—

Raiffeisen-Waren-Zentrale Rhein-Main eG, atstovaujamos Rechtsanwälte C. Bittner ir F. Eckard,

—

Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte K. von Gierke ir J. Forkel,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Schima, M. Vollkommer, F. Wilman ir I. Galindo Martin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) 14 straipsnio 3 dalies šeštos įtraukos ir 1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles (OL L 173, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 63), iš dalies pakeisto 1998 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2605/98 (OL L 328, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 162, toliau – Reglamentas Nr. 1768/95), 9 straipsnio 2 bei 3 dalių išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Raffeisen-Waren-Zentrale Rhein-Main eG (toliau – RWZ) ir Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH (toliau – STV) dėl pastarosios pateikto prašymo suteikti informaciją, susijusią su sertifikuotomis augalų sėklomis, dėl 2005–2006 ir 2006–2007 prekybos metų.

3

Pagal Reglamento Nr. 2100/94 11 straipsnį teisę į augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje turi „selekcininkas“, t. y. „tą veislę sukūręs arba atradęs ir išskyręs asmuo, arba jo teisių perėmėjas“.

4

Šio reglamento 13 straipsnyje „Augalų veislių teisinės apsaugos savininko Bendrijoje teisės ir draudžiami veiksmai“ nustatyta:

„1.   Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje poveikį sudaro augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko ar savininkų, toliau vadinami „savininku“, teisė atlikti 2 dalyje nustatytus veiksmus.

2.   Nepažeidžiant 15 ir 16 straipsnių nuostatų, savininko leidimas yra būtinas, kad su saugomos augalų veislės dauginamąja medžiaga arba saugomos veislės surinkta augaline medžiaga <...> būtų galima atlikti šiuos veiksmus:

<...>

Savo leidimą savininkas gali susieti su sąlygomis ir apribojimais.

<...>“

5

Šio reglamento 14 straipsnio „Nukrypimas nuo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje“ 1 dalyje nustatyta:

„Nepaisant 13 straipsnio 2 dalies nuostatų ir siekiant užtikrinti žemės ūkio gamybą, ūkininkams leidžiama dauginimo tikslais lauke savo ūkyje naudoti augalinę medžiagą, gautą nuėmus derlių, išskyrus hibridinės ar sintetinės veislės, kuriai yra taikoma augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje, dauginamąją medžiagą.“

6

Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Siekiant, kad įsigaliotų 1 dalyje nurodytas nukrypimas ir kad būtų apsaugoti teisėti selekcininko ir ūkininko interesai, prieš įsigaliojant šiam reglamentui, sąlygos pagal 114 straipsnį priimtose įgyvendinimo taisyklėse turi būti nustatytos remiantis šiais kriterijais:

7

Reglamento Nr. 1768/95 2 straipsnis suformuluotas taip:

„1   straipsnyje nurodytas sąlygas įgyvendina tiek turėtojas, atstovaujantis selekcininką, tiek ūkininkas taip, kad apsaugotų teisėtus vienas kito interesus.

2.   Laikoma, kad teisėti interesai neapsaugoti, jeigu vienam ar keliems iš šių interesų daromas nepalankus poveikis neatsižvelgus į poreikį išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp jų visų arba į poreikį išlaikyti proporcingumą tarp atitinkamų sąlygų tikslo ir faktiško tų sąlygų įgyvendinimo poveikio.“

8

Šio reglamento 5 straipsnyje, kuriame nustatyta savininkui mokėtino atlygio tvarka, numatyta:

„1.   Pagal pagrindinio reglamento [Nr. 2100/94] 14 straipsnio 3 dalies ketvirtą įtrauką savininkui mokamo teisingo atlygio dydis gali būti sutarties tarp savininko ir atitinkamo ūkininko objektas.

