—

Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA , atstovaujamos advokatų J. L. Gracia Albero, F. Rodríguez Domínguez, F. Miazetto ir S. Ferrandis González,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Laszuk bei I. Żarski ir M. Szpunar,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Wenzel Bulst ir R. Vidal Puig,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142, toliau – reglamentas) 19 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą Celaya Emparanza y Galdos Internacional SA (toliau – CEGASA) prieš Proyectos Integrales de Balizamiento SL (toliau – PROIN), susijusią su CEGASA ieškiniu dėl teisių pažeidimo.

3

Iš penktos konstatuojamosios dalies matyti, kad reglamento tikslas yra „sukurti Bendrijos dizainą, kuris būtų tiesiogiai taikomas kiekvienoje valstybėje narėje“, siekiant „įgyti dizaino teises, kurios galiotų visoje valstybių narių teritorijoje“.

4

Reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Registruotasis Bendrijos dizainas reikalauja sudaryti ir tvarkyti registrą, kuriame būtų registruojamos visos formaliąsias sąlygas atitinkančios paraiškos, kurioms suteikta registracijos data. Ši registracijos sistema iš esmės neturėtų būti pagrįsta iki registracijos atliekamu išsamiu apsaugos reikalavimų atitikties nagrinėjimu ir turėtų kuo labiau sumažinti pareiškėjams tenkančią registracijos formalumų ir kitų procedūrų naštą.“

5

Pagal reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktą saugomas Bendrijos dizainas yra „registruotasis „Bendrijos dizainas“, jei jo registracija atlikta šiame reglamente nustatyta tvarka.“

6

Reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Bendrijos dizainas yra unitarinis. Jis vienodai galioja visoje Bendrijoje. Negalima jo įregistruoti, perduoti, atsisakyti, priimti sprendimą dėl jo negaliojimo ar uždrausti jį naudoti kitaip, kaip tik visoje Bendrijoje. Šis principas galioja ir yra reikšmingas visais atvejais, nebent šis reglamentas numato kitaip.“

7

Kaip numatyta reglamento 3 straipsnio a dalyje, „dizainas“ – tai:

„<...> viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių.“

8

Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.“

9

Kaip numatyta reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punkte, įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei „iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos“.

10

Kaip numatyta reglamento 6 straipsnio 1 dalies b punkte, įregistruotas Bendrijos dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei „iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos“.

11

Reglamento 10 straipsnio „Apsaugos apimtis“ 1 dalyje numatyta:

„Bendrijos dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.“

12

Reglamento 19 straipsnyje „Bendrijos dizaino suteikiamos teisės“ nustatyta:

„1.   Registruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti trečiajai šaliai. Naudojimu [pagal šią nuostatą] laikomas gaminio, kuriame tas dizainas pritaikytas arba panaudotas, gaminimas, siūlymas, pateikimas į rinką, importavimas, eksportavimas ar naudojimas arba tokio gaminio kaupimas šiems tikslams.

2.   Neregistruotasis Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui teisę neleisti atlikti šio straipsnio 1 dalyje minėtų veiksmų tik tuo atveju, kai naudojimas yra užginčytas, nes saugomas dizainas buvo nukopijuotas. Užginčytas naudojimas nelaikomas saugomo dizaino kopijavimo padariniu, jeigu dizainą dizaineris sukūrė savarankiškai ir jeigu galima pagrįstai manyti, kad tas dizaineris nebuvo susipažinęs su dizainu, kurį savininkas padarė prieinamu visuomenei.

<…>“

13

Reglamento II antraštinės dalies 5 skirsnį „Negaliojimas“, sudaro 24–26 straipsniai.

14

Pagal reglamento 24 straipsnio 1 dalį:

„Registruotąjį Bendrijos dizainą pripažinti negaliojančiu galima VI ir VII antraštinėse dalyse nustatyta tvarka padavus paraišką [Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)] arba Bendrijos dizaino teismo sprendimu, kuris priimtas teisių pažeidimo teisinio nagrinėjimo metu pateiktų priešpriešinių reikalavimų pagrindu.“

15

Reglamento 25 straipsnio „Negaliojimo pagrindai“ 1 dalies d punkte numatyta, kad Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu tik tuomet, „jeigu yra prieštaravimas tarp Bendrijos dizaino ir ankstesnio dizaino“.

16

Reglamento V antraštinę dalį „Registravimo tvarka“ sudaro 45–50 straipsniai.

17

Reglamento 45 straipsnio „Formaliųjų paraiškos padavimo reikalavimų ekspertizė“ 2 dalyje numatyta:

„[VRDT] patikrina, ar:

18

Reglamento 47 straipsnio „Atsisakymo registruoti pagrindai“ 1 dalyje numatyta:

„Jeigu atlikdama ekspertizę pagal 45 straipsnio nuostatas [VRDT] pastebi, jog dizainas, kurį siekiama apsaugoti:

[VRDT] atmeta paraišką.“

19

Kaip numatyta reglamento 48 straipsnyje, „jeigu paraiška atitinka registruotojo Bendrijos dizaino paraiškai keliamus reikalavimus ir jeigu paraiška nebuvo atmesta remiantis 47 straipsnyje nurodytais pagrindais, [VRDT] įtraukia paraišką į Bendrijos dizainų registrą kaip registruotąjį Bendrijos dizainą“.

20

Reglamento VI antraštinę dalį „Registruotojo Bendrijos dizaino atsisakymas ir negaliojimas“ sudaro 51–54 straipsniai.

21

Reglamento 52 straipsnio „Paraiška dėl negaliojimo paskelbimo“ 1 dalyje numatyta, kad „bet koks fizinis ar juridinis asmuo, taip pat įgaliota valdžios institucija gali paduoti [VRDT] paraišką dėl registruotojo Bendrijos dizaino paskelbimo negaliojančiu“.

22

Reglamento IX antraštinė dalis „Teisinių veiksmų su Bendrijos dizainais jurisdikcija ir procedūra“ apima 2 skirsnį „Ginčai dėl Bendrijos dizainų pažeidimo ir galiojimo“, kurį sudaro 80–92 straipsniai.

23

Reglamento 81 straipsnyje numatyta:

„Bendrijos dizainų teismams yra išimtinai teismingos [teismingi]:

24

Pagal reglamento 85 straipsnio „Galiojimo prezumpcija – atsakovo argumentacija atsižvelgiant į bylos esmę“ 1 dalį:

„Nagrinėdami ieškinius dėl registruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismai Bendrijos dizainą laiko galiojančiu. Galiojimo klausimą galima ginčyti tik padavus priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo paskelbimo. Pareiškimai dėl Bendrijos dizaino negaliojimo, paduoti ne priešpriešinio reikalavimo būdu, priimami tik atsakovui pareiškus, kad tą Bendrijos dizainą buvo galima paskelbti negaliojančiu dėl atsakovo turimų 25 straipsnio 1 dalies d punkte paminėtų ankstesnių nacionalinio dizaino teisių į jį.“

25

CEGASA yra įregistruoto numeriu 000421649-0001 Bendrijos dizaino, kurį sudaro įspėjamasis kelio stulpelis, savininkė. Dizaino registracijos paraiška VRDT buvo pateikta 2005 m. spalio 26 d., o Bendrijos dizainų registre paskelbta 2005 m. gruodžio 13 d.

26

2007 m. pabaigoje PROIN prekiavo stulpeliais H-75. Manydama, kad šie stulpeliai nesukelia skirtingo bendro įspūdžio nei numeriu 000421649-0001 įregistruotas Bendrijos dizainas, 2008 m. sausio mėn. CEGASA neteisminiu būdu pareikalavo PROIN nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus. Pastaroji neigė teisių pažeidimą, tačiau įsipareigojo savo dizainą šiek tiek pakeisti. 2008 m. kovo mėn. CEGASA pakartojo reikalavimą PROIN nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus.

27

2008 m. balandžio 11 d. PROIN pateikė VRDT paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą, kurį sudaro įspėjamasis kelio stulpelis. 2008 m. gegužės 7 d. šis dizainas Bendrijos dizainų registre buvo paskelbtas numeriu 000915426-001.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad cilindriniai stulpeliai, kuriais prekiauja PROIN, yra CEGASA Bendrijos dizaino Nr. 000421649-0001 kopijos, nes informuotam vartotojui nesukelia skirtingo bendro įspūdžio nei šis dizainas. Vis dėlto jis patikslina, kad CEGASA nepateikė paraiškos pripažinti Bendrijos dizaino Nr. 000915426-001 registraciją negaliojančia.

29

Tačiau CEGASA pateikė Juzgado de lo Mercantil n° 1 de Alicante y n° 1 de Marca Comunitaria ieškinį dėl teisių į įregistruotą Bendrijos dizainą pažeidimo ir nurodė, kad PROIN veiksmais – įspėjamųjų kelio stulpelių H-75 pasiūla, skatinimu pirkti, reklama, laikymu, prekiavimu ir tiekimu – pažeidžiamos jai, kaip įregistruoto dizaino Nr. 000421649-0001 savininkei, reglamentu suteiktos teisės.

30

PROIN nesutiko su jai pareikštu ieškiniu dėl teisių pažeidimo. Ji rėmėsi tuo, kad CEGASA neturi teisės pareikšti ieškinio dėl teisių į savo Bendrijos dizainą pažeidimo, nes PROIN siūlomi stulpeliai yra taip pat įregistruoto Bendrijos dizaino kopija. Be to, ji tvirtino: kadangi minėta registracija nebuvo panaikinta, jos savininkui priklauso reglamente numatyta naudojimosi teisė ir todėl naudojimasis minėta teise negali būti laikomas teisių pažeidimu.

31

Šiomis aplinkybėmis Juzgado de lo Mercantil n° 1 de Alicante y n° 1 de Marca Comunitaria nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

32

Pirmiausia reikia nurodyti, kad reglamente nėra nuostatos, kurioje būtų aiškiai nurodyta galimybė anksčiau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkui pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkui.

33

Vis dėlto būtina konstatuoti, kad reglamento 19 straipsnio 1 dalies formuluotėje neišskiriama tai, ar trečioji šalis yra įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė, ar ne.

34

Taigi pagal minėtą nuostatą įregistruotas Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę jį naudoti ir neleisti be jo leidimo jį naudoti „bet kuriai trečiajai šaliai“.

35

Be to, reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos dizaino registracijos teikiama apsauga saugo „bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio“.

36

Iš šių nuostatų matyti, kad reglamentu neatmetama tai, kad įregistruoto Bendrijos dizaino savininkas gali pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo siekdamas uždrausti naudoti vėliau įregistruotą Bendrijos dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.

37

Kaip savo pastabose Teisingumo Teismui nurodė Lenkijos vyriausybė, vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkas iš principo taip pat turi išimtinę teisę naudoti savo dizainą.

38

Tačiau ši aplinkybė negali paneigti reglamento 19 straipsnio 1 dalyje esančios sąvokos „bet kuri trečioji šalis“ aiškinimo, pagal kurį trečioji šalis yra ir vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkas.

39

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, kaip savo pastabose nurodė Europos Komisija, reglamento nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į prioriteto principą, pagal kurį anksčiau įregistruotas Bendrijos dizainas turi pirmenybę vėliau įregistruotų Bendrijos dizainų atžvilgiu.

40

Iš reglamento 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad dizainas Bendrijos dizaino registracijos saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių. Taigi, kilus ginčui dėl dviejų įregistruotų Bendrijos dizainų, laikoma, kad dizainas, kuris buvo įregistruotas pirmiausia, Bendrijos registracijos teikiamos apsaugos sąlygas atitiko anksčiau, nei vėliau įregistruotas dizainas. Taigi vėlesnio Bendrijos dizaino savininkas reglamentu jam teikiamą apsaugą įgytų tik tada, jeigu pateikdamas ieškinį dėl negaliojimo arba prireikus priešpriešinį reikalavimą įrodytų, kad anksčiau įregistruotas Bendrijos dizainas neatitinka vienos iš minėtų sąlygų.

41

Tokiomis aplinkybėmis ir, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 32 ir 33 punktuose, svarbu atsižvelgti į esminius reglamentu įtvirtintos Bendrijos dizainų registracijos procedūros požymius.

42

Iš tikrųjų pagal šią procedūrą, reglamentuojamą reglamento 45–48 straipsniuose, VRDT patikrina, ar paraiška atitinka reglamente nustatytus formaliuosius pateikimo reikalavimus. Jeigu paraiška atitinka minėtus reikalavimus ir reglamento 3 straipsnio a punkte pateiktą dizaino apibrėžimą ir neprieštarauja viešajai tvarkai bei moralei, VRDT įtraukia paraišką į Bendrijos dizainų registrą kaip įregistruotą Bendrijos dizainą.

43

Tai yra greitas, iš esmės formalus patikrinimas, kuriuo, kaip nurodyta reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje, iš esmės nereikalaujama iki registracijos atlikti išsamaus apsaugos reikalavimų atitikties nagrinėjimo ir, kitaip nei registracijos procedūros pagal Reglamentą Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1) atveju, nenumatomas etapas, per kurį anksčiau įregistruoto dizaino savininkas galėtų paduoti protestą dėl registracijos.

44

Tokiomis aplinkybėmis tik toks reglamento 19 straipsnio 1 dalyje esančios sąvokos „bet kuri trečioji šalis“ aiškinimas, pagal kurį trečioji šalis yra ir vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė, gali užtikrinti reglamentu siekiamą veiksmingos įregistruotų Bendrijos dizainų apsaugos tikslą ir ieškinių dėl teisių pažeidimo naudingumą.

45

Šios išvados visiškai nekeičia tai, kad reglamentu Bendrijos dizainų teismams nesuteikiami įgaliojimai priimti sprendimus dėl įregistruotų Bendrijos dizainų registracijos pripažinimo negaliojančia, ir tai, kad jo 85 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdami ieškinius dėl registruoto Bendrijos dizaino teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės Bendrijos dizainų teismai Bendrijos dizainą laiko galiojančiu.

46

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad reglamente ieškiniai, susiję su įregistruotais Bendrijos dizainais, aiškiai skirstomi į ieškinius dėl teisių pažeidimo ir ieškinius dėl negaliojimo.

47

Kalbant apie ieškinius dėl teisių pažeidimo, pažymėtina, kad reglamento 81 straipsniu išimtinė kompetencija priimti sprendimus dėl šių ginčų suteikiama Bendrijos dizainų teismams. Nagrinėdami šiuos ieškinius minėti teismai tikrina tik tai, ar buvo pažeista išimtinė teisė naudoti, kuri reglamentu suteikiama įregistruoto Bendrijos dizaino savininkui.

48

Kalbant apie prašymus pripažinti įregistruotų Bendrijos dizainų registraciją negaliojančia, pažymėtina, kad Reglamentu jų nagrinėjimas iš principo sutelkiamas VRDT, tačiau numatoma galimybė Bendrijos dizainų teismams priimti sprendimus dėl priešpriešinių reikalavimų, susijusių su įregistruoto Bendrijos dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia, pateiktų nagrinėjant ieškinius dėl teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės.

49

Šiuo atžvilgiu argumentai, kad reglamento 19 straipsnio 1 dalyje esančios sąvokos „trečioji šalis“ aiškinimas, pagal kurį trečioji šalis yra ir vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė, iškreiptų minėtų teismų ir VRDT kompetencijų pasidalijimą, nes pastarosios kompetencija negaliojimo klausimais netektų prasmės, yra nepriimtini.

50

Iš tikrųjų iš pateiktų apibūdinimų matyti, kad ieškinių dėl teisių pažeidimo ir paraiškų dėl negaliojimo objektas ir poveikis skiriasi, todėl dėl aplinkybės, kad ankstesnio įregistruoto Bendrijos dizaino savininkas gali pareikšti ieškinį dėl teisių pažeidimo vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkui, paraiška dėl negaliojimo, kuri pastarojo atžvilgiu gali būti pateikiama VRDT, nepraranda prasmės.

51

Taigi reikia konstatuoti: kadangi vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino, kurį naudoti buvo uždrausta, registracija galioja tol, kol negaliojančia jos nepripažino VRDT arba Bendrijų dizaino teismas, nagrinėdamas priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo, reglamentu įtvirtintai apskundimo sistemai įtakos nedaro šio sprendimo 44 punkte pateikta išvada.

52

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad reglamento 19 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, jog, kilus ginčui dėl įregistruoto Bendrijos dizaino suteiktos išimtinės teisės pažeidimo, teisė neleisti šio dizaino naudoti trečiosioms šalims apima bet kurią trečiąją šalį, naudojančią kitą dizainą, kuris nesukelia informuotiems vartotojams skirtingo bendro įspūdžio, įskaitant trečiąją šalį, kuri yra vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė.

53

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar atsakymas į pirmąjį klausimą priklauso nuo trečiosios šalies, kuri yra vėliau įregistruoto Bendrijos dizaino savininkė, ketinimų ir elgesio.

54

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo situaciją pagrindinėje byloje, kurioje PROIN savo Bendrijos dizainą įregistravo gavusi neteisminiu būdu pateiktą CEGASA reikalavimą.

55

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip tai nurodė visi suinteresuotieji asmenys, pateikę pastabas Teisingumo Teismui, reglamentu suteiktų teisių apimtis turi būti nustatoma objektyviai ir negali keistis dėl aplinkybių, susijusių su asmens, pateikiančio paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą, elgesiu.

56

Be to, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 49 punkte, iš reglamento 19 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad teisės aktų leidėjas atsižvelgė į sąžiningumą, kad apsaugotų kūrėją, kuris nebuvo susipažinęs su neregistruotu dizainu, kurį savininkas padarė prieinamą visuomenei.

57

Tačiau būtina konstatuoti, jog teisės aktų leidėjas apie trečiosios šalies ketinimus nekalba minėto straipsnio pirmoje dalyje.

58

Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad pirmasis klausimas nepriklauso nuo trečiosios šalies ketinimų ir elgesio.

59

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: