1. 

Šioje byloje nagrinėjamas Helena Rubinstein SNC ir L’Oréal SA (toliau – Helena Rubinstein ir L’Oréal, kartu – apeliantės) pateiktas apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo šis atmetė jų ieškinius dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų paskelbti joms priklausančių Bendrijos prekių ženklų BOTOLIST ir BOTOCYL registraciją negaliojančia.

2.

Toliau trumpai nurodomos skundžiamame sprendime apibūdintos faktinės aplinkybės ir procedūra VRDT.

3.

2002 m. gegužės 6 d. ir 2002 m. liepos 9 d. atitinkamai Helena Rubinstein ir L’Oréal, remdamosi Reglamentu Nr. 40/94 ir vėlesniais jo pakeitimais ( 2 ), pateikė VRDT paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą. Jos prašė įregistruoti žodinius žymenis BOTOLIST (Helena Rubinstein) ir BOTOCYL (L’Oréal) Nicos sutarties ( 3 ) 3 klasės prekėms, tarp kurių yra, be kita ko, kosmetikos priemonės, kaip antai: kremai, pieneliai, losjonai, geliai ir pudra veidui, kūnui ir rankoms. Bendrijos prekių ženklai BOTOLIST ir BOTOCYL įregistruoti atitinkamai 2003 m. lapkričio 19 d. ir 2003 m. spalio 14 d.2005 m. vasario 2 d.Allergan, Inc. (toliau – Allergan) dėl kiekvieno minėtų prekių ženklų pateikė VRDT prašymą paskelbti registraciją negaliojančia, pagrįstą žymenį BOTOX apimančiais įvairiais ankstesniais vaizdiniais ir žodiniais Bendrijos ir nacionaliniais prekių ženklais, įregistruotais nuo 1991 m. balandžio 12 d. iki 2003 m. rugpjūčio 7 d., Nicos sutarties 5 klasės prekėms, tarp kurių, kiek tai svarbu šioje byloje, yra farmaciniai preparatai nuo raukšlių. Prašymai buvo pagrįsti Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies a punktu kartu su šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktu ir 8 straipsnio 4 ir 5 dalimis. 2007 m. kovo 28 d. sprendimu (BOTOLIST) ir 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu (BOTOCYL) VRDT anuliavimo skyrius atmetė prašymus paskelbti registraciją negaliojančia. 2007 m. birželio 1 d.Allergan, remdamasi Reglamento Nr. 40/94 57–62 straipsniais, apskundė šiuos sprendimus. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu (BOTOLIST) ir 2008 m. birželio 5 d. sprendimu (BOTOCYL) VRDT pirmoji apeliacinė taryba patenkino Allergan apeliacijas tiek, kiek jos buvo grindžiamos Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalimi (toliau – ginčijami sprendimai).

4.

Helena Rubinstein ir L’Oréal dėl minėtų sprendimų panaikinimo pareiškė ieškinius Bendrajame Teisme. Kad pagrįstų savo ieškinius, jos pateikė du pagrindus, susijusius, pirma, su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies pažeidimu ir, antra, su to paties reglamento 73 straipsnio pažeidimu. VRDT abiejose bylose pateikė atsakymus į ieškinį, prašydama atmesti ieškinius ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Allergan į teismą neatvyko.

5.

Bendrasis Teismas sujungė bylas ir 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) atmetė abu ieškinius bei priteisė iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas ( 4 ). Apie skundžiamą sprendimą pranešta ne tik apeliantėms ir VRDT, bet ir Allergan.

6.

2011 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje pateiktu dokumentu Helena Rubinstein ir L’Oréal šį sprendimą apskundė. Apie apeliacinį skundą pranešta VRDT ir Allergan, kurios savo atsakymuose į apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas. Apeliančių, Allergan ir VRDT atstovai 2012 m. sausio 11 d. posėdyje pateikė žodines pastabas.

7.

Grįsdamos savo apeliacinį skundą apeliantės pateikė keturis pagrindus. Pirmuoju pagrindu jos teigė, kad buvo pažeista Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalis kartu su šio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi. Antruoju pagrindu jos nurodė, jog buvo pažeistas Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnis ir Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklės 2 dalis. Trečiasis pagrindas susijęs su Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio pažeidimu. Galiausiai ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės nurodė Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pažeidimą.

A –Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies ir 52 straipsnio pažeidimu

8.

Reglamento Nr. 40/94 52 straipsnio „Santykinio negaliojimo pagrindai“ 1 dalies a punkte numatyta, kad „padavus prašymą Tarnybai <…> Bendrijos prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu <…> jeigu yra 8 straipsnio 2 dalyje minėtas ankstesnis prekių ženklas ir tenkinamos to straipsnio <…> 5 dalyje keliamos sąlygos <…>.“ Pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio „Santykiniai atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindai“ 5 dalį, ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, „pareikštas registruoti prekių ženklas neregistruojamas, jeigu jis yra tapatus ankstesniam prekių ženklui arba panašus į jį, ir turi būti registruojamas prekėms arba paslaugoms, kurios nėra panašios į tas, kurioms yra įregistruotas ankstesnis prekių ženklas, jeigu, kalbant apie ankstesnį Bendrijos prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą Bendrijoje arba, kalbant apie ankstesnį nacionalinį prekių ženklą, pareikštas registruoti prekių ženklas turi gerą vardą toje valstybėje narėje ir jeigu dėl prekių ženklo vartojimo be rimtos priežasties gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pakenkti ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui“.

9.

Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės ginčija tą skundžiamo sprendimo dalį, kurioje Bendrasis Teismas pripažino, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą, ir padarė išvadą, kad dėl apeliančių prekių ženklų naudojimo be rimtos priežasties buvo nesąžiningai įgytas pranašumas arba pakenkta ankstesnio prekių ženklo išskirtinumui ar jo geram vardui. Šis pagrindas yra padalytas į keturias dalis.

10.

Pateikdamos pirmąją dalį apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai savo analizę grindė dviem ankstesniais Jungtinėje Karalystėje įregistruotais prekių ženklais, į kuriuos Apeliacinė taryba nebuvo atsižvelgusi. Apeliančių teigimu, Apeliacinė taryba rėmėsi tik vaizdiniu ir žodiniu Bendrijos prekių ženklu, 2002 m. vasario 12 d. įregistruotu Nr. 2015832 (toliau – ankstesnis Bendrijos prekių ženklas arba Bendrijos prekių ženklas BOTOX). VRDT manymu, ši pagrindo dalis grindžiama faktų iškraipymu, kuris iš bylos dokumentų vis dėlto nėra akivaizdus. Be to, ji tvirtina, kad apeliantės nenurodė, kaip ankstesnių prekių ženklų, į kuriuos reikia atsižvelgti, pasirinkimas gali paveikti sprendimą dėl ginčo. Allergan nuomone, ši pagrindo dalis nepagrįsta, nes iš ginčijamų sprendimų matyti, kad Apeliacinė taryba rėmėsi visomis ankstesnėmis teisėmis, kuriomis grindžiamas prašymas paskelbti registraciją negaliojančia.

11.

Ši dalis buvo atmesta skundžiamo sprendimo 38–40 punktuose. 38 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė, kad VRDT pateikti prašymai paskelbti registraciją negaliojančia pagrįsti keliais žodiniais ir vaizdiniais Bendrijos ir nacionaliniais prekių ženklais, apimančiais žymenį BOTOX, kurie beveik visi įregistruoti anksčiau, nei buvo pateiktos paraiškos įregistruoti prekių ženklus BOTOLIST ir BOTOCYL. Jis pabrėžė, jog visi šie prekių ženklai, o ne tik ankstesnis Bendrijos prekių ženklas yra ankstesnės teisės, kuriomis remiamasi prašant paskelbti registraciją negaliojančia. 39 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Apeliacinė taryba „implicitiškai, bet neišvengiamai“ nukrypo nuo Anuliavimo skyriaus, kuris savo sprendimus grindė tik ankstesniu Bendrijos prekių ženklu, pozicijos. Bendrojo Teismo nuomone, Apeliacinės tarybos poziciją iliustruoja tai, kad ginčijamuose sprendimuose ji nenagrinėjo ankstesnio Bendrijos prekių ženklo vaizdinio elemento. Skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog iš visų nurodytų ankstesnių teisių jis atsižvelgė tik į du Jungtinėje Karalystėje įregistruotus prekių ženklus ( 5 ) ir savo pasirinkimą pateisino teigdamas, jog didžioji Allergan pateiktų įrodymų dalis susijusi su šios valstybės narės teritorija.

12.

Pirmiausia reikia pažymėti, jog ankstesnių teisių apibrėžtis, į kurią reikia atsižvelgti vertinant, ar šioje byloje tenkinama gero vardo sąlyga, įtvirtinta Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje, nėra nesvarbi šio vertinimo baigčiai. Iš tiesų Bendrijos prekių ženklas BOTOX, kuris, apeliančių teigimu, yra vienintelė ankstesnė teisė, į kurią atsižvelgė Apeliacinė taryba, buvo įregistruotas tik prieš kelis mėnesius iki paraiškų įregistruoti prekių ženklus BOTOCYL ir BOTOLIST pateikimo ( 6 ). Taigi įrodyti, kad minėtų paraiškų pateikimo momentu šis prekių ženklas turėjo gerą vardą, sunkiau nei Bendrojo Teismo nagrinėtų nacionalinių prekių ženklų atveju ( 7 ).

13.

Tai nurodžius, reikia pabrėžti, kad grindžiant šią pagrindo dalį apeliančių pateikti argumentai susiję tik su kategoriškais teiginiais, nesuteikiančiais jokio įrodymo, patvirtinančio jų teiginį, kad Apeliacinė taryba, kaip ir Anuliavimo skyrius, savo analizę grindė tik ankstesniu Bendrijos prekių ženklu. Be to, toks teiginys, panašu, paneigiamas, ar bent jau nepatvirtinamas, ginčijamuose sprendimuose, kuriuose Apeliacinė taryba bendrai remiasi „prekių ženklu BOTOX“ nurodydama visas teises, kuriomis remiasi Allergan. Mano nuomone, tai pakankamai aiškiai išplaukia iš ginčijamų sprendimų 3 punkto, kuriame, išvardijusi Allergan nurodytus Bendrijos ir nacionalinius prekių ženklus, Apeliacinė taryba dėsto Allergan pateiktus argumentus, susijusius su „prekių ženklu BOTOX“, kaip apimančiu nacionalines, Bendrijos ir tarptautines registracijas ( 8 ). Kitose sprendimų dalyse Apeliacinė taryba nuolat rėmėsi „prekių ženklu BOTOX“ – ir nurodydama Allergan argumentus, ir dėstydama savo nuomonę (žr., pvz., Sprendimo Helena Rubinstein 34 punktą ir Sprendimo L’Oréal 35 punktą). Be to, minėtų sprendimų 23 punkte Apeliacinė taryba teigia, kad „la marque contestée (…) est a comparer avec la marque BOTOX, enregistrée sous différentes versions (verbale, figurative, accompagnée de la legende ‘Botulinum Toxin’)“ („ginčijamą prekių ženklą <…> reikia lyginti su prekių ženklu BOTOX, kuris įregistruotas įvairiomis formomis (kaip žodinis, vaizdinis [prekių ženklas], kartu su paaiškinimu „Botulinum Toxin“). Reikia pabrėžti, kad toks teiginys prieštarauja tam, ką tvirtina apeliantės, t. y. kad Apeliacinė taryba, kaip ir Anuliavimo skyrius, atsižvelgė tik į Bendrijos prekių ženklą Nr. 2015832, nes jis yra žodinis ir vaizdinis prekių ženklas, prie kurio nėra jokio paaiškinimo. Tame ginčijamų sprendimų punkte Apeliacinė taryba aiškiai remiasi visomis Allergan nurodytomis teisėmis, o ne tik apeliančių nurodytu prekių ženklu. Galiausiai, kaip nurodė ir VRDT, ir Allergan, apeliančių teiginius paneigia aplinkybė, jog vertindamas, ar prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, panašūs, Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgė į vaizdinį Bendrijos prekių ženklo elementą.

14.

Remdamasis nurodytais argumentais, manau, kad pirmojo apeliacinio skundo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

15.

Antrąja šio pagrindo dalimi apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė įvairių teisės klaidų, kai priėjo prie išvados, kad buvo įrodytas ankstesnių prekių ženklų geras vardas. Ši kritika, kurios priimtinumą ir pagrįstumą ginčija VRDT ir Allergan pateikdamos labai panašių argumentų, nagrinėjama toliau.

16.

Pirmiausia apeliantės nurodo, kad nors šalys neginčija, jog atitinkamą visuomenę sudaro esami ir potencialūs BOTOX terapija besinaudojantys asmenys ir sveikatos specialistai, Bendrasis Teismas atskirai nevertino, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą šių dviejų kategorijų [asmenų] požiūriu.

17.

Šiuo klausimu visų pirma reikia patikslinti, kad, remiantis skundžiamo sprendimo 26 punkte pateikta Bendrojo Teismo išvada, šalys sutaria, jog atitinkamą visuomenę šioje byloje sudaro plačioji visuomenė (taigi, ne tik esami ir potencialūs BOTOX priemonių vartotojai, kaip teigia apeliantės) ir sveikatos specialistai. Todėl manau, jog apeliančių kritikai negalima pritarti pirmiausia dėl akivaizdžios išvados, kuriai pritaria ir VRDT bei Allergan, kad, panašu, jog, sveikatos specialistų kategoriją priskyrus prie didesnės plačiosios visuomenės kategorijos, nebūtina atskirai vertinti, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą vienos ir kitos kategorijos [asmenų] požiūriu. Bet kuriuo atveju, kitaip, nei teigia apeliantės, Bendrasis Teismas tokį atskirą vertinimą atliko nagrinėdamas įrodymus, kuriuos pateikė Allergan grįsdama savo prašymą paskelbti registraciją negaliojančia, nes atskirai ištyrė įrodymus, kuriais grindžiama tai, kad ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą plačiosios visuomenės požiūriu (dėl jų paskelbimo spaudoje), ir įrodymus, kuriais siekiama patvirtinti, kad jie turi gerą vardą medikų specialistų požiūriu (dėl reklamos straipsniuose, skelbiamuose specialiuose leidiniuose).

18.

Antra, apeliantės tvirtina, kad skundžiamame sprendime, kaip ir ginčijamuose sprendimuose, nėra jokios išvados dėl atitinkamos teritorijos, kurios atžvilgiu buvo vertinama, ar prekių ženklai BOTOX turi gerą vardą.

19.

Ši kritika taip pat neturi faktinio pagrindo. Priešingai tam, ką teigia apeliantės, skundžiamo sprendimo 40 ir 41 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos nagrinėjamos atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės vartotojų suvokimą, nes tai yra teritorija, dėl kurios Allergan pateikė daugiausia įrodymų.

20.

Trečia, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė kelias klaidas, kai vertino įrodymus, pateiktus siekiant nustatyti, ar ankstesni prekių ženklai turi gerą vardą. Prieš vertinant atskirus kaltinimus reikia pažymėti, jog skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atskirai nagrinėjo šiuos įrodymus norėdamas atsakyti į įvairius argumentus, kuriais apeliantės ginčijo jų priimtinumą, svarbumą ir įrodomąją galią. Vis dėlto, kaip teisingai pabrėžė VRDT ir Allergan, iš skundžiamo sprendimo motyvų akivaizdu, kad Bendrojo Teismo išvados dėl ankstesnių prekių ženklų gero vardo grindžiamos visų šių įrodymų vertinimu, todėl jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad kai kurie apeliančių argumentai dėl vieno ar kito įrodymo yra pagrįsti, tai nebūtinai paveiktų minėtas išvadas, nes dar reikėtų nustatyti, kiek Bendrojo Teismo bendram vertinimui svarbus atmestinas įrodymas. Vis dėlto apeliacinėje instancijoje toks tyrimas nenumatytas.

21.

Tai nurodžius dar reikia iš pradžių pažymėti, kad didele pateiktų kaltinimų dalimi apeliantės iš esmės siekia, kad būtų atliktas naujas įrodymų tyrimas, kuris, išskyrus jų iškraipymo atvejį, nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai apeliaciniame procese ( 9 ). Mano nuomone, dėl šios priežasties argumentai, kuriuos apeliantės pateikia ginčydamos, pirma, duomenų dėl ankstesniais prekių ženklais pažymėtų produktų pardavimo Jungtinėje Karalystėje apimties (skundžiamo sprendimo 46 ir 47 punktai) ir, antra, moksliniuose leidiniuose paskelbtų straipsnių (skundžiamo sprendimo 48 ir 49 punktai) įrodomąją galią, nepriimtini.

22.

Kalbėdamos apie skundžiamo sprendimo 50–54 punktuose Bendrojo Teismo nagrinėtą įrodymą, apimantį kai kuriuos Newsweek ir The International Herald Tribune leidiniuose paskelbtus straipsnius, apeliantės nurodo, kad kartu su juo turėjo būti pateikta kita informacija, pavyzdžiui, nurodytas šių leidinių „platinimo tinklas“, priešingu atveju šis įrodymas iškraipomas. Be to, apeliantės remiasi įrodymo, susijusio su 2004 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais Jungtinėje Karalystėje atliktu rinkos tyrimu, pridėtu prie VRDT apeliacinei tarybai Allergan pateiktų apeliacijų, iškraipymu. Konkrečiau kalbant, reikia nurodyti, jog apeliantės ginčija, kad šis tyrimas yra svarbus nesant įrodymų, kuriuos pateikti turėjo Allergan, kad jame nurodyti duomenys pateikia informacijos dėl situacijos, buvusios prašymų įregistruoti ginčijamus prekių ženklus pateikimo dieną. Galiausiai apeliantės remiasi faktų iškraipymu, ginčydamos skundžiamo sprendimo 55 ir 56 punktuose nagrinėtą įrodymą, susijusį su žodžio BOTOX įtraukimu į įvairius žodynus, kurie buvo išleisti Jungtinėje Karalystėje.

23.

Kalbant apie visus pirmesniame punkte nurodytus kaltinimus reikia pabrėžti, jog, remiantis konsoliduota teismų praktika, iškraipymas turi akivaizdžiai matytis iš bylos medžiagos, nesant poreikio atlikti naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo ( 10 ). Šioje byloje apeliantės, nesilaikydamos griežtų įrodymų pateikimo reikalavimų, kurie keliami nustatant, ar Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus arba faktus, apeliaciniame skunde pateikė vien bendro pobūdžio nepagrįstus teiginius, dėl kurių priimtinumo gali kilti abejonių, nes netenkinami apeliacinio skundo pagrindų dėstymo aiškumo ir tikslumo reikalavimai.

24.

Galiausiai apeliantės ginčija svarbą 2005 m. balandžio 26 d. United Kingdom Intellectual Property Office sprendimo, priimto byloje, kurią iškėlė Allergan, siekdama prekių ženklo BOTOMASK registracijos panaikinimo Jungtinėje Karalystėje. Jos teigia, kad, kiek tai susiję su jų ginču su Allergan, kaip įrodymas negali būti pripažįstamas kitoje byloje, kilusioje tarp kitų šalių, priimtas sprendimas. Remdamasis šiuo sprendimu Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

25.

Šis kaltinimas, mano nuomone, turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Iš tiesų, nors pagal nusistovėjusią teismų praktiką Bendrajam Teismui nėra privalomi nacionalinių teismų arba administracinių institucijų sprendimai, vis dėlto, kai šiuos sprendimus nurodo šalys, Bendrasis Teismas, tirdamas faktines aplinkybes, į juose padarytas išvadas, darant prielaidą, jog jos yra pagrįstai svarbios, gali atsižvelgti kaip į įrodymus, kuriuos jis gali laisvai vertinti. Aplinkybė, kad tai yra sprendimai, priimti nagrinėjant ginčus, kilusius tarp kitų šalių dėl kitų klausimų nei nagrinėjami Bendrajame Teisme, neturi reikšmės. Be to, reikia pabrėžti, jog, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 58 punkto, apeliantės nei VRDT, nei Bendrajame Teisme nepateikė jokio argumento, kad paneigtų nagrinėjamame United Kingdom Intellectual Property Office sprendime padarytų išvadų teisingumą. Šioje byloje apeliantės taip pat neginčijo Bendrojo Teismo atliktos minėto sprendimo turinio analizės teisingumo.

26.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, manau, jog visa apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

27.

Trečia apeliacinio skundo pirmojo pagrindo dalimi apeliantės ginčija skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad atitinkama visuomenė susieja ankstesnius prekių ženklus BOTOX ir jų prekių ženklus BOTOLIST ir BOTOCYL. Konkrečiai kalbant, jos nurodo, kad tokio ryšio negalima grįsti bendru elementu BOT arba BOTO, nes tai – apibūdinamasis elementas, nurodantis botulino toksiną. Jos remiasi teise įtraukti į savo prekių ženklą elementą, kuris bendrai naudojamas nurodant atitinkamą toksiną, ir dėl to jos negali būti kaltinamos tuo, kad siekia susieti savo prekių ženklus su Allergan prekių ženklais.

28.

Kadangi norima, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą dėl prekių ženklo BOTOX arba jo sudedamųjų dalių tariamai apibūdinamojo pobūdžio, apeliančių argumentai bet kuriuo atveju nepriimtini, nes Teisingumo Teismui reikėtų vertinti faktines aplinkybes. Tačiau teisės klausimas kyla atsižvelgiant į argumentą, kad apeliantės gali teisėtai savo prekių ženkluose naudoti kitam prekių ženklui būdingą elementą, jei šis elementas yra apibūdinamojo pobūdžio. Tačiau šis argumentas grindžiamas teiginiu, jog elementas BOT ar elementas BOTO, kuris yra bendras apeliančių prekių ženklų ir ankstesnių prekių ženklų elementas, iš tiesų yra apibūdinamojo pobūdžio, o šis teiginys ne tik nėra patvirtintas skundžiamame sprendime ( 11 ), bet ir aiškiai paneigtas ginčijamuose sprendimuose ( 12 ) ir dėl jo, kaip jau buvo nurodyta, Teisingumo Teismas negali nuspręsti.

29.

Remiantis tuo, kas nurodyta, ir apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta.

30.

Galiausiai apeliacinio skundo pirmajame pagrinde apeliantės ginčija skundžiamo sprendimo 87 ir 88 punktuose išdėstytus motyvus, susijusius su ginčijamų prekių ženklų „naudojimo pasekmėmis“. Prieš išdėstant tokios kritikos turinį reikia trumpai priminti principus, kuriais dabartinėje teismų praktikoje grindžiama prekių ženklų, turinčių gerą vardą, apsauga, ypač vadinamojo „parazitizmo“ atveju, nes šis klausimas yra svarbus šioje byloje.

31.

Šiuos principus, kiek jie svarbūs šiuo atveju, Teisingumo Teismas nustatė trijuose prejudiciniuose sprendimuose, priimtuose bylose Intel, L’Oréal ir Interflora ( 13 ), susijusiuose su Direktyvos 89/104 4 straipsnio 4 dalies a punkto ir 5 straipsnio 2 dalies, kuriuose, kaip žinia, įtvirtintos tokios pačios nuostatos kaip ir Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje, aiškinimu. Kaip paaiškės vėliau, dėl faktinių aplinkybių šioje byloje nereikia detaliai analizuoti šių sprendimų ir iš esmės analizuoti Teisingumo Teismo pasirinkimo atvejų, kurie buvo kritikuojami ypač Anglijos doktrinos atstovų, nes laikomi perdaug palankiais gerą vardą turintiems prekių ženklams ( 14 ). Pakanka bendrai priminti, kad šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas patikslino, jog specifinę apsaugos, suteiktos minėtomis Direktyvos 89/104 nuostatomis prekių ženklams, turintiems gerą vardą, sąlygą „sudaro vėlesnio prekių ženklo naudojimas be tinkamos priežasties, dėl kurio nesąžiningai naudojamasi arba būtų pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama ar būtų pakenkta“ ( 15 ). Teisingumo Teismo nuomone, taip atsirandanti žala ankstesniam prekių ženklui „kyla dėl tam tikro [šio] prekių ženklo ir vėlesnio prekių ženklo panašumo, dėl kurio suinteresuotoji visuomenė susieja šiuos du prekių ženklus, t. y. nustato tarp jų tam tikrą ryšį, nors jų ir nesupainioja“ ( 16 ). Minėto ryšio suinteresuotosios visuomenės požiūriu egzistavimas yra būtina sąlyga, bet per se nepakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog tenkinamos prekių ženklams, turintiems gerą vardą, suteiktos apsaugos sąlygos ( 17 ). Be to, reikia, kad ankstesnio prekių ženklo savininkas pateiktų įrodymą, jog dėl vėlesnio žymens ar prekių ženklo naudojimo „būtų nesąžiningai pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems būtų pakenkta“. Šiuo tikslu jis privalo įrodyti ne tai, kad tuo metu iš tiesų buvo padarytas pažeidimas, bet tai, kad „egzistuoja rimta galimybė, jog tokia žala atsiras ateityje“ ( 18 ). Jeigu pavyksta tai įrodyti, vėlesnio žymens ar prekių ženklo savininkas turi įrodyti, jog šis prekių ženklas naudojamas pagrįstai ( 19 ).

32.

Dėl formuluotės „nesąžiningas naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu“ (taip pat apibūdinamos žodžiais „parazitavimas“ ir „free-riding“ („nemokamas eksploatavimas“)) Teisingumo Teismas sprendime L’Oréal pažymėjo, kad ši formuluotė susijusi ne su kenkimu prekių ženklui, bet su „nauda, kurią trečiasis asmuo gauna naudodamas tapatų ar panašų žymenį“. Teisingumo Teismo teigimu, ji apima, be kita ko, „atvejus, kai prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas perkeliant tapačiu ar panašiu žymeniu žymimoms prekėms akivaizdžiai naudojamasi gerą vardą turinčio prekių ženklo sėkme.“ Iš to išplaukia, kad „trečiojo asmens naudojimasis prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu gali pasirodyti nesąžiningas, net jeigu tapataus ar panašaus žymens naudojimas nekenkia prekių ženklo skiriamajam požymiui ir jo geram vardui arba, bendrai tariant, prekių ženklo savininkui“ ( 20 ). Be to, Teisingumo Teismas dar Sprendime Intel išaiškino, kad siekiant nustatyti, ar, naudojant žymenį nesąžiningai, naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba jo geru vardu, reikia atlikti visapusį vertinimą, atsižvelgiant į visus svarbius konkretaus atvejo veiksnius, prie kurių priskiriami prekių ženklo gero vardo stiprumas ir skiriamojo požymio laipsnis, prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo laipsnis bei atitinkamų prekių ar paslaugų rūšis ir artimumo laipsnis ( 21 ). Kalbant apie ankstesnio prekių ženklo gero vardo stiprumą ir skiriamojo požymio laipsnį, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad juo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir geresnis jo vardas, juo lengviau bus galima pripažinti žalos buvimą ( 22 ) ir kad kuo mažiau laiko reikia, kad vėlesnis prekių ženklas primintų ankstesnį prekių ženklą, ir kuo labiau jį primena, tuo didesnė galimybė, kad dėl prekių ženklo naudojimo dabar arba ateityje nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu arba jiems kenkiama ( 23 ). Atliekant tokį visapusį vertinimą, prireikus galima atsižvelgti ir į prekių ženklo „atskiedimo“ arba juodinimo galimybės buvimą ( 24 ). Galiausiai Teisingumo Teismas nurodė, jog kai atlikus visapusį vertinimą paaiškėja, kad „trečiasis asmuo, naudodamas žymenį, panašų į gerą vardą turintį prekių ženklą, ketina pasinaudoti pastarojo sėkme, kad gautų naudos iš jo patrauklumo, reputacijos bei prestižo, ir be jokios finansinės kompensacijos naudotis prekių ženklo savininko komercinio pobūdžio pastangomis šio prekių ženklo įvaizdžiui sukurti ir išlaikyti, nauda, gaunama iš minėto naudojimo, turi būti laikoma nesąžiningai gauta iš minėto prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo“ ( 25 ). Sprendime Interflora Teisingumo Teismas minėtus principus patvirtino ( 26 ). Konkrečiai kalbant, jis pabrėžė, kad apibūdinta nauda turi būti laikoma gauta nesąžiningai, kai nėra „tinkamos priežasties“, kaip tai suprantama pagal atitinkamas Direktyvos 89/104 ( 27 ) nuostatas. Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos bylos, susijusios su reklaminiu skelbimu, prieinamu internete, įvedus gerą vardą turintį prekių ženklą atitinkančius raktažodžius, Teisingumo Teismas nusprendė, jog kai siūlomos ne šio prekių ženklo savininko prekių ar paslaugų imitacijos ( 28 ), o prekių ženklo savininko prekėms ir paslaugoms alternatyvios prekės ir paslaugos, prekių ženklas nesilpninamas, nejuodinamas, iš esmės nepažeidžiamos šio prekių ženklo funkcijos ir toks naudojimas iš principo laikytinas sveika ir sąžininga konkurencija atitinkamoje prekių ir paslaugų rinkoje, taigi ji vyksta dėl „tinkamos priežasties“, kaip tai suprantama pagal minėtas nuostatas ( 29 ).

33.

Skundžiamo sprendimo punktuose, kurie ginčijami šiame apeliaciniame skunde, Bendrasis Teismas, Apeliacinės tarybos sprendimuose pateiktą motyvaciją dėl žalos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalį, apibūdinęs kaip „glaustą“ (87 punktas), nurodė, jog dėl šio klausimo „buvo plačiai diskutuota ir per administracinę procedūrą, ir Bendrajame Teisme“. Paskui jis patikslino, jog Allergan„nurodė, kad grupės L’Oréal kartu įregistruotais prekių ženklais BOTOLIST ir BOTOCYL siekiama pasinaudoti BOTOX skiriamuoju požymiu ir geru vardu raukšlių gydymo srityje, dėl to būtų sumažinta šio prekių ženklo vertė“. Bendrojo Teismo nuomone, „tokia galimybė yra pakankamai rimta ir ne hipotetinė, kad pateisintų Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalies taikymą“. Be to, jis priminė, kad per teismo posėdį apeliantės pripažino, jog net jeigu jų produktuose nėra botulino toksino, jos vis dėlto ketino pasinaudoti su šiuo produktu siejamu įvaizdžiu, kuris būdingas šiuo atžvilgiu unikaliam prekių ženklui BOTOX ( 30 ) (88 punktas).

34.

Skundžiamo sprendimo 80 punkte papildomi 87 ir 88 punkte nurodyti motyvai. Jame Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad apeliantės nepateikė jokio įrodymo, kad patvirtintų, jog prekių ženklai BOTOCYL ir BOTOLIST naudojami turint „tinkamą priežastį“, ir kad, atsižvelgiant į tai, jog tai yra gynybos pagrindas, jos turėjo nurodyti jo turinį. Taigi reikia nurodyti, kad apeliantės nepateikė jokios kritikos nei dėl išvados, kad nebuvo remtasi „tinkama priežastimi“, nei dėl teiginio, kuris, beje, atitinka teismų praktiką ( 31 ), kad šį pagrindą turėjo įrodyti apeliantės ( 32 ). Todėl šioje byloje klausimas, ar apeliantės prekių ženklus naudojo turėdamos tinkamą priežastį, neturi būti nagrinėjamas analizuojant šį skundą ( 33 ).

35.

Apeliančių kaltinimai, pateikti nagrinėjamame pagrinde, apeliaciniame skunde buvo ypač glaustai aptarti. Iš esmės jos tik teigė, kad nėra įrodymų dėl jų tariamo ketinimo pasinaudoti prekių ženklo BOTOX skiriamuoju požymiu ir geru vardu. Be to, jos nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino per teismo posėdį jų patarėjo pateiktus argumentus ir kad jei jų prekių ženklai gali teikti nuorodą į botulino toksiną, nebuvo ketinama jų susieti su prekių ženklu BOTOX , ir jos negalėjo į tai pretenduoti, nes tai yra įregistruotas prekių ženklas farmaciniams preparatams, išduodamiems tik su gydytojo receptu.

36.

Iš visų skundžiamame sprendime pateiktų motyvų matyti, kad parazitinis ketinimas patvirtinamas keliomis išvadomis, susijusiomis, pirma, su apeliančių pasirinkimu savo prekių ženkluose vartoti priešdėlį, apimantį beveik visą ankstesnį prekių ženklą, o tai pasirinkimas, kuris, Bendrojo Teismo ir (anksčiau) Apeliacinės tarybos nuomone, ( 34 ) nepateisinamas ketinimu teikti nuorodą į botulino toksiną, kurio, beje, nėra ginčijamais prekių ženklais žymimų produktų sudėtyje ( 35 ), ir, antra, su ankstesnio prekių ženklo charakteristikomis, t. y. jų stipriu skiriamuoju požymiu dėl jo plačiai žinomo gero vardo. Taigi, prieštaraudamas tam, ką teigė apeliantės, Bendrasis Teismas, laikydamasis pirmiau nurodytos Teisingumo Teismo praktikos, atliko konkretų visapusį šioje byloje svarbių elementų vertinimą. Tokiomis aplinkybėmis apeliančių argumentas, kad išvada dėl parazitinio ketinimo buvimo nebuvo patvirtinta jokiu įrodymu, yra nepagrįstas. Teiginiai, kuriais grindžiama ši išvada, dėl faktinio pobūdžio ( 36 ) kliudo Teisingumo Teismui dėl šio klausimo pateikti savo nuomonę.

37.

Remdamosi tik Apeliacinės tarybos sprendimais, apeliantės ginčijo tai, kad svarbi yra nuoroda į prekių ženklo BOTOX „specifiškumą“ ir „unikalumą“, nes tai, jų nuomone, yra svarbios aplinkybės ne parazitizmo, bet prekių ženklo silpninimo atveju. Nors kritika turi būti laikoma taikytina ir skundžiamam sprendimui, kuriame Bendrasis Teismas taip pat nurodo šiuos elementus ir „prekių ženklų vertės praradimo“ galimybę (88 punktas), ji turi būti atmesta. Iš tiesų, kaip matėme anksčiau, Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, kad galima žala prekių ženklo skiriamajam požymiui ir geram vardui, nors ir yra būtina sąlyga, norint įrodyti parazitavimą, tokiu atveju yra aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti nustatant, ar nauda gauta nesąžiningai.

38.

Remdamasis nurodytais vertinimais, manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo ketvirtą dalį taip pat reikia atmesti.

39.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas pasakyta, manau, kad visas pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

40.

Pagal Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnio 5 dalį pranešimas apie protestą bei prašymas panaikinti arba paskelbti negaliojančiu turi būti paduodami viena iš VRDT kalbų.

41.

Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklės 2 dalyje numatyta, kad jei prašymą patvirtinantys įrodymai pateikiami ne registracijos panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia procesinių veiksmų kalba, pareiškėjas per du mėnesius nuo tokių įrodymų pateikimo pateikia tų įrodymų vertimą į tą kalbą. Nuostatose dėl šių procedūrų nenumatytos šios pareigos neįvykdymo pasekmės. Kalbant apie protesto procedūrą, reikia nurodyti, kad Reglamentu Nr. 1041/2005 ( 38 ) iš dalies pakeistoje Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklės 4 dalyje numatyta, kad „Tarnyba neatsižvelgia į rašytinę informaciją, dokumentus arba jų dalis, kurie nebuvo pateikti arba nebuvo išversti į procesinių veiksmų kalbą per Tarnybos nustatytą laiką“.

42.

Apeliantės nurodė, kad, patvirtinęs, jog kaip įrodymai priimtini kai kurie specialiuosiuose ir bendruose leidiniuose anglų kalba paskelbti straipsniai, neišversti į procedūros, t. y. prancūzų, kalbą, ir remdamasis šiais dokumentais, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 115 straipsnį ir Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklę. VRDT atsakė, jog priešingai tam, kas Reglamento Nr. 2868/95 19 taisyklėje numatyta protesto procedūrų atveju, to paties reglamento 38 taisyklės 2 dalyje nenumatyta jokia sankcija tuo atveju, jei asmuo, reikalaujantis registraciją panaikinti ar paskelbti negaliojančia, nepateikia dokumentų, pateiktų kaip įrodymų, vertimo į procedūros kalbą. VRDT nuomone, tokie dokumentai yra priimtini, nebent Tarnyba arba šalis pareikalautų jų vertimo per nustatytą terminą ir jis nebūtų pateiktas arba būtų pateiktas pavėluotai. Be to, VRDT, šiuo klausimu palaikoma Allergan, pabrėžia, kad tai, jog nebuvo vertimo, niekaip nekliudė apeliantėms įgyvendinti teisės į gynybą nei vykstant administracinei procedūrai, nei Bendrajame Teisme.

43.

Skundžiamo sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „vien nagrinėjamų straipsnių egzistavimas“ yra „svarbi aplinkybė nustatant, ar plačioji visuomenė žino apie prekių ženklu BOTOX pažymėtus produktus, nepaisant to, ar šie straipsniai yra pozityvūs, ar negatyvūs.“ Jis pridūrė, kad „tokių dokumentų įrodomoji galia negali priklausyti nuo jų vertimo į procedūros kalbą <…>“ ir kad „toks vertimas <…> negali būti kaip įrodymo pateikto dokumento priimtinumo sąlyga“.

44.

Manęs neįtikina VRDT teiginys, kuris, be to, nesutampa su Bendrojo Teismo, kuris nepriėmė sprendimo dėl vertimo nepateikimo pasekmių pagal Reglamento Nr. 2868/95 38 taisyklę, bet iš esmės tik teigia, kad šioje byloje vertimas nebuvo būtinas, pozicija. Ji siūlė tokį šios taisyklės aiškinimą, kuris prieštarauja to paties reglamento 19 taisyklei, iš dalies pakeistai Reglamentu Nr. 1041/2005. Reikia priminti, kad šiuo reglamentu buvo taip pat pakeista Reglamento Nr. 2868/95 98 taisyklė „Vertimai“. Remiantis šios taisyklės nauju tekstu, išskyrus tuos atvejus, kai Reglamente Nr. 40/94 ir Reglamente Nr. 2868/95 nurodyta kitaip, laikoma, kad „Tarnyba negavo dokumento, kurio vertimą būtina pateikti, jei vertimą Tarnyba gavo pasibaigus nustatytam dokumento originalo arba jo vertimo pateikimo terminui.“ Todėl, net darant prielaidą, kad bylos faktinėms aplinkybėms taikoma pakeista Reglamento Nr. 2868/95 redakcija, mano nuomone, neįmanoma daryti išvados, jog nors 38 taisyklėje nėra aiškios sankcijos, taikomos tuo atveju, jei nepateikiamas dokumento vertimas, ir 19 taisyklėje numatyta kitokia nuostata protesto procedūros atveju, šis dokumentas vis dėlto priimtinas, jei VRDT nenumatė kitaip. Iš tiesų toks aiškinimas negalimas dėl minėtos 98 taisyklės, nes joje įtvirtinta teisės praradimo tais atvejais, kai vertimas pateikiamas pavėluotai, taisyklė, a fortiori taikoma jo nepateikimo atvejais. Be to, reikia priminti, kad iki Reglamentu Nr. 1041/2005 padarytų pakeitimų 19 taisyklė buvo suformuluota iš esmės taip pat kaip ir 38 taisyklė, ir Bendrasis Teismas ją aiškino taip, kad, nepateikus vertimo į procedūros kalbą, dokumentas yra nepriimtinas ( 39 ).

45.

Vis dėlto neatrodo, kad būtų galima visiškai pritarti skundžiamame sprendime pasirinktai pozicijai, bent jau kalbant apie šios bylos aplinkybes. Iš tiesų, nors iš esmės nepašalinama galimybė priimtinais laikyti kaip įrodymus pateiktus dokumentus, kurių žodžių ar viso teksto nebūtina versti, kai jų įrodomoji galia iš tiesų nesusijusi su šių elementų turiniu arba kai juos galima iš karto suprasti, man neatrodo, kad taip yra, kai kalbama apie straipsnius spaudoje, kuriais siekiama parodyti atskleidimą informacijos, susijusios su farmacinio preparato terapinėmis charakteristikomis, ir tai, kad šią informaciją išsamiai žino specialistai ir (arba) plačioji visuomenė net iki jos paskelbimo (žr. skundžiamo sprendimo 51 ir 52 punktus).

46.

Tačiau net jeigu, remiantis nurodytais motyvais, reikėtų manyti, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai pripažino, kad atitinkami straipsniai priimtini kaip įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad ši klaida susijusi su įrodymų vertinimu ( 40 ), dėl jos negalima bausti šiame procese. Be to, jeigu ją būtų galima laikyti „teisės“ klaida, vien jos nepakanka pateisinti skundžiamo sprendimo panaikinimo. Taisyklė, kad protestą, prašymą paskelbti prekių ženklo registraciją negaliojančia arba panaikinti prekių ženklą pateikusio asmens reikalavimus grindžiantys įrodymai turi būti pateikiami procedūros kalba ar kartu su vertimu į šią kalbą, pateisinama būtinybe laikytis rungimosi principo bei šalių gynybos priemonių lygybės per inter partes procedūras principo ( 41 ). Taigi šioje byloje Apeliacinės tarybos padaryta klaida, kurios Bendrasis Teismas nekonstatavo, nesutrukdė apeliantėms naudingai gintis abiejose instancijose. Jos pačios pripažino, kad iš tiesų suprato nagrinėjamų straipsnių turinį. Be to, kaip matyti iš jų rašytinių dokumentų, pateiktų Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui, jos visiškai suprato iš pradžių Apeliacinės tarybos, o paskui Bendrojo Teismo pripažintą šių straipsnių įrodomąją galią.

47.

Tokiomis aplinkybėmis manau, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

48.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad šis savo vertinimu pakeitė Apeliacinės tarybos vertinimą ir taip viršijo Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnyje numatytus Teisingumo Teismo įgaliojimus vykdyti VRDT sprendimų teisminę priežiūrą.

49.

Visų pirma Bendrasis Teismas atliko Apeliacinės tarybos pareigą, kai nusprendė, jog atitinkamos ankstesnės teisės atsirado prekių ženklą BOTOX įregistravus Anglijoje. Šis kaltinimas turi būti atmestas, nes yra pagrįstas klaidinga prielaida, jog, kitaip nei Bendrasis Teismas, Apeliacinė taryba savo analizę grindė tik vienu iš Allergan Bendrijos prekių ženklų ( 42 ).

50.

Toliau apeliantės apskritai kaltina Bendrąjį Teismą atlikus savarankišką įrodymų vertinimą, kuriuo buvo pakeistas Apeliacinės tarybos su trūkumais atliktas vertinimas. Man atrodo, kad šis kaltinimas taip pat turi būti atmestas. Iš tiesų, jei skundžiamo sprendimo motyvuose atlikta Allergan įrodymų, kuriuos ji pateikė VRDT instancijoms, analizė yra detalesnė už analizę ginčijamų sprendimų motyvuose, taip yra dėl to, kad pirmojoje instancijoje apeliantės ginčijo kiekvieno šio įrodymo priimtimumą ir (arba) įrodomąją galią. Atlikus šią analizę Bendrojo Teismo padarytos išvados, t. y. kad nagrinėti dokumentai patvirtina, jog apie produktus BOTOX plačiai kalbama spaudoje, nesiskiria nuo Apeliacinės tarybos išvadų. Tokiomis aplinkybėmis apeliantės neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.

51.

Galiausiai, kalbėdamos konkrečiau, apeliantės kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis rėmėsi kai kuriais dokumentais, t. y. Allergan vadovo pareiškimu ir 2004 m. atliktu rinkos tyrimu, pirmą kartą pateiktais Apeliacinei tarybai, į kuriuos, apeliančių nuomone, ji neturėjo atsižvelgti, nes jie buvo pateikti pavėluotai. Bendrasis Teismas viršijo savo teisminės priežiūros įgaliojimus, padaręs išvadą, kad Apeliacinė taryba šiuos įrodymus „implicitiškai, bet neišvengiamai“ laikė priimtinais.

52.

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, jog skundžiamo sprendimo 62 punkte priminęs, kad pagal Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalį VRDT turi didelę diskreciją nuspręsti dėl pavėluotai pateiktų įrodymų priimtinumo, Bendrasis Teismas paaiškino, jog Apeliacinė taryba aiškiai nepripažino, jog šie dokumentai kaip įrodymai nepriimtini, todėl ji juos neišvengiamai ir implicitiškai laikė priimtinais. Taigi apeliančių ginčijama išvada padaryta remiantis šiuo atveju taikomu Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kuriam pritarė Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime. Tačiau iš apeliančių argumentų neaišku, kaip Bendrasis Teismas galėjo viršyti savo įgaliojimus vykdyti VRDT apeliacinių tarybų sprendimų teisminę priežiūrą, numatytą Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnyje, paprasčiausiai šitaip aiškindamas ir taikydamas teisę. Taigi apeliančių kaltinimą reikia atmesti.

53.

Vis dėlto abejonių kelia tai, ar Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškina 74 straipsnio 2 dalį. Panašu, kad jis supranta šią nuostatą taip, kad ja VRDT instancijos įpareigojamos aiškiai nurodyti tik tai, ar pavėluotai pateiktas įrodymas yra nepriimtinas, o ne tai, ar jis priimtinas. Tačiau toks aiškinimas neatitinka Teisingumo Teismo aiškinimo, pagal kurį, be kita ko, labiau gerbiami priešingi interesai, kurie svarbūs VRDT vykstančiose inter partes procedūrose. Sprendime Kaul, kurį priėmė Didžioji kolegija, šis teismas aiškiai nurodė, jog VRDT privalo motyvuoti savo sprendimus, kai nusprendžia neatsižvelgti į tokį įrodymą, ir kai, atvirkščiai, nusprendžia į jį atsižvelgti ( 43 ). Vis dėlto, kadangi savo apeliaciniuose skunduose apeliantės dėl nurodytų priežasčių nesirėmė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies pažeidimu, šioje byloje negali būti ginčijama Bendrojo Teismo aiškinimo klaida.

54.

Remiantis tuo, kas nurodyta, mano nuomone, trečiasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

55.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantės tvirtina, kad buvo pažeistas Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis, pagal kurį VRDT sprendimai turi būti motyvuoti. Bendrasis Teismas klaidingai nenubaudė už tai, kad ginčijami sprendimai nemotyvuoti dviem atžvilgiais: konstatuojant prekių ženklų BOTOX gerą vardą ir konstatuojant, kad šiems ženklams pakenkiama naudojant apeliančių prekių ženklus.

56.

Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio taikymo sritį galima apibrėžti darant nuorodą į teismų praktiką, susijusią su pareiga motyvuoti Sąjungos institucijų aktus. Tas pats pasakytina apie principus, taikomus tikrinant, ar vykdoma ši pareiga. Taigi šioje nuostatoje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti teisės akto autoriaus poziciją. VRDT instancijoms nustatyta pareiga motyvuoti turi dvejopą tikslą: leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis siekiant apginti savo teises ir suteikti Bendrajam Teismui galimybę vykdyti sprendimo teisėtumo priežiūrą.

57.

Skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad iš ginčijamų sprendimų motyvų galima suprasti, kodėl Apeliacinė taryba manė, kad prekių ženklas BOTOX turi gerą vardą. Mano nuomone, apeliančių argumentai neleidžia paneigti tokios išvados. Iš minėtų sprendimų aišku, kad Apeliacinė taryba nusprendė, jog prekių ženklas BOTOX turi gerą vardą visose valstybėse narėse, kad jis žinomas ne tik dėl to, kad prekiaujama BOTOX produktais, bet ir dėl spaudoje pasirodžiusios netiesioginės šių produktų reklamos ir, galiausiai, kad dėl tokios reklamos plačioji visuomenė sužinojo apie botulino toksiną ir jo poveikį raukšlėms (Sprendimo L’Oréal 35 punktas ir Sprendimo Helena Rubinstein 34 punktas). Atsižvelgiant į šiuos motyvus galima nustatyti loginį Apeliacinės tarybos mąstymą ir išskirti priežastis, dėl kurių ji pripažino, kad ankstesnis prekių ženklas turi gerą vardą. Priešingai, nei jos teigia, Apeliacinė taryba neprivalėjo pateikti ataskaitos dėl kiekvieno Allergan pateikto įrodymo, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad iš minėtų motyvų matyti, jog Apeliacinė taryba nusprendė, jog didelė įrodymų dalis bendrai prisideda nustatant tą patį faktą, t. y. kad BOTOX preparatai minimi informacinėse priemonėse.

58.

Skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, nepaisant to, jog ginčijamų sprendimų motyvai dėl apeliančių prekių ženklų naudojimo poveikio pateikiami glaustai, apeliantės galėjo susipažinti su informacija, kuri būtina, kad būtų galima ginčyti Apeliacinės tarybos išvadas šiuo klausimu. Šiuo atžvilgiu apeliantės tik pabrėžė, jog Bendrojo Teismo motyvai pateikti tik dviem sakiniais, ir konkrečiai teigė, kad jie nėra „teisės aktuose reikalaujamas motyvavimas“. Priešingai tam, ką teigia apeliantės, iš Sprendimo Helena Rubinstein 42 ir 43 punktų ir Sprendimo L’Oréal 44 ir 45 punktų galima suprasti, kokios priežastys paskatino Apeliacinę tarybą, viena vertus, nuspręsti, kad nėra tinkamos priežasties naudoti apeliančių prekių ženklų, ir, kita vertus, padaryti išvadą, jog jos nesąžiningai gavo naudos iš prekių ženklo BOTOX skiriamojo požymio.

59.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, manau, jog ketvirtasis ir paskutinis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas.

60.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.