2.   Jeigu tokia sutartis nesudaryta arba netaikoma, atlygio dydis yra gerokai mažesnis negu mokestis, imamas tame pačiame rajone už žemiausios tos pačios veislės kategorijos, tinkamos oficialiai sertifikuoti, dauginamosios medžiagos gamybą, kuriai suteikta licencija.

<...>

5.   Jeigu 4 dalyje minimas susitarimas netaikomas 2 daliai, turi būti mokamas atlygis, lygus 50 % sumos, mokėtinos už dauginamosios medžiagos gamybą, kuriai suteikta licencija, kaip numatyta 2 dalyje.

<...>“

9

Reglamento Nr. 1768/95 8 straipsnio „Ūkininko teikiama informacija“ 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Pagal 2 dalies b, c, d, ir e punktus pateikiama informacija yra susijusi su einamaisiais prekybos metais ir su vieneriais ar daugiau iš trejų ankstesnių prekybos metų, apie kuriuos ūkininkas dar nebuvo pateikęs atitinkamos informacijos turėtojo prašymu pagal 4 arba 5 dalies nuostatas.

Tačiau pirmieji prekybos metai, apie kuriuos pateikiama informacija, yra ne ankstesni kaip metai, kuomet buvo pateiktas pirmasis prašymas dėl informacijos apie veislę arba veisles ir atitinkamą ūkininką arba kuomet ūkininkas įsigijo atitinkamos veislės arba veislių dauginamąją medžiagą, jeigu buvo pateikta bent jau informacija, kad buvo užpildyta paraiška augalų veislių teisinei apsaugai Bendrijoje suteikti arba tokiai teisei suteikti, taip pat informacija apie galimas tokios dauginamosios medžiagos panaudojimo sąlygas.

<...>

4.   Savo prašyme turėtojas nurodo savo vardą, pavardę, adresą ir veislę arba veisles, apie kurias jis nori gauti informaciją, taip pat nuorodą arba nuorodas į atitinkamą augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje teisę arba teises.

Jeigu to prašo ūkininkas, pateikiamas prašymas raštu ir turėtojo statuso įrodymas. Nepažeidžiant 5 dalies nuostatų, prašymas pateikiamas tiesiogiai atitinkamam ūkininkui.“

10

Šio reglamento 9 straipsnyje „Perdirbėjo teikiama informacija“ nustatyta:

„1.   Informacijos, kurią perdirbėjas privalo teikti turėtojui, remdamasis pagrindinio reglamento [Nr. 2100/94] 14 straipsnio 3 dalies šeštąja įtrauka, detalės gali būti sutarties tarp turėtojo ir atitinkamo perdirbėjo objektas.

2.   Jeigu tokia sutartis nebuvo sudaryta arba netaikoma, perdirbėjas, nepažeisdamas informacijos reikalavimų, keliamų pagal kitus Bendrijos teisės aktus arba pagal valstybių narių teisės aktus, turėtojo prašymu privalo jam pateikti reikšmingą informaciją. Toliau pateikti punktai laikomi reikšminga informacija:

3.   Pagal 2 dalies b, c, d, ir e punktus pateikiama informacija yra susijusi su einamaisiais prekybos metais ir su vieneriais ar daugiau iš trejų ankstesnių prekybos metų, dėl kurių turėtojas dar nebuvo anksčiau pateikęs prašymo pagal 4 arba 5 dalies nuostatas; tačiau pirmieji prekybos metai, apie kuriuos pateikiama informacija, yra metai, kuomet buvo pateiktas pirmasis prašymas dėl informacijos apie veislę arba veisles ir atitinkamą perdirbėją.

4.   8 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

<...>“

11

Reglamento Nr. 1768/95 14 straipsnio, susijusio su turėtojo atliekama ūkininko pareigų įgyvendinimo kontrole, 1 dalyje numatyta:

„Turėtojo atliekamos kontrolės tikslu, remiantis pagrindinio reglamento [Nr. 2100/94] 14 straipsnio nuostatomis, kaip nurodyta šiame reglamente, dėl ūkininko pareigų įgyvendinimo ūkininkas, turėtojo prašymu, privalo:

12

RWZ yra pagrindinė žemės ūkio kooperatinė bendrovė, teikianti ūkininkams sėklų perdirbimo paslaugas, ruošdama augalinę medžiagą sandėliavimui ir būsimam sodinimui.

13

Šios paslaugos teikiamos, viena vertus, augalų veislių savininkams, be kita ko, atstovaujamiems STV, kurie, sudarydami auginimo sutartis, susitarė dėl sertifikuotų sėklų dauginimo pardavimui.

14

Kita vertus, ši paslauga teikiama ūkininkams, auginantiems sėklas pagal Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalį.

15

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutarties matyti, kad RWZ 2005–2006 ir 2006–2007 prekybos metais suteikė apdorojimo paslaugas įvairiems ūkininkams, auginantiems pagal sutartis augalų veislių savininkams, kuriems atstovauja STV.

16

STV, iš atitinkamų ūkininkų gavusi auginimo pagal sutartį deklaracijas, pateikė RWZ dvi grupes prašymų suteikti informaciją apie atliktą apdorojimą:

17

Kartu su šiais prašymais, kuriais buvo siekiama sužinoti, ar RWZ atliko aptariamų saugomų veislių perdirbimą, kokie asmenys ir kokį kiekį užsakė, buvo pateiktos lentelės su nurodytomis atitinkamomis saugomomis veislėmis ir prekybos metais, augalinius produktus auginančio ūkininko vardu ir adresu, bet nebuvo pateikta jokia auginimo deklaracijų kopija ar kiti įrodymai.

18

RWZ nepateikė teigiamo atsakymo į šiuos prašymus ir nurodė tris atsisakymą pagrindžiančius motyvus. Pirma, ji laikėsi nuomonės, kad kiekviename prašyme suteikti informaciją turėjo būti nurodyti duomenys, jog ji atliko perdirbimą, dėl kurio atsiranda Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalies šeštoje įtraukoje numatyta pareiga suteikti informaciją. Antra, ji manė, kad teisiškai reikšmingi yra tik prašymai suteikti informaciją, pateikti prekybos metais, su kuriais susijusios informacijos prašoma. Trečia, jos nuomone, iš apdorojimo, atlikto auginant pagal sutartį savininkui, negalima nustatyti jokių duomenų apie galimą sėklų auginimą.

19

STV pareikštas ieškinys RWZ pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas, nes šis teismas nusprendė, kad, pirma, nėra naikinamojo termino prašymams suteikti informaciją pateikti ir, antra, auginimo pagal sutartį deklaracijų pakanka, kad atsirastų perdirbėjo pareiga suteikti informaciją, jei ūkininkas, auginantis pagal dauginimo sutartį, turi konkrečią galimybę ūkyje užaugintas sėklas panaudoti auginimui. RWZ dėl šio sprendimo padavė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

20

Abejodamas dėl Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 2 bei 3 dalių aiškinimo, Oberlandesgericht Düsseldorf nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:

21

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad perdirbėjo pareiga suteikti informaciją, susijusią su saugomomis veislėmis, išnyksta tada, kai perdirbėjas gauna saugomos augalo veislės savininko prašymą suteikti informaciją pasibaigus su šiuo prašymu susijusiems prekybos metams.

22

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalies teksto, pareiga suteikti informaciją, numatytą šio straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktuose, nustatyta perdirbėjui, kai ši informacija susijusi su prekybos metais, kuriais pateiktas prašymas.

23

Todėl iš esmės dėl prašymo, susijusio su atitinkamais prekybos metais, kurį perdirbėjas gavo šiems prekybos metams pasibaigus, neturėtų jam kilti pareigos suteikti informaciją.

24

Tačiau Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad prašymas suteikti informaciją gali būti taip pat susijęs su vienais ar daugiau iš trejų ankstesnių prekybos metų, dėl kurių savininkas dar nebuvo anksčiau pateikęs prašymo. Šiuo atžvilgiu šioje nuostatoje pabrėžiama, kad pirmieji prekybos metai, su kuriais ši informacija yra susijusi, turi būti tie, per kuriuos buvo pateiktas pirmasis prašymas, susijęs su atitinkama veisle ar atitinkamomis veislėmis ir perdirbėju.

25

Todėl iš šios nuostatos teksto matyti, kad savininkas gali pateikti prašymą suteikti informaciją perdirbėjui dėl vienų ar daugiau prekybos metų, ankstesnių nei einamieji, jei pirmąjį prašymą atitinkamam perdirbėjui, susijusį su atitinkama veisle ar atitinkamomis veislėmis, jis pateikė per pirmuosius iš šių ankstesnių metų.

26

Tokį aiškinimą patvirtina pats Reglamento Nr. 1768/95 tikslas, kuris, vadovaujantis Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalimi, yra apsaugoti teisėtus selekcininko ir ūkininko interesus. Iš tiesų Reglamento Nr. 1768/95 2 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad, siekiant apsaugoti visus šiuos interesus, būtina išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp jų visų.

27

Šiomis aplinkybėmis primintina, kad, priešingai nei kai kuriose kitose kalbinėse versijose, Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalies versijoje prancūzų kalba neapribojama galimybė pateikti prašymą suteikti informaciją daugiausia trejais prekybos metais, ankstesniais nei einamieji prekybos metai.

28

Tačiau, viena vertus, priešingai, nei teigia STV, Reglamento Nr. 1768/95 tikslui, kuris primintas šio sprendimo 26 punkte, prieštarautų nuomonė, kad nėra jokio perdirbėjo pareigos suteikti informaciją apribojimo laiko atžvilgiu.

29

Kita vertus, primintina, kad minėto reglamento 8 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta ūkininko pareiga suteikti informaciją, aiškiai ribojama selekcininko teisė prašyti suteikti informaciją daugiausia trejais prekybos metais, ankstesniais nei einamieji. Kadangi ūkininko pareiga suteikti informaciją yra beveik identiška perdirbėjui tenkančiai pareigai, nereikia daryti skirtumo, susijusio su savininkų prašymuose nurodytais laikotarpiais, pagal prašymų adresatus.

30

Taigi, Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalis aiškintina taip, kad geriausiai užtikrintų, pirma, selekcininkų interesus tiek, kiek jie turi tam tikrą lankstesnę galimybę pateikti prašymus suteikti informaciją, ir, antra, perdirbėjų interesus, kurie turi saugoti prašomą informaciją tik tam tikrą laiką ir tik iš anksto apie tai įspėti.

31

Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad STV pateikė RWZ dvi grupes prašymų suteikti informaciją: 2006 m. birželio 30 d., 2006 m. rugpjūčio 7 d., 2006 m. rugsėjo 15 d. bei 2007 m. balandžio 30 d. prašymus dėl 2005–2006 prekybos metų ir 2007 m. birželio 25 ir 29 d., 2007 m. lapkričio 23 d. bei 2008 m. gegužės 29 d. prašymus dėl 2006–2007 prekybos metų.

32

Žinant, kad pagal Reglamento Nr. 1768/95 7 straipsnio 2 dalį prekybos metai prasideda kalendorinių metų liepos 1 d. ir baigiasi birželio 30 d., kadangi iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, dėl kurių saugomų veislių STV pateikė prašymus ir ar tai yra pirmi prašymai, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 9 straipsnio 3 dalies sakinio antrą dalį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nuspręsti, kurie iš šių prašymų buvo pateikti per nustatytus terminus.

33

Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad perdirbėjo pareiga suteikti informaciją apie saugomas veisles atsiranda, jei prašymas suteikti informaciją dėl atitinkamų prekybos metų buvo pateiktas prieš šių prekybos metų pabaigą. Tačiau tokia pareiga gali egzistuoti ir dėl informacijos, susijusios su trejais ankstesniais nei einamieji prekybos metais, jei savininkas pirmąjį prašymą dėl tų pačių veislių tam pačiam perdirbėjui pateikė per pirmus iš šių ankstesnių prekybos metų, dėl kurių prašoma suteikti informaciją, metus.

34

Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalies šeštos įtraukos ir Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio nuostatas reikia aiškinti taip, kad, pirma, aplinkybė, jog ūkininkas pagal sutartį augino saugomą veislę jos savininkui, gali būti duomenys, dėl kurių atsirastų pareiga šios veislės parduodamų sėklų perdirbėjui suteikti informaciją, ir, antra, prašyme suteikti informaciją savininkas turi pateikti duomenų, kuriuos pateikia pagrįsdamas savo teisę į informaciją, įrodymus.

35

Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio 4 dalį, skaitomą kartu su šio reglamento 8 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyti formalūs savininko perdirbėjui pateikto prašymo suteikti informaciją reikalavimai, nereikalaujama kartu su šiuo prašymu pateikti pateiktų duomenų įrodymų. Šio reglamento 8 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje net numatyta, kad prašymas gali būti pateiktas žodžiu.

36

Dėl auginimo pagal sutartį atvejų Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ūkininko įsigijimas iš savininko saugomos augalų veislės dauginimo medžiagos turi būti laikomas duomeniu, dėl kurio gali atsirasti šio ūkininko pareiga suteikti informaciją savininkui (žr. 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimo Schulin, C-305/00, Rink. p. I-3525, 65 punktą).

37

Iš tiesų aplinkybė, kad ūkininkas pagal sutartį augina saugomą veislę savininkui, yra rodiklis, kad šis ūkininkas galėtų turėti saugomos veislės sėklų, dėl kurių sodinimo jis gali ketinti prašyti Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalyje numatytos privilegijos.

38

Tačiau tokia aplinkybė savaime neturėtų reikšti savininko teisės gauti informacijos iš perdirbėjo.

39

Nors iš Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalies aišku, kad tokia teisė turi būti taikoma, kai tik ūkininkas pasinaudoja ar ketina pasinaudoti šiuo straipsniu jam pripažinta privilegija, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šia teise galima remtis perdirbėjo atžvilgiu tik jei savininkas turi duomenų, kad perdirbėjas atliko ar ketina atlikti augalinės medžiagos, gautos auginant saugomos veislės dauginimo medžiagą, perdirbimą auginimo tikslais (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 14 d. Sprendimo Brangewitz, C-336/02, Rink. p. I-9801, 53 punktą).

40

Tačiau šiomis aplinkybėmis faktas, kad ūkininkas augina pagal sutartį saugomą veislę, savaime neturėtų būti duomuo, kad perdirbėjas atliko ar ketina atlikti augalinių produktų, gautų auginant šios saugomos veislės dauginimo medžiagą, perdirbimą auginimo tikslais.

41

Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, tai galėtų būti bent vienas iš kelių įrodymų, kad yra tokių duomenų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti bylos aplinkybes, kad nuspręstų, ar taip yra pagrindinėje byloje.

42

Todėl į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2100/94 14 straipsnio 3 dalies šeštos įtraukos ir Reglamento Nr. 1768/95 9 straipsnio nuostatas reikia aiškinti taip, kad saugomos veislės savininko prašyme suteikti informaciją, pateiktame perdirbėjui, neturi būti įrodymų, pagrindžiančių pateiktus duomenis. Be to, faktas, kad ūkininkas pagal sutartį augina saugomą veislę, savaime nėra duomuo, kad perdirbėjas atliko ar ketina atlikti augalinių produktų, gautų auginant šio saugomos veislės dauginimo medžiagą, perdirbimą auginimo tikslais. Tačiau šis faktas, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, gali leisti daryti išvadą, kad tokie duomenys egzistuoja, o tai nagrinėjamoje byloje turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: