56

2010 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Fapricela pareiškimą; juo ieškovė pareiškė šį ieškinį.

57

Tą pačią dieną Bendrojo Teismo kanceliarija užregistravo atskirą dokumentą; juo ieškovė pateikė prašymą sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą. 2011 m. liepos 15 d. Nutartimi Fapricela / Komisija (T‑398/10 R, EU:T:2011:395) šis prašymas buvo atmestas, o bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimas atidėtas. Ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą; jis buvo atmestas 2012 m. balandžio 20 d. Nutartimi Fapricela / Komisija (C‑507/11 P(R), EU:C:2012:231).

58

Priėmus pirmąjį keičiantį sprendimą, 2010 m. gruodžio 12 d. dokumente Fapricela patikslino savo pagrindus ir reikalavimus ir pateikė iš dalies pakeistą ieškinį.

59

2011 m. birželio 6 d. sprendimu Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti jam antrą keičiantį sprendimą. Komisija šį prašymą įvykdė 2011 m. birželio 17 d.

60

Priėmus antrąjį keičiantį sprendimą 2011 m. liepos 29 d. kanceliarijai pateiktame akte Fapricela dar kartą patikslino savo pagrindus ir reikalavimus.

61

Komisijai pateikus tripliką proceso kalba, rašytinė proceso dalis buvo užbaigta 2011 m. lapkričio 21 d.

62

Nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, todėl 2013 m. spalio 3 d. ši byla buvo paskirta šiai kolegijai.

63

1991 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) procedūros reglamento 52 straipsnio 2 dalyje numatytas preliminarus pranešimas šeštajai kolegijai buvo pateiktas 2014 m. vasario 7 d.

64

2014 m. kovo 14 d. ieškovė Bendrajam Teismui nusiuntė raštą, susijusį su Komisijos skirtos baudos dalies sumokėjimu ir vykstančiomis diskusijomis dėl mokėjimo plano.

65

2014 m. balandžio 9 d., taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas pateikė ieškovei ir Komisijai šešiolikos rašytinių klausimų sąrašą.

66

Komisija ir ieškovė atsakė į šiuos klausimus atitinkamai 2014 m. gegužės 8 d. ir birželio 2 d. raštuose.

67

Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu Bendrasis Teismas 2014 m. gegužės 14 d. nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.

68

Fapricela Bendrojo Teismo prašo:

69

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

70

Grįsdama ieškinį ieškovė nurodo septynis pagrindus.

71

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su SESV 101 straipsnio pažeidimu, asmeninės atsakomybės, bausmių individualizavimo, nekaltumo prezumpcijos, procesinės lygybės ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, taip pat su teisės į gynybą pažeidimu ir nepakankamu motyvavimu. Iš esmės Fapricela teigia, kad nedalyvavo „Europos klubo“ veikloje, nežinojo apie jį (pirma dalis), todėl Komisija nepagrįstai nusprendė, jog ji dalyvavo darant tokį vieną ir tęstinį pažeidimą, koks yra apibrėžtas ginčijamame sprendime (antra dalis). Be to, ji nurodo, kad Komisija nepagrįstai padarė išvadą apie jos dalyvavimą susitarime, kiek jis susijęs su pluoštais (trečia dalis).

72

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su proporcingumo, vienodo požiūrio ir bausmių individualizavimo principų pažeidimu. Iš esmės Fapricela tvirtina, pirma, kad 2006 m. gairėse yra struktūrinio trūkumo, dėl kurio taikant 10 % apyvartos maksimalią ribą mažesnėms įmonėms skiriamos griežtesnės baudos, antra, kad nagrinėjamu atveju Komisija neatsižvelgė – remiantis proporcingumo principu ir viršijant 10 % apyvartos dydžio maksimalią ribą – į kelis veiksnius, dėl kurių jai skirtos baudos dydis turėtų būti sumažintas.

73

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su klaida apskaičiuojant Fapricela dalyvavimo „Ispanijos klubo“ veikloje trukmę, nes, šios įmonės nuomone, Komisija klaidingai atsižvelgė į laikotarpį nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. kovo mėn., kai ji buvo pasitraukusi iš kartelio.

74

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su 2006 m. gairių ir vienodo požiūrio principo pažeidimu, nes Komisija nepagrįstai nesutiko sumažinti baudos dydį dėl pajėgumo ją mokėti.

75

Tikslindama savo pagrindus ir reikalavimus po to, kai buvo priimti pirmasis, paskui ir antrasis keičiantys sprendimai, Fapricela vieną po kito pateikė du papildomus ieškinio pagrindus, susijusius, viena vertus, su teisės į gynybą pažeidimu, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir nepakankamu motyvavimu ir, kita vertus, su 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio pažeidimu.

76

Per posėdį ieškovė atsisakė antrojo papildomo ieškinio pagrindo.

77

Galiausiai per posėdį ieškovė pateikė naują ieškinio pagrindą ir iš esmės tvirtino, kad Komisija pažeidė jos teisę į gynybą, kai nepranešė jai apie pirmąjį keičiantį sprendimą, kuriame ji pradinį sprendimą pakeitė tiek, kiek tai susiję su pardavimų verte, į kuria buvo atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį.

78

Reikia iš eilės išnagrinėti per posėdį pateiktus ieškinio pagrindus, susijusius su Fapricela teisės į gynybą pažeidimu (pranešimas apie pirmąjį keičiantį sprendimą), dvi pirmas pirmojo ieškinio pagrindo dalis (žinojimas apie „Europos klubą“ ir vienas ir tęstinis pažeidimas), trečiąjį ieškinio pagrindą (atsiribojimas nuo „Ispanijos klubo“ nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. balandžio 9 d.), pirmojo ieškinio pagrindo trečią dalį (nedalyvavimas „Ispanijos klubo“ kartelyje dėl pluoštų), antrąjį ieškinio pagrindą (baudos ir ieškovei inkriminuoto pažeidimo sunkumo neproporcingumas), ketvirtąjį ieškinio pagrindą (ieškovės nepajėgumas sumokėti baudą) ir galiausiai pirmąjį papildomą ieškinio pagrindą, pateiktą tikslinant šiuos pagrindus ir reikalavimus.

79

Iš esmės ieškovė teigia, kad jos teisė į gynybą buvo pažeista tiek per administracinę procedūrą, tiek Bendrajame Teisme, nes Komisija nepranešė jai apie pirmą keičiantį sprendimą, kuriame pakeitė pradinį sprendimą tiek, kiek tai susiję su pardavimų verte, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį.

80

Nesumenkinant aplinkybės, kad 2009 m. birželio 16 d. ieškovė Komisijos prašymu buvo pateikusi pardavimų vertės dydį (žr. atsiliepimo į ieškinį B1 priedą) – ieškovė taip pat pripažino tai per posėdį – reikia pažymėti, pirma, kad pirmas keičiantis sprendimas yra pridėtas prie pareiškimo dėl pagrindų ir reikalavimo patikslinimo, kurį ieškovė pateikė 2010 m. gruodžio 12 d., antra, kad 2010 m. spalio 29 d. raštas, kuriame Komisija ieškovei pranešė apie tą sprendimą, taip pat pridėtas prie minėto pareiškimo.

81

Todėl, priešingai, nei tvirtina ieškovė, jai buvo tinkamai pranešta apie pirmą keičiantį sprendimą ir ji įgyvendino savo teisę į gynybą, kai po tokio pranešimo patikslino savo pagrindus ir reikalavimus.

82

Todėl, nesant reikalo priimti sprendimo dėl šio per posėdį pirmą kartą pateikto pagrindo priimtinumo, reikia jį atmesti kaip neatitinkantį faktų.

83

Pagal ginčijamo sprendimo 659 konstatuojamąją dalį:

„Fapricela taip pat dalyvavo 2001 m. gegužės 17 d. susitikime Madride (žr. 4 priedą). Konkrečiai kalbant, remdamasi 2001 m. liepos 6 d. susitikimu (greičiausia kalbama apie 2001 m. gegužės 17 d. susitikimą), ji teigia, kad nėra aiškiai pageidaujamas koks nors palyginimas su „Italijos klubu“. Tačiau Komisija pažymi, kad iš tuo metu, kai vyko šis susitikimas, padarytų užrašų aišku, jog „per tą susitikimą Portugalijos ir Ispanijos gamintojai siekė paaiškinti Tréfileurope, kad Pirėnų pusiasalio šalių susitarimas dėl IPA puikiai veikė (kaip Italijoje: klientų sąrašai, kiekiai kiekvienam klientui ir bendri kiekiai)“.“

84

Remdamasi tuo Komisija padarė išvadą, kad Fapricela nežinojo apie „Europos klubą“ tik iki 2001 m. gegužės 17 d. susitikimo (ginčijamo sprendimo 660 konstatuojamoji dalis).

85

Į šį vėlyvą sužinojimą apie „Europos klubą“ Komisija atsižvelgė nustatydama pardavimų vertės procentinę dalį, kai vertino pažeidimo sunkumą (ginčijamo sprendimo 949 ir 953 konstatuojamosios dalys).

86

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos, pirma, konkurencijos teisės pažeidimu kaltinanti šalis ar institucija turi pateikti šio pažeidimo įrodymų ir teisiškai įrodyti pažeidimą sudarančias faktines aplinkybes, antra, įmonė, besinaudojanti gynybos priemone dėl konstatuoto pažeidimo, turi įrodyti, kad įvykdytos šios gynybos priemonės taikymo sąlygos, todėl minėta institucija turi pateikti kitų įrodymų (2006 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Peróxidos Orgánicos / Komisija, T‑120/04, Rink., EU:T:2006:350, 50 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1998 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Baustahlgewebe / Komisija, C‑185/95 P, Rink., EU:C:1998:608, 58 punktą ir 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink., EU:C:2004:6, 78 punktą). Pažeidimo trukmė yra vienas iš elementų, kuriuos apima pažeidimo sąvoka, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir kurį iš esmės turi įrodyti Komisija (1994 m. liepos 7 d. Sprendimo Dunlop Slazenger / Komisija, T‑43/92, Rink., EU:T:1994:79, 79 punktas ir minėto Sprendimo Peróxidos Orgánicos / Komisija, EU:T:2006:350, 51 punktas).

87

Tačiau šis įrodinėjimo pareigos padalijimas gali keistis, jei vienos iš šalių nurodytos faktinės aplinkybės įpareigoja kitą šalį pateikti paaiškinimus ar pateisinimus – to nepadarius gali būti nuspręsta, kad įrodymai buvo pateikti (šiuo klausimu žr. 86 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 79 punktą ir tame pačiame punkte minėto Sprendimo Peróxidos Orgánicos / Komisija, EU:T:2006:350, 53 punktą).

88

Dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis Komisija gali remtis, pažymėtina, kad konkurencijos teisėje galioja laisvo įrodymų rinkimo principas (2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Dalmine / Komisija, C‑407/04 P, Rink., EU:C:2007:53, 63 punktas ir 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, Rink., EU:T:2004:221, 273 punktas). Kadangi draudimas dalyvauti vykdant antikonkurencinius veiksmus ir sudarant antikonkurencinius susitarimus bei sankcijos, kurios gali būti skirtos pažeidėjams, visuotinai žinomi, įprasta, kad šiuos veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jei Komisija randa dokumentų, aiškiai patvirtinančių neteisėtus ūkio subjektų ryšius, pavyzdžiui, susitikimo protokolų, šie dokumentai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai prireikia patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Daugeliu atvejų apie antikonkurencinį susitarimą ar veiksmus galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos teisės pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (86 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 55–57 punktai). Iš tokių požymių ir sutapimų galima nustatyti ne tik antikonkurencinių veiksmų ir susitarimų buvimą, bet ir antikonkurencinių veiksmų trukmę bei pažeidžiant konkurencijos teisę sudaryto susitarimo taikymo trukmę (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Technische Unie / Komisija, C‑113/04 P, Rink., EU:C:2006:593, 166 punktas).

89

Komisija turi pateikti pakankamai tikslių ir neprieštaringų įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas (žr. 2000 m. liepos 6 d. Sprendimo Volkswagen / Komisija, T‑62/98, Rink., EU:T:2000:180, 43 ir 72 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką; 2005 m. spalio 25 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, T‑38/02, Rink., EU:T:2005:367, 217 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Vis dėlto kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas nebūtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo elemento atžvilgiu. Iš tiesų pakanka, kad šiuos reikalavimus bendrai atitiktų institucijos pateiktų įrodymų visetas (88 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, EU:T:2004:221, 180 punktas ir minėto Sprendimo Groupe Danone / Komisija, EU:T:2005:367, 218 punktas; šiuo klausimu taip pat žr. 1999 m. balandžio 20 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, T‑305/94–T‑307/94, T‑313/94–T‑316/94, T‑318/94, T‑325/94, T‑328/94, T‑329/94 ir T‑335/94, Rink., EU:T:1999:80, 768–778 punktus ir ypač 777 punktą). Dėl pažeidimo trukmės pagal teismo praktiką reikalaujama, kad, nesant pažeidimo trukmę tiesiogiai įrodančių įrodymų, Komisija turi remtis bent faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad šis pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos konkrečios datos iki kitos (88 punkte minėto Sprendimo Technische Unie / Komisija, EU:C:2006:593, 169 punktas; 86 punkte minėto Sprendimo Dunlop Slazenger / Komisija, EU:T:1994:79, 79 punktas ir 86 punkte minėto Sprendimo Peróxidos Orgánicos / Komisija, EU:T:2006:350, 51 punktas).

90

Kalbant apie atskiriems įrodymams priskirtiną įrodomąją galią, reikia pažymėti, kad vienintelis svarbus kriterijus laisvai pateiktiems įrodymams vertinti yra jų patikimumas (88 punkte minėto Sprendimo Dalmine / Komisija, EU:C:2007:53, 63 punktas; žr. 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Mannesmannröhren-Werke / Komisija, T‑44/00, Rink., EU:T:2004:218, 84 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 88 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, EU:T:2004:221, 273 punktą). Pagal bendras įrodinėjimo srityje taikomas taisykles dokumento patikimumas, todėl ir įrodomoji galia, priklauso nuo jo kilmės, parengimo aplinkybių, adresato ir turinio (2000 m. kovo 15 d. Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink., EU:T:2000:77, 1053 punktas; teisėjo B. Vesterdorf, ėjusio generalinio advokato pareigas byloje Rhône-Poulenc / Komisija, T‑1/89, EU:T:1991:38, išvada). Be kita ko, didelę svarbą reikia suteikti tam, kad dokumento parengimas buvo glaudžiai siejamas su faktinėmis aplinkybėmis (1999 m. kovo 11 d. Sprendimo Ensidesa / Komisija, T‑157/94, Rink., EU:T:1999:54, 312 punktas), arba tam, kad jį parengė tiesioginis šių aplinkybių liudytojas (šiuo klausimu žr. 88 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, EU:T:2004:221, 207 punktą). Dokumentai, iš kurių matyti, kad buvo kelių įmonių kontaktų ir kad šios įmonės siekė iš anksto pašalinti netikrumą dėl būsimo konkurentų elgesio, teisės požiūriu pakankamai įrodo suderintus veiksmus (šiuo klausimu žr. 1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink., EU:C:1975:174, 175 ir 179 punktus). Be to, pareiškimai, nenaudingi juos pateikiančiajam, iš principo turi būti laikomi ypač patikimais įrodymais (šiuo klausimu žr. 88 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, EU:T:2004:221, 207, 211 ir 212 punktus).

91

Taip pat ne kartą buvo nuspręsta, kad informacijos atskleidimo savo konkurentams, siekiant pasirengti antikonkurenciniam susitarimui, pakanka įrodyti suderintus veiksmus, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį (žr. 2008 m. liepos 8 d. Sprendimo BPB / Komisija, T‑53/03, Rink., EU:T:2008:254, 178 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

92

Teismo abejonės turi būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai, todėl teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamų pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu vis dar turi abejonių (88 punkte minėto Sprendimo JFE Engineering ir kt. / Komisija, EU:T:2004:221, 177 punktas ir 89 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone / Komisija, EU:T:2005:367, 215 punktas). Esant tokiai situacijai reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, visų pirma įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, kaip vieną iš pagrindinių teisių, kurios, remiantis Teisingumo Teismo praktika, patvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, saugomos Sąjungos teisės sistemoje. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį ir už juos skirtų sankcijų pobūdį bei griežtumą, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas, be kita ko, procedūroms dėl konkurencijos teisės pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodiškai mokamos baudos (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls / Komisija, C‑199/92 P, Rink., EU:C:1999:358, 149 ir 150 punktai; Sprendimo Montecatini / Komisija, C‑235/92 P, Rink., EU:C:1999:362, 175 ir 176 punktai ir 89 punkte minėto Sprendimo Groupe Danone / Komisija, EU:T:2005:367, 216 punktas).

93

Be to, pažeidimo buvimas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į Komisijos sprendime, kuriuo konstatuojamas minėtas pažeidimas, nurodytus įrodymus, o vienintelis reikšmę turintis klausimas yra toks: ar iš tikrųjų pažeidimas buvo įrodytas atsižvelgiant į šiuos įrodymus (90 punkte minėto Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, EU:T:2000:77, 726 punktas).

94

Galiausiai motyvavimas, reikalaujamas pagal SESV 296 straipsnį, turi atitikti atitinkamo teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti institucijos, priėmusios ginčijamą aktą, argumentus taip, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į šio akto adresatų ar kitų asmenų, su kuriais jis tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama motyvuojant išvardyti visų susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes klausimas, ar teisės akto motyvavimas atitinka SESV 296 straipsnio reikalavimus, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į aplinkybes bei visas atitinkamą klausimą reglamentuojančias teisės taisykles (1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink., EU:C:1998:154, 63 punktas; 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑301/96, Rink., EU:C:2003:509, 87 punktas ir 2004 m. birželio 22 d. Sprendimo Portugalija / Komisija, C‑42/01, Rink., EU:C:2004:379, 66 punktas).

95

Iš esmės ieškovė nesutinka su Komisijos pateiktais įrodymais, susijusiais tiek su pažeidimo laikotarpiu iki 2001 m. gegužės 17 d., tiek su pažeidimo laikotarpiu nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

96

Fapricela iš esmės ginčija įrodymų, kuriuos Komisija pateikė dėl dviejų 1999 m. lapkričio 25 d. ir 2000 m. spalio 18 d. įvykusių susitikimų, t. y. įrodymų, leidžiančių manyti, kad tuo metu ieškovė jau žinojo apie kartelio europinį mastą, svarbą.

97

Tačiau reikia konstatuoti, kad Komisija neatsižvelgė nei į šiuos įrodymus, nei į šiuos du susitikimus, kurie, jos nuomone, nebuvo tokie lemiami, kad būtų galima daryti išvadą, jog iki 2001 m. gegužės 17 d.Fapricela žinojo apie europinį kartelio mastą.

98

Todėl ieškovės argumentai dėl šių dviejų susitikimų neturi reikšmės ir turi būti atmesti.

99

Ieškovė iš esmės ginčija Komisijos įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2001 m. gegužės 17 d. ji žinojo apie europinį kartelio mastą, svarbą.

100

Komisija remiasi dviem susitikimais, kurie, jos nuomone, įrodo, kad Fapricela žinojo apie „Europos klubą“. Turimi omenyje 2001 m. gegužės 17 d. ir liepos 6 d. susitikimai.

101

Reikia pažymėti, kad procesiniuose dokumentuose Komisija kalba apie „kitus susitikimus“, kuriuose dalyvavo ieškovė ir per kuriuos buvo aptariamas paneuropinis kartelio mastas, tačiau nepatikslina, kokie tai susitikimai. Tačiau išnagrinėjus ginčijamą sprendimą ir ypač 4 priedą neįmanoma nustatyti, kokie tai buvo susitikimai, ir reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime padaryta nuoroda tik į 2001 m. gegužės 17 d. ir liepos 6 d. susitikimus.

102

Todėl reikia išnagrinėti Komisijos pateiktus įrodymus, susijusius su kiekvienu iš šių dviejų susitikimų.

103

Iš ginčijamo sprendimo 4 priede pateiktos lentelės matyti, kad Fapricela dalyvavo šiame susitikime ir neginčija šio fakto.

104

Tačiau ji pateikia kelis bendrojo pobūdžio argumentus, tinkančius kalbant ir apie 2001 m. liepos 6 d. susitikimą. Pirma, ji nedalyvavo nei „Europos klubo“ susitikimuose Pirėnų pusiasalyje, nei jokiuose tarptautiniuose susitikimuose, vykusiuose už Pirėnų pusiasalio ribų, ir nebuvo į juos pakviesta. Tai patvirtina aplinkybė, kad ginčijamame sprendime visai nepaminėta apie jos dalyvavimą „Europos klubo“ arba Eurostress Information Service (toliau – ESIS), pagrindinės Europos ĮPA gamintojų profesinės asociacijos, susitikimuose arba susitikimuose už šios asociacijos ribų, aplinkybė, kad ji nėra cituojama 9.1.5.1.7. skirsnyje, kuriame kalbama apie Ispanijos ir Portugalijos derybas, ir aplinkybė, kad jos dalyvavimas „Europos klubo“ veikloje, išplėstas 2002 m. (žr. šio sprendimo 48 punktą), nebuvo numatytas. Antra, ji nevykdė veiklos už Pirėnų pusiasalio rinkos ribų. Trečia, ji vėlai prisijungė prie kartelio. Ketvirta, kiti nariai nesuvokdavo jos kaip paneuropinio susitarimo dalyvės. Penkta, viskas, ypač Tycsa priskiriamas koordinavimo modelis, įrodo, kad kiti karteli nariai norėjo atriboti ją nuo šio paneuropinio susitarimo.

105

Be to, ji pateikia kelis argumentus, susijusius konkrečiai su 2001 m. gegužės 17 d. susitikimu. Pirma, ji neatsimena, kad Tréfileurope būtų dalyvavusi šiame susitikime, ir pabrėžia, kad apie šį dalyvavimą nepaminėta ta proga padarytuose užrašuose (administracinės bylos p. 30044). Antra, ieškovė nurodo, kad šiuose užrašuose paminėta tik apie Emesa ir Tréfileurope dvišalį pasitarimą, kuriame ji nedalyvavo. Trečia, Tréfileurope dalyvavimas gali būti aiškinamas tik kaip ketinimas įstoti į „Ispanijos klubą“ ir remiantis juo negalima daryti išvados, kad buvo kalbama ne tik apie Pirėnų pusiasalio susitarimą su šia įmone. Ketvirta, nėra jokių įrodymų, įskaitant bylos p. 34552 esantį dokumentą, kad per šį susitikimą buvo kalbama apie „Italijos klubą“. Penkta, ieškovė teigia, kad net jei buvo keičiamasi informacija šiuo klausimu, tai neturi reikšmės įrodant, jog Fapricela žinojo, kad kartelis neapsiriboja Pirėnų pusiasaliu. Šešta, ieškovė ginčija bylos p. 30044, 30045, 20008–20011, 20063, 11690, 11691, 11697, 11698 ir 34612 esančių įrodymų svarbą. Septinta, ji teigia, kad bet kuriuo atveju šie dokumentai jai nebuvo pateikti per administracinę procedūrą ir taip buvo pažeista jos teisė į gynybą ir rungimosi principas. Aštunta, ji nesutinka, kad per šį susitikimą buvo aptariamos jos turimos Sąjungos rinkos dalys ir ypač nesutinka su bylos p. 30666 esančių įrodymų aiškinimu, kurį šiuo klausimu pateikė Komisija.

106

Fapricela, kuriai Bendrasis Teismas pateikė klausimą raštu, pripažino gavusi DVD, kurį Komisija išsiuntė jai 2008 m. spalio 8 d.

107

Ji taip pat pripažino, kad buvo Komisijos informuota, jog su dokumentais, susijusiais su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, pavyzdžiui, esančiais 2008 m. spalio 8 d. jai išsiųstame DVD, galima susipažinti Komisijos patalpose.

108

Be to, per 2014 m. spalio 16 d. posėdį Fapricela pripažino, kad visi Komisijos pateikti įrodymai, su kuriais, kaip buvo teigiama procesiniuose dokumentuose, ji neturėjo galimybės susipažinti, arba buvo pateikti jai ir pridėti prie jos ieškinio, arba prieinami Komisijos jai išsiųstame DVD, arba su jais buvo galima susipažinti Komisijos patalpose.

109

Todėl Fapricela atsisakė kaltinimo, susijusio su jos teisės į gynybą pažeidimu.

110

Reikia pažymėti, kad Komisija teigia, o Fapricela jai neprieštarauja, kad Tréfileurope dalyvavimas 2001 m. gegužės 17 d. susitikime patvirtinamas pačios Tréfileurope2003 m. birželio 11 d. parodymais (išdėstytais bylos p. 34552), taip pat Emesa užrašais ir Tycsa pateikta informacija (žr. ginčijamo sprendimo 4 priedą, punktą, susijusį su 2001 m. gegužės 17 d. susitikimu).

111

Atsižvelgdamas į visus šiuos įrodymus Bendrasis Teismas daro išvadą, jog teisės požiūriu pakankamai įrodyta, kad ši įmonė dalyvavo minėtame susitikime, todėl reikia atmesti visus ieškovės prieštaravimus šiuo klausimu.

112

Fapricela ir Komisija nesutaria ir dėl 2001 m. gegužės 17 d. susitikimo turinio, kurį Komisija išdėstė ginčijamo sprendimo 4 priede, ir dėl šio turinio aiškinimo.

113

Tiesa, jos sutaria dėl aplinkybės, kad buvo pasakyta, jog „Ispanijos klubas“„puikiai veikė“, tačiau ieškovė mano, kad remdamasi šiuo pasakymu Komisija nepagrįstai daro išvadą, jog su Tréfileurope buvo kalbama apie paneuropinį kartelį. Be to, jos nuomone, nė vienas įrodymas neleidžia tvirtinti, kad per tą susitikimą buvo paminėtas „Italijos klubas“.

114

Iš karto reikia pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija netvirtina, jog buvo kalbama apie „Europos klubą“ arba apskritai apie visą kartelį. Vienintelis ginčijamo sprendimo 4 priede minėtas pasitarimas yra susijęs su „Italijos klubu“, o tai leidžia Komisijai manyti, kad nuo momento, kai šis susitikimas įvyko, jo dalyvės turėjo žinoti apie paneuropinį kartelio mastą.

115

Prieš vertinant, ar pasitarimas dėl „Italijos klubo“ leidžia Komisijai visas susitikimo dalyves pripažinti atsakingomis už visą kartelį ir konkrečiai už jo paneuropinę dalį, vis dėlto reikia patikrinti kiek Komisija teisės požiūriu pakankamai nustatė įvykusio pasitarimo turinį.

116

Iš Komisijos procesinių dokumentų matyti, kad dokumentinis įrodymas, kuriuo ji remiasi, kiek tai susiję su „Ispanijos klubo“ narių ir Tréfileurope pasitarimo turiniu, yra pastarosios parodymas, pateiktas prašant atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (administracinės bylos p. 34552, E2 priedas).

117

Iš šio parodymo aišku, kad:

„Per šį susitikimą Portugalijos ir Ispanijos gamintojai siekė paaiškinti Tréfileurope, kad Pirėnų pusiasalio šalių susitarimas dėl įtempiamosios plieninės armatūros puikiai veikė (kaip Italijoje: klientų sąrašai, kiekiai pagal klientus ir bendri kiekiai). Jie taip pat pranešė Tréfileurope apie jų sutartus kainų didinimus.“

118

Remiantis pastaba „kaip Italijoje“ galima pagalvoti, kad per šį susitikimą Tréfileurope pažymėjo, jog „Ispanijos klubas“ veikė taip pat kaip „Italijos klubas“. Taip teigia Komisija.

119

Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad ši pastaba yra paprasčiausias „Ispanijos klubo“ ir „Italijos klubo“ palyginimas, kurį Tréfileurope atstovas atliko formuluodamas šią pastraipą, o per susitikimą joks dviejų klubų palyginimas nebuvo atliekamas.

120

Bendrasis Teismas mano, kad dėl šios priežasties vien šio įrodymo nepakanka įrodant, jog 2001 m. gegužės 17 d. susitikimo dalyvės ta proga iš tikrųjų kalbėjo apie „Italijos klubą“.

121

Be to, ginčijamo sprendimo 4 priedo išnašose Komisija nurodo iš Emesa ir Tycsa gautus įrodymus, kuriuos ji pateikė atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą raštu (E3 priedas).

122

Reikia konstatuoti, kad šie kiti įrodymai, tarp jų ir P. elektroninis laiškas, patvirtina tik 2001 m. gegužės 17 d. susitikimo, kuriame dalyvavo Tréfileurope, faktą, bet neleidžia teisės požiūriu pakankamai nustatyti, koks buvo pasitarimo dėl „Italijos klubo“, kuris įvyko ta proga, turinys.

123

Be to, reikia atmesti Komisijos per posėdį pateiktus argumentus, kad iš šių užrašų aišku, jog per tą susitikimą buvo keičiamasi informacija apie kainas Italijoje; šios aplinkybės visiškai neišplaukia iš pateiktų įrodymų.

124

Taigi dėl susitikimo turinio yra abejonių, kurios turi būti aiškinamos ieškovės naudai.

125

Vadinasi, darytina išvada, kad Komisija teisės požiūriu pakankamai neįrodė, jog nuo 2001 m. gegužės 17 d. susitikimo ieškovė tikrai turėjo žinoti apie „Europos klubą“.

126

Primintina, kad ginčijamo sprendimo 4 priede dėl šio susitikimo, be kita ko, pažymėta:

„Užrašuose apie šį susitikimą taip pat pateikta lentelė, kurioje nurodyti pluoštų kiekiai ir Ispanijoje, Portugalijoje ir likusioje Europos Sąjungos dalyje GSW, Aceralia ir Fapricela pasiskirstytos rinkos dalys (visos jų dalys sudaro 100 % ir parodo, kad bent jau šį laikotarpį tik GSW ir Aceralia eksportuodavo į likusią Europos dalį, o Fapricela prekiavo pluoštais tik Pirėnų pusiasalio šalyse).“

127

Komisija mano, kad pas Tycsa rastuose užrašuose pateikta informacija (administracinės bylos p. 30066, esantis ieškinio VII priedo p. 895) neleidžia abejoti dėl šio susitikimo turinio.

128

Tačiau Komisijos nurodyti įrodymai yra susiję su GSW, Aceralia ir Fapricela rinkos dalimis Ispanijoje, Portugalijoje ir likusioje Sąjungos dalyje ir pateikti dokumento kairėje apatinėje dalyje esančioje lentelėje.

129

Taigi šie įrodymai patvirtina tik tai, kad kai kurie „Ispanijos klubo“ nariai iš tikrųjų prekiavo už Ispanijos ribų, tačiau tai neįrodo, jog per šį susitikimą buvo kalbama apie „Europos klubą“, nes akivaizdu, kad šie du kartelio aspektai nėra susiję.

130

Todėl darytina išvada, kad Komisija neįrodė, jog nuo 2001 m. liepos 6 d. ieškovė tikrai žinojo apie paneuropinį kartelį.

131

Taigi reikia pritarti pirmojo ieškinio pagrindo pirmai daliai.

132

Iš esmės pirmojo ieškinio pagrindo antroje dalyje Fapricela mano, kad negali būti kaltinama dėl to, jog nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo darant vieną ir tęstinį pažeidimą, nes ji nežinojo apie paneuropinį kartelį.

133

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką karteliai gali būti laikomi vieną antikonkurencinį susitarimą sudarančiais elementais tik jei įrodyta, kad juos apima vienas bendras planas, kuriuo siekiama bendro tikslo. Be to, tik jei tuo metu, kai dalyvavo šiuose karteliuose, įmonė žinojo ar turėjo žinoti, kad tai darydama ji integruojasi į vieną susitarimą, jos dalyvavimas atitinkamuose karteliuose gali būti jos dalyvavimo šiame susitarime išraiška (90 punkte minėto Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, EU:T:2000:77, 4027 ir 4112 punktai ir 2011 m. birželio 16 d. Sprendimo Putters International / Komisija, T‑211/08, Rink., EU:T:2011:289, 31 ir paskesni punktai).

134

Taigi iš šios teismo praktikos matyti, jog tam, kad būtų įrodytas dalyvavimas darant vieną ir tęstinį pažeidimą, turi būti tenkinamos trys sąlygos, t. y. bendro plano, kuriuo siekiama vieno tikslo, buvimas, įmonės sąmoningas prisidėjimas prie šio plano ir aplinkybė (įrodyta ar preziumuojama), kad ji žinojo apie kitų dalyvių neteisėtus veiksmus (133 punkte minėto Sprendimo Putters International / Komisija, EU:T:2011:289, 35 punktas).

135

Tačiau jei įmonė tiesiogiai atliko vieną tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, Rink., EU:C:2012:778, 44 punktas).

136

Tačiau dėl to ši įmonė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji neginčijamai dalyvavo arba už kuriuos gali iš tikrųjų būti laikoma atsakinga. Iš tiesų tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, nėra svarbu nustatant jos įvykdyto pažeidimo buvimą, nes reikia atsižvelgti į šias aplinkybes tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį (135 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 punktas).

137

Vis dėlto taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas tęstinis pažeidimas, galima tik jei, pirma, minėta įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad buvo kaltinama ir dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir jei, antra, minėtas sprendimas šiuo atžvilgiu yra pakankamai aiškus (135 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 46 punktas).

138

Darytina išvada, kad kai tenkinamos ankstesniame šio sprendimo punkte skelbiamos sąlygos, jei Sąjungos teismas konstatuoja, kad Komisija teisės požiūriu nepakankamai įrodė, jog įmonė, dalyvaudama viename iš vieną ir tęstinį pažeidimą sudarančių antikonkurencinių veiksmų, žinojo apie kitų kartelio dalyvių antikonkurencinius veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba galėjo juos protingai numatyti ir prisiimti riziką, iš to kyla vienintelė pasekmė, kad šiai įmonei negali būti priskirta atsakomybė už šiuos kitus veiksmus, todėl ir už visą vieną ir tęstinį pažeidimą, ir kad vien dėl to ginčijamas sprendimas turi būti laikomas nepagrįstu (135 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 47 punktas).

139

Šiuo atveju teisės požiūriu pakankamai neįrodyta, kad nuo 2001 m. gegužės 17 d. (žr. šio sprendimo 125 punktą) arba nuo 2001 m. liepos 6 d. (žr. šio sprendimo 130 punktą) Fapricela žinojo apie tai, jog kartelis neapsiriboja Pirėnų pusiasaliu bei yra paneuropinio masto ir apie jam būdingą bendrą planą.

140

Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija nesiremia jokiu kitu vėlesniu už 2001 m. liepos 6 d. įrodymu, kuris patvirtintų, jog iki 2002 m. rugsėjo 19 d., t. y. pažeidimo nutraukimo dienos, Fapricela žinojo apie „Europos klubą“.

141

Todėl neįrodyta, kad jai inkriminuojamu pažeidimo laikotarpiu Fapricela žinojo apie „Europos klubą“.

142

Taigi Komisija nepagrįstai mano, kad nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ieškovė darė vieną ir tęstinį pažeidimą, kurį sudarė, pirma, dalyvavimas „Ispanijos klubo“ veikloje šiuo laikotarpiu ir, antra, žinojimas, nors ir vėlyvas, t. y. nuo 2001 m. gegužės mėn., apie „Europos klubą“, nes iš tikrųjų ši antra vieno pažeidimo sudėtinė dalis neįrodyta.

143

Kadangi pirmojo ieškinio pagrindo pirmai ir antrai dalims reikia pritarti, ginčijamo sprendimo 1 straipsnis turi būti iš dalies panaikintas tiek, kiek jame konstatuojama, kad ieškovė pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai dalyvavo darant minėtų nuostatų pažeidimą ne tik Pirėnų pusiasalio rinkoje, bet ir kartelyje, apimančiame vidaus rinką, paskui EEE.

144

Fapricela iš esmės nurodo, kad Komisija nepagrįstai teigia, jog nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ji nenutrūkstamai dalyvavo „Ispanijos klubo“ veikloje. Jos teigimu, nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. balandžio 9 d. ji buvo atsiribojusi nuo šio klubo ir šiuo laikotarpiu elgėsi pagal konkurencijos taisykles.

145

Pagal ginčijamo sprendimo 529 ir 530 konstatuojamąsias dalis:

146

Pagal nustovėjusią teismo praktiką, kai nustatoma, kad įmonė dalyvavo antikonkurencinio pobūdžio susitikimuose su įmonėmis konkurentėmis, ši įmonė privalo pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad jos dalyvavimas nebuvo grindžiamas jokiu antikonkurenciniu tikslu ir kad ji savo konkurentus informavo apie tai, jog dalyvauja šiuose susitikimuose turėdama kitokį tikslą nei jų. Tam, kad įmonės dalyvavimas tokiame susitikime nebūtų laikomas nei tyliu pritarimu neteisėtai iniciatyvai, nei prisidėjimu prie jo rezultato, reikia, kad ši įmonė viešai atsiribotų nuo šios iniciatyvos ir kiti dalyviai manytų, jog ji nutraukia savo dalyvavimą, arba kad ji apie tai informuotų administracines institucijas (žr. 2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo, Comap / Komisija, C‑290/11 P, EU:C:2012:271, 74 ir 75 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Slovenská sporiteľňa, C‑68/12, Rink., EU:C:2013:71, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

147

Reikia priminti įrodymus, susijusius su Fapricela dalyvavimu „Ispanijos klubo“ veikloje nuo 2000 m. spalio 18 d. iki 2001 m. balandžio 9 d., kuriais Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime.

148

Visų pirma Komisija tvirtina, kad Fapricela dalyvavo 2000 m. spalio 18 d. susitikime, ir nurodo:

„Tycsa <…>. Būsimos strategijos dėl pluoštų aptarimas. Vienas iš oficialių susitikimų su Portugalijos ir Ispanijos gamintojais, per kuriuos dažnai buvo kalbama apie kainas, pardavimo apribojimus ir klientus, kaip teigia Emesa <…>. Taip pat Arcelor España ir kt.: kvotų pasiskirstymas: Fapricela 20 %, Tycsa 40 %, Emesa 40 %. Taip pat pasitarimai dėl pasiskirstomų kiekių tonomis: „Tréfilunion3000 tonų Portugalija… Global, pluoštas = 88000 tonų… Fapricela deklaruoja 300T/… Ispanijoje (originalas ispanų kalba).“

149

Dėl 2001 m. sausio ir vasario mėn. Komisija, neturėdama dalyvių sąrašo, teigia:

„Remiantis Emesa užrašais dokumentų apie visus vielos pardavimus Pirėnų pusiasalio rinkoje už I ketvirtį kopijose nurodyta: „Proderac, GSW (Tycsa + TQ), Aceralia (Emesa + Galycas), Socitrel ir Fapricela“, taip pat apskaičiuoti realių pardavimų ir sutartų kvotų skirtumai („ % realus ir % sut. – originalas ispanų kalba).“

150

Komisija netvirtina, kad Fapricela dalyvavo 2001 m. kovo 15 d. susitikime, tačiau nurodo:

„Per susitikimą buvo išdalytos keturios kopijos, susijusios atitinkamai su: 1) Proderac, GSW (Tycsa + CTQ), Aceralia (Emesa + Galycas), Socitrel ir Fapricela <…> pardavimais „Pirėnų pusiasalio rinkoje“ 2001 m. sausio ir vasario mėn.“

151

Kalbėdama apie 2001 m. kovo 23 d. susitikimą Komisija užsimena apie Socitrel, „atstovavusios ir Fapricela“, dalyvavimą; dėl šio susitikimo ji pažymi, kad „išsprendus Fapricela, Tycsa ir Emesa ginčą dėl klausimo kokia įmonė tieks konkrečiam klientui Fapricela„pažadėjo tęsti susitarimą, kuris duoda tokių gerų rezultatų“ (originalas ispanų kalba) (išnaša)“, ir kad „pabaigoje buvo aptartos Fapricela, Emesa ir Tycsa pluošto tiekimai ir kainos konkrečiam klientui“.

152

Dėl 2001 m. balandžio mėn. Komisija pažymi, kad „pas Tycsa (išnaša) rastame dokumente apie pardavimus Ispanijoje ir Portugalijoje nurodyti Emesa, Galycas, GSW, Socitrel, Fapricela ir Proderac sutartų kvotų skirtumai sausio, vasario, kovo mėn. ir iš viso per 2001 m. I ketvirtį (išnaša)“.

153

Galiausiai neginčijama, kad Fapricela dalyvavo 2001 m. balandžio 9 d. susitikime.

154

Fapricela iš esmės teigia:

155

Be to, ji iš esmės ginčija:

156

Ji mano, kad pateikė pakankamai daug paneigiančių įrodymų, kad įrodinėjimo pareiga būtų perkelta Komisijai.

157

Galiausiai ji kaltina Komisiją tuo, kad ginčijamame sprendime ši neatsakė į argumentus, kuriuos ji pateikė per administracinę procedūrą, ir, be kita ko, nesutinka su referenciniais metais, kuriais Komisija rėmėsi nustatydama pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti, turint omenyje jos tariamą pasitraukimą iš kartelio nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. balandžio mėn.

158

Komisija nesutinka su šiais argumentais.

159

Dėl tariamo Fapricela teisės į gynybą pažeidimo dėl to, kad Komisija nepateikė jai įrodymų, reikia daryti nuorodą į šio sprendimo 106–109 punktus ir priminti, kad per posėdį ieškovė atsisakė šio kaltinimo.

160

Bendrajam Teismui pateikus klausimus raštu ir dar kartą per posėdį Fapricela pripažino, kad dalyvavo 2000 m. spalio 18 d. susitikime.

161

Be to, reikia konstatuoti, kad Fapricela nepateikė jokių savo viešo atsiribojimo per 2000 m. spalio 18 d. susitikimą įrodymų.

162

Iš tikrųjų ji remiasi tik po šio susitikimo susiklosčiusiomis aplinkybėmis (iš tiesų administracinės bylos p. 20058–20060, į kuriuos ji daro nuorodą ieškinio 172 punkte, kalbama tik apie „ginčą“, įvykusį per 2001 m. kovo 23 d. susitikimą), kad padarytų išvadą, jog jos „nedalyvavimas“ susitikimuose, kurie vyko po 2000 m. spalio 18 d. susitikimo ir iki 2001 m. balandžio 9 d. susitikimo, reiškia, kad nuo 2000 m. spalio 18 d. susitikimo ji buvo atsiribojusi.

163

Iš ginčijamo sprendimo 4 priedo taip pat matyti, kad per tą susitikimą buvo aptariama būsima strategija dėl pluošto, kalbama apie kvotų pasiskirstymą (be kita ko, Fapricela) ir kiekių tonomis paskirstymą (be kita ko, Fapricela) (žr. šio sprendimo 148 punktą), o ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Komisijos išvadas.

164

Todėl ieškovės argumentai turi būti atmesti.

165

Dėl 2001 m. sausio ir vasario mėn. įvykusių susitikimų reikia konstatuoti, kad iš ginčijamo sprendimo 4 priedo matyti, jog Emesa turėjo duomenų apie įvairių įmonių, įskaitant Fapricela, „visus vielos pardavimus Pirėnų pusiasalio rinkoje už I ketvirtį“ ir „apskaičiuotus realių pardavimų ir sutartų kvotų skirtumus“. 4 priede padaryta nuoroda į administracinės bylos p. 27946, 28544–28549 ir 33622.

166

Pirma, Fapricela teigia, kad p. 27946 yra paprasčiausias lapas be duomenų ir kad jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su p. 33622. Antra, p. 28544 yra lentelė, kurioje pateikti 2001 m. sausio, vasario ir kovo mėn. pardavimų duomenys, tačiau ši lentelė negalėjo būti parengta 2001 m. sausio ar vasario mėn., o tik vėliau, todėl galbūt apima duomenis, kuriuos Fapricela pateikė grįžusi į „Ispanijos klubą“. Trečia, p. 28546 ir 28547 yra to paties laikotarpio duomenys, nenurodant jų parengimo datos, tačiau pateikiant juos po kitos lentelės, kurioje jau yra pateikti duomenys už kovo mėn. Ketvirta, kiek tai susiję su lentele dėl prognozuotų kovo mėn. pardavimų (p. 28548), tariamai parengta 2001 m. kovo 15 d., pažymėtina, kad joje nurodyti Fapricela pardavimai yra mažesni, nei nurodyti bylos p. 28544 esančioje lentelėje. Šis 2001 m. kovo 15 d. prognozuotų rodiklių ir faktiškai pasiektų pardavimų skirtumas patvirtina teiginį, kad šiuo laikotarpiu ieškovė buvo atsiribojusi nuo „Ispanijos klubo“. Iš tiesų „Ispanijos klubo“ dalyvės neturėjo galimybės susipažinti su faktiniais Fapricela pardavimų duomenimis ir tvirtino, kad šie rodikliai iš esmės sumažėjo, o tai galima suprasti tik atsižvelgiant į ketinimą pašalinti iš rinkos „Ispanijos klubo“ veikloje atsisakančią dalyvauti įmonę.

167

Pirma, reikia konstatuoti, kad p. 27946 ir 33622 neturi reikšmės, kalbant apie laikotarpį nuo 2001 m. sausio iki vasario mėn., nes tai yra atitinkamai tik baltas puslapis su žodžiais „užrašų knygelė“ ir Arcelor España, SA, Mittal Steel Company NV ir jų dukterinių bendrovių, taip pat Tréfileurope ir jos dukterinių bendrovių, prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pirmas puslapis, kuriame nepateikti laikotarpio nuo 2001 m. sausio iki vasario mėn. duomenys.

168

Antra, iš atsakymo į Bendrojo Teismo Komisijai pateiktus klausimus raštu matyti, kad administracinės bylos p. 28544–28549 iš tikrųjų turi reikšmės, kiek tai susiję su 2001 m. kovo 15 d. susitikimu (Komisijos atsakymo 15 punktas). Todėl reikia konstatuoti, kad ginčijamo sprendimo 4 priede padarytos nuorodos į šiuos bylos puslapius yra klaidingos.

169

Trečia, administracinės bylos p. 28544–28549 pateiktos įvairios lentelės, susijusios su įvairių „Ispanijos klubo“ narių pardavimais 2001 m. sausio, vasario ir kovo mėn., nurodant jų padidėjimą arba sumažėjimą, taip pat lentelė (p. 8548) apie prognozuotus pardavimus 2001 m. kovo 15 d.

170

Kaip nurodo Fapricela, lentelė apie prognozuotus pardavimus 2001 m. kovo 15 d. ir lentelė (p. 28544) apie pardavimus 2001 m. kovo mėn. skiriasi.

171

Tačiau reikia konstatuoti, kad remiantis p. 28544–28549 negalima daryti išvados, jog susitikimai įvyko 2001 m. sausio ir vasario mėn.

172

Daugių daugiausia reikia konstatuoti, kad Emesa turėjo jautrios informacijos apie Fapricela pardavimus 2001 m. sausio, vasario ir kovo mėn., tačiau neįmanoma nustatyti momento, kai ji gavo šiuos duomenis. Aplinkybė, kad tuo pačiu metu buvo parengtos lentelės su prognozėmis ir lentelės be prognozių, susijusios su 2001 m. kovo mėn., taip pat leidžia daryti prielaidą, jog šie duomenys buvo surinkti ne 2001 m. sausio ir vasario mėn., o vėliau.

173

Tačiau ieškovė nurodo, kad ji pati galėjo būti nusiuntusi šiuos duomenis, pavyzdžiui, grįžusi į „Ispanijos klubą“.

174

Todėl reikia konstatuoti, kad Komisijos pateikti įrodymai neleidžia nustatyti, jog šie duomenys buvo perduoti Emesa 2001 m. sausio ir vasario mėn., net jei yra didesnė tikimybė, kad nenustatytu momentu pati ieškovė perdavė juos kitoms kartelio narėms; kai kurie tokie duomenys galėjo būti perduoti kovo viduryje, nes Emesa turėjo „prognozuojamų“ duomenų apie Fapricela pardavimus 2001 m. kovo 15 d., o tai, jog šie duomenys buvo prognozuojami, leidžia matyti, kad jie buvo pateikti iki šios datos.

175

Pirma, Fapricela nesutinka, kad dalyvavo šiame susitikime. Tačiau, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime Komisija tvirtino ne tai, jog ši įmonė dalyvavo tame susitikime, o tik tai, kad per jį buvo aptariami Fapricela jautrūs duomenys. Todėl Fapricela teiginius reikia atmesti kaip neturinčius reikšmės.

176

Antra, Fapricela iš esmės ginčija tam tikrų administracinės bylos puslapių (33622, 11690, 11691, 11485, 11492, 11493 ir 20061), į kurios, kalbant apie šį susitikimą, padaryta nuoroda ginčijamo sprendimo 4 priede, svarbą, nes šie puslapiai nėra susiję konkrečiai su 2001 m. kovo 15 d. susitikimu.

177

Iš tiesų, reikia pažymėti, kad p. 33622, 11690, 11691, 11485, 11492, 11493 ir 20061 nėra susiję konkrečiai su 2001 m. kovo 15 d. susitikimu ir remiantis jais negalima įrodyti per tą susitikimą vykusių pasitarimų turinio.

178

Trečia, Fapricela iš esmės nesutinka, kad ji yra su ja susijusių jautrių duomenų, aptartų per 2001 m. kovo 15 d. susitikimą, šaltinis (administracinės bylos p. 20062, 30035 ir 30036), ir tvirtina, jog tie duomenys buvo neteisingi.

179

Pirmiausia reikia pažymėti, kad Fapricela teisingai tvirtina, jog prieš pateikiant duomenis apie jos pardavimus (kurie paimti iš Emesa užrašų), nurodytus administracinės bylos p. 20062, nurodyta „yra žinoma, kad“.

180

Tačiau tokia pastaba nepašalina galimybės, kad šios informacijos šaltinis yra ji (žr. šio sprendimo 173 ir 174 punktus).

181

Toliau reikia pažymėti, kad administracinės bylos p. 30035 ir 30036 – kurie gauti iš Tycsa – paminėti Fapricela pardavimai (be kita ko, 2001 m. sausio ir vasario mėn. pardavimai ir prognozuojami 2001 m. kovo mėn. pardavimai: p. 30036) ir jos turima kvota (p. 30035).

182

Galiausiai taip pat reikia atsižvelgti į administracinės bylos p. 28544–28549 – šiuos dokumentus turėjo Emesa – į kuriuos taip pat padarytos nuorodos ginčijamo sprendimo 4 priede, kalbant apie 2001 m. kovo 15 d. susitikimą.

183

Reikia pažymėti, kad yra tam tikrų Emesa turėtose lentelėse pateiktų ir laikotarpiu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, Tycsa padarytuose užrašuose paminėtų skaičių skirtumų:

184

Tačiau, viena vertus, reikia konstatuoti, kad sausio ir vasario mėn. duomenys yra panašūs arba beveik identiški ir kad jie galėjo būti pataisyti atsižvelgiant į paskutinius turimus duomenis, nes greičiausiai lentelės buvo parengtos iš anksto, o Tycsa užrašuose esantys duomenys yra atnaujinti duomenys.

185

Kita vertus, kiek tai susiję su 2001 m. kovo 15 d. susitikimu, prognozuojamų kovo mėn. pardavimų rodiklių, nurodytų Emesa turimose lentelėse, ir laikotarpiu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, Tycsa padarytuose užrašuose nurodytų rodiklių skirtumai neleidžia daryti jokios išvados, nes Fapricela bet kuriuo atveju nedalyvavo šiame susitikime.

186

Taip pat negalima daryti jokių išvadų iš aplinkybės, kad yra skirtumų – apie kuriuos pažymi ieškovė – tarp pardavimų prognozių 2001 m. kovo 15 d. Ispanijoje ir Portugalijoje (administracinės bylos p. 28548) ir apskaitoje atvaizduotų 2001 m. kovo mėn. pardavimų Ispanijoje ir Portugalijoje (administracinės bylos p. 28544), kurie nurodyti lentelėje, parengtoje tikrai ne anksčiau kaip 2001 m. kovo mėn. pabaigoje.

187

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad per 2001 m. kovo 15 d. susitikimą buvo aptarta jautri ir tiksli Fapricela informacija, kurios neteisingumo ši įmonė neįrodė.

188

Tokiomis aplinkybėmis, kadangi reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė jokių alternatyvių įtikinamų aplinkybės, jog „Ispanijos klubo“ nariai turėjo tokių su ja susijusių tikslių duomenų, paaiškinimų, įtikinamiausias paaiškinimas, kaip teigia Komisija, yra tas, kad šiuos duomenis galėjo perduoti pati ieškovė.

189

Taigi ieškovė neįrodė, kad Komisijos dėl 2001 m. kovo 15 d. susitikimo nurodytos aplinkybės neturi jokios – net ribotos – įrodomosios galios.

190

Dėl 2001 m. kovo 23 d. susitikimo, kuriame, kaip teigia Komisija, dalyvavo Socitrel„atstovavusi ir Fapricela“, reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, „išsprendus Fapricela, Tycsa ir Emesa ginčą dėl klausimo, kokia įmonė tieks konkrečiam klientui, Fapricela„pažadėjo tęsti susitarimą, kuris duoda tokių gerų rezultatų“ (originalas ispanų kalba) (išnaša)“ ir kad „pabaigoje buvo aptarti Fapricela, Emesa ir Tycsa pluošto tiekimai ir kainos konkrečiam klientui“.

191

Ieškovė ginčija, kad Socitrel jai atstovavo, ir iš esmės mano, kad šio susitikimo protokolas liudija apie jos ir kitų „Ispanijos klubo“ narių nesusikalbėjimą, taigi ir apie jos atsiribojimą nuo šio klubo.

192

Vis dėlto šiuos argumentus reikia atmesti.

193

Iš tiesų Emesa užrašuose, pateiktuose administracinės bylos p. 20060, nurodyta:

„Susitikimas prasideda S. pasisiūlius veikti kaip T. [iš Fapricela], kuris atsisakė dalyvauti susitikime, atstovui. S. nusprendžia jam paskambinti, kad išreikštų nuoširdžiausius Tycsa ir Emesa, kurių elgesys labai užgavo Fapricela direktorių, atsiprašymus; jis, atrodo, priima atsiprašymus ir žada tęsti susitarimą, kuris duoda tokių gerų rezultatų. Jis užtikrina, kad [J. C.] dalyvaus kituose susitikimuose.“

194

Remdamasis šiuo susitikimo protokolu Bendrasis Teismas manė, kad dėl ginčo su Emesa ir Tycsa Fapricela nusprendė nedalyvauti susitikime. Tačiau S. įsikišo, norėdamas išspręsti šių bendrovių ginčą. T. iš Fapricela priėmęs Emesa ir Tycsa atsiprašymus nurodė, kad Fapricela ketina toliau tęsti „Ispanijos klubo“ narių susitarimą ir kad Fapricela dalyvaus kituose šio klubo susitikimuose; ji taip ir pasielgė praėjus ne daugiau kaip penkiolikai dienų, nuo 2001 m. balandžio 9 d.

195

Todėl net jei nėra duomenų, patvirtinančių, kad Fapricela šiame susitikime tikrai buvo atstovaujama Socitrel, reikia atmesti Fapricela argumentus, jog jos elgesys per šį susitikimą liudija apie atsiribojimą nuo „Ispanijos klubo“.

196

Nustatyta, kad ieškovė dalyvavo 2001 m. balandžio 9 d. susitikime ir ji neginčija, jog aktyviai dalyvavo per šį susitikimą vykusiuose pasitarimuose.

197

Iš tikrųjų Fapricela tik nurodo, kad nors ji tąkart ir prisijungė prie „Ispanijos klubo“, bet padarė tai spaudžiama kitų klubo narių; šis klausimas bus nagrinėjamas šio sprendimo 204 ir paskesniuose punktuose.

198

Apibendrindamas ir atsižvelgdamas į Komisijos surinktus įrodymus Bendrasis Teismas nusprendžia:

199

Dėl ieškovės argumento, kad nuo 2000 m. spalio 18 d. iki 2001 m. balandžio 9 d. ji elgėsi savarankiškai ir paisydama konkurencijos taisyklių, reikia konstatuoti, kad Fapricela nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šio teiginio pagrįstumą.

200

Jos pardavimai iš tikrųjų padidėjo 2001 m. kovo mėn., palyginti su 2001 m. sausio ir vasario mėn. (žr. ieškinio VII priedą, p. 33900), ir viršijo prognozes (žr. ieškinio VII priedą, p. 33903).

201

Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka siekiant įrodyti, kad Fapricela pasitraukė iš kartelio beveik šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. balandžio 9 d.

202

Iš tiesų šią aplinkybę reikia vertinti atsižvelgiant į kontekstą – Fapricela dalyvavo 2000 m. spalio 18 d. susitikime, 2001 m. pirmąjį ketvirtį buvo keičiamasi su ja susijusia informacija, per 2001 m. kovo 23 d. susitikimą ji sutiko pamiršti nesutarimą su dviem kitais „Ispanijos klubo“ nariais ir vėl dalyvauti kituose susitikimuose, o tai ji padarė nuo 2001 m. balandžio 9 d. susirinkimo – ir Komisijos teiginį, kad tai galėjo būti spaudimo priemonė derybose dėl jos kvotos didinimo; turint omenyje tikrą 2001 m. kovo 23 d. susitikimo turinį, šis teiginys geriau paaiškina minėtas faktines aplinkybes nei ieškovės tvirtinimas (žr. šio sprendimo 190–195 punktus).

203

Taip pat reikia atmesti papildomus ieškovės argumentus, kad šis tariamas noras turėti savarankišką ir konkurencingą poziciją rinkoje egzistavo bent mėnesį; jie dar mažiau įtikina ir, atvirkščiai, patvirtina Komisijos teiginį, jog šis pardavimų padidėjimas rodo, kad Fapricela taip elgėsi siekdama iš naujo derėtis dėl savo kvotos.

204

Reikia atmesti ir ieškovės argumentus, kad 2001 m. balandžio mėn. ji prisijungė prie kartelio tik dėl konkurentų daromo spaudimo.

205

Iš tikrųjų, viena vertus, ieškovė nepateikė jokių savo teiginio įrodymų.

206

Kita vertus ir bet kuriuo atveju, net jei būtų pateikusi atitinkamų įrodymų, reikia priminti, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad įmonių spaudimas, siekiant, kad kitos įmonės dalyvautų darant konkurencijos teisės pažeidimą, nepanaikina atitinkamos įmonės, kad ir kokia būtų jos svarba, atsakomybės už padarytą pažeidimą, nekeičia kartelio sunkumo ir negali būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė apskaičiuojant baudų dydžius, nes atitinkama įmonė galėjo pranešti apie galimą spaudimą kompetentingoms valdžios institucijoms ir pateikti joms skundą (žr. 2010 m. gegužės 19 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, T‑21/05, Rink., EU:T:2010:205, 72 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

207

Apibendrindamas ir remdamasis turimais įrodymais Bendrasis Teismas mano, kad nuo 2000 m. spalio 18 d. iki 2001 m. balandžio 9 d.Fapricela nebuvo atsiribojusi nuo „Ispanijos klubo“ veiklos.

208

Be to, nustatyta, kad šiuo laikotarpiu kilęs nesutarimas, kurio viena iš šalių buvo Fapricela, buvo išspręstas 2001 m. kovo 23 d., todėl ieškovė pradėjo vėl reguliariai dalyvauti paskesniuose „Ispanijos klubo“ susitikimuose.

209

Taigi vien aplinkybės, kad įmonė išgyveno nesutarimo ar kartelio krizės laikotarpį, nepakanka nustatant jos atsiribojimą nuo kartelio (šiuo klausimu žr. 2006 m. balandžio 5 d. Sprendimo Degussa / Komisija, T‑279/02, Rink., EU:T:2006:103, 127–137 punktus ir 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Archer Daniels Midland / Komisija, T‑329/01, Rink., EU:T:2006:268, 246–248 punktus).

210

Todėl reikia atmesti Fapricela argumentus, kad nuo 2000 m. spalio 18 d. iki 2001 m. balandžio 9 d. ji buvo atsiribojusi nuo „Ispanijos klubo“ veiklos.

211

Atitinkamai negalima pritarti ieškovės argumentams dėl referencinių metų, kuriais Komisija rėmėsi nustatydama pardavimų vertę, į kurią reikia atsižvelgti apskaičiuojant baudos dydį.

212

Be to, reikia konstatuoti, kad ginčijamame sprendime nurodyti motyvai, leidžiantys suprasti priežastis, dėl kurių Komisija atmetė ieškovės teiginį dėl jos tariamo atsiribojimo.

213

Taip pat reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Komisija neprivalo ginčijamame sprendime patikrinti ir atsakyti į visus šalių argumentus, nurodytus per administracinę procedūrą, tačiau pagal SESV 296 straipsnio nuostatas ji turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti savo argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Koninklijke Wegenbouw Stevin / Komisija, T‑357/06, Rink., EU:T:2012:488, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

214

Todėl reikia atmesti visą trečiąjį ieškinio pagrindą.

215

Fapricela iš esmės teigia, kad Komisija neįrodė, jog nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ji dalyvavo „Ispanijos klubo“ veikloje, kiek tai susiję su pluošto rinka, ir ginčija šios pateiktus įrodymus dėl 2001 m. kovo 23 d. ir birželio 7 d. susitikimų.

216

Iš esmės Komisija tvirtina, kad ieškovės argumentai dėl jos nedalyvavimo Pirėnų pusiasalio kartelyje dėl pluošto nepriimtini, nes ji juos pateikė tik dublike.

217

Pažymėtina, kad iš ieškinio įžanginėje dalyje esančio 15 punkto ir 54 punkto, susijusio su Fapricela dalyvavimu „Europos klube“ arba žinojimu apie jį, beje, aišku, jog ieškovė taip pat išreiškia abejonių dėl produktų, dėl kurių sudarytas Pirėnų pusiasalio susitarimas, kiek tai su ja susiję.

218

Reikia pabrėžti, kad pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą šie argumentai nurodyti taip pat dėl pažeidimo sunkumo koeficiento nustatymo ir dėl proporcingumo principo pažeidimo (ieškinio 133 ir 145 punktai).

219

Tik tikėdamasi detalesnio Komisijos atsakymo šiuo klausimu ieškovė pateikė savo argumentus taip, kad jie atrodytų kaip atskira pirmojo ieškinio pagrindo dalis (žr. dubliko 49–54 punktus).

220

Tiesa, reikia priminti, kad nusistovėjusioje teismo praktikoje nurodyta, jog pagal 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą vykstant procesui negalima pateikti naujų pagrindų, išskyrus tuos atvejus, kai jie pagrindžiami teisinėmis arba faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Tačiau kaltinimas, kuris išplečia anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu (2010 m. balandžio 28 d. Sprendimo Gütermann ir Zwicky / Komisija, T‑456/05 ir T‑457/05, Rink., EU:T:2010:168, 199 punktas).

221

Be to, argumentai, kurių turinys yra glaudžiai susijęs su ieškinyje nurodytu pagrindu, negali būti pripažįstami naujais pagrindais ir juos galima pateikti dublike ar per teismo posėdį (šiuo klausimu žr. 1958 m. birželio 12 d. Sprendimą Compagnie des hauts fourneaux de Chasse / Haute Autorité, 2/57, Rink., EU:C:1958:5).

222

Darytina išvada, kad, šiuo atveju ir atsižvelgiant į ieškinį, Fapricela dublike pateiktas detalesnis atsakymas į klausimą dėl jos nedalyvavimo „Ispanijos klubo“ veikloje, kiek tai susiję su pluoštu, yra ne naujas pagrindas, o jau pateikto kaltinimo išplėtimas.

223

Todėl pirmojo ieškinio pagrindo trečia dalis turi būti pripažinta priimtina.

224

Pirma, Komisija remiasi per 2001 m. kovo 23 d. susitikimą įvykusiais pasitarimais. Ji pažymi:

„[Į]vyko Tycsa ir Emesa pasitarimai dėl pluošto pardavimų ir kainų, per kuriuos buvo pažymėta, kad Fapricela skundėsi dėl sunkumų parduodant pluoštą Ispanijoje. Buvo nurodyta, kad iki birželio mėn. jos nustatė 98 eskudų, paskui – 102 eskudų kainą (785 išnaša). Ranka savarankiškai padaryti užrašai, rasti pas Tycsa, patvirtina pagrindines per šį susitikimą įvykusių pasitarimų temas (be kita ko, atlikti užsakymai, kiekis / kaina kiekvienam klientui Portugalijoje) (786 išnaša)“ (ginčijamo sprendimo 512 konstatuojamoji dalis).

225

Antra, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad visa pirmoji, t. y. rytinė 2001 m. birželio 7 d. susitikimo dalis, kurioje dalyvavo Fapricela, buvo skirta naujoms deryboms dėl Pirėnų pusiasalio pluošto rinkos (ginčijamo sprendimo 515 konstatuojamoji dalis ir 4 priedas; Komisija daro nuorodą visų pirma į administracinės bylos p. 19997 ir 19998 (Emesa pateikta informacija) ir į p. 30046 ir 30047 (Tycsa ranka padaryti užrašai)).

226

Trečia, iš ginčijamo sprendimo 484 ir 491 konstatuojamųjų dalių ir jo 4 priedo, taip pat iš įrodymų, susijusių su 1993 m. birželio 1 d., 1995 m. balandžio 20 d., 1995 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., 1996 m. rugsėjo 3 ir 9 d., 1997 m. sausio 22 d. ir lapkričio 18 d., 1997 m. gruodžio pabaigos ir 1998 m. sausio 28 d. susitikimais, matyti, kad „Ispanijos klubo“ veikloje dalyvavusios įmonės nuo pat pradžių keitėsi informacija ir tarėsi dėl rinkos dalių pasidalijimo bei pluošto kainų nustatymo.

227

Galiausiai, ketvirta, iš ginčijamo sprendimo 4 priedo ir įrodymų, susijusių su 1999 m. balandžio 14 d. ir rugsėjo 21 d., 2000 m. rugsėjo 8 d., spalio 18 d., gruodžio 15, 20 ir 22 d., 2001 m. kovo 23 d., gegužės 17 d., birželio 18 d. ir liepos 6 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. susitikimais, taip pat iš ginčijamo sprendimo 502, 504, 506, 508, 510, 512, 515–517 ir 521 konstatuojamųjų dalių matyti, kad laikotarpiu, kai Fapricela dalyvavo „Ispanijos klubo“ veikloje, buvo deramasi ir keičiamasi jautria informacija apie pluoštą. Iš 4 priedo, be kita ko, matyti, kad Fapricela dalyvavo 2000 m. rugsėjo 8 d. susitikime, per kurį buvo nustatyta minimali pluošto kaina 2001 m., ir 2000 m. spalio 18 d. susitikime, per kurį buvo paskirstytos pluošto rinkos dalys.

228

Pirma, reikia konstatuoti, kad Fapricela ginčija tik tuos Komisijos įrodymus, kurie susiję su dviem susitikimais, įvykusiais atitinkamai 2001 m. kovo 23 d. ir birželio 7 d.

229

Ji vis dėlto neginčija ginčijamo sprendimo tiek, kiek jis susijęs su pasitarimų dėl pluošto, vykusių per 1999 m. balandžio 14 d. ir rugsėjo 21 d., 2000 m. rugsėjo 8 d., spalio 18 d., gruodžio 15, 20 ir 22 d., 2001 m. gegužės 17 d., birželio 18 d. ir liepos 6 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. susitikimus, turiniu.

230

Tiesa, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 4 priede Komisija neišvardija 1999 m. balandžio 14 d. ir rugsėjo 21 d., 2000 m. gruodžio 15, 20 ir 22 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. susitikimų dalyvių, o tik užsimena, kad per šiuos susitikimus buvo kalbama apie pluoštą.

231

Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija teigia, kad Fapricela dalyvavo 2000 m. rugsėjo 8 d. ir spalio 18 d. susitikimuose (Fapricela per posėdį taip pat patvirtino savo dalyvavimą pastarajame susitikime) ir 2001 m. gegužės 17 d., birželio 18 d. ir liepos 6 d. susitikimuose. Be to, ji pateikia įvairių įrodymų, paminėtų ginčijamo sprendimo 4 priede, patvirtinančių, kad per šiuos susitikimus buvo kalbama apie pluoštą.

232

Fapricela nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų siekiama užginčyti jos dalyvavimą šiuose susitikimuose arba per juos vykusių pasitarimų turinį.

233

Antra, dėl 2001 m. kovo 23 d. susitikimo Fapricela pakartoja savo argumentus, kad ji jame nedalyvavo, ir nesutinka, jog per tą susitikimą jai atstovavo Socitrel.

234

Net jei nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad per tą susitikimą bendrovė Socitrel atstovavo Fapricela, vis dėlto reikia atmesti šiuos argumentus dėl šio sprendimo 194 ir 195 punktuose nurodytų priežasčių.

235

Be to, iš ginčijamo sprendimo 4 priedo ir Komisijos surinktų įrodymų, paminėtų šiame priede, matyti, kad per 2001 m. kovo 23 d. susitikimą:

„Šalys taip pat kalbėjo apie kiekvienam klientui padarytus arba planuojamus padaryti pasiūlymus, taip pat ir dėl pluošto <...> Pabaigoje buvo aptarti Fapricela, Emesa ir Tycsa pluošto tiekimai ir kainos konkrečiam klientui.“

236

Be to, ginčijamo sprendimo 512 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„[Į]vyko Tycsa ir Emesa pasitarimas dėl pluošto pardavimų ir kainų, per kurį buvo pažymėta, kad Fapricela skundėsi dėl sunkumų parduodant pluoštą Ispanijoje. Buvo nurodyta, kad iki birželio mėn. jos nustatė 98 eskudų, paskui – 102 eskudų kainą <...>. Ranka savarankiškai padaryti užrašai, rasti pas Tycsa, patvirtina pagrindines per šį susitikimą įvykusių pasitarimų temas (be kita ko, atlikti užsakymai, kiekis / kaina kiekvienam klientui Portugalijoje <...>“

237

Taigi, priešingai, nei tvirtina Fapricela, remiantis šia informacija negalima nustatyti, kad ji nedalyvavo kartelyje dėl pluošto, tačiau galima konstatuoti, kad buvo keičiamasi su pluoštu susijusia informacija, kurios šaltinis, be kita ko, buvo Fapricela; tai patvirtina du skirtingi šaltiniai, būtent Tycsa ir Emesa.

238

Trečia, dėl 2001 m. birželio 7 d. susitikimo visų pirma reikia priminti, kad ginčijamo sprendimo 4 priede susitikimo turinys aprašytas taip:

„Ryte susitikimas dėl pluošto, o popiet – dėl vielos. Aptartos Aceralia, Tycsa ir Fapricela („Acer, Tyc, Fabr“) kvotos ir kainos, taip pat Tycsa, Fapricela, Aceralia ir Trefilerías Quijano („Tyc, Fab, Acer, TQ“) priskirtas klientas. Taip pat įvyko pasitarimas dėl klientų paskirstymo, kiek tai susiję su viešaisiais darbais.

Rytas: trys dalyvaujančios įmonės iš naujo derasi dėl sutarties ir dalija Pirėnų pusiasalio pluošto rinką. Fapricela kvota padidėja (nuo 20 % 2000 m. spalio 18 d.) iki 25 % kitų dviejų grupių nenaudai [sumažėjimas (nuo 40 %, 2000 m. spalio 18 d.) iki 37,5 %]. Detaliai aptariamas klientų pasiskirstymas, įskaitant pagrindinių Portugalijoje ir Ispanijoje pagamintų komponentų gamintojų sąrašo sudarymą pagal jų suvartoto pluošto kiekį (didėjančia tvarka), nustatant vieną ar kelis dabartinius šių gamintojų (arba vartotojų) tiekėjus siekiant paskirstyti šiuos klientus – Tycsa, Emesa ir Fapricela. Klientų pasiskirstymas ypatinga tvarka tam tikriems projektams, kuriems reikia didelių pluošto kiekių, ir įvairių įmonių konsorciumo vykdomas šių projektų aprūpinimas (originalas ispanų k.): UTES („Unión Temporal de Empresas“): pirmą UTES prašytą pasiūlymą laimi Fapricela, pasiūliusi fiksuotą kainą už toną, nes kitos įmonės siūlo didesnes kainas; antras pasiūlymas dirbtinai priskiriamas Tycsa, trečias – Emesa ir ši tvarka atitinkamai kartojasi. Taip pat ten galima perskaityti: „Proderac turi pateikti savo klientų sąrašą, nes kitaip su ja nebus dalijamasi jokia informacija“ (originalas ispanų k.).“

239

Pirma, reikia konstatuoti, kad Fapricela neginčija savo dalyvavimo šiame susitikime.

240

Antra, remiantis Komisijos surinktais įrodymais (dokumentiniai įrodymai, gauti iš Tycsa / Celsa, Emesa ir Galycas) galima nustatyti, kad ryte susitikimas buvo susijęs su pluoštu, o popiet – su viela ir kad Fapricela dalyvavo susitikimo dalyje, skirtoje pasitarimams dėl pluošto.

241

Trečia, reikia konstatuoti, kad atsakydama į Komisijos argumentus ieškovė tik tvirtina, kad jos dalyvavimo šiame susitikime nepakanka norint įrodyti, jog ji dalyvavo kartelyje šioje rinkoje iki šios datos ir po jos.

242

Tačiau reikia konstatuoti, kad Fapricela neneigia, kad per šį susitikimą buvo keičiamasi su ja susijusia jautria informacija.

243

Ketvirta, Komisija teisingai nurodo, kad Fapricela dalyvavimo „Ispanijos klubo“ veikloje laikotarpiu buvo nuolat sudaromi susitarimai arba derinami veiksmai ir keičiamasi jautria informacija apie pluoštą (šiuo klausimu ji daro nuorodą į ginčijamo sprendimo 4 priedą ir konkrečiai į įrodymus, susijusius su 1999 m. balandžio 14 d. ir rugsėjo 21 d., 2000 m. gruodžio 15, 20 ir 22 d., 2002 m. gegužės 31 d. susitikimais, taip pat į ginčijamo sprendimo 502, 504, 506, 508, 510, 512, 515–517, 521 ir 530 konstatuojamąsias dalis).

244

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas mano, kad yra visetas pakankamai tikslių ir nuoseklių įrodymų, kuriais remiantis galima įrodyti, jog dalyvaudama „Ispanijos klubo“ veikloje Fapricela, priešingai, nei teigia, taip pat dalyvavo sudarant susitarimą ar derinant visus veiksmus, įskaitant susijusius su pluoštu.

245

Todėl pirmojo ieškinio pagrindo trečia dalis turi būti atmesta.

246

Pagal ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamąją dalį:

247

Pagal ginčijamo sprendimo 953 konstatuojamąją dalį:

248

Be to, pagal ginčijamo sprendimo 987 ir 988 konstatuojamąsias dalis:

249

Galiausiai dėl tikrai menko Fapricela vaidmens ginčijamame sprendime nurodyta:

<…>

<…>

250

Procesiniuose dokumentuose Fapricela daug dėmesio skiria tariamam 2006 m. gairių struktūriniam trūkumui, nes iš esmės pagal jas mažos įmonės (gaminančios vieną produktą) baudžiamos griežčiau nei didelės (gaminančios daug produktų).

251

Vis dėlto per posėdį paklausta dėl dubliko 57 punkto reikšmės Fapricela patvirtino, kad ketino ginčyti ne 2006 m. gairių teisėtumą, o tik tai, kaip Komisija jas taikė nagrinėjamu atveju.

252

Todėl antrąjį ieškinio pagrindą reikia padalyti į dvi dalis, susijusias su, pirma, baudos neproporcingumu ir neatsižvelgimu į įvairius veiksnius nustatant pažeidimo sunkumo koeficientą ir atgrasymo tikslais taikomą papildomą dydį, antra, vienodo požiūrio principo pažeidimu.

253

Reikia priminti, kad pagal 2006 m. gaires:

<…>

254

Pagal nusistovėjusią teismo praktika nustatant baudų dydį reikia atsižvelgti į visus veiksnius, leidžiančius įvertinti pažeidimų sunkumą, kaip antai kiekvienos šalies vaidmenį darant pažeidimą ir tokio pobūdžio pažeidimo pavojų Sąjungos tikslams. Kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti kiekvienos jų dalyvavimo darant pažeidimą santykinį sunkumą (žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hercules Chemicals / Komisija, C‑51/92 P, Rink., EU:C:1999:357, 110 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 90 punkte minėto Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, EU:T:2000:77, 4949 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

255

Į tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink., EU:C:1999:356, 90 punktas; 86 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 86 punktas ir 135 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 punktas).

256

Taip pat reikia priminti, kad apskaičiuodama kartelyje dalyvavusioms įmonėms skirtinas baudas Komisija, naudodamasi šioje srityje turimais įgaliojimais, atitinkamas įmones turi vertinti diferencijuotai. Iš tikrųjų naudodamasi savo diskrecija Komisija turi individualizuoti sankciją, atsižvelgdama į šių įmonių elgesį ir joms būdingas savybes, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų užtikrintas visiškas Sąjungos konkurencijos teisės normų veiksmingumas (žr. 2009 m. lapkričio 12 d. Sprendimo SGL Carbon / Komisija, C‑564/08 P, EU:C:2009:703, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir 2013 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Caffaro / Komisija, C‑447/11 P, EU:C:2013:797, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

257

Be to, pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad institucijų aktai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nustatytam tikslui pasiekti. Apskaičiuojant baudas, pažeidimų sunkumas turi būti nustatytas atsižvelgiant į daugelį veiksnių ir nė vienam iš šių veiksnių nereikia suteikti neproporcingos svarbos kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad Komisija privalo nustatyti baudą, proporcingą veiksniams, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, ir šiuo atžvilgiu tuos veiksnius taikyti nuosekliai bei objektyviai pateisindama (žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Jungbunzlauer / Komisija, T‑43/02, Rink., EU:T:2006:270, 226–228 punktus ir jame nurodytą teismo praktiką ir 220 punkte minėto Sprendimo Gütermann ir Zwicky / Komisija, EU:T:2010:168, 264 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

258

Grįsdama antrojo ieškinio pagrindo pirmą dalį Fapricela pateikia kelis argumentus, susijusius su baudos neproporcingumu ir neatsižvelgimu į įvairius veiksnius nustatant pažeidimo sunkumo koeficientą ir atgrasymo tikslais taikomą papildomą dydį.

259

Pirma, Fapricela teigia, kad ji yra įmonė, kurios dalyvavimo kartelyje laikotarpis trumpiausias.

260

Tačiau, viena vertus, pažeidimo trukmė negali būti painiojama su jo sunkumu (Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalis), kita vertus, reikia konstatuoti, kad Komisija nepadarė teisės klaidos, kai nustatė, kad ieškovė dalyvavo „Ispanijos klubo“ veikloje nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

261

Antra, ieškovė tvirtina, kad jos dalyvavimas apsiribojo Pirėnų pusiasaliu.

262

Reikia konstatuoti, kad Komisija tinkamai atsižvelgė į šį veiksnį, kai nustatydama pardavimų vertę atsižvelgė tik į Pirėnų pusiasalyje Fapricela atliktų pardavimų vertę (žr. šio sprendimo 246 punktą).

263

Trečia, ieškovė tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į jos menką vaidmenį. Jos teigimu, kartelyje ji vaidino tik pasyvų, o ne aktyvų vaidmenį, kitaip nei kitos Pirėnų pusiasalio įmonės, pavyzdžiui, Tycsa ir Emesa. Taip pat ji niekada nevykdė koordinavimo funkcijų, kitaip nei, pavyzdžiui, Tycsa, ir rinkoje visada elgėsi pagal konkurencijos taisykles.

264

Tačiau ginčijamo sprendimo 988 ir 1019–1022 konstatuojamosiose dalyse Komisija atmetė ieškovės teiginius šiuo klausimu; reikia konstatuoti, kad savo ieškinyje Fapricela niekaip neįrodo, jog toks vertinimas klaidingas.

265

Taigi šiems argumentams negali būti pritarta.

266

Ketvirta, ieškovė tvirtina, kad, palyginti su visomis ginčijamo sprendimo adresatėmis, pagal apyvartos dydį 2001 m. ji buvo trečia nuo galo, nors pagal baudos dydį buvo septintoje vietoje.

267

Tačiau ši aplinkybė neturi įtakos baudos dydžiui, nes nustatydama bazinį baudos dydį Komisija atsižvelgia ne į įmonės apyvartą, o tik į įmonės parduotų prekių pardavimo vertę, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusią su pažeidimu, atitinkamame EEE geografiniame sektoriuje.

268

Penkta, Fapricela teigia, kad vėlai prisijungė prie „Ispanijos klubo“.

269

Tačiau reikia konstatuoti, kad Komisija atsižvelgė į šį veiksnį, nustatydama jai inkriminuojamo pažeidimo trukmę.

270

Šešta, Fapricela mano, kad neatsižvelgta į tai, jog ji dalyvavo mažesniame susitikimų skaičiuje nei kitos kartelio narės.

271

Tačiau iš esmės šie argumentai sutampa su argumentais dėl tariamai menko vaidmens, kurį Fapricela vaidino „Ispanijos klube“; šiems argumentams negali būti pritarta dėl šio sprendimo 263–265 punktuose nurodytų priežasčių.

272

Be to, reikia konstatuoti, kad per laikotarpį, kai Fapricela priklausė „Ispanijos klubui“, ji dalyvavo daugiau kaip trisdešimtyje susitikimų.

273

Aplinkybė, kad per inkriminuojamą pažeidimo laikotarpį ji dalyvavo ne visuose kartelio susitikimuose, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, nes paaiškėjo, kad ji nepertraukiamai dalyvavo darant pažeidimą nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

274

Septinta, dėl Fapricela argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu ji nedalyvavo kartelyje dėl puošto, reikia pažymėti, jog jie pateikti pirmojo ieškinio pagrindo trečioje dalyje, kuri turi būti atmesta kaip nepagrįsta (šio sprendimo 244 punktas).

275

Aštunta, dėl ieškovės argumentų, kad ji nedalyvavo 2001 m. kovo 23 d. susitikime ir buvo atsiribojusi nuo kartelio nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. balandžio mėn., reikia priminti, kad jie turi būti pripažinti nepagrįstais (žr. šio sprendimo 210 punktą).

276

Devinta, Fapricela teigia, kad susitarimai nebuvo įgyvendinami, kad tarp kartelio narių vyko kainų karas, kad rinkoje buvo aršiai konkuruojama ir kad šias aplinkybes patvirtina jos labai maža pelno marža pažeidimo laikotarpiu.

277

Tačiau tokiems argumentams negalima pritarti.

278

Iš tikrųjų reikia priminti, kad slaptiems karteliams iš esmės dažnai būdinga nepasitikėjimo atmosfera. Tačiau tokios atmosferos buvimas nebūtinai daro konkretų poveikį karteliui (2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Roquette Frères / Komisija, T‑322/01, Rink., EU:T:2006:267, 172 ir 174 punktai).

279

Šiuo klausimu Komisija primena, kad vidiniai konfliktai, konkuravimas ir sukčiavimai būdingi visiems karteliams, ypač ilgalaikiams.

280

Reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikia net menkiausių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius dėl susitarimų neįgyvendinimo – kuris būtų „Ispanijos klubo“ narių ar jos pačios elgesio pasekmė – ir jai inkriminuojamu pažeidimo laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2002 m. „Ispanijos klube“ vykusio kainų karo.

281

Atvirkščiai, įrodymai ir ypač per šį laikotarpį vykusių pasitarimų turinys, nurodytas ginčijamame sprendime, konkrečiai jo 4 priede, patvirtina atnaujinamą nepertraukiamą koordinavimą, kuriame dalyvavo Fapricela.

282

Be to, aplinkybė, kad kartelio narės kartais atsiribodavo nuo susitarimų, nereiškia, jog jos nevykdė slaptų susitarimų. Iš tikrųjų įmonė, kuri, nepaisydama suderintų veiksmų su savo konkurentais, rinkoje vykdo daugiau ar mažiau nepriklausomą politiką, paprasčiausiai gali bandyti pasinaudoti karteliniu susitarimu savo naudai (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Cascades / Komisija, T‑308/94, Rink., EU:T:1998:90, 230 punktas).

283

Galiausiai skaičiais išreikšti duomenys apie Fapricela pelno maržą, kuriuos ši pateikė papildyto ieškinio 147 punkte, visiškai nepatvirtinti pasirašytais ir patikimais apskaitos dokumentais ir niekaip neįrodo, jog ji nedalyvavo sudarant jai inkriminuojamus susitarimus arba neįgyvendino jų.

284

Dešimta, iš esmės Fapricela nurodo, kad niekada nedalyvavo paneuropinio masto kartelyje ir nežinojo apie jį, o tai turi įtakos jai inkriminuojamo pažeidimo sunkumui.

285

Primintina, kad reikia pritarti dviem pirmoms pirmojo ieškinio pagrindo dalims, nes neįrodyta, jog ieškovė žinojo apie „Europos klubą“.

286

Nustatydama, be kita ko, kad Fapricela, Proderac ir Socitrel padaryto pažeidimo sunkumo koeficientas yra 18 %, Komisija tinkamai atsižvelgė į tai, jog šios trys įmonės, kurios yra „Ispanijos klubo“ narės, vėlai sužinojo apie paneuropinį kartelio mastą.

287

Todėl reikia konstatuoti, kad taip Komisija padarė klaidą, susijusią su Fapricela.

288

Tas pats pasakytina apie atgrasymo tikslais taikomą papildomą dydį, kuris ginčijamame sprendime nustatytas remiantis motyvais, pateiktais dėl pažeidimo sunkumo koeficiento (žr. ginčijamo sprendimo 962 konstatuojamąją dalį).

289

Viena vertus, ieškovė iš esmės teigia, jog vienodo požiūrio principas pažeistas dėl to, kad priėmusi antrąjį keičiantį sprendimą Komisija nepritaikė jai tokio sumažinimo, kokį pritaikė Arcelor ir Ori Martin.

290

Kita vertus, Fapricela nurodo, jog šis principas pažeistas dar ir dėl to, kad, pirma, ji buvo vertinama taip pat kaip Socitrel ir Proderac, nors jos padėtis skiriasi nuo šių dviejų bendrovių padėties, antra, palyginti su kitomis įmonėmis, be kita ko, Emesa ir Tycsa, kurių atžvilgiu nustatytas 19 % sunkumo koeficientas, jai buvo pritaikytas tik 1 % šio dydžio sumažinimas, nors visos šiai kategorijai priklausančios įmonės padarė daug sunkesnį pažeidimą nei ji, trečia, ji turėjo būti vertinama ne taip griežtai kaip Fundia, dalyvavusi susitarime dėl kliento Addtek, kuris daug didesnis nei klientai, dėl kurių ji pati buvo sudariusi susitarimą.

291

Reikia priminti, kad remiantis nusistovėjusia teismo praktika pagal vienodo požiūrio principą reikalaujama panašių atvejų nevertinti skirtingai, o skirtingų atvejų – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas (žr. 2007 m. gegužės 3 d. Sprendimo Advocaten voor de Wereld, C‑303/05, Rink., EU:C:2007:261, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

292

Dėl pirmojo kaltinimo reikia konstatuoti, kad priežastys, dėl kurių buvo priimtas antras keičiantis sprendimas, t. y. atsižvelgimas į kartelyje dalyvavusios dukterinės bendrovės apyvartą, o ne į grupės apyvartą, siekiant taikyti 10 % maksimalią ribą, negalėjo lemti Fapricela, kurios padėtis iš tiesų nėra panaši į Arcelor, SLM ar Ori Martin padėtį dėl to, kad pasibaigus pažeidimo laikotarpiui jos neįsigijo kita įmonė, skirtos baudos dydžio sumažinimo.

293

Todėl esant tokioms aplinkybėms negalima teigti, kad pažeistas vienodo požiūrio principas.

294

Dėl antrojo kaltinimo visų pirma reikia priminti, kad ginčijamame sprendime (953 konstatuojamoji dalis) nustatydama sunkumo koeficientą Komisija, remdamasi padaryto pažeidimo pobūdžiu (939–945 konstatuojamosios dalys), bendra rinkos dalimi (946 konstatuojamoji dalis) ir geografiniu kartelio mastu (947–949 konstatuojamosios dalys), nustatė tris kategorijas:

295

Pirma, konstatuotina, kad Fapricela padėtis nepanaši į Fundia padėtį, nes pastaroji pripažinta atsakinga iš esmės tik už pardavimo vienam klientui, būtent Addtek, „koordinavimą“, o Fapricela dalyvavo darant pažeidimą, susijusį su rinkos pasidalijimu (kvotų nustatymas), klientų pasiskirstymu ir horizontalių susitarimų dėl kainų sudarymu Pirėnų pusiasalio rinkoje.

296

Antra, Emesa ir Tycsa aktyviai dalyvavo „Ciuricho klubo“ (pirmoji – nuo 1992 m., antroji – nuo 1993 m.) ir „Europos klubo“ veikloje, o Fapricela nedalyvavo nė vieno šių klubų veikoje.

297

Tiesa, skirtumas tarp atitinkamų kategorijų, kurioms priklauso, pirma, Emesa ir Tycsa, antra, ieškovė, yra nedidelis, tačiau reikia priminti, kad pagal 2006 m. gairių 21 punktą pardavimo vertės dalis, į kurią atsižvelgiama, gali siekti daugiausiai 30 % ir kad pagal šių gairių 23 punktą horizontalūs kainų nustatymo, rinkos pasidalijimo ir gamybos ribojimo susitarimai, kurie paprastai būna slapti, dėl savo pobūdžio laikomi vienu iš didžiausių konkurencijos apribojimų ir laikantis konkurencijos politikos, už juos turėtų būti griežtai baudžiama. Taigi pardavimo vertės dalis, į kurią bus atsižvelgiama tokių pažeidimų atveju, paprastai bus viršutinėje skalės dalyje.

298

Šioje byloje reikia konstatuoti, kad atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo 939 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pažeidimo pobūdį (rinkos pasidalijimas / kvotų nustatymas, klientų pasiskirstymas ir horizontalus kainų nustatymas), sunkumo koeficientas, kurį Komisija nustatė pažeidimą padariusiai kategorijai, yra skalės apačioje (nuo 15 % iki 30 %), o tai lemia, kad skirtumas, palyginti su kita pažeidimą padariusių įmonių kategorija, kuriai taip pat būdingi horizontalių susitarimų dėl kainų nustatymo sudarymas, rinkos pasidalijimas ir gamybos ribojimas, yra nedidelis.

299

Be to, taip pat reikia konstatuoti, kad Komisijos atliktas kategorijos, kuriai priklauso, be kita ko, Emesa ir Tycsa, ir kategorijos, kuriai priklauso Socitrel, Fapricela ir Proderac, atskyrimas pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.

300

Taigi ieškovė, remdamasi tik šiuo nedideliu skirtumu tarp Komisijos nurodytų dydžių, taikomų atsižvelgiant į sunkumą, negali remtis tuo, kad pažeistas vienodo požiūrio principas.

301

Trečia, vis dėlto Fapricela, Socitrel ir Proderac buvo pritaikytas 18 % sunkumo koeficientas vietoj 19 %, atsižvelgiant į tai, kad jos dalyvavo tik „Ispanijos klubo“ veikloje ir vėlai sužinojo apie paneuropinį kartelio mastą.

302

Tačiau reikia priminti, jog neįrodyta, kad Fapricela žinojo apie paneuropinį kartelio mastą (žr. šiame sprendime nurodytas pirmojo ieškinio pagrindo pirmą ir antrą dalis).

303

Vadinasi, Komisija negalėjo priskirti Fapricela prie tos pačios kategorijos kaip Socitrel ir Proderac.

304

Todėl reikia pritarti antrojo ieškinio pagrindo antrai daliai.

305

Vis dėlto reikia atmesti likusią ieškovės, kurios teigimu, Socitrel dalyvavimo kartelyje trukmė buvo ilgesnė nei jos, argumentų dalį, nes į šį veiksnį reikia atsižvelgti apskaičiuojant pažeidimo trukmę, o ne vertinant jo sunkumą.

306

Tas pats pasakytina apie susitikimų, kuriuose dalyvavo Socitrel, skaičių, nes šis veiksnys, kaip ir Fapricela atveju, neturi įtakos jų padaryto pažeidimo tęstinumui (žr. šio sprendimo 273 punktą).

307

Vadinasi, reikia pritarti dešimtajam ieškinio pagrindui ir dėl šios priežasties konstatuoti, kad nustatant bazinį baudos dydį padaryta klaida.

308

Todėl ginčijamo sprendimo 2 straipsnį reikia panaikinti tiek, kiek jame Fapricela skirta bauda.

(Praleista)

400

Pirmajame keičiančiame sprendime Komisija papildė ginčijamo sprendimo 935 konstatuojamąją dalį įtraukdama į ją lentelę, kurioje pateiktos įvairių įmonių pardavimų vertės. Dėl Fapricela šios lentelės 6 punkte nurodyta: „Fapricela: 2009 m. birželio 16 d. atsakymas: 2.12.1998–19.9.2002: [Fapricela pardavimo vertė]“.

401

Pirma, tiek, kiek šis pagrindas iš dalies sutampa su per posėdį pateiktu ieškinio pagrindu, susijusiu su nepranešimu ieškovei apie pirmą keičiantį sprendimą, taip pažeidus jo teisę į gynybą, darytina nuoroda į šio sprendimo 79–82 punktuose pateiktus Bendrojo Teismo vertinimus.

402

Antra, reikia pažymėti, kad pirmajame keičiančiame sprendime Komisija ištaisė į pradinį sprendimą įsivėlusias faktų klaidas, tačiau nepakeitė Fapricela skirtos baudos dydžio.

403

Be to, Komisijos atliktais ir su ja susijusiais pataisymais buvo siekiama patikslinti ginčijamame sprendime pardavimų vertę taip, kaip ją nurodė Komisijai Fapricela, atsakydama į jos 2009 m. birželio 16 d. raštą.

404

Taip pat ieškovė per posėdį pripažino, kad pradiniame sprendime bazinį baudos dydį Komisija apskaičiavo atsižvelgdama į Fapricela pardavimų vertės dydį, kuris apėmė Fapricela parduoto pluošto vertę.

405

Todėl ji negali teigti, kad iki pirmojo keičiančio sprendimo negalėjo suprasti, jog parduoto pluošto vertė yra įtraukta į pardavimų vertę, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį.

406

Dėl šios priežasties reikia atmesti kaltinimą, susijusį su nepakankamu pradinio sprendimo motyvavimu šiuo klausimu.

407

Trečia, pirmajame keičiančiame sprendime pateikti motyvai, leidžiantys suprasti klaidas, kurias Komisija siekė ištaisyti, ir aiškiai nurodyti pakeitimai, kuriuos ji daro pradiniame sprendime. Vadinasi, kaltinimas, susijęs su nepakankamu pirmojo keičiančio sprendimo motyvavimu, šiuo aspektu taip pat yra visiškai nepagrįstas.

408

Ketvirta, darant prielaidą, kad savo argumentais Fapricela teigia, jog iki dviejų keičiančių sprendimų priėmimo ji nebuvo išklausyta ir taip buvo pažeista jos teisė į gynybą per administracinę procedūrą, reikia konstatuoti, pirma, kad remiantis Reglamento Nr. 1/2003 nuostatomis ieškovė buvo išklausyta iki pradinio sprendimo priėmimo, antra, kad pirmajame keičiančiame sprendime buvo ištaisyti tik faktai, trečia, kad ieškovė nenurodo, kaip jos išklausymas dėl aplinkybių, kurias Komisija ištaisė remdamasi jos pačios per administracinę procedūrą pateikta informacija, būtų kaip nors pakeitęs ginčijamo sprendimo turinį arba leidęs jai geriau apsiginti (2013 m. birželio 18 d. Sprendimo Fluorsid ir Minmet / Komisija, T‑404/08, Rink., EU:T:2013:321, 110 punktas), ir galiausiai, ketvirta, kad Fapricela skirtos baudos dydis nebuvo pakeistas nei pirmajame, nei antrajame keičiančiuose sprendimuose.

409

Tiesa, antrajame keičiančiame sprendime buvo pakeistas dviem įmonėms – Arcelor ir Ori Martin – skirtos baudos dydis.

410

Reikia konstatuoti, kad antrojo keičiančio sprendimo priėmimą lėmusios priežastys, būtent atsižvelgimas į kartelyje dalyvavusios dukterinės bendrovės apyvartą, o ne į grupės apyvartą, siekiant taikyti 10 % maksimalią ribą, visai nebuvo susijusios su Fapricela, kurios padėtis visiškai kitokia.

411

Todėl ji negali remtis vienodo požiūrio principo pažeidimu esant tokioms aplinkybėms ir teise būti išklausytai pirmiausia.

412

Dėl tų pačių motyvų taip pat reikia atmesti jos teiginius dėl rungimosi principo arba gero administravimo principo pažeidimo, nes antrajame keičiančiame sprendime padaryti pakeitimai nebuvo su ja susiję.

413

Penkta, kad ir kaip būtų, priėmus bet kurį iš dviejų keičiančių sprendimų ieškovė kiekvieną kartą turėjo galimybę tikslinti savo pagrindus ir reikalavimus; šia galimybe ji pasinaudojo du kartus, todėl negali tvirtinti, kad tų sprendimų priėmimas kaip nors lėmė jos teisės į gynybą pažeidimą.

414

Todėl visą pirmą papildomą ieškinio pagrindą reikia atmesti.

415

Ieškovė prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnį.

416

Tačiau šį reikalavimą reikia atmesti tiek, kiek ginčijamo sprendimo 3 straipsnio pirmoje dalyje įmonėms, kurios dar nebuvo nutraukusios pažeidimo, nurodyta jį nutraukti. Ieškovė tvirtina, kad nutraukė pažeidimą 2002 m. rugsėjo mėn. Todėl ieškinio pareiškimo dieną ji nebuvo suinteresuota šios ginčijamo sprendimo nuostatos panaikinimu.

417

Be to, 3 straipsnio 2 dalyje įmonėms adresatėms nurodyta nekartoti pažeidimo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Fapricela padarė pažeidimą ir turi būti už tai nubausta, o tai pateisina jai duotą nurodymą nekartoti pažeidimo.

418

Todėl visas jos prašymas panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnį turi būti atmestas kaip iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

419

Reikia priminti skaičiavimo elementus, į kuriuos Komisija atsižvelgė nustatydama Fapricela skirtinos baudos dydį:

420

Taikant SESV 261 straipsnį Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija, kuria pasinaudodamas jis gali ne tik patikrinti sankcijos teisėtumą ir atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą teisės aktą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savo atliktu vertinimu ir atitinkamai – ginčijamą teisės aktą jo nepanaikindamas; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali pakeisti, pavyzdžiui, skirtą baudą, jeigu jam pateiktas vertinti klausimas dėl jos dydžio (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, Rink., EU:C:2007:88, 61 ir 62 punktus ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Prym ir Prym Consumer / Komisija, C‑534/07 P, Rink., EU:C:2009:505, 86 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

421

Be to, pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir trukmę.

422

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nustatant baudų dydį reikia įvertinti pažeidimų trukmę ir visus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama vertinant pažeidimų sunkumą, pavyzdžiui, į kiekvienos įmonės elgesį, vaidmenį, kurį kiekviena jų atliko derinant veiksmus, pelną, kurį šios įmonės gavo iš šių veiksmų, įmonių dydį ir atitinkamų prekių vertę, taip pat pavojų, kurį šios rūšies pažeidimai kelia Sąjungai (žr. 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, Rink., EU:C:2011:815, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

423

Teisingumo Teismas yra nurodęs ir tai, kad turi būti atsižvelgiama į objektyvius požymius, kaip antai antikonkurencinių veiksmų turinį ir trukmę, jų skaičių ir intensyvumą, paveiktos rinkos dydį ir žalą viešajai ekonominei tvarkai. Be to, analizuojant būtina atsižvelgti į santykinę atsakingų įmonių svarbą, rinkos dalį ir galimą jų recidyvą (422 punkte minėto Sprendimo Chalkor / Komisija, EU:C:2011:815, 57 punktą).

424

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ir į jos gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (žr. 2007 m. gruodžio 12 d. Sprendimo BASF ir UCB / Komisija, T‑101/05 ir T‑111/05, Rink., EU:T:2007:380, 213 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

425

Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį siekiant nagrinėjamu atveju nustatyti baudos, kuri turi būti skirta už Fapricela dalyvavimą darant pažeidimą, dydį, reikia atsižvelgti ne tik į pažeidimo sunkumą, bet ir į jo trukmę; be to, pagal bausmių individualizavimo principą skiriant sankciją turi būti atsižvelgta į kiekvieno pažeidėjo padėtį pažeidimo atžvilgiu.

426

Pažeidimas, dėl kurio turi būti pripažinta atsakinga Fapricela, tai jos nepertraukiamas dalyvavimas tik „Ispanijos klubo“ veikloje, nes neįrodyta, kad Fapricela žinojo apie „Europos klubą“ (žr. pirmojo ieškinio pagrindo pirmą ir antrą dalis, šio sprendimo 130 ir 142 punktus).

427

Dėl Fapricela padaryto pažeidimo trukmės pažymėtina, kad šis pažeidimas tęsėsi nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., nes neįrodyta, kad nuo 2000 m. spalio 18 d. iki 2001 m. balandžio 9 d.Fapricela buvo atsiribojusi nuo „Ispanijos klubo“ (žr. šio sprendimo 207 punktą).

428

Dėl Fapricela padaryto pažeidimo sunkumo visų pirma reikia priminti, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog Fapricela žinojo, nors ir vėlai, apie paneuropinį kartelio mastą (žr. šio sprendimo 130 punktą).

429

Taigi vertinant objektyvų Fapricela padaryto pažeidimo sunkumą negali būti atsižvelgta į šį kriterijų.

430

Todėl Fapricela padaryto pažeidimo sunkumas yra mažesnis nei Socitrel ir Proderac, su kuriomis ją lygino Komisija, padaryto pažeidimo sunkumas (ginčijamo sprendimo 953 konstatuojamoji dalis).

431

Tačiau Fapricela padarytas pažeidimas yra sunkesnis nei Fundia pažeidimas. Iš tikrųjų iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Fundia dalyvavo „koordinuojant“ pardavimus tik vienam klientui Addtek (ginčijamo sprendimo 935 ir 953 konstatuojamosios dalys), o dėl Fapricela iš ginčijamo sprendimo matyti, kad ji dalyvavo su įvairiais kitais klientais susijusiame „koordinavime“.

432

Dėl pardavimų vertės, į kurią reikia atsižvelgti, darytina nuoroda į Komisijos ginčijamame sprendime atsižvelgtą vertę, į kurią įtrauktas pluoštas, nes įrodyta, kad Fapricela taip pat dalyvavo „Ispanijos klubo“ susitarime dėl pluošto (žr. šio sprendimo 244 punktą). Be to, Komisija teisingai atsižvelgė tik į Fapricela pardavimus Ispanijoje ir Portugalijoje (ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis).

433

Bendrasis Teismas neturi atsižvelgti į jokią sunkinančią ar lengvinančią aplinkybę arba jokią ypatingą aplinkybę. Aplinkybė, kad ieškovė dalyvavo tik „Ispanijos klubo“ veikloje, iš tikrųjų atspindėta jau vien atsižvelgus į šiuos pardavimus Ispanijoje ir Portugalijoje.

434

Turint omenyje visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Fapricela skirtos baudos dydis negali būti mažesnis nei 17000000 EUR.

435

Tačiau taikant Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatytą 10 % maksimalią ribą Fapricela skirtos baudos dydis negali viršyti 8874000 EUR.

436

Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nusprendžia, kad Fapricela skirtinos baudos dydis turi būti 8874000 EUR; šis dydis yra tinkamas atsižvelgiant į ieškovės padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą.

437

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

438

Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes nuspręstina, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: