1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, jog neužtikrinusi, kad KD10 koncentracijos aplinkos ore neviršytų ribinių verčių, nurodytų 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, p. 1) 13 straipsnyje, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šį straipsnį, kiek tai susiję su Bragos, Porto pakrantės, Área metropolitana de Lisboa norte ir Área metropolitana de Lisboa sul zonomis ir aglomeracijomis.

2

Pagal 1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 96/62/EB dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo (OL L 296, p. 55; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 95) 11 straipsnį valstybės narės privalo kasmet pateikti atskaitas apie tai, kaip buvo laikomasi KD10 koncentracijos ribinių verčių.

3

Remiantis 1999 m. balandžio 22 d. Tarybos direktyvos 1999/30/EB dėl sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore (OL L 163, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 14 t., p. 164) 5 straipsnio 1 dalimi:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad KD10 koncentracijos aplinkos ore, vertinamos remiantis 7 straipsniu, neviršytų III priedo I skirsnyje nurodytų ribinių verčių nuo ten pat nurodytų datų.

<...>“

4

Pagal šios direktyvos 5 straipsnio 4 dalį, jei šios ribinės vertės viršijamos dėl gamtinių reiškinių, sukeliančių aplinkos ore KD10 koncentracijas, kurios yra daug didesnės už įprastus gamtinių taršos šaltinių foninius lygius, atitinkama valstybė narė informuoja apie tai Komisiją ir pateikia būtinus įrodymus.

5

Šios direktyvos III priede įtvirtinamos dviejų rūšių KD10 dalelių ribos, išskiriant du etapus, kurie dar suskirstyti į du laikotarpius. Kalbant apie 1 etapo laikotarpius nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., reikia nurodyti, kad, pirma, 50 μg/m3 paros vertė neturi būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus ir, antra, metinė vertė neturi viršyti 40 μg/m3. Kiek tai susiję su 2 etapo laikotarpiais nuo 2010 m. sausio 1 d., reikia pažymėti, kad paros vertė, kuri neturi būti viršyta daugiau kaip 7 kartus per kalendorinius metus, yra 50 μg/m3, o metinė vertė yra 20 μg/m3.

6

Tos pačios direktyvos 7 straipsnyje numatyto vertinimo tikslais reikia atskirti „zoną“ nuo „aglomeracijos“.

7

Pagal Direktyvos 1999/30 2 straipsnio 8 punktą „zona“ – „tai valstybių narių apibrėžta jų teritorijos dalis“.

8

Šios direktyvos 2 straipsnio 9 punkte aglomeracija apibrėžiama kaip „zona, kurioje yra daugiau kaip 250000 gyventojų, arba zona, kurioje yra 250000 arba mažiau gyventojų, tačiau dėl jų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) joje būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę“.

9

Direktyva 2008/50, kuri įsigaliojo 2008 m. birželio 11 d., kodifikuojami penki teisės aktai dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo, tarp kurių ir direktyvos 96/62 ir 1999/30.

10

Minėtos direktyvos buvo panaikintos Direktyvos 2008/50 31 straipsniu nuo 2010 m. birželio 11 d., nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tų direktyvų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus arba taikymo terminais.

11

Direktyvos 2008/50 13 straipsnio „Ribinės vertės ir pavojaus slenksčiai žmonių sveikatai apsaugoti“ 1 dalyje numatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad visose jų zonose ir aglomeracijose sieros dioksido, KD10, švino ir anglies monoksido lygiai aplinkos ore neviršytų XI priede nustatytų ribinių verčių.

<...>

Šių reikalavimų laikymasis vertinamas pagal III priedą.

XI priede nustatyti leistini nukrypimo dydžiai taikomi pagal 22 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį.“

12

Reikia konstatuoti, kad Direktyvos 2008/50 XI priedu nepakeistos ribinės vertės, kurios KD10 atžvilgiu buvo nustatytos Direktyvos 1999/30 III priede.

13

Tačiau Direktyvos 2008/50 22 straipsnyje įtvirtintos specialios normos dėl terminų, nustatytų ribinėms vertėms pasiekti, atidėjimo ir, be kita ko, leidimo nesilaikyti įpareigojimo taikyti šias ribines vertes sąlygos.

14

Pagal šios direktyvos 22 straipsnio 2 ir 4 dalis:

„2.   Kai tam tikroje zonoje arba aglomeracijoje dėl tai vietai būdingų sklaidos savybių, nepalankių klimato sąlygų arba tarpvalstybinės taršos negalima pasiekti KD10 ribinių verčių, nustatytų XI priede, valstybei narei leidžiama nevykdyti įpareigojimo taikyti tas ribines vertes iki 2011 m. birželio 11 d., jeigu laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų ir jeigu valstybė narė įrodo, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis imtasi visų reikiamų priemonių siekiant įgyvendinti minėtus terminus.

<...>

4.   Valstybės narės informuoja Komisiją, kai, jų nuomone, reikėtų taikyti 1 ar 2 dalis, ir pateikia 1 dalyje nurodytą oro kokybės planą, įskaitant visą susijusią informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tikrai įvykdytos atitinkamos sąlygos. Atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į numatomą valstybių narių taikytų priemonių poveikį aplinkos oro kokybei valstybėse narėse šiuo metu ir ateityje ir į dabar taikomų Bendrijos priemonių poveikį aplinkos oro kokybei bei į planuojamas Bendrijos priemones, kurias pasiūlys Komisija.

Jeigu Komisija per devynis mėnesius nuo to pranešimo gavimo nepareiškia prieštaravimų, laikoma, kad įvykdytos atitinkamos 1 arba 2 dalies taikymo sąlygos.

Jeigu pareiškiami prieštaravimai, Komisija gali pareikalauti valstybių narių pakoreguoti arba pateikti naujus oro kokybės planus.“

15

Išnagrinėjusi direktyvomis 96/62 ir 1999/30 grindžiamas metines ataskaitas apie KD10 koncentracijos ribinių verčių laikymąsi, kurias Portugalijos Respublika pateikė už 2005, 2006 ir 2007 metus, Komisija konstatavo, kad tuo laikotarpiu šios vertės buvo viršytos aštuoniose zonose ir aglomeracijose: Bragos, Vale do Ave, Vale de Sousa, Porto pakrantės, Zona de Influência de Estarreja, Área Metropolitana de Lisboa Norte, Área Metropolitana de Lisboa Sul ir Setubalio.

16

Todėl nusprendusi, kad Portugalijos Respublika nesilaikė Direktyvos 1999/30 5 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų, 2009 m. vasario 2 d. Komisija išsiuntė šiai valstybei narei oficialų pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nustatyti ribinių verčių pažeidimai atspindėjo ilgalaikę šių įpareigojimų nesilaikymo tendenciją.

17

Šio pranešimo priede nurodžiusi zonas, kuriose buvo užfiksuoti minėti KD10 ribinių verčių pažeidimai, Komisija paragino Portugalijos valdžios institucijas per dviejų mėnesių terminą pateikti savo pastabas.

18

2009 m. balandžio 6 d. atsakyme Portugalijos Respublika pabrėžė, kad 2009 m. kovo 5 d. ji, remdamasi Direktyvos 2008/50 22 straipsniu, pateikė prašymą atidėti jos XI priede nustatytus ribinių verčių įgyvendinimo terminus, nes, jos nuomone, buvo tenkinamos tokio atidėjimo sąlygos, kiek tai susiję su Vale do Ave, Vale de Sousa, Porto pakrantės, Área Metropolitana de Lisboa Norte, Área Metropolitana de Lisboa Sul ir Setubalio aglomeracijomis.

19

Dėl Setubalio aglomeracijos Portugalijos valdžios institucijos priminė, kad dar prieš gaudamos oficialų pranešimą jos nurodė, kad ribinės vertės buvo viršytos dėl gamtos reiškinių, kaip antai nurodyti Direktyvos 1999/30 5 straipsnio 4 dalyje, ir pateikė metodo, naudoto nustatant šių gamtos reiškinių poveikio apimtį, aprašymą.

20

Kartu dėl Bragos ir Zona de Influência de Estarreja zonų Portugalijos valdžios institucijos Komisiją informavo, kad buvo rengiamos oro kokybės gerinimo programos, ir paprašė atidėti terminą, numatytą nustatytoms ribinėms vertėms pasiekti.

