesiogiai (žr. minėto Sprendimo PepsiCo prieš Grupo Promer Mon Graphic 57 punktą).

57

Vadinasi, lygindamas ankstesnį prekių ženklą su ginčijamu dizainu Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 22 ir 23 punktuose savo samprotavimus grindė informuoto vartotojo atmintyje išlikusiais miglotais dviejų siluetų sukelto įspūdžio prisiminimais.

58

Taigi šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

59

Antra, kiek tai susiję su kaltinimu, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes analizuodamas ankstesnį prekių ženklą ir ginčijamą dizainą apsiribojo tik dalies suinteresuotosios visuomenės suvokimu, pirmiausia reikėtų patikslinti, kad, skirtingai, nei teigia Baena Grupo, šis kaltinimas yra priimtinas. Iš tikrųjų juo siekiama pasmerkti Bendrojo Teismo tariamai padarytą klaidą aiškinant ar taikant Reglamentą Nr. 6/2002, dėl kurios, jei ji būtų pripažinta, visa Bendrojo Teismo motyvacija taptų ydinga.

60

Dėl esmės reikia konstatuoti, kad šis VRDT kaltinimas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo supratimu. Iš tikrųjų, lygindamas ankstesnį prekių ženklą su ginčijamu dizainu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte pateikė nuorodą į informuotą vartotoją, „kaip jį teisingai apibrėžė Apeliacinė taryba“.

61

Taigi Bendrasis Teismas atsižvelgė į visą suinteresuotąją visuomenę, kaip ją apibrėžė Apeliacinė taryba, t. y. į jaunimą, vaikus ir spaudinių, įskaitant reklamą, vartotojus. Tas pats pasakytina apie Bendrojo Teismo motyvus, išdėstytus skundžiamo sprendimo 23 punkte, kuriame jis rėmėsi šiuo informuotu vartotoju vertindamas ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo dizaino daromą įspūdį. Toliau skundžiamo sprendimo 24 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad dviejų siluetų veido išraiškos skirtumus aiškiai pastebės jaunimas ir vaikai.

62

Vadinasi, Bendrojo Teismo negalima pagrįstai kritikuoti dėl to, kad analizuodamas siluetus jis nesirėmė visa suinteresuotąja visuomene.

63

Trečia, pažymėtina, kad H. Neuman ir A. Galdeano del Sel iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą manius, kad ankstesnio prekių ženklo ir ginčijamo dizaino informuotam vartotojui daromą bendrą įspūdį daugiausia lemia kiekvieno iš dviejų siluetų veido išraiška.

64

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad savo argumentais H. Neuman ir A. Galdeano del Sel iš tikrųjų tik ginčija faktinių aplinkybių analizę, kurią atliko Bendrasis Teismas vertindamas ankstesnio prekių ženklo ar ginčijamo dizaino sukeliamą bendrą įspūdį, todėl jie siekia, kad Teisingumo Teismas pakeistų Bendrojo Teismo vertinimą savuoju.

65

Iš tikrųjų H. Neuman ir A. Galdeano del Sel neteigė ir neįrodė, kad Bendrasis Teismas iškreipė jam pateiktus faktus, ir tik kaltino Bendrąjį Teismą klaidingai įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes siekiant nustatyti, kad ginčijamas dizainas informuotam vartotojui kėlė kitokį bendrą įspūdį nei ankstesnis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas prašymas pripažinti negaliojančiu.

66

Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik Bendrasis Teismas kompetentingas, pirma, nustatyti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo išvados iš esmės neatitinka jam pateiktų bylos dokumentų, ir, antra, vertinti šias faktines aplinkybes. Taigi faktinių aplinkybių vertinimas, jeigu Bendrajam Teismui pateikti įrodymai nebuvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėdamas apeliacinį skundą gali patikrinti Teisingumo Teismas (žr. 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo Henkel prieš VRDT, C-144/06 P, Rink. p. I-8109, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

67

Taigi šį kaltinimą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

68

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad VRDT apeliacinio skundo antrąjį pagrindą ir H. Neuman ir A. Galdeano del Sel apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

69

H. Neuman ir A. Galdeano del Sel kaltina Bendrąjį Teismą netaikius minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies e punkto. Anot jų, yra visos reikiamos sąlygos išvadai dėl galimybės supainioti ankstesnį prekių ženklą su ginčijamu dizainu padaryti. Taigi neišreiškęs pozicijos dėl nurodytos nuostatos ir neuždraudęs naudoti ginčijamą dizainą Bendrasis Teismas tariamai padarė teisės klaidą.

70

Baena Grupo mano, kad šis apeliacinio skundo pagrindas nepriimtinas, nes juo siekiama užginčyti skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo atliktą faktinio pobūdžio vertinimą.

71

Konstatuotina, kad šiuo pagrindu nebuvo remiamasi Bendrajame Teisme prašant panaikinti ginčijamą sprendimą ir kad bet kuriuo atveju tai nėra su viešąja tvarka susijęs pagrindas, kurį Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti savo iniciatyva.

72

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 113 straipsnio 2 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo svarstytos bylos dalyko. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinius vertinimus (žr., be kita ko, 1994 m. liepos 1 d. Sprendimo Komisija prieš Brazzelli Lualdi ir kt., C-136/92 P, Rink. p. I-1981, 59 punktą; 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo T.I.M.E. ART prieš VRDT, C-171/06 P, 24 punktą bei 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé prieš VRDT, C-193/06 P, 56 punktą).

73

Taigi šį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

74

VRDT teigia, kad nenurodęs motyvų, kodėl „veido išraiškos skirtumus aiškiai pastebės marškinėlius ir kepuraites perkantis jaunimas“, kaip konstatuota skundžiamo sprendimo 24 punkte, ir nepasirėmęs visuomene, kurią sudaro „spaudinių, įskaitant reklamą,“ vartotojai, Bendrasis Teismas pažeidė jam tenkančią motyvavimo pareigą.

75

H. Neuman ir A. Galdeano del Sel taip pat kaltina Bendrąjį Teismą aiškiai, tiksliai ir nuosekliai nemotyvavus skundžiamo sprendimo ir taip pažeidus apeliantų procesines teises.

76

Dėl VRDT kaltinimų Baena Grupo mano, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo išdėstyti nuomonės dėl suinteresuotosios visuomenės, kaip minėta šio sprendimo 52 punkte, todėl jo sprendimas negali stokoti motyvų.

77

H. Neuman ir A. Galdeano del Sel kaltinimus Baena Grupo laiko nepriimtinais. Ji teigia, kad H. Neuman ir A. Galdeano del Sel nenurodė tariamai nemotyvuotų skundžiamo sprendimo dalių.

78

VRDT kaltinimas motyvavimo pareigos pažeidimu grindžiamas teiginiu, kad Bendrasis Teismas, pirma, nenurodė motyvų, kodėl „veido išraiškos skirtumus aiškiai pastebės marškinėlius ir kepuraites perkantis jaunimas“, ir, antra, nesirėmė visuomene, kurią sudaro „spaudinių, įskaitant reklamą,“ vartotojai.

79

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga motyvuoti sprendimus išplaukia iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio, remiantis to paties statuto 53 straipsnio pirma pastraipa ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsniu (žr., be kita ko, 2007 m. spalio 4 d. Sprendimo Naipes Heraclio Fournier prieš VRDT, C-311/05 P, 51 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

80

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad Bendrojo Teismo sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti jų teisminę kontrolę (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Naipes Heraclio Fournier prieš VRDT 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

81

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, be kita ko, į šio sprendimo 60–62 punktuose padarytus konstatavimus, pakanka pažymėti, kad skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo pateikti samprotavimai yra savaime aiškūs ir suprantami ir leidžia sužinoti motyvus, dėl kurių Bendrasis Teismas patenkino vienintelį Baena Grupo jam nurodytą ieškinio pagrindą. Taigi skundžiamas sprendimas nėra nemotyvuotas.

82

Vadinasi, šį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

83

Atsižvelgiant į tai, kad pasakyta, apeliacinius skundus reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtinus ir iš dalies nepagrįstus.

84

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, kuri apeliaciniame procese taikoma pagal to paties reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

85

Kadangi H. Neuman ir A. Galdeano del Sel pralaimėjo apeliacinę bylą C-101/11 P, jie turi padengti šioje apeliacinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalauja Baena Grupo.

86

Kadangi VRDT pralaimėjo apeliacinę bylą C-102/11 P, ji turi padengti šioje apeliacinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip to reikalauja Baena Grupo.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: