Byla C‑585/10

Niels Møller

prieš

Haderslev Kommune

(Vestre Landsret prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Integruota taršos prevencija ir kontrolė – Direktyva 96/61/EB – I priedo 6.6 punkto c papunktis – Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms – Vietų kiaulaitėms įskaičiavimas arba neįskaičiavimas“

Sprendimo santrauka

Aplinka – Integruota taršos prevencija ir kontrolė – Direktyva 96/61 – Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms – Vietų paršavedėms sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 166/2006; Tarybos direktyvos 96/61 1 straipsnis ir I priedo 6.6 punkto c papunktis)

Direktyvos 96/61 dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 166/2006, I priedo 6.6 punkto c papunktyje pavartoti žodžiai „vietos paršavedėms“ turi būti aiškinami kaip apimantys vietas kiaulaitėms – kiaulių patelėms, kurios sukergtos, tačiau dar nesiparšiavo.

(žr. 39 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 15 d.(*)

„Integruota taršos prevencija ir kontrolė – Direktyva 96/61/EB – I priedo 6.6 punkto c papunktis – Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms – Vietų kiaulaitėms įskaičiavimas arba neįskaičiavimas“

Byloje C‑585/10

dėl Vestre Landsret (Danija) 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. gruodžio 13 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Niels Møller

prieš

Haderslev Kommune

TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro aštuntosios kolegijos pirmininko pareigas einantis K. Schiemann, teisėjai C. Toader ir E. Jarašiūnas (pranešėjas)

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. spalio 6 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        N. Møller, atstovaujamo advokat G. Lund,

–        Haderslev Kommune, atstovaujamos advokat E. Gram,

–        Danijos vyriausybės, atstovaujamos C. Vang,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir D. Hadroušek,

–        Airijos, atstovaujamos D. O’Hagan, padedamo baristerio B. Doherty,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Alcover San Pedro, S. Petrova ir U. Nielsen,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 80), iš dalies pakeistos 2006  m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL L 33, p. 1; toliau − Direktyva 96/61), I priedo 6.6 punkto c papunkčio išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant N. Møller ir Haderslev Kommune (Haderslevo komuna, toliau − komuna) ginčą dėl šios sprendimo, kuriuo N. Møller įpareigotas sumažinti jo ūkio pajėgumus iki daugiausia 750 vietų paršavedėms.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyvos 91/630/EEB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos reikalavimus (OL L 340, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 12 t., p. 149), iš dalies pakeistos 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/88/EB (OL L 316, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 34 t., p. 230, toliau – Direktyva 91/630), 1 straipsnyje numatyta:

„Šioje direktyvoje išdėstyti minimalūs veislinių ir penimų kiaulių apsaugos standartai.“

4        Šios direktyvos 2 straipsnyje teigiama:

„Šios direktyvos tikslais taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)      „kiaulė“ reiškia įvairaus amžiaus gyvūnus, priklausančius kiaulinių gyvūnų rūšiai, auginamus penėjimui ir veisimui;

<...>

3)      „kiaulaitė“ reiškia subrendusią kiaulių patelę iki paršiavimosi;

4)      „paršavedė“ reiškia kiaulių patelę po pirmojo paršiavimosi;

<...>“

5        Direktyvos 96/61 8 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„(8)      kadangi integruoto požiūrio į taršos kontrolę tikslas yra užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ar dirvožemį visur, kur įmanoma, atsižvelgiant į atliekų tvarkymą, o ten, kur neįmanoma, – siekti jį sumažinti iki minimumo, kad būtų pasiektas aukštas aplinkos apsaugos lygis;

<...>

(27)      kadangi ši direktyva skirta įrenginiams, kurie gali smarkiai teršti ir sukelti tarpvalstybinę taršą; <...>“.

6        Šios direktyvos tikslas ir taikymo sritis apibrėžti jos 1 straipsnyje taip:

„Šios direktyvos tikslas yra pasiekti integruotą taršos, kurią sukelia I priede išvardintos veiklos rūšys, prevenciją ir kontrolę. Ji nustato priemones, įskaitant ir atliekų tvarkymo priemones, skirtas užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, kuris atsiranda dėl aukščiau nurodytos veiklos, arba, jei tai neįgyvendinama, jam mažinti siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio ir nepažeidžiant [1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248 ), iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB (OL L 73, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 3 t., p. 151),] ir kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų.“

7        Direktyvos 96/61 2 straipsnis suformuluotas taip:

„Šioje direktyvoje:

<...>

3)      „įrenginys“ yra stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede išvardintų veiklos rūšių, ir bet kuri kita tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniškai siejasi su toje vietoje vykdoma veikla, galinčia sukelti teršalų išmetimą ir taršą;

4)      „esamas įrenginys“ reiškia veikiantį įrenginį arba, pagal teisės aktus, galiojusį iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, įrenginį, kuriam išduotas leidimas arba kuris, kompetentingos institucijos vertinimu, yra išsamaus prašymo leidimui gauti objektas, su sąlyga, jog toks įrenginys bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau kaip po metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos;

<...>

9)      „leidimas“ yra rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), leidžiantis eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, garantuojančias, kad įrenginys atitinka šios direktyvos reikalavimus. <...>

<...>“

8        Direktyvos 96/61 5 straipsnio, kuriuo reglamentuojami leidimų išdavimo reikalavimai esamiems įrenginiams, 1 dalyje teigiama:

„Valstybės narės, nepažeisdamos konkrečių Bendrijos teisės aktų, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir, prireikus, atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais, kad ne vėliau kaip po aštuonerių metų nuo tos dienos, kai įsigaliojo ši direktyva, esami įrenginiai dirbtų pagal 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio pirmosios ir antrosios įtraukų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.“

9        Šios direktyvos 9 straipsnio, kuriuo reglamentuojamos leidimo sąlygos, 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.       Siekdamos aukšto aplinkos apsaugos lygio saugant orą, vandenį ir žemę, valstybės narės garantuoja, kad į leidimą būtų įtraukiamos visos priemonės, reikalingos 3 ir 10 straipsnių leidimų išdavimo reikalavimams įvykdyti.

<...>

3.      Į leidimą įtraukiamos teršalų išmetimo ribinės vertės, ypač teršalų, išvardintų III priede, kurie gali būti dideliais kiekiais išmetami iš atitinkamo įrenginio, atsižvelgiant į jų savybes ir į galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą (vandenį, orą ir žemę). Jeigu būtina, į leidimą įtraukiami atitinkami reikalavimai dirvožemio ir požeminių vandenų apsaugai užtikrinti ir įrenginyje susidarančių atliekų tvarkymo priemonės. Prireikus, ribinės vertės gali būti pridedamos arba pakeičiamos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis.

Pagal šią straipsnio dalį nustatant teršalų išmetimo ribines vertes [I priedo 6.6 punkte] išvardintiems įrenginiams, atsižvelgiama į praktinius sumetimus, atitinkančius šių įrenginių kategorijas.

<...>“

10      Pagal Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punktą prie veiklos rūšių kategorijų, kurioms taikoma ši direktyva, priskiriami:

„Įrengimai, skirti intensyviam naminių paukščių ar kiaulių auginimui, jei yra daugiau nei:

<...>

b)      2 000 vietų mėsinėms kiaulėms ([sveriančioms] daugiau kaip 30 kg);

arba

c)      750 vietų paršavedėms.“

11      Šio I priedo įvadinės dalies 2 punkte patikslinama, kad priede nurodytos ribinės vertės paprastai nusako gamybos pajėgumus arba našumą.

 Nacionalinė teisė

12      Aplinkos apsaugos įstatymo (lov om miljøbeskyttelse), paskelbto 2006 m. gruodžio 22 d. Dekretu Nr. 1757, 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.      Jeigu veikla, kuriai reikia gauti leidimą, kelia didelę taršą, priežiūros institucija gali įpareigoti sumažinti taršą, be kita ko, nurodydama, kokiomis priemonėmis. Priežiūros institucija taip pat gali priimti sprendimą dėl įpareigojimo, jeigu mano, kad veikla, kuriai reikia gauti leidimą, kelia didelės taršos pavojų.“

2.      Jeigu taršos negalima sumažinti, priežiūros institucijos gali uždrausti įmonei toliau tęsti ūkio veiklą ir prireikus gali įpareigoti jį uždaryti.“

13      Ginčui pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 2006 m. gruodžio 13 d. Įsakymo Nr. 1640 dėl leidimų 1 straipsnio 6 dalyje numatyta:

„Gyvulių auginimo įrenginiai, nurodyti I priede pateikto sąrašo I 101 punkte, priskirtini prie veiklos, kuriai reikia gauti leidimą, kol juose įvykdomi pakeitimai ar jie padidinami <...>“.

14      Šio įsakymo I priedo I.101 punkte numatyta:

„Gyvulių auginimo įrenginiai, skirti daugiau kaip:

a)      250 gyvulių, arba 270 gyvulių, jeigu bent 90 % bandos yra paršavedės su paršeliais iki 30 kg, arba 750 vietų paršavedėms“.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

15      2007 m. lapkričio 8 d. komuna atliko aplinkosauginį patikrinimą N. Møller ūkyje. Per patikrinimą nustatyta, kad ūkyje buvo laikomos 875 paršavedės iki vienų metų amžiaus. Tų pačių metų lapkričio 26 d. komuna išsiuntė įspėjimą N. Møller, kad jis turi sumažinti ūkio pajėgumus iki daugiausia 750 vietų paršavedėms, nes neturėjo leidimo, reikalingo norint eksploatuoti gyvulių auginimo įrenginius, turinčius daugiau nei 750 tokių vietų. 2007 m. gruodžio 20 d. komuna įpareigojo N. Møller sumažinti šių vietų skaičių vėliausiai iki 2008 m. birželio 15 d. Jis šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

16      Savo skunde tame teisme N. Møller nurodė, kad reikia skirti vietas kiaulaitėms nuo vietų paršavedėms. Jo nuomone, sąvoka „paršavedė“ apima tik suaugusias kiaulių pateles, kurios jau paršiavosi, o „kiaulaitė“ reiškia suaugusią kiaulių patelę po pirmo sukergimo, tačiau kuri dar nesiparšiavo. Taigi, N. Møller tvirtinimu, į jo ūkio kiaulidžių vietas paršavedėms komuna neteisingai įskaičiavo vietas kiaulaitėms. Todėl jos sprendimas yra neteisėtas, nes jo ūkis neviršija 750 vietų paršavedėms ribos.

17      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme komuna tvirtina, kad į vietas paršavedėms ji pagrįstai įskaičiavo vietas kiaulaitėms. Ji nurodė, kad Direktyvos 96/61 tikslas yra apsaugoti aplinką, ir nėra pagrindo manyti, kad kiaulaitė teršia mažiau nei paršavedė arba jos keliama tarša yra kitokia. Remdamasi tuo ji daro išvadą, kad žodžiai „vietos paršavedėms“ apima vietas kiaulaitėms. Pasak jos, teisės aktai dėl gyvūnų gerovės šiuo klausimu nėra reikšmingi.

18      Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Vestre Landsret nurodo, pirma, kad N. Møller ūkyje vietos paršavedėms viršija 750 vietų ribą tik jeigu įskaičiuojamos vietos kiaulaitėms, ir, antra, kad vietos, skirtos paršavedėms − kiaulių patelėms po paršiavimosi, ir vietos, skirtos kiaulaitėms − kiaulių patelėms iki paršiavimosi, suprojektuotos identiškai.

19      Be to, minėtas teismas pažymi, kad Direktyvoje 96/61 žodžiai „vietos paršavedėms“ neapibrėžiami, tačiau Direktyvoje 91/630 skiriamos paršavedės nuo kiaulaičių. Šiuo klausimu jis pažymi, kad kiaulaitės sudaro nuo 12 iki 20 % paršavedžių bandos. Todėl klausimas, ar Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto c papunktis turi būti aiškinamas taip, kad vietos paršavedėms apima vietas kiaulaitėms, turi įtakos šios direktyvos taikymo sričiai, taigi ir jo nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

20      Tokiomis aplinkybėmis Vestre Landsret nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos [96/61] I priedo 6.6 punkto c papunktį reikia aiškinti kaip apibrėžiantį vietas kiaulaitėms?“

 Dėl prejudicinio klausimo

21      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto c papunktyje pavartoti žodžiai „vietos paršavedėms“ turi būti aiškinami kaip apimantys vietas kiaulaitėms.

22      N. Møller ir Airija mano, kad į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai, ypač atsižvelgiant į teisės aktus dėl gyvūnų gerovės, kuriuose skiriamos paršavedės nuo kiaulaičių. N. Møller, be to, tvirtina, kad, vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, kiaulaičių sukeliama tarša negali būti įskaitoma, kiek tai susiję su prašomu pateikti išaiškinimu, nes Teisingumo Teismas jau yra atmetęs galimybę leidimų intensyvaus auginimo įrenginiams kvotas apskaičiuoti pagal vadinamąjį „lygiaverčių gyvūnų“ metodą.

23      Komuna, Danijos, Čekijos vyriausybės ir Europos Komisija mano priešingai, kad žodžiai „vietos paršavedėms“ apima vietas kiaulaitėms, visų pirma dėl to, kad, pasak jų, aiškinant Direktyvą 96/61 lemiamą reikšmę turi su aplinkosauga susijusios nuostatos. Jos pažymi, kad kiaulaitės teršia bent jau tiek pat kiek paršavedės.

24      Šiuo klausimu reikia pasakyti, jog, viena vertus, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad žodis „kiaulaitė“ nagrinėjamu atveju reiškia kiaulių patelę, kuri, nors ir sukergta, dar nesiparšiavo. Kita vertus, Direktyvoje 96/61, kurioje žodis „kiaulaitė“ nevartojamas, sąvoka „paršavedė“ neapibrėžiama.

25      Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, sąvokų, kurių apibrėžtis Sąjungos teisėje nepateikiama, reikšmė ir apimtis turi būti nustatoma remiantis jų įprasta reikšme bendrinėje kalboje, kartu atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jos vartojamos, ir teisės aktų, kuriuose jos įtvirtintos, tikslus (žr., be kita ko, 1996 m. spalio 24 d. Sprendimo Kraaijeveld ir kt., C‑72/95, Rink. p. I‑5403, 38 punktą; 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, Rink. p. I‑11061, 17 punktą ir 2009 m. sausio 22 d. Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA, C‑473/07, Rink. p. I‑319, 23 ir 24 punktus).

26      Be to, esant neatitikimų tarp įvairių Sąjungos teisės nuostatos kalbinių versijų, dėl būtinybės jas aiškinti vienodai taip pat reikia nagrinėjamą nuostatą aiškinti atsižvelgiant į bendrą reglamentavimo, kurio dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (minėto Sprendimo Kraaijeveld ir kt. 28 punktas ir 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Profisa, C‑63/06, Rink. p. I‑3239, 14 punktas).

27      Kalbant apie įprastą žodžio „paršavedė“ reikšmę, reikia pažymėti, kad apskritai jis reiškia kiaulių patelę. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, jog Direktyvos 91/630 2 straipsnyje nurodoma, kad joje pateiktos sąvokų apibrėžtys galioja taikant šią direktyvą, t. y. jos yra būdingos būtent šiai direktyvai. Vadinasi, kitaip nei per posėdį nurodė Airija, negalima sakyti, kad iš minėtame straipsnyje pateiktos žodžio „paršavedė“ apibrėžties galima nustatyti įprastą šio žodžio reikšmę. Be to, kaip nurodė ši valstybė narė, žodis „paršavedė“ ne visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis suprantamas vienodai. Iš tiesų šis žodis būtent vokiečių ir anglų kalbomis gali būti suprantamas kaip reiškiantis tik kiaulių pateles jau po pirmo paršiavimosi.

28      Todėl reikia išnagrinėti Direktyvos 96/61 bendrą struktūrą ir ja siekiamus tikslus.

29      Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 96/61 tikslas, kaip apibrėžta jos 1 straipsnyje, yra pasiekti integruotą taršos prevenciją ir kontrolę, nustatant priemones, skirtas užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, kuris atsiranda dėl direktyvos I priede nurodytos veiklos, arba jam mažinti, siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio (minėto Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA 25 punktas).

30      Šis integruotas požiūris įgyvendinamas tinkamai koordinuojant didelį taršos potencialą turinčių pramoninių įrenginių leidimų suteikimo tvarką ir sąlygas, leidžiančias pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį, nes visais atvejais į leidimo sąlygas reikia įtraukti nuostatas dėl tolimosios arba tarpvalstybinės taršos sumažinimo iki minimumo ir užtikrinti aukštą visos aplinkos apsaugos lygį (minėto Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA 26 punktas).

31      Kadangi Direktyvos 96/61 tikslas apibrėžtas plačiai, jos I priedo 6.6 punkto c papunktis negali būti aiškinamas siaurai, kaip siūlo N. Møller ir Airija, ir neapimti vietų kiaulaitėms (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA 27 punktą).

32      Aiškinimą, pagal kurį kiaulaitės prilyginamos Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto c papunktyje minimoms paršavedėms, pirma, patvirtina žodžio „paršavedė“ vartojimo šioje nuostatoje kontekstas. Kiek tai susiję su intensyviu kiaulių auginimu, šiame 6.6 punkte išskiriamos daugiau kaip 30 kg sveriančios mėsinės kiaulės, kurios nurodytos šio punkto b papunktyje, ir paršavedės, kurios nurodytos jo c papunktyje. Vadinasi, Direktyvoje 96/61 intensyvus daugiau kaip 30 kg sveriančių mėsinių kiaulių (patelių ar patinų), skirtų penėti, auginimas skiriamas nuo intensyvaus kiaulių patelių, skirtų veisti, auginimo. Po pirmo sukergimo kiaulių patelė iš esmės patenka į veisti skirtų kiaulių patelių kategoriją ir todėl, kaip ir kiaulių patelę po paršiavimosi, ją turi apimti „paršavedės“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal 6.6 punkto c papunktį.

33      Antra, šį aiškinimą patvirtina Danijos ir Čekijos vyriausybių bei Komisijos nurodyta aplinkybė, kurios N. Møller rimtai neužginčijo, jog kiaulių patelės po pirmo sukergimo keliamos taršos poveikis aplinkai yra toks pats kaip paršavedės po paršiavimosi. Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 96/61 tikslas, kaip matyti iš šio sprendimo 29 ir 30 punktų, yra pasiekti aukštą aplinkos apsaugos lygį nustatant didelį taršos potencialą turintiems pramoniniams įrenginiams leidimų suteikimo tvarką ir tam tikras sąlygas, todėl aptariamos veiklos keliama tarša, priešingai nei teigia N. Møller, tikrai turi reikšmės aiškinant šios direktyvos I priedo 6.6 punkto c papunktį.

34      Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas minėto Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA 40 punkte neatmetė galimybės intensyvaus gyvulių auginimo įrenginiams nustatyti išankstinių leidimų kvotą pagal gyvūnų ekvivalentų metodą, pagal kurį atsižvelgiama į konkretaus gyvūno realiai keliamą taršą. Jis paprasčiausiai nusprendė, kad, pirma, tokį metodą naudoti galima tik tuomet, jeigu užtikrinama, jog visiškai laikomasi Direktyva 96/61 siekiamo taršos, kurią sukelia tam tikros veiklos rūšys, prevencijos ir kontrolės tikslo, ir, antra, dėl šio metodo taikymo į šia direktyva nustatytos tvarkos taikymo sritį negali nepatekti įrenginiai, kuriems ji taikytina, atsižvelgiant į juose esančių vietų skaičių (minėto Sprendimo Association nationale pour la protection des eaux et rivières ir OABA 40 punktas).

35      Aplinkybė, kad Direktyvoje 91/630, be kita ko, atskiriamos paršavedės nuo kiaulaičių, nepaneigia šio sprendimo 32 punkte pateikto aiškinimo.

36      Iš Direktyvos 91/630 1 straipsnio matyti, kad ja nustatomi minimalūs veislinių ir penimų kiaulių apsaugos standartai, kuriais, remiantis šios direktyvos antra konstatuojamąja dalimi, siekiama užtikrinti auginamų gyvūnų gerovę. Šiuo tikslu joje numatytos įvairios normos, kuriomis, be kita ko, siekiama kiaulėms apskritai užtikrinti aplinką, atitinkančią jų poreikį judėti bei knisti žemę ir prireikus leidžiančią joms bendrauti su kitomis kiaulėmis (žr. Direktyvos 2001/88 4 ir 5 konstatuojamąsias dalis).

37      Direktyva 91/360 akivaizdžiai siekiama kitokio tikslo nei Direktyva 96/61 ir todėl jos nuostatomis negali būti remiamasi aiškinant „paršavedės“ sąvoką, esančią Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto c papunktyje.

38      Be to, reikia konstatuoti, kad Direktyvoje 96/61 apibrėžiant veiklos rūšis, patenkančias į jos taikymo sritį, nedaroma nuoroda į Direktyvą 91/630, ir priminti, kad, kaip konstatuota šio sprendimo 27 punkte, Direktyvos 91/630 2 straipsnyje nurodoma, kad joje pateiktos sąvokų apibrėžtys būdingos būtent šiai direktyvai.

39      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktą klausimą reikia atsakyti, jog Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto c papunktyje pavartoti žodžiai „vietos paršavedėms“ turi būti aiškinami kaip apimantys vietas kiaulaitėms (kiaulių patelėms, kurios sukergtos, tačiau dar nesiparšiavo).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

40      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, iš dalies pakeistos 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006, I priedo 6.6 punkto c papunktyje pavartoti žodžiai „vietos paršavedėms“ turi būti aiškinami kaip apimantys vietas kiaulaitėms (kiaulių patelėms, kurios sukergtos, tačiau dar nesiparšiavo).

Parašai.

---

* Proceso kalba: danų.