21

2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Komisija pareiškė prieštaravimus dėl Portugalijos Respublikos 2009 m. kovo 5 d. pagal Direktyvos 2008/50 22 straipsnį prašytos taikyti išimties ir šį prašymą atmetė.

22

2010 m. kovo 22 d. Komisija, remdamasi 2009 m. lapkričio 26 d. sprendime suformuluotais prieštaravimais ir minėtomis metinėmis ataskaitomis, Portugalijos Respublikai išsiuntė pagrįstą nuomonę.

23

2010 m. birželio 9 d. atsakyme Portugalijos Respublika, nurodžiusi tam tikras tuo metu taikytas priemones ir pabrėžusi savo norą ir toliau dėti pastangas siekiant visiškai laikytis KD10 koncentracijos ribinių verčių, pripažino, kad šios vertės buvo viršytos Aveiro / Ílhavo, Zona de Influência de Estarreja, Porto pakrantės, Bragos ir Área Metropolitana de Lisboa Norte zonose ir aglomeracijose.

24

Kadangi šis atsakymas Komisijos netenkino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

25

Remdamasi 2009 m. lapkričio 26 d. sprendime savo suformuluotais prieštaravimais ir metinėmis ataskaitomis apie KD10 koncentracijos ribinių verčių laikymąsi, kurias Portugalijos Respublika pateikė už 2005, 2006 ir 2007 metus, Komisija tvirtina, kad šios ribinės vertės buvo viršytos Bragos, Porto pakrantės, Área Metropolitana de Lisboa Norte ir Área Metropolitana de Lisboa Sul zonose ir aglomeracijose.

26

Šios institucijos teigimu, iš minėtų ataskaitų matyti, kad aptariamos ribinės vertės ir toliau viršijamos keliose zonose ir aglomeracijose ir kad tam tikrais atvejais šios ribinės vertės viršijamos jau ilgą laiką. Šią išvadą patvirtina 2010 m. rugsėjo 30 d. Portugalijos Respublikos pateikta ataskaita už 2009 m., kiek tai susiję su Bragos, Porto pakrantės, Aveiro / Ílhavo, Área Metropolitana de Lisboa Norte ir d’Área Metropolitana de Lisboa Sul zonomis ir aglomeracijomis. Pastarojoje aglomeracijoje tam tikrose mėginio ėmimo vietose minėtos vertės ir toliau viršijamos, nepaisant to, kad į gamtos reškinius atsižvelgiama. Be to, Komisija pažymi, kad Aveiro / Ílhavo zona nebuvo nurodyta ataskaitose, perduotose iki oficialaus pranešimo ir pagrįstos nuomonės pateikimo.

27

Portugalijos Respublika visų pirma nesutinka, kad KD10 koncentracijos ribinių verčių viršijimas Portugalijoje yra ilgalaikė tendencija.

28

Be to, ši valstybė narė tvirtina, kad Komisija savo pagrįstoje nuomonėje konkrečiai nenurodė, kokias zonas ir aglomeracijas apėmė jai pareikštas kaltinimas.

29

Galiausiai, priminusi apie kelias priemones, kurių ėmėsi Portugalijos valdžios institucijos ir kurios rodo teigiamus pokyčius mažinant KD10 koncentracijos ribinių verčių viršijimą, Portugalijos Respublika, remdamasi turimais ataskaitos už 2009 m. duomenimis, patvirtina, kad šioje byloje aptariamose zonose ir aglomeracijose ir toliau viršijama KD10 paros ribinė vertė, tačiau nuo 2008 m. ribinė metinė vertė nebeviršijama nė vienoje iš šių zonų ar aglomeracijų.

30

Todėl ši valstybė narė prašo šį ieškinį atmesti, kiek jis susijęs su ginčijamais kaltinimais.

31

Savo dublike Komisija pabrėžia, kad pagal direktyvomis 96/62 ir 2008/50 įtvirtintą sistemą aplinkos oro kokybės administracinį valdymą vykdo valstybės narės, o tai reiškia, kad jos turi, pirma, teisę nustatyti zonas ir aglomeracijas, sudaryti šių zonų ir aglomeracijų, kuriose atitinkamų teršalų lygiai yra didesni ar mažesni už šių teršalų ribines vertes, sąrašus, nustatyti vietas, kuriose reikia atlikti tam tikrus matavimus, ir nuspręsti, kokių priemonių reikia imtis, ir, antra, pareigą tinkamu laiku pateikti ataskaitas apie galbūt viršytas ribines vertes.

32

Todėl Komisija gali patikrinti, ar buvo laikytasi atitinkamų teršalų ribinių verčių, tik remdamasi pačios valstybės narės nurodytomis vertėmis, kurias, be to, ši turi pateikti per devynis mėnesius pasibaigus atitinkamiems metams. Taigi ji tik gali konstatuoti, kad KD10 koncentracijos ribinės vertės viršytos laikotarpiu, kurį apima Portugalijos Respublikos pateiktos ataskaitos.

33

Tai, kad tos ribinės vertės ir toliau kelerius metus buvo viršijamos tam tikrose zonose, Komisijos nuomone, rodo sistemišką problemą, apie kurią atitinkama valstybė narė turi tikrai žinoti atsižvelgiant į tai, kad ji pati surinko duomenis ir padarė išvadą, jog šios ribinės vertės buvo viršytos.

34

Taigi Komisija mano, kad direktyvose dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo įtvirtinta sistema jai leidžia patikrinti, ar egzistuoja galimas pažeidimas, vien remiantis jai perduotais leistinais įrodymais, t. y. valstybių narių pateiktais duomenimis, ir kad atitinkama valstybė narė, remdamasi naujausiais duomenimis, galinčiais įrodyti, jog šiuo metu laikomasi atitinkamų teršalų ribinių verčių, turi prieštarauti Komisijos išvadoms. Jeigu atitinkama valstybė narė taip nereaguoja, Komisija turi pripažinti, kad pažeidimas išlieka, ir gali prašyti Teisingumo Teismo jį pripažinti.

35

Nagrinėjamu atveju Komisija tvirtina, kad vykstant ikiteisminei procedūrai ji nuolat prašė Portugalijos Respublikos laikytis Direktyvoje 2008/50 nustatytų ribinių verčių. Todėl šio ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo reikalavimai susiję ne su jau praėjusiais metais, bet su esamu įsipareigojimų nevykdymu, kurio tęstinumą Portugalijos Respublika gali ginčyti tik pateikusi šios direktyvos laikymosi įrodymą per pagrįstoje nuomonėje nustatytą terminą. Taigi ši valstybė narė turi įrodyti, kad šis įsipareigojimų nevykdymas nebeegzistuoja, ir pateikti naujų duomenų, galinčių įrodyti, kad jis nutrauktas. Kadangi tokių duomenų Portugalijos Respublika nepateikė, darytina išvada, kad įsipareigojimai ir toliau nevykdomi.

36

Be to, Komisija pabrėžia, jog šioje byloje ji visiškai nesuinteresuota, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą dėl praeities įvykių, nes ji neturėtų jokios naudos iš teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama praeityje buvusi situacija. Jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nuo 2005 m. iki 2007 m. Portugalijos Respublika nesilaikė tuo metu galiojusios, bet šiuo metu nebetaikomos direktyvos, toks teismo sprendimas iš esmės būtų visai neveiksmingas.

37

Dėl Portugalijos Respublikos pateikto argumento, kad Komisija pagrįstoje nuomonėje konkrečiai neįvardijo neaptariamų zonų ir aglomeracijų, Komisija tvirtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog atitinkama valstybė narė yra vienintelis informacijos apie KD10 koncentracijos ribinių verčių viršijimą šaltinis, Portugalijos Respublika žino vietas, kur šios ribinės vertės viršijamos. Kadangi atitinkamų zonų atžvilgiu buvo pateiktas prašymas taikyti išimtį, dėl kurio priimtas 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimas, ši valstybė narė yra pakankamai informuota apie ginčo dalyką, atsižvelgiant į tai, kad ji neginčijo faktinių aplinkybių ir kad pati vėlesniuose pareiškimuose nurodė zonas, kuriose buvo viršytos minėtos ribinės vertės. Be to, Komisija tvirtina, kad atitinkamas zonas ji nurodė oficialiajame pranešime ir kad pagrįstoje nuomonėje jos nebuvo pakeistos.

38

Be to, kadangi savo atsiliepime į ieškinį Portugalijos Respublika pripažįsta, jog, remiantis paskutiniais turimais duomenis, ji vis dar neužtikrina KD10 paros ribinės vertės laikymosi keturiose zonose ar aglomeracijose, bet kad per tą laiką jai pavyko užtikrinti KD10 metinės ribinės vertės laikymąsi, teisminių ginčų pabaigoje šiuo ieškiniu tik siekiama, kad būtų pripažinta, jog ši valstybė narė, nesiėmusi reikiamų priemonių, nepašalino pažeidimo, kiek tai susiję su KD10 paros ribine verte šiose keturiose zonose ar aglomeracijose.

39

Portugalijos Respublika savo triplike atsikerta, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje (visų pirma žr. 2003 m. kovo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-143/02, Rink. p. I-2877, 11 punktą ir 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-446/01, Rink. p. I-6053, 15 punktą).

40

Taigi šio termino pabaigoje, t. y. 2010 m. birželio 7 d., turimi duomenys buvo susiję su priemonėmis, kurių imtasi 2009 m., ir Portugalijos Respublikos atsakyme nurodytomis zonomis bei aglomeracijomis. Todėl Teisingumo Teismo sprendime turėtų būti remiamasi šia data, nes Komisijos pateiktos pastabos dėl momento, kuriuo turėtų būti remiamasi teismo sprendime, yra nepagrįstos pagal minėtą teismo praktiką.

41

Savo ieškiniu Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, jog neužtikrinusi, kad KD10 koncentracijos aplinkos ore neviršytų Direktyvos 2008/50 13 straipsnyje nurodytų ribinių verčių, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą.

42

Nors Portugalijos Respublika nepateikė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, vis dėlto pirmiausia reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas gali ex officio išnagrinėti, ar įvykdytos SESV 258 straipsnyje nustatytos ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pareiškimo sąlygos (visų pirma žr. 1992 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-362/90, Rink. p. I-2353, 8 punktą; 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Slovėniją, C-185/11, 28 punktą ir 2012 m. kovo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Portugaliją, C-524/10, 64 punktą).

43

Šiuo klausimu reikia patikrinti, ar pagrįstoje nuomonėje ir ieškinyje pateikti aiškūs ir tikslūs kaltinimai, leidžiantys Teisingumo Teismui tiksliai įvertinti Sąjungos teisės pažeidimo, dėl kurio kaltinama, apimtį, o tai yra būtina sąlyga, kad Teisingumo Teismas galėtų patikrinti, ar, kaip nurodoma, yra neįvykdyti įsipareigojimai (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-199/04, Rink. p. I-1221, 20 ir 21 punktus ir 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Komisija prieš Slovėniją, C-365/10, 19 punktą).

44

Kaip matyti, be kita ko, iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkto ir su šia nuostata susijusios teismo praktikos, bet kuriame ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, ir ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo kontrolę. Iš to išplaukia, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai ir suprantamai išdėstytos pačiame ieškinyje, ir kad jame pateikiamus reikalavimus reikia suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti to, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą ultra petita arba apskritai nepriimtų sprendimo dėl kurio nors kaltinimo (visų pirma žr. 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-211/08, Rink. p. I-5267, 32 punktą; minėto 2012 m. sausio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Slovėniją 29 punktą ir 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-141/10, 15 punktą).

45

Nagrinėjamu atveju iš Komisijos ieškinio reikalavimų matyti, kad jos ieškinys apima tik Bragos, Porto pakrantės, Área Metropolitana de Lisboa Norte ir Área Metropolitana de Lisboa Sul zonas ir aglomeracijas. Be to, kalbant apie klausimą, kokios rūšies KD10 ribinės vertės buvo viršytos, Komisija savo dublike nurodė, kad jos ieškinio dalykas apima tik KD10 paros ribines vertes.

46

Tačiau nei savo ieškinio reikalavimuose, nei jo motyvuojamoje dalyje Komisija neįvardija metų, kuriais kaltinama neįvykdžius įsipareigojimų. Vis dėlto, nurodydama tik Direktyvą 2008/50, ji tik teigia, jog tai yra esamas įsipareigojimų neįvykdymas ir kad Teisingumo Teismo sprendimas turi būti priimtas dėl dabarties, o ne dėl praeities situacijos, tačiau atitinkamo laikotarpio nenurodo.

47

Šiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad tai, jog nenurodytas būtinas ieškinio turinio elementas, kaip antai laikotarpis, kuriuo, Komisijos teigimu, Portugalijos Respublika pažeidė Sąjungos teisę, neatitinka nuoseklumo, aiškumo ir tikslumo reikalavimų.

48

Be to, kadangi Komisija nenurodo konkretaus laikotarpio, kuriuo nevykdyti įsipareigojimai, ir nepateikia, be kita ko, reikiamų įrodymų, o tik lakoniškai teigia, jog ji šioje byloje visiškai nesuinteresuota, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą dėl praeities įvykių, nes jai visiškai nenaudingas teismo sprendimas, kuriuo konstatuojama dėl praeityje buvusios situacijos, ši institucija ne tik akivaizdžiai ignoruoja pareigas, kurios tiek Teisingumo Teismui, tiek jai kyla pagal šio sprendimo 43 ir 44 punktuose nurodytą teismo praktiką, bet ir nesudaro Teisingumo Teismui galimybių vykdyti kontrolės, susijusios su šiuo ieškiniu dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

49

Tačiau reikia pažymėti, kaip matyti ir iš bylos medžiagos, kad patikrinus Portugalijos Respublikos Komisijai pateiktas 2005, 2006 ir 2007 metų ataskaitas matyti, jog KD10 paros ribinės vertės buvo viršytos keliose zonose ir aglomeracijose. Remdamasi šiomis ataskaitomis ši institucija išsiuntė Portugalijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame teigė, kad ši valstybė narė nesilaikė Direktyvos 1999/30 5 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų. Galiausiai Komisija per teismo posėdį pripažino, pirma, kad įrodymus, kuriais ji grindžia savo ieškinį, sudaro metinių ataskaitų už 2005, 2006 ir 2007 metus duomenys, ir, antra, kad tai nebuvo sistemiška problema, nes nebuvo bendro ir tęstinio minėtų įpareigojimų pažeidimo.

50

Iš šios įtikinamos informacijos galima padaryti išvadą, kad Direktyvos 1999/30 5 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų neįvykdymas bet kuriuo atveju susijęs su KD10 aplinkos ore paros ribinių verčių viršijimu ir apima laikotarpį nuo 2005 iki 2007 metų Bragos, Porto pakrantės, Área Metropolitana de Lisboa Norte ir Área Metropolitana de Lisboa Sul zonose ir aglomeracijose.

51

Taigi reikia konstatuoti, kad šis ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo neperžengiant taip apibrėžtų ribų gali būti pripažintas priimtinu.

52

Kalbant apie šio ieškinio pagrįstumą, tik reikia priminti, kad Portugalijos Respublika savo pastabose pripažįsta KD10 koncentracijos aplinkos ore paros ribinių verčių viršijimą neperžengiant šio sprendimo 50 punkte nurodytų ribų.

53

Todėl šis ieškinys yra priimtinas neperžengiant minėtų ribų.

54

Tai patikslinus reikia konstatuoti, kad ieškinys, kiek jis susijęs su vėlesniu nei 2007 m. laikotarpiu, neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų dėl šio sprendimo 47 ir 48 punktuose nurodytų priežasčių, todėl turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

55

Vadinasi, priešingai nei, atrodo, teigia Komisija savo ieškinio reikalavimuose, nereikia atsižvelgti į Direktyvą 2008/50. Iš tiesų ši direktyva netaikoma aplinkybėms, dėl kurių kaltinama atitinkama valstybė narė ir kurios susiklostė iki 2008 m. birželio 11 d., t. y. iki jos paskelbimo ir įsigaliojimo.

56

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, jog neužtikrinusi, kad 2005–2007 metais KD10 paros koncentracijos aplinkos ore neviršytų Direktyvos 1999/30 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ribinių verčių Bragos, Porto pakrantės, Área Metropolitana de Lisboa Norte ir Área Metropolitana de Lisboa Sul zonose ir aglomeracijose, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią nuostatą.

57

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

58

Šioje byloje reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad Komisijos kaltinimas, susijęs su tuo, kad nesilaikyta Direktyvos 2008/50 13 straipsnyje numatytų įpareigojimų vėlesniu nei 2007 m. laikotarpiu, buvo pripažintas nepriimtinu.

59

Todėl Komisija ir Portugalijos Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: