EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62010CJ0338

2012 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas.
Grünwald Logistik Service GmbH (GLS) prieš Hauptzollamt Hamburg‑Stadt.
Finanzgericht Hamburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą.
Dempingas – Antidempingo muitas importuojamiems tam tikriems Kinijos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams – Reglamentas (EB) Nr. 1355/2008 – Galiojimas – Reglamentas (EB) Nr. 384/96 – 2 straipsnio 7 dalies a punktas – Normaliosios vertės nustatymas – Ne rinkos ekonomikos šalis – Komisijos pareiga rūpestingai nustatyti normaliąją vertę remiantis panašaus produkto kaina ar jo verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje.
Byla C‑338/10.

Court reports – general

ECLI identifier: ECLI:EU:C:2012:158

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. kovo 22 d. ( *1 )

„Dempingas — Antidempingo muitas importuojamiems tam tikriems Kinijos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams — Reglamentas (EB) Nr. 1355/2008 — Galiojimas — Reglamentas (EB) Nr. 384/96 — 2 straipsnio 7 dalies a punktas — Normaliosios vertės nustatymas — Ne rinkos ekonomikos šalis — Komisijos pareiga rūpestingai nustatyti normaliąją vertę remiantis panašaus produkto kaina ar jo verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje“

Byloje C-338/10

dėl Finanzgericht Hamburg (Vokietija) 2010 m. gegužės 11 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2010 m. liepos 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Grünwald Logistik Service GmbH (GLS)

prieš

Hauptzollamt Hamburg-Stadt

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász, G. Arestis (pranešėjas), T. von Danwitz ir D. Šváby,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. rugsėjo 8 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Grünwald Logistik Service GmbH (GLS), atstovaujamos Rechtsanwälte K. Landry ir F. Eckard,

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos B. Driessen, padedamo Rechtsanwalt G. Berrisch,

Europos Komisijos, atstovaujamos T. Maxian Rusche ir H. van Vliet,

susipažinęs su 2011 m. spalio 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas (OL L 350, p. 35, toliau – Galutinis reglamentas) galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Grünwald Logistik Service GmbH (toliau – GLS) ir Hauptzollamt Hamburg-Stadt (Hamburgo centrinė muitinė) dėl mokesčių institucijos surinkto laikinojo antidempingo muito už ieškovės pagrindinėje byloje iš Kinijos importuotus mandarinų konservus.

Teisinis pagrindas

3

Nuostatos, reglamentuojančios Europos Sąjungoje taikomas antidempingo priemones, įtvirtintos 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) su pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 77, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 150; toliau – Pagrindinis reglamentas).

4

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte numatyta:

„importuojant prekes iš ne rinkos ekonomikos valstybių <...>, normalioji vertė apskaičiuojama pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę, arba pagal kainą, taikomą importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant Bendriją [kainą, trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje nusistovėjusią už į kitas valstybes, įskaitant Bendriją, eksportuojamus produktus], o jei tai neįmanoma – remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų gaminį Bendrijoje faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojamas pagrįstas pelnas.

Atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama pagrįstu būdu [būdu, kuris nėra nepagrįstas] ir tinkamai atsižvelgiant į visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją. Be to, atsižvelgiama į terminus; tam tikrais atvejais pasirenkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri dalyvauja tame pačiame tyrime.

Pradėjus tyrimą, tyrime dalyvaujančioms šalims iš karto pranešama apie pasirinktą trečiąją rinkos ekonomikos valstybę ir suteikiamas 10 dienų laikotarpis pastaboms pareikšti.“

5

2008 m. liepos 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 642/2008, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.) (OL L 178, p. 19, toliau – Laikinasis reglamentas), 42 konstatuojamojoje dalyje nuspręsta laikinai nustatyti visų atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamų produktų normaliąją vertę visiškai kitu pagrįstu pagrindu, kaip tai nurodyta Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, o šiuo atveju – remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis panašaus produkto kainomis Sąjungoje.

6

Laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje pateikta atitinkamo produkto importo iš Kinijos mastų statistika:

Importo kiekis

2002–

2003 m.

2003–

2004 m.

2004–

2005 m.

2005–

2006 m.

TL

KLR tonomis

51 193

65 878

49 584

61 456

56 108

7

Iš Laikinojo reglamento 12 konstatuojamosios dalies matyti, kad tiriamasis laikotarpis apima laikotarpį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d.

8

Galutinio reglamento 18 konstatuojamojoje dalyje daroma išvada, kad, negavus jokių kitų pastabų, Laikinojo reglamento 38–45 konstatuojamosios dalys, kuriose pateikti normaliosios vertės skaičiavimai, yra patvirtinamos. Be to, Galutinio reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje patvirtinamos Laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados apie atitinkamo produkto importo mastus.

9

Galutinio reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Nustačius laikinąsias priemones, visi trys atrinkti Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir du nesusiję EB importuotojai suabejojo dėl Bendrijos pramonės kainų taikymo apskaičiuojant normaliąją vertę. Jie teigė, kad normalioji vertė turėtų būti apskaičiuojama pagal [Kinijos] gamybos sąnaudas, atsižvelgiant į atitinkamus koregavimus, susijusius su [Sąjungos] ir [Kinijos] rinkų skirtumais. Šiuo atveju pažymėtina, kad naudojant informaciją iš ne rinkos ekonomikos šalies, visų pirma iš bendrovių, kurioms netaikomas [rinkos ekonomikos režimas], būtų prieštaraujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktui. Dėl to šis argumentas atmetamas. Be to, buvo tvirtinama, kad buvo galima pagrįstai naudoti visų kitų importuojančiųjų šalių kainų duomenis arba atitinkamą paskelbtą informaciją, atsižvelgiant į panašios šalies bendradarbiavimo stoką. Tačiau laikantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalies nuostatų nebūtų buvę galima patikrinti tokios bendros informacijos, priešingai negu Komisijos naudojamų duomenų, tikslumo. Dėl to šis argumentas atmetamas. Kitų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti, ar Komisijos naudojamas metodas atitinka Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas, visų pirma, ar šiuo konkrečiu atveju šis metodas yra vienintelis rimtas [pagrįstas] pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti, nebuvo pateikta.“

10

Galutinio reglamento 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus (angl. tangerines) ir likerinius mandarinus (angl. satsumas)), klementinoms (angl. clementines), vilkingams (angl. wilkings) ir kitiems panašiems citrusinių hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, kurių KN kodai yra 20083055, 20083075 ir ex20083090 (TARIC kodai 2008309061, 2008309063, 2008309065, 2008309067, 2008309069).

2.   Galutinio antidempingo muito dydis, taikomas 1 dalyje aprašytiems produktams, pagamintiems toliau išvardytose bendrovėse, yra toks:

Bendrovė

EUR už toną grynojo produkto svorio

Papildomas TARIC kodas

Yichang Rosen Foods Co., Ltd, Yichang, Zhejianf

531,2

A886

Huangyan No.1 Canned Food Factory, Huangyan, Zhejiang

361,4

A887

Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd, Sanmen, Zhejiand et son producteur lié Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd, Dangyang City, Hubei Province

490,7

A888

Neatrinkti priede išvardyti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

499,6

A889

Visos kitos bendrovės

531,2

A999

11

Galutinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Garantijomis užtikrintos [Laikinuoju reglamentu] nustatytos laikinųjų antidempingo muitų sumos galutinai surenkamos, taikant laikinojo muito normą.“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

12

GLS yra bendrovė, iš Kinijos į Sąjungą importuojanti konservuotus mandarinus.

13

2008 m. liepos 30 d. dokumentu ji deklaravo importuojamą konservuotų mandarinų, priskiriamų Kombinuotosios nomenklatūros kodui 2008 3055 900, siuntą. 2008 m. spalio 9 d. GLS pateiktos deklaracijos pagrindu ši siunta išleista į laisvą apyvartą. Kadangi tuo metu jau buvo priimtas Laikinasis reglamentas, bet dar nepriimtas Galutinis reglamentas, Hauptzollamt Hamburg-Stadt surinko laikinąjį antidempingo muitą pasinaudojusi jį užtikrinusia garantija. 2008 m. gruodžio 1 d. raštu GLS apskundė šią priemonę. Kadangi jos skundas buvo atmestas, 2009 m. balandžio 30 d. GLS pateikė ieškinį Finanzgericht Hamburg.

14

Finanzgericht Hamburg nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar procedūroje pagal [Pagrindinį reglamentą] Komisijos priimtos antidempingo nuostatos negalioja, nes Komisija jas priėmė remdamasi „kitu pagrįstu pagrindu“ (šiuo atveju – remdamasi už panašų produktą Bendrijoje faktiškai mokamomis arba mokėtinomis kainomis) nustatyta normaliąja verte, nors neatliko papildomų normaliosios vertės nustatymo tyrimų po to, kai Komisijai kreipusis į dvi iš pradžių jos pasirinktoje panašioje valstybėje veikiančias įmones, viena iš jų iš viso neatsakė, o kita iš pradžių parodė norą bendradarbiauti, tačiau vėliau nebeatsakė į nusiųstą klausimyną, jei procedūros dalyvės buvo atkreipusios Komisijos dėmesį į kitą panašią valstybę?“

15

2011 m. birželio 15 d. Nutartimi Teisingumo Teismas paprašė Komisijos pateikti, be kita ko, Galutinio reglamento 1 straipsnyje minimą produktų, „kurių kodai KN 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex2008 30 90“, importo į Bendriją 2005–2008 metais statistiką, kurią Eurostatas turėjo 2008 m. gruodžio 18 d.

16

Vykdydama šią proceso organizavimo priemonę Komisija pateikė Teisingumo Teismui tokią šių produktų importo statistiką (išreikšta tonomis):

Importuotas kiekis

2002–2003 m.

2003–2004 m.

2004–2005 m.

2005–2006 m.

2006–2007 m. (TL)

KLR

51 282,60

65 895,00

49 590,20

61 456,30

56 157,20

Izraelis

4 247,00

3 536,20

4 045,20

3 634,90

4 674,00

Svazilandas

3 903,10

3 745,30

3 785,70

3 841,00

3 155,50

Turkija

2 794,30

3 632,30

3 021,40

2 273,80

2 233,60

Tailandas

235,80

457,90

485,10

532,50

694,80

Dėl prejudicinio klausimo

17

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Galutinis reglamentas laikytinas negaliojančiu, nes Komisija atitinkamo produkto normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi už panašų produktą Sąjungoje iš tikrųjų mokėtomis ar mokėtinomis kainomis, prieš tai nepakankamai kruopščiai pamėginusi apskaičiuoti šią vertę pagal trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje nusistovėjusią to paties produkto kainą ir taip pažeidusi Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto reikalavimus.

18

Reikia priminti, kad Galutinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog garantijomis užtikrintos Laikinuoju reglamentu nustatytos laikinųjų antidempingo muitų sumos galutinai surenkamos, taikant laikinojo muito normą. Kadangi tokiomis aplinkybėmis GLS visiškai negali remtis iš Laikinojo reglamento išplaukiančiais teisiniais padariniais (šiuo klausimu žr. 1990 m. liepos 11 d. Sprendimo Neotype Techmashexport prieš Komisiją ir Tarybą, C-305/86 ir C-160/87, Rink. p. I-2945, 13 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), reikia manyti, kad prejudicinis klausimas pateiktas tik dėl Galutinio reglamento galiojimo.

19

Pirmiausia reikia pabrėžti, kad dempingo srityje normaliosios vertės nustatymas yra vienas iš esminių etapų, galinčių padėti nustatyti galimo dempingo egzistavimą. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad normalioji vertė paprastai nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančiose valstybėse.

20

Toliau reikia pabrėžti, kad pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą iš ne rinkos ekonomikos valstybių importuojamų prekių normalioji vertė, nukrypstant nuo šio straipsnio 1–6 dalyse nustatytų taisyklių, apskaičiuojama iš principo pagal trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kainą arba apskaičiuotą vertę. Šia nuostata iš esmės siekiama išvengti ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusių kainų ir sąnaudų, nes jos nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas (žr. 1997 m. gegužės 29 d. Sprendimo Rotexchemie, C-26/96, Rink. p. I-2817, 9 punktą).

21

Pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto antrą pastraipą atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama būdu, kuris nėra nepagrįstas, ir atsižvelgiant į visą atrankos metu turimą patikimą informaciją. Sąjungos institucijos, atsižvelgdamos į egzistuojančias alternatyvas, turi stengtis parinkti tokią trečiąją valstybę, kurioje panašaus produkto kainą formuoja į eksporto valstybėje egzistuojančias kiek įmanoma panašesnės sąlygos, su sąlyga, kad ši trečioji valstybė yra rinkos ekonomikos valstybė.

22

Institucijų diskrecijos įgyvendinimui taikoma teisminė kontrolė. Dėl panašios valstybės parinkties visų pirma reikia patikrinti, ar vertindamos pasirinktos valstybės panašumą šios institucijos nepraleido esminių aplinkybių ir ar byloje surinkta informacija nagrinėta pakankamai rūpestingai, kad būtų galima manyti, jog normalioji vertė nustatyta tinkamai ir būdu, kuris nėra nepagrįstas (1991 m. spalio 22 d. Sprendimo Nölle, C-16/90, Rink. p. I-5163, 12 ir 13 punktai).

23

Trečia, iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto formuluotės matyti, kad importo iš ne rinkos ekonomikos valstybės normalioji vertė apskaičiuojama remiantis arba trečiosios rinkos ekonomikos valstybėje nusistovėjusia kaina ar apskaičiuotąja verte, arba kaina, trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje nusistovėjusia už į kitas valstybes, įskaitant Sąjungą, eksportuojamus produktus, o jei tai neįmanoma, – remiantis kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu.

24

Iš šios nuostatos formuluotės ir struktūros matyti, kad pagrindinis importo iš ne rinkos ekonomikos valstybių normaliosios vertės nustatymo metodas yra vadovavimasis „trečiosios rinkos ekonomikos valstybės kaina arba apskaičiuotąja verte“ ar „kaina, taikoma importuojant iš tokios trečiosios valstybės į kitas valstybes, įskaitant [Sąjungą] [kaina, trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje nusistovėjusia už į kitas valstybes, įskaitant Sąjungą, eksportuojamus produktus]“. Subsidiariai leidžiamas šios vertės apskaičiavimo metodas, pagal kurį ši vertė nustatoma remiantis „kuriuo nors kitu pagrįstu pagrindu, įskaitant už panašų gaminį [Sąjungoje] faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuojamas pagrįstas pelnas“.

25

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto formuluotės patvirtina, kad prioriteto suteikimo pagrindiniam metodui tikslas yra pasiekti, kad eksporto šalyje nusistovėjusi normalioji vertė būtų pagrįstai nustatyta parinkus trečiąją valstybę, kurioje panašaus produkto kainą formuoja į eksporto valstybėje egzistuojančias kiek įmanoma panašesnės sąlygos, su sąlyga, kad ši trečioji valstybė yra rinkos ekonomikos valstybė.

26

Darytina išvada, kad Sąjungos institucijų diskrecija vertinti parenkant panašią valstybę nesuteikia joms teisės nukrypti nuo reikalavimo parinkti trečiąją rinkos ekonomikos valstybę tuo atveju, kai toks parinkimas įmanomas. Kaip savo išvados 97 punkte nurodė generalinis advokatas, remdamosi kitu pagrįstu pagrindu institucijos gali nukrypti nuo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte įtvirtintos bendrosios taisyklės, skirtos produktų iš ne rinkos ekonomikos valstybės normaliajai vertei nustatyti, tik tuo atveju, jei neįmanoma taikyti šios bendrosios taisyklės.

27

Tokiomis aplinkybėmis, vadovaujantis 22 punkte priminta teismo praktika, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas galutinio reglamento galiojimo klausimą, turi patikrinti, ar Sąjungos institucijos nepraleido esminių aplinkybių ir ar byloje surinkta informacija nagrinėta pakankamai rūpestingai.

28

Nagrinėjamu atveju rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios bendrovės statusas nebuvo suteiktas nė vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui ir visų šių eksportuojančių gamintojų produktų normalioji vertė nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte numatytą kitą pagrįstą pagrindą, t. y. vietoje patikrinus per tyrimą bendradarbiavusių Sąjungos gamintojų turimus duomenis. Galutinio reglamento 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse, kuriomis patvirtinamos Laikinojo reglamento išvados, nurodyta, kad nepateikta argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti taikytu normaliosios vertės nustatymo metodu. Konkrečiai nurodyta, kad neįmanoma pagrįstai naudotis duomenimis apie visose kitose importo valstybėse nusistovėjusias kainas arba apie jas paskelbta informacija, nes panašiai valstybei nebendradarbiaujant nebūtų įmanoma patikrinti informacijos, kaip to reikalaujama pagal Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 8 dalį. Laikinojo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisija tęsė potencialių panašių valstybių paiešką ir dėl to paprašė dviejų Tailando bendrovių bendradarbiauti.

29

Šiuo atžvilgiu Pranešime apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (pvz., mandarinų ir t. t.) importo inicijavimą (OL 2007, C 246, p. 15) Komisija nurodė, kad iš skunde pateiktos informacijos matyti, jog atitinkamas produktas didesniais kiekiais už Sąjungos ir Kinijos ribų negaminamas, todėl suinteresuotosios šalys raginamos pateikti pastabas dėl panašios valstybės parinkimo pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto trečią pastraipą. Laikinojo reglamento 41 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir viena importuotojų asociacija nesutiko su tuo, kad normalioji vertė būtų pagrįsta skaičiuojama pagal Sąjungoje mokamas arba mokėtinas kainas, tačiau nepasiūlė jokio kito metodo.

30

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte, kuriuo prioritetas teikiamas jame numatytam pagrindiniam normaliosios vertės nustatymo metodui, t. y. pagal kainą trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje arba joje apskaičiuotąją vertę, iš Sąjungos institucijų reikalaujama pakankamai rūpestingai išnagrinėti turimą informaciją, kuri, be kita ko, apima ir Eurostato statistiką, nustatant, ar gali būti pasirinkta panaši valstybė, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą.

31

Tos pačios nuostatos tikslui – pabandyti rasti panašią valstybę, kurioje panašaus produkto kainą formuoja į eksporto valstybėje egzistuojančias kiek įmanoma panašesnės sąlygos, – būtų pakenkta, jei Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto sąvoka „pateikta patikima informacija“ būtų suprantama tik kaip informacija, skundo pareiškėjo pateikta skunde arba suinteresuotųjų šalių nurodyta vėliau per tyrimą.

32

Kaip savo išvados 101 ir 102 punktuose nurodė generalinis advokatas, Komisija privalo savo iniciatyva ištirti visą prieinamą informaciją, nes per antidempingo tyrimą ji neatlieka arbitro vaidmens, kurio kompetencija apsiribotų sprendimo priėmimu tik pagal šalių pateiktus duomenis ir informaciją. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 3 ir 4 dalimis Komisija įgaliojama prašyti, kad valstybės narės pateiktų informaciją ir atliktų reikalingus tikrinimus.

33

Iš Teisingumo Teismui pateiktos Eurostato statistikos, minėtos 16 punkte, matyti, kad nuo 2002–2003 m. iki 2006–2007 m. Galutinio reglamento 1 straipsnyje minimų KN 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex2008 30 90 kodų produktų iš trečiųjų rinkos ekonomikos valstybių importo į Sąjungą kiekiai nebuvo nedideli. Tokiais laikytini visų pirma importo kiekiai iš Izraelio, Svazilando, Turkijos ir Tailando.

34

Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, jog iš Eurostato duomenų, kurie buvo prieinami atliekant tyrimą, matyti, kad į atitinkamą produktą panašių produktų gamybos trečiosiose rinkos ekonomikos valstybėse kiekiai nėra nedideli, Komisija turėjo savo iniciatyva išnagrinėti, ar viena iš šių valstybių gali būti laikoma panašia valstybe, kaip ji suprantama pagal Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą. Komisija negalėjo apsiriboti tik vieno klausimyno nusiuntimu dviem Tailando įmonėms, o šioms neatsakius manyti, kad neįmanoma nustatyti normaliosios vertės remiantis trečiojoje rinkos ekonomikos valstybėje nusistovėjusiomis kainomis. Viena vertus, reikia konstatuoti, kad importo iš Tailando kiekiai buvo daug mažesni nei iš Izraelio, Svazilando ar Turkijos. Todėl Tailando bendrovių nesutikimas bendradarbiauti nepanaikino Komisijos pareigos nagrinėti prieinamus duomenis apie kitas rinkos ekonomikos valstybes. Kita vertus, reikia konstatuoti, kad Galutinio reglamento 17 konstatuojamojoje dalyje tik patvirtinama, jog normaliosios vertės skaičiavimas remiantis Sąjungoje nusistovėjusiomis kainomis yra vienintelis pagrįstas skaičiavimo pagrindas, tačiau nenurodyti motyvai, kodėl, be Tailando, nė viena iš minėtų trečiųjų rinkos ekonomikos valstybių negali būti laikoma panašia, o tai atskleidžia, kad Sąjungos institucijos nepakankamai rūpestingai išnagrinėjo iš Eurostato statistikos galimą atsekti informaciją.

35

Galiausiai reikia atmesti per posėdį Komisijos nurodytą argumentą, kad didžioji Eurostato statistikos, pateiktos įgyvendinant Teisingumo Teismo taikytas proceso organizavimo priemones, dalis buvo susijusi su citrusų ir apelsinų importu, nes apibendrinti duomenys susiję su visais trim skirtingų Kombinuotosios nomenklatūros kodų produktais. Pirma, paprašytos pateikti statistikos susijusios su „atitinkamu produktu“, t. y. Galutinio reglamento 1 straipsnyje minimais produktais. Antra, palyginus Laikinojo reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje apie „atitinkamo produkto“ importą iš Kinijos pateiktą statistiką ir per procesą Teisingumo Teismui pateiktą statistiką, matyti, kad statistikos duomenys susiję tik su atitinkamu produktu.

36

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Komisija ir Taryba, apskaičiavusios atitinkamo produkto normaliąją vertę pagal už panašų produktą Sąjungoje iš tikrųjų mokėtas ar mokėtinas kainas, nors prieš tai nepakankamai kruopščiai mėgino apskaičiuoti šią vertę pagal trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje nusistovėjusią to paties produkto kainą, pažeidė iš Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto išplaukiančius reikalavimus.

37

Todėl į prejudicinį klausimą atsakytina, kad Galutinis reglamentas yra negaliojantis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

 

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas, yra negaliojantis.

 

Parašai.


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių.

Top