1

Apeliaciniu skundu Ispanijos Karalystė prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 12 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ispanija prieš Komisiją (T-113/08, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimo 2008/68/EB dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus lėšomis finansuoti kai kurias valstybių narių patirtas išlaidas (OL L 18, 2008, p. 12; toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo iš dalies tiek, kiek jis susijęs su tam tikromis Ispanijos Karalystės patirtomis išlaidomis alyvuogių aliejaus ir lauko kultūrų sektoriuose.

2

1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 94, p. 13), iš dalies pakeistu 1995 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1287/95 (OL L 125, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 729/70), nustatytos bendros taisyklės, taikomos bendrajai žemės ūkio politikai finansuoti. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 160, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 414) buvo pakeistas Reglamentas Nr. 729/70, kuris taikomas išlaidoms, patirtoms nuo 2000 m. sausio 1 d.

3

Pagal Reglamento Nr. 729/70 1 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Reglamento Nr. 1258/1999 1 straipsnio 2 dalies b punktą ir 2 straipsnio 2 dalį Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyrius, vykdydamas bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, finansuoja pagal Bendrijos taisykles vykdomas intervencijas, skirtas šioms rinkoms reguliuoti.

4

Pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį Komisija priima sprendimą netaikyti Bendrijos finansavimo, jeigu nustato, kad tokios išlaidos buvo padarytos nesilaikant Bendrijos taisyklių. Prieš priimant sprendimą nefinansuoti, Komisijos patikrinimų rezultatai ir suinteresuotų valstybių narių paaiškinimai pateikiami raštu, vėliau abi šalys stengiasi susitarti dėl priemonių, kurių reikės imtis. Nepavykus susitarti, valstybė narė gali prašyti inicijuoti procedūrą, kurios tikslas keturis mėnesius tarpininkauti tarp atitinkamų pozicijų, o šios procedūros rezultatai nurodomi Komisijai siunčiamoje ataskaitoje, kuri ją išnagrinėja prieš priimdama sprendimą nefinansuoti. Komisija įvertina sumas, kurios nebus finansuojamos, ypač atsižvelgdama į nustatytų taisyklių pažeidimo pobūdį, sunkumą ir Bendrijos patirtus finansinius nuostolius.

5

Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatyta:

„Atsisakymas finansuoti negali apimti:

6

Reglamento Nr. 729/90 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje įtvirtinta panaši nuostata.

7

1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1663/95, nustatančio išsamias taisykles dėl Reglamento Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo (OL L 158, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 31), iš dalies pakeisto 1999 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/1999 (OL L 273, p. 5, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 26 t., p. 335; toliau – Reglamentas Nr. 1663/95) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu po tyrimo dėl išlaidų Komisija mano, kad buvo pažeistos Bendrijos taisyklės, ji informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones, taikytinas siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje.

Minėtame pranešime daroma nuoroda į šį reglamentą. Valstybė narė per du mėnesius pateikia atsakymą, o Komisija, atsižvelgusi į jį, gali pakeisti savo poziciją. Pateisinamais atvejais Komisija gali pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį.

Pasibaigus laikotarpiui, per kurį reikia pateikti atsakymą, Komisija pakviečia valstybę narę dvišaliam aptarimui, kurio metu šalys stengiasi susitarti dėl taikytinų priemonių ir pažeidimo sunkumo bei Bendrijai padarytų finansinių nuostolių įvertinimo. Pasibaigus minėtam aptarimui ir bet kokiam po aptarimo Komisijos nustatytam galutiniam terminui, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis dėl tolesnės informacijos teikimo arba, jeigu valstybė narė atsisako atvykti į susitikimą iki Komisijos nustatyto galutinio termino, jam pasibaigus, Komisija formaliai supažindina valstybę narę su savo išvadomis darydama nuorodą į Komisijos sprendimą 94/442/EB <...>. Nepažeidžiant šios dalies ketvirtos pastraipos, minėtame pranešime pateikiamas bet kokių išlaidų, kurių Komisija neketina įtraukti į sąskaitas pagal Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punktą, įvertinimas.

Valstybė narė iš karto, atsiradus galimybei, informuoja Komisiją apie priimtas pažeidimų šalinimo priemones, užtikrinančias Bendrijos taisyklių laikymąsi ir šių priemonių įsigaliojimo datą. Komisija, laikydamasi Reglamento <...> Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto reikalavimų, prireikus priima vieną arba kelis sprendimus iki pažeidimų šalinimo priemonių įsigaliojimo datos neįtraukti į sąskaitas išlaidų, kurios neatitinka Bendrijos taisyklių.“

8

Kalbant apie pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai mokėjimą, 1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84, nustatančio bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (OL L 208, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 94), iš dalies pakeisto 1998 m. liepos 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1639/98 (OL L 210, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 23 t., p. 314; toliau – Reglamentas Nr. 2261/84), 12 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas alyvuogių augintojas gali gauti dalį prašomos pagalbos sumos avansu.

9

1998 m. spalio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2366/98, nustatančio išsamias pagalbos sistemos alyvuogių aliejaus gamybai taikymo taisykles 1998–1999, 1999–2000 ir 2000–2001 prekybos metams (OL L 293, p. 50; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 113), 16 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad atsižvelgiant į atliktų patikrinimų rezultatus, valstybės narės nuo kiekvienų prekybos metų spalio 16 d. išmoka Reglamento Nr. 2261/84 12 straipsnyje numatytą avansą. Dėl galutinio apmokėjimo minėto 16 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta:

„Atlikusios visus reikalaujamus patikrinimus bei atsižvelgdamos į jų rezultatus, valstybės narės likusią pagalbos dalį gamintojams išmoka per 90 dienų po to, kai Komisija nustato atitinkamų metų faktines gamybos apimtis ir pagalbos gamintojams dydį, kaip nustatyta Reglamento <...> Nr. 2261/84 17a straipsnio 2 dalyje.“

10

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnyje, kuris, vadovaujantis jo 53 straipsniu, taikomas ir procesui Bendrajame Teisme, numatyta, kad sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis jie yra grindžiami, ir pasitarimuose dalyvavusių teisėjų pavardės.

11

Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 37–43 punktuose nurodė tokias ginčo aplinkybes:

12

Pareiškimu, kurį Pirmosios instancijos teismo kanceliarija gavo 2008 m. vasario 29 d., Ispanijos Karalystė pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo iš dalies tiek, kiek jis susijęs su tam tikromis šios valstybės narės išlaidomis, patirtomis alyvuogių aliejaus ir lauko kultūrų sektoriuose.

13

Grįsdama šį ieškinį Ispanijos Karalystė, kiek tai susiję su išlaidų alyvuogių aliejaus sektoriuje finansine korekcija, nurodė tris pagrindus. Jie atitinkamai susiję su Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio, Reglamento Nr. 729/70 2 ir 3 straipsnių bei Reglamento Nr. 1258/1999 2 straipsnio pažeidimu, taip pat Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyto 24 mėnesių termino nesilaikymu. Be to, ši valstybė narė nurodė keturis kitus pagrindus, susijusius su finansine korekcija, taikyta pagalbai pagal lauko kultūrų žemės plotą.

14

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visus šiuos pagrindus ir visą ieškinį.

15

Konkrečiai kalbant, dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su finansine korekcija, taikyta išlaidoms alyvuogių aliejaus sektoriuje, ir su Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio pažeidimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 63–66 punktuose nusprendė:

„63   Todėl šioje byloje, atsižvelgiant į kaltinimus, konkrečiai nurodytus Ispanijos Karalystės, reikia patikrinti ar Komisija savo pranešime, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį, t. y. rašte AGR 16844, pakankamai nustatė tyrimo rezultatus ir įsipareigojimų nevykdymus, kurie galiausiai pagrindė finansinę korekciją alyvuogių aliejaus sektoriuje 1998–1999 ir 1999–2000 prekybos metams, kurie buvo tyrimo HO/2002/01/ES objektas.

64   Šalys sutarė, kad Komisija minėtą finansinę korekciją grindė, pirma, nepakankamu AAO atliktų malūnų patikrinimų laikymusi ir, antra, alyvuogių auginimo kompiuterinių duomenų bazių bei registro neveikimu.

65   Visų pirma, kalbant apie kaltinimą, kad AAO pasiūlymų Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi, jis, kaip tai pripažino ir Komisija, nebuvo konkrečiai nurodytas rašte AGR 16844, kuriame tik daroma nuoroda į tai, kad apskritai šios agentūros atliktas darbas buvo laikomas pakankamu vykdant tyrimą. Iš tiesų, kaip pažymėjo ir Ispanijos Karalystė, vienintelė nuoroda į šią agentūrą pateikta 2.2 punkte, kuriame nurodyta, kad „vizitų į du malūnus rezultatai patenkinami ir jie leido patvirtinti kontrolės agentūros AAO atliktą darbą, todėl dėl jų nebuvo pateikta jokių pastabų“.

66   Tačiau toks konstatavimas, susijęs tik su AAO atliktu darbu, netrukdo Komisijai, po sąskaitų apmokėjimo procedūros ir atsižvelgiant į Ispanijos valdžios institucijų pateiktą informaciją ir duomenis, visų pirma atsižvelgiant į 2004 m. gruodžio 21 d. dvišalį susitikimą, prieiti prie išvados, kad šios agentūros rekomenduojamų sankcijų Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi. Priešingai, išreikštas pasitenkinimas dėl AAO atlikto darbo konkrečiai atskleidžia jos pateiktų konstatavimų pasekmių svarbą remiantis Reglamento Nr. 2262/84 1 straipsnio 4 dalimi.“

16

Be to, dėl trečiojo ieškinio pagrindo, pateikto dėl finansinės korekcijos, taikytos išlaidoms alyvuogių aliejaus sektoriuje, ir susijusio su Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalyje numatyto 24 mėnesių termino nesilaikymu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 118–123 punktuose nusprendė:

„118   Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatyta, kad „atsisakymas finansuoti negali apimti <...> išlaidų, kurios buvo padarytos prieš 24 mėnesius iki Komisijos raštiško pranešimo apie atitinkamos valstybės narės patikrinimų rezultatus“.

119   Šiuo atveju neginčijama, kad, remiantis teismų praktikoje įtvirtintomis taisyklėmis <...>, Komisija būtent raštu AGR 16844, išsiųstu remiantis Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, pranešė apie patikrinimų rezultatus.

120   Be to, akivaizdu, kad, kalbant apie tyrimą HO/2002/01/ES, apie šį raštą Ispanijos Karalystei buvo pranešta 2002 m. liepos 15 d.

121   Todėl tik reikia nustatyti į kokią datą reikia atsižvelgti pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą (dies ad quem), t. y. datą, kuri turi būti laikoma faktinio ginčijamos pagalbos sumokėjimo data.

122   Nesant tikslumo taikytinuose teisės aktuose, reikia remtis teismų praktika šioje srityje ir ypač pastabomis, pateiktomis 2003 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo sprendime Ispanija prieš Komisiją (C-329/00, Rink. p. I-6103, 43 punktas). Kalbant apie pagalbos naudojimą bananų sektoriuje, Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad reikšminga data taikant Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkte (kurio norminis turinys iš esmės atitinka Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktosios pastraipos turinį) numatytą 24 mėnesių terminą yra ta, kai nustatoma galutinė kompensuojamos pagalbos suma ir kai pervedama likusi dalis. Iš tiesų, net jei sumos, pervestos už ankstesnius metus, gali būti įtrauktos į sprendimą dėl sąskaitų apmokėjimo, jos yra negalutinės ir priklauso nuo garantijų, todėl, siekiant taikyti 24 mėnesių terminą, nėra reikšmingos nustatant datą, kada buvo pasinaudota pagalba.

123   Kaip ir pagalbos schema bananų sektoriuje, kuri buvo nagrinėjama šioje byloje, šiuo atveju iš Reglamento Nr. 2261/84 12 straipsnio ir Reglamento Nr. 2366/98 16 straipsnio matyti, kad alyvuogių aliejaus gamintojai gauna prašomą pagalbą žemės ūkio prekybos metų pradžioje. Likusią dalį valstybė narė perveda atlikus šiuo tikslu numatytus patikrinimus ir atsižvelgiant į jų rezultatus. Esant tokioms sąlygoms būtent likusios dalies sumokėjimo data lemia 24 mėnesių termino apskaičiavimą.“

17

Ispanijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

18

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

19

Grįsdama savo apeliacinį skundą Ispanijos Karalystė nurodo tris pagrindus, atitinkamai susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio pažeidimu, antra, su Teisingumo Teismo statuto 36 ir 53 straipsnių pažeidimu dėl nepakankamo skundžiamo sprendimo motyvavimo, ir, trečia, su Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatyto 24 mėnesių termino nesilaikymu. Šis trečiasis apeliacinio skundo pagrindas suskaidytas į dvi dalis, atitinkamai susijusias, pirma, su klaidingu atsižvelgimu į rašto AGR 16844 datą, kaip referencinę aplinkybę pradedant skaičiuoti šį 24 mėnesio terminą, ir, antra, su šiuo atveju klaidingu Teisingumo Teismo išvadų minėtame Sprendime Ispanija prieš Komisija taikymu.

20

Pateikdama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą Ispanijos Karalystė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 63–66 punktuose pažeidė Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį, nes leido Komisijai po sąskaitų apmokėjimo procedūros pateikti naują motyvą, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, kuris galiausiai pagrindė finansines korekcijas, atliktas alyvuogių aliejaus sektoriuje už 1998–1999 ir 1999–2000 prekybos metus, nors šis motyvas konkrečiai nebuvo nurodytas Komisijos pranešime, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą;, o tai jis pats pripažino šio sprendimo 65 punkte.

21

Bendrasis Teismas taip pat nepaisė garantijų, kurios šioje nuostatoje numatytos valstybėms narėms, kaip tai matyti ir iš Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią rašytinis pranešimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį, suinteresuotajai vyriausybei leidžia puikiai susipažinti su Komisijos abejonėmis ir koregavimais, kurie gali būti taikomi atitinkamam sektoriui, todėl gali atlikti raštiško pranešimo įspėjamąją funkciją pagal tą pačią nuostatą.

22

Komisija atmeta šį Ispanijos Karalystės argumentą ir tvirtina, kad šis pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas. Ji patikslina, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime remiasi loginiu ir tiksliniu pirmojo pranešimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnį, turinio aiškinimu.

23

Trečiojo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje Ispanijos Karalystė kaltina Bendrąjį Teismą, kad pažeidė Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą tiek, kiek jis nepanaikino ginčijamo sprendimo, nes jis susijęs su mokėjimais iki 2002 m. pakaičio 24 d., t. y. su mokėjimais, atliktais ne per šiose nuostatose numatytą 24 mėnesių terminą.

24

Ši valstybė narė tvirtina: kadangi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 65 punkte pripažino, jog finansinių korekcijų motyvas, kuris buvo grindžiamas tuo, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, nebuvo nurodytas rašte AGR 16844, tačiau šio sprendimo 66 punkte pripažino, kad tai nėra procedūros trūkumas, nes visi finansinių korekcijų motyvai buvo nurodyti 2004 m. lapkričio 24 d. Komisijos rašte, parengtame atsižvelgiant į dvišalį susitikimą, jis privalėjo nuspręsti, kad šis 24 mėnesių terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo šios datos, todėl jis privalėjo panaikinti minėtą sprendimą. Iš tiesų šis terminas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į Komisijos pranešimo, kuriuo informuojama apie naujus finansinių korekcijų motyvus, nenurodytus ankstesniame pranešime, datą tam, kad suinteresuotajai vyriausybei leistų puikiai susipažinti su Komisijos abejonėmis, kaip to, remiantis teismų praktika, reikalaujama Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsniu.

25

Komisija savo ruožtu nesutinka su šiais Ispanijos Karalystės argumentais ir tvirtina, kad trečiojo apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis taip pat yra nepagrįsta. Jos nuomone raštas AGR 16844 atitinka Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnyje nustatytas sąlygas, todėl visos išlaidos, už kurias likusi dalis buvo sumokėta per 24 mėnesių terminą prieš pranešimą apie šį raštą, t. y. po 2000 m. liepos 15 d., galėjo būti ginčijamų finansinių korekcijų objektas.

26

Pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, jeigu po tyrimo dėl išlaidų Komisija mano, kad buvo pažeistos Sąjungos taisyklės, ji informuoja atitinkamą valstybę narę apie atliktų patikrų rezultatus ir nurodo pažeidimų šalinimo priemones, taikytinas siekiant užtikrinti minėtų taisyklių laikymąsi ateityje.

27

Pagal Teisingumo Teismo praktiką, „rašytinis pranešimas“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, suinteresuotajai vyriausybei turi leisti puikiai susipažinti su Komisijos abejonėmis, kad jis galėtų atlikti įspėjamąją funkciją pagal tą pačią nuostatą (žr. 2002 m. sausio 24 d. Sprendimo Suomija prieš Komisiją, C-170/00, Rink. p. I-1007, 34 punktą ir 2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-153/01, Rink. p. I-9009, 93 punktą).

28

Remiantis tuo darytina išvada, kad Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalimi reikalaujama, kad pažeidimas, kuriuo kaltinama atitinkama valstybė narė, būtų pakankamai tiksliai nurodytas šios nuostatos pirmoje pastraipoje numatytame rašytiniame pranešime tam, kad valstybė apie jį puikiai žinotų. Taigi pranešimas, kuriuo nesilaikoma šios sąlygos, negali būti kvalifikuojamas kaip rašytinis pranešimas, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą.

29

Be to, dėl šios sąlygos, numatytos šio 8 straipsnio 1 dalyje, nesilaikymo valstybės narės gali netekti pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą suteiktų procedūrinių garantijų, ribojančių laiko atžvilgiu išlaidas, kurių finansavimą gali atmesti EŽŪOGF (šiuo klausimu be kita ko žr. 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Liuksemburgas prieš Komisiją, C-158/00, Rink. p. I-5373, 24 punktą ir 2005 m. vasario 24 d. Sprendimo Graikija prieš Komisiją, C-300/02, Rink. p. I-1341, 70 punktą).

30

Todėl Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kartu su Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penkta pastraipa ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penkta pastraipa, pagal kurias Komisija negali neatsižvelgti į išlaidas, patirtas daugiau nei 24 mėnesius iki pranešant raštu atitinkamai valstybei narei apie patikrinimo rezultatus. Iš to darytina išvada, kad minėto 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytu rašytiniu pranešimu įspėjama apie tai, kad išlaidos per 24 mėnesių laikotarpį prieš pranešant apie tokį pranešimą gali būti nefinansuojamos EŽŪOGF ir todėl, kad tai yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti tokį numatytą 24 mėnesių terminą.

31

Todėl, siekiant įvykdyti pranešimo įspėjamąją funkciją, ypač atsižvelgiant į Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalyje numatytu pranešimu visu pirma turi būti pakankamai tiksliai nustatyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė, kuriais galiausiai buvo grindžiama atlikta finansinė korekcija. Tik toks pranešimas gali užtikrinti puikų susipažinimą su Komisijos abejonėmis, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 27 punkte minėtą Teisingumo Teismo praktiką, ir gali būti referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą.

32

Šiuo atveju, kalbant apie finansinę korekciją alyvuogių aliejaus sektoriuje, atliktą ginčijamame sprendime, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 65 punkte nusprendė, kad kaltinimas dėl to, jog Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, nebuvo konkrečiai nurodytas rašte AGR 16844. Iš tiesų, remiantis Bendrojo Teismo argumentais, šiame rašte tik buvo padaryta nuoroda į tai, kad apskritai šios agentūros atliktas darbas buvo laikomas pakankamu vykdant tyrimą.

33

Be to, kalbant apie šį kaltinimą, skundžiamo sprendimo 119–120 punktuose Bendrasis Teismas raštą AGR 16844 kvalifikavo kaip pranešimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, kurio pranešimas Ispanijos Karalystei 2002 m. liepos 15 d. yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą.

34

Taip nusprendęs Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, taip pat Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą. Iš tiesų, kaip nurodyta ir šio sprendimo 31 punkte, tik pranešimas, kuriame pakankamai tiksliai nurodomi visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė narė, gali būti kvalifikuojamas kaip pranešimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, kuris yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą. Tačiau, remiantis Bendrojo Teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, raštas AGR 16844 neatitinka šių reikalavimų tiek, kiek tai susiję su šio sprendimo 32 punkte minėtu kaltinimu.

35

Todėl darytina išvada, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas ir trečiojo pagrindo pirmoji dalis yra pagrįsti.

36

Savo antruoju apeliacinio skundo pagrindu Ispanijos Karalystė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis, pažeisdamas Teisingumo Teismo statuto 36 ir 53 straipsnius, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą. Iš tiesų, atmetęs šios valstybės narės argumentus dėl visų finansinių korekcijų negaliojimo, Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti klausimą dėl datos, į kurią reikia atsižvelgti kaip į referencinę aplinkybę pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą ir taip atsakyti į minėtos valstybės narės papildomai per posėdį jame pateiktus argumentus šiuo aspektu. Tačiau šiame sprendime šis klausimas, todėl ir šie argumentai, nebuvo išnagrinėti, o tai reiškia, kad šis sprendimas turi būti panaikintas.

37

Komisija ginčija šiuos Ispanijos Karalystės argumentus ir teigia, kad šis antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Ji pažymi, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 66 punkte netiesiogiai atsakė į šiuos papildomus argumentus.

38

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą ir į trečiojo pagrindo pirmąją dalį, nereikia nagrinėti antrojo apeliacinio skundo pagrindo.

39

Iš tiesų, net jei šis pagrindas turėtų būti priimtas, vis dėlto tai nereikštų, kad Bendrais Teismas pažeidė Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą, todėl neišvengiamai padarė klaidą dėl datos, į kurią reikia atsižvelgti kaip į referencinę aplinkybę pradedant skaičiuoti šį terminą, nes visiškai nesvarbu, ar Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo motyvuose išnagrinėjo klausimą dėl šios datos.

40

Todėl reikia atmesti šį antrąjį apeliacinio skundo pagrindą.

41

Trečiojo apeliacinio skundo pagrindo antra dalimi Ispanijos Karalystė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 122 punkte padarė teisės klaidą, nes šiuo atveju klaidingai taikė Teisingumo Teismo argumentus, pateiktus minėtame jo 2003 m. birželio 19 d. Sprendime Ispanija prieš Komisiją, ir padarė išvadą, kad ginčijama finansinė korekcija galėjo apimti visas išlaidas, kurių likusi dalis buvo apmokėta per Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą, nepaisant to, kad avansai buvo išmokėti ne per šį terminą.

42

Ispanijos Karalystė tvirtina, kad šie Teisingumo Teismo argumentai susiję su pagalba, skirta prekybai bananais, ir kad todėl ši pagalba iš esmės skiriasi nuo pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir nėra jai taikoma. Ši valstybė narė tvirtina, jog minėti argumentai grindžiami idėja, kad, kalbant apie išlaidas, susijusias su pagalba bananų sektoriuje, avansu pervestos sumos yra tik laikini pervedimai, priklausomi nuo garantijos, todėl jie nėra reikšmingi nustatant datą, iki kurios turi būti atliktas minėtas apmokėjimas siekiant taikyti šį 24 mėnesių terminą; bet tai netaikoma alyvuogių aliejaus sektoriui, nes jame avansai yra tik dalinis apmokėjimas, kurių pervedimas nesaistomas jokios išankstinės garantijos.

43

Komisija ginčija šiuos Ispanijos Karalystės argumentus ir tvirtina, kad trečiojo apeliacinio skundo pagrindo antra dalis taip pat turi būti atmesta. Ji patikslina, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, jog bananų ir alyvuogių aliejaus sektoriai buvo visiškai panašūs, bet tik pažymėjo, kad, remiantis minėtu 2003 m. birželio 19 d. Sprendimu Ispanija prieš Komisiją, reikšminga data taikant 24 mėnesių terminą turi būti ta, kai nustatoma galutinė kompensacinės pagalbos suma ir pervedama likusi dalis. Be to, Komisija pažymi, kad sunkiai priimtina, jog likusios sumos sumokėjimas priklauso tik nuo visos pagalbos sumos nustatymo, nors taikytinuose teisės aktuose, ypač Reglamento Nr. 2366/98 16 straipsnyje, aiškiai numatyta, kad likusi suma turi būti pervesta atlikus visus šiuo tikslu numatytus patikrinimus ir atsižvelgiant į šių patikrinimų rezultatus, kaip skundžiamo sprendimo 123 punkte tai nusprendė Bendrasis Teismas.

44

Šis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su klausimu, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 122 ir 123 punktuose nustatė likusios sumos pervedimo, o ne avanso pervedimo datą, kaip datą, kuomet išlaidos buvo patirtos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą.

45

Reikia priminti, kad minėto 2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją 41–43 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, jog reikšminga data vertinant klausimą, ar išlaidos buvo patirtos per Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą yra ta, kai buvo nustatyta galutinė kompensacinės pagalbos suma ir atitinkama valstybė narė pervedė likusią sumą.

46

Kaip ir pagalbos schema bananų sektoriuje, kuri buvo nagrinėta šiame sprendime, iš Reglamento Nr. 2261/84 12 straipsnio ir Reglamento Nr. 2366/98 16 straipsnio matyti, kad alyvuogių aliejaus gamintojai taip pat gauna prašomos pagalbos sumos avansą kiekvienų žemės ūkio prekybos metų pradžioje. Tačiau, priešingai nei numatyta kalbant apie bananų sektorių, šie gamintojai neturi pateikti garantijos dėl galimos pareigos grąžinti tuo atveju, jei galutinė pagalbos suma būtų mažesnė nei pervesto avanso. Vis dėlto, remiantis šiomis nuostatomis ir kaip skundžiamo sprendimo 123 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, atitinkama valstybė narė perveda gamintojams likusią sumą tik atlikusi visus šiuo tikslu numatytus patikrinimus ir atsižvelgusi į šių patikrinimų rezultatus. Todėl galutinė mokėtina pagalbos suma nežinoma prieš išmokant šią likusią dalį.

47

Esant šioms sąlygoms, Bendrasis Teismas neturėtų būti kaltinamas tuo, kad skundžiamo sprendimo 122 ir 123 punktuose taikė minėtame 2003 m. birželio 19 d. Sprendime Ispanija prieš Komisiją pateiktas išvadas ir nusprendė, kad būtent likusios sumos sumokėjimas lemia datą, kurią išlaidos turi būti patirtos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą. Iš tiesų būtent iki šios datos atitinkamos valstybės narės pareiga ir atitinkamas gamintojo skolinis įsipareigojimas nustatomi galutinai. Šiuo aspektu tai, kad prašomos pagalbos sumos avanso pervedimas nesaistomas garantijos, niekaip neturi įtakos šio pervedimo laikinumui.

48

Todėl reikia atmesti šią trečiojo apeliacinio skundo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą.

49

Atsižvelgiant į visas prieš tai išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek kvalifikuojant raštą AGR 16844 kaip pranešimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, jame buvo nustatyta, kad minėto rašto pranešimo data yra referencinė aplinkybė pradedant skaičiuoti Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatytą 24 mėnesių terminą dėl finansinės korekcijos, kuri buvo atlikta ginčijamame sprendime, alyvuogių aliejaus sektoriuje dėl to, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, pateiktų atlikus malūnų patikrinimus.

50

Pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį, panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą, Teisingumo Teismas gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti. Reikia pažymėti, kad būtent taip yra šiuo atveju.

51

Dėl Bendrajame Teisme pateikto Ispanijos Karalystės prašymo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, grindžiamo, kalbant apie finansines korekcijas, taikytas šios valstybės narės patirtoms išlaidoms alyvuogių aliejaus sektoriuje, Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu ir Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktoje pastraipoje bei Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje numatyto 24 mėnesių termino nesilaikymu, pažymėtina, kad jis turi būti patenkintas atsižvelgiant į argumentus, pateiktus šio sprendimo 26–34 punktuose.

52

Konkrečiai kalbant, iš šių punktų matyti, kad Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytame pranešime visų pirma turi būti pakankamai tiksliai nurodyti visi pažeidimai, kuriais kaltinama atitinkama valstybė narė ir kurie galiausiai pagrindė atliktą finansinę korekciją.

53

Šiuo atveju, atsižvelgiant į Ispanijos Karalystės pateiktus kaltinimus Bendrajame Teisme, reikia patikrinti, ar Komisija savo pranešimu, kaip tai suprantama pagal šio 8 straipsnio 1 dalį, t. y. raštu AGR 16844, pakankamai nurodė tyrimo rezultatus, todėl ir įsipareigojimų nevykdymą, kurie galiausiai pagrindė finansinę korekciją, taikytą išlaidoms, patirtoms alyvuogių aliejaus sektoriuje 1998–1999 ir 1999–2000 prekybos metais, dėl kurių atliktas tyrimas HO/2002/01/ES.

54

Kaip nurodė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 64 punkte, šalys neginčija, kad Komisija minėtą finansinę korekciją be kita ko grindė „nepakankamu atsižvelgimu į AAO atliktų malūnų patikrinimų rezultatus“.

55

Kalbant apie kaltinimą, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, Bendrasis Teismas šio sprendimo 65 punkte nurodė, kad šis kaltinimas, kaip pripažino ir Komisija, nebuvo konkrečiai nurodytas rašte AGR 16844, kuriame tik daroma bendra nuoroda, jog šios agentūros atliktas darbas buvo laikomas pakankamu vykdant tyrimą.

56

Remiantis tuo darytina išvada, kad šis raštas negali būti laikomas pranešimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnio 1 dalį, nes jame nepakankamai tiksliai nurodytas pažeidimas šiuo atveju dėl to, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, pateiktų patikrinus malūnus, o tuo galiausiai buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas.

57

Be to, reikia pažymėti, kad 2004 m. lapkričio 24 d. Komisijos rašte, kuriuo sušaukiamas 2004 m. gruodžio 21 d. dvišalis susitikimas, šis pažeidimas aiškiai nurodytas pirmą kartą. Todėl šis raštas yra pirmasis Komisijos pranešimas, kuris šiuo atveju atitinka šios nuostatos reikalavimus.

58

Remiantis tuo darytina išvada, kad, pagal Reglamento Nr. 729/70 5 straipsnio 2 dalies c punkto penktą pastraipą ir Reglamento Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalies penktą pastraipą, šiose nuostatose numatytas 24 mėnesių terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo pranešimo apie šį raštą dienos.

59

Remiantis prieš tai išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo nuspręsta netaikyti Bendrijos finansavimo Ispanijos Karalystės patirtoms išlaidoms alyvuogių aliejaus sektoriuje laikotarpiu, kurio neapima 24 mėnesių terminas prieš pranešimo apie 2004 m. lapkričio 24 d. Komisijos raštą, kuriuo sušauktas 2004 m. gruodžio 21 d. dvišalis susitikimas, dieną, tiek, kiek į šias išlaidas atsižvelgta taikant korekciją dėl to, kad Ispanijos valdžios institucijos nepakankamai laikėsi AAO pasiūlymų, pateiktų patikrinus malūnus.

60

Teisingumo Teismo procedūros reglamento 122 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

61

Pagal šio reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikytiną apeliaciniam procesui remiantis jo 118 straipsniu, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal šio reglamento 69 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teisingumo Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai šaliai padengti savo išlaidas.

62

Kadangi nagrinėjant apeliacinį skundą ir ieškinį pirmojoje instancijoje dalis Ispanijos Karalystės ir Komisijos reikalavimų buvo atmesta, jos turi pačios padengti pirmojoje instancijoje ir nagrinėjant šį apeliacinį skundą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: