Byla C‑283/10

Circul Globus Bucureşti (Circ & Variete Globus Bucureşti)

prieš

Uniunea Compozitorilor şi Muzicologilor din România – Asociaţia pentru Drepturi de Autor (UCMR – ADA)

(Inalta Curte de Casaţie şi Justiţie prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – 3 straipsnis – Sąvoka „kūrinio paskelbimas visuomenės nariams, esantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“– Muzikos kūrinių viešas paskelbimas nemokant autorių teisių atlyginimo autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai – Turtinių teisių perleidimo sutarčių sudarymas su kūrinių autoriais – Direktyvos 2001/29 taikymo sritis“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Viešas paskelbimas – Sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

Direktyva 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo ir visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jose reglamentuojamas tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, o ne bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu.

(žr. 41 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. lapkričio 24 d.(*)

„Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29/EB – 3 straipsnis – Sąvoka „kūrinio paskelbimas visuomenės nariams, esantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“– Muzikos kūrinių viešas paskelbimas nemokant autorių teisių atlyginimo autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai – Turtinių teisių perleidimo sutarčių sudarymas su kūrinių autoriais – Direktyvos 2001/29 taikymo sritis“

Byloje C‑283/10

dėl Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Rumunija) 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. birželio 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Circul Globus Bucureşti (Circ & Variete Globus Bucureşti)

prieš

Uniunea Compozitorilor şi Muzicologilor din România – Asociaţia pentru Drepturi de Autor (UCMR – ADA)

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta, E. Juhász ir D. Šváby,

generalinė advokatė V. Trstenjak,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Uniunea Compozitorilor şi Muzicologilor din România – Asociaţia pentru Drepturi de Autor (UCMR – ADA), atstovaujamos advokato A. Roată‑Palade,

–        Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos A. Popescu bei patarėjų A. Wellman ir A. Borobeică,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos N. Díaz Abad,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir I. V. Rogalski,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Uniunea Compozitorilor şi Muzicologilor din România – Asociaţia pentru Drepturi de Autor – UCMR – ADA (toliau – UCMR – ADA) ir Circul Globus Bucureşti, dabar – Circ & Variete Globus Bucureşti (toliau – Globus cirkas), dėl pastarojo padaryto tariamo UCMR – ADA administruojamų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo.

 Teisinis pagrindas

 Tarptautinė teisė

3        Pagal Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas), pataisytos 1979 m. rugsėjo 28 d. (toliau − Berno konvencija), 11 straipsnį:

„1. Dramos, dramos‑muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti:

viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešo atlikimo būdus bei priemones;

bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūrinių atlikimus.

2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūrinių autoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių į originalius kūrinius galiojimo laiką.“

 Sąjungos teisė

4        Pagal Direktyvos 2001/29 2 ir 5 konstatuojamąsias dalis:

„(2) 1994 m. birželio 24 ir 25 d. Korfu saloje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė būtinumą Bendrijos lygmeniu sukurti bendrą ir lanksčią teisinę sistemą informacinės visuomenės Europoje kūrimui skatinti. Tam, inter alia, reikalinga, kad naujiems produktams ir paslaugoms egzistuotų tam tikra vidaus rinka. Svarbūs Bendrijos teisės aktai tokiai reguliavimo sistemai užtikrinti jau veikia arba yra rengiamasi juos priimti. Autorių teisės ir gretutinės teisės šiame kontekste vaidina svarbų vaidmenį, nes jos saugo ir skatina naujų produktų bei paslaugų kūrimą ir pardavimą, kūrybą ir kūrybos rezultatų naudojimą.

<...>

(5) Technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Nors ir nereikia jokių naujų intelektinės nuosavybės apsaugos koncepcijų, galiojantys autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, pavyzdžiui, naujas naudojimo formas.“

5        Direktyvos 2001/29 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„Ši direktyva nesumenkina valstybėse narėse teisių valdymui skirtų priemonių, pvz., išplėstinių kolektyvinių licencijų.“

6        Remiantis šios direktyvos 23 ir 24 konstatuojamosiomis dalimis:

„(23) Ši direktyva turėtų dar labiau suderinti autoriaus teisę viešai paskelbti kūrinį. Ši teisė turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį viešą paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama. Ši teisė turėtų apimti bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją. Ši teisė neturėtų būti taikoma jokiems kitiems veiksmams.

(24) Teisė padaryti viešai prieinamais 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus turėtų būti suprantama kaip apimanti visus tokių objektų padarymo viešai prieinamais veiksmus visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, kurioje tas viešo prieinamumo veiksmas atsiranda, ir neapimanti jokių kitų veiksmų.“

7        Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„1. Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“

 Nacionalinė teisė

8        Įstatymo Nr. 8/1996 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių (legea nr°8/1996 privind drepturile de autor şi drepturile conexe), iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 285/2004 (toliau – Įstatymas dėl autorių teisių), 15 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Viešu paskelbimu laikomas bet koks kūrinio skelbimas tiesiogiai ar naudojant technines priemones viešoje vietoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje susirenka tam tikras skaičius žmonių, nepatenkančių į įprastą šeimos narių ir pažįstamų ratą, įskaitant atlikimą scenoje, deklamavimą ar bet kurį kitą kūrinio atlikimo tiesiogiai visuomenės nariams būdą, plastikos kūrinių, taikomosios dailės kūrinių, fotografijos ir architektūros kūrinių viešą eksponavimą, kinematografijos ir kitų audiovizualinių kūrinių viešą rodymą, įskaitant skaitmeninius kūrinius, radijo ir (ar) televizijos kūrinių transliavimą viešoje vietoje naudojant garso ar vaizdo įrašus ir tokių kūrinių transliavimą bet kokiu būdu. Viešu taip pat laikomas bet koks kūrinio paskelbimas laidais ar bevielio ryšio priemonėmis darant jį viešai prieinamą, įskaitant per internetą ar kitas informacines priemones, kad kiekvienas visuomenės narys galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. <...>“

9        Pagal Įstatymo dėl autorių teisių 123 straipsnio 1 dalį:

„Autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojai šiuo įstatymu jiems pripažintas teises gali įgyvendinti asmeniškai ar tarpininkaujami įgaliojimą gavusių kolektyvinio administravimo asociacijų šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.“

10      Įstatymo dėl autorių teisių 123bis straipsnio 1 dalies e punkte ir 2 dalyje nurodyta:

„1. Šių teisių įgyvendinimui taikomas privalomasis kolektyvinis administravimas:

<…>

e) teisė viešai skelbti muzikos kūrinius, išskyrus kinematografijos kūrinių viešą rodymą;

<…>

2. Kiek tai susiję su 1 dalyje nurodytų teisių kategorijomis, kolektyvinio administravimo asociacijos taip pat atstovauja teisių turėtojams, kurie joms nesuteikė įgaliojimų.

<…>“

11      Remiantis Įstatymo dėl autorių teisių 130 straipsnio 1 dalimi kolektyvinio administravimo asociacijos privalo:

„a)      leisti naudotis neišimtinėmis teisėmis už atlyginimą prieš saugomo repertuaro naudojimą atitinkamą prašymą pateikusiems naudotojams ir išduoda rašytinę neišimtinių teisių licenciją;

b)      tais atvejais, kai dėl kūrinių naudojimo būdo teisių turėtojai negali suteikti individualaus leidimo, – parengti veiklos sričių, apimančių atitinkamas turtines teises, dėl kurių deramasi su naudotojais, kad už šias teises būtų atlyginta, metodiką;

<…>

e)      rinkti iš naudotojų mokėtinas sumas ir jas skirstyti teisių turėtojams laikantis šio įstatymo nuostatų;

<…>

h)      prašyti naudotojų ar jų tarpininkų teikti informaciją ir dokumentus, būtinus renkamų atlyginimų sumai apskaičiuoti, ir su naudojamais kūriniais susijusią informaciją nurodant teisių turėtojus, kuriems turi būti išmokėtas atlyginimas; <…>“

12      Šio įstatymo 131bis straipsnio 1 dalies e punkte ir 4 dalyje nurodyta:

„1.      Kolektyvinio administravimo asociacijos ir 131 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti atstovai dėl metodikos derasi vadovaudamiesi šiais pagrindiniais kriterijais:

<…>

e)      naudojimų skaičius, už kurį naudotojas įvykdė įsipareigojimą sumokėti pagal tiesiogiai su teisių turėtojais sudarytas sutartis;

<…>

4.      Tuo atveju, kai kolektyvinis administravimas privalomas, kaip nurodyta 123bis straipsnyje, derybose dėl metodikos neatsižvelgiama į 1 dalies c ir e punktuose nurodytus kriterijus ir repertuarai laikomi išplėstiniais repertuarais.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

13      UCMR – ADA yra autorių teisių muzikos srityje kolektyvinio administravimo asociacija.

14      Laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2007 m. rugsėjo mėn. Globus cirkas, cirko ir kabareto spektaklių organizatorius, neturėdamas UCMR – ADA išduotos „neišimtinių teisių“ licencijos ir nemokėdamas jai turtines autorių teises atitinkančio atlyginimo, komerciniais tikslais viešai skelbė muzikos kūrinius.

15      Manydama, kad Globus cirkas pažeidė jos teises, UCMR – ADA kreipėsi į Tribunalul Bucureşti (Bukarešto teismas). Grįsdama ieškinį ji teigė, kad remiantis Įstatymo dėl autorių teisių nuostatomis naudojimuisi teise viešai skelbti muzikos kūrinius taikomas privalomasis kolektyvinis administravimas.

16      Atsikirsdamas Globus cirkas nurodė, kad pasirašė turtinių autorių teisių perleidimo sutartį su jo rengtuose spektakliuose naudojamų muzikos kūrinių kompozitoriais ir už šį naudojimą sumokėjo tinkamą atlyginimą. Kadangi remdamiesi Įstatymo dėl autorių teisių 123 straipsnio 1 dalimi teisių turėtojai pasirinko individualaus administravimo tvarką, kolektyvinio administravimo asociacijos reikalavimas mokėti atlyginimą neturi teisinio pagrindo.

17      Tribunalul Bucureşti ketvirtoji civilinių bylų kolegija iš dalies patenkino ieškinį ir įpareigojo Globus cirką sumokėti už muzikos kūrinių skelbimą 2004 m. gegužės mėn.–2007 m. rugsėjo mėn. komerciniais tikslais mokėtinas sumas ir atitinkamus delspinigius. Curtea de Apel Bucureşti (Bukarešto apeliacinis teismas) atmetė dėl šio sprendimo Globus cirko paduotą apeliacinį skundą.

18      Abu teismai padarė išvadą, kad Įstatymo dėl autorių teisių 123bis straipsnio 1 dalies e punkte aiškiai numatyta, jog naudojimasis teise viešai skelbti muzikos kūrinius privalo būti administruojamas kolektyviai. Todėl atsakovas turėjo sumokėti ieškovei atlyginimą, apskaičiuotą pagal kolektyvinio administravimo asociacijos suderėtą metodiką, nepaisant to, kad atsakovas ir kompozitoriai dėl įvairių 2004–2007 metais rengtų spektaklių sudarė sutartis.

19      Tuomet Globus cirkus Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie (Aukščiausiasis kasacinis ir teisingumo teismas) pateikė kasacinį skundą dėl Curtea de Apel Bucureşti sprendimo. Šiame skunde jis, pirmiausia, teigė, kad Direktyva 2001/29 nebuvo tinkamai perkelta į vidaus teisę. Jo nuomone, nors pagal šios direktyvos 23 ir 24 konstatuojamąsias dalis teisė viešai skelbti aiškiai apibrėžta plačiai, kaip apimanti bet kokį paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, Įstatymo dėl autorių teisių 123bis straipsnis nebuvo pakeistas ir jame vis dar numatytas teisės viešai skelbti muzikos kūrinius privalomasis kolektyvinis administravimas nedarant jokio skirtumo tarp tiesioginio ir netiesioginio paskelbimo.

20      Taip nustatytas papildomas naudojimosi teise viešai skelbti apribojimas, palyginti su numatytais Direktyvoje 2011/29. Iš tiesų tarp muzikos kūrinių autorių ir spektaklių organizatorių įsiterpia kolektyvinio administravimo asociacija ir dėl to autorius turi mokėti jos nustatytą mokestį, o naudotojas – dvigubą atlyginimą, nes net turėdamas turtines autorių teises privalo dar kartą sumokėti už naudojimąsi jomis kolektyvinio administravimo asociacijai.

21      Atsikirsdama į šiuos teiginius UCMR – ADA pažymi, jog nėra jokio prieštaravimo tarp vidaus teisės ir Direktyvos 2001/29, nes direktyva taikoma tik specifinių muzikos kūrinių viešam skelbimui informacinėje visuomenėje. Kalbant apie tiesioginio viešo paskelbimo teisę, kuri ir nagrinėjama šioje byloje, reikia nurodyti, jog pagal Direktyvos 2001/29 18 konstatuojamąją dalį teisė ją reglamentuoti paliekama valstybėms narėms ir Rumunijos teisės aktų leidėjas pasirinko privalomojo kolektyvinio administravimo tvarką.

22      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendime pažymi, jog net jei naudojamų muzikos kūrinių autorius nėra kolektyvinio administravimo asociacijos narys, naudotojas privalo gauti neišimtinių teisių licenciją ir sumokėti šiai asociacijai atlyginimą, kaip numatyta Įstatymo dėl autorių teisių 123bis straipsnio 2 dalyje, pagal kurią 1 dalyje nurodytų teisių kategorijų atžvilgiu kolektyvinio administravimo asociacijos taip pat atstovauja teisių turėtojams, kurie joms nesuteikė įgaliojimų.

23      Be to, šiame įstatyme nėra jokios nuostatos, pagal kurią teisių turėtojai galėtų atsisakyti, kad jų kūriniai būtų administruojami kolektyviai; tokia galimybė, pavyzdžiui, aiškiai numatyta 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui (OL L 248, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134), 3 straipsnio 2 dalyje dėl viešo perdavimo per palydovą teisės.

24      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš to daro išvadą, kad tokiu teisės aktu nustatomas per didelis laisvės sudaryti sutartis apribojimas ir jis neatitinka dvejopo teisės viešai skelbti muzikos kūrinius privalomojo kolektyvinio administravimo tikslo, t. y. užtikrinti tiek naudojimąsi kūriniais, tiek atlyginimo autoriams mokėjimą.

25      Atsižvelgdamas į tai nacionalinis teismas, be kita ko, klausia, ar toks kolektyvinis administravimas atitinka ne tik autorių teisių apsaugos tikslą, bet ir Direktyvos 2001/29 siekį išlaikyti deramą autorių teisių ir jų naudotojų teisių pusiausvyrą.

26      Šiomis aplinkybėmis Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar Direktyvos 2001/29 <...> 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją „viešu paskelbimu“ laikytinas:

a) tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, ar

b) taip pat bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu?

2. Teigiamai atsakius į pirmojo klausimo a punktą, ar tai reiškia, jog b punkte nurodytas kūrinių tiesioginis skelbimas visuomenės nariams nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, ar kad jis laikytinas ne kūrinio viešu skelbimu, bet kūrinio viešu atlikimu pagal Berno konvencijos <...> 11 straipsnio 1 dalies i punktą?

3. Teigiamai atsakius į pirmojo klausimo b punktą, ar pagal direktyvos [2001/29] 3 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms teisės aktuose leidžiama numatyti teisės viešai skelbti muzikos kūrinius privalomąjį kolektyvinį administravimą, neatsižvelgiant į skelbimo būdus, net jei ši teisė gali būti administruojama individualiai ir autoriai būtent taip ją administruoja, autoriams nenumatant galimybės atsisakyti jų kūrinių kolektyvinio administravimo?“

 Dėl Teisingumo Teismo kompetencijos

27      Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinė byla susijusi su faktinėmis aplinkybėmis, kurios klostėsi 2004 m. gegužės mėn.–2007 m. rugsėjo mėn., o Rumunija įstojo į Europos Sąjungą tik 2007 m. sausio 1 dieną.

28      Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti Sąjungos teisės nuostatas tik tiek, kiek tai susiję su jų taikymu naujojoje valstybėje narėje nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą dienos (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Ynos, C‑302/04, Rink. p. I‑371, 36 punktą; taip pat 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Telefónica O2 Czech Republic, C‑64/06, Rink. p. I‑4887, 23 punktą).

29      Kadangi dalis pagrindinės bylos faktinių aplinkybių klostėsi po šios datos, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo CIBA, C‑96/08, Rink. p. I‑2911, 15 punktą).

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

30      Pateikdamas pirmąjį ir antrąjį klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Direktyva 2001/29 ir konkrečiai jos 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jose reglamentuojamas tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, ar taip pat bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu.

31      Reikia pažymėti, kad nei Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje, nei jokioje kitoje jos nuostatoje nėra apibrėžta sąvoka „viešas paskelbimas“.

32      Tokioje situacijoje siekiant išaiškinti Sąjungos teisės sąvoką būtina atsižvelgti ne tik į nuostatos, kurioje ji įtvirtinta, formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir teisės aktais, kurių dalis yra ši nuostata, siekiamus tikslus.

33      Pirma, dėl konteksto reikia nurodyti, kad Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje numatyta, kad teisė viešai skelbti „turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“.

34      Kalbant apie tai, reikia nurodyti, jog 2011 m. spalio 4 d. Sprendime Football Association Premier League ir kt. (C‑403/08 ir C‑429/08, Rink. p. I‑0000) Teisingumo Teismas paaiškino šios konstatuojamosios dalies ir būtent jos antro sakinio turinį.

35      Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos 2001/29 priėmimo kontekstą ir 2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimu patvirtintą bendrąją poziciją (EB) Nr. 48/2000 dėl šios direktyvos priėmimo (OL C 344, p. 1), priminė, kad šios direktyvos 23 konstatuojamoji dalis priimta pasiūlius Europos Parlamentui, kuris norėjo patikslinti, kad viešas paskelbimas, kaip jis suprantamas pagal direktyvą, neapima „tiesioginio demonstravimo ar atlikimo“, t. y. sąvokos, kuria daroma nuoroda į Berno konvencijos 11 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytą sąvoką „viešas kūrinių atlikimas“, apimančią kūrinių atlikimą prieš publiką, kuri fiziškai ir tiesiogiai bendrauja su aktoriumi ar šių kūrinių atlikėju (žr. minėto Sprendimo Football Association Premier League ir kt. 201 punktą).

36      Todėl, siekiant neįtraukti tokio tiesioginio viešo atlikimo į „viešo paskelbimo“ sąvoką, kaip ji suprantama Direktyvoje 2001/29, šioje konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad viešas paskelbimas apima bet kokį paskelbimą visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama (žr. minėto Sprendimo Football Association Premier League ir kt. 202 punktą).

37      Tačiau pagrindinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje, kai, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, muzikos kūriniai cirko ir kabareto spektakliuose publikai atliekami tiesiogiai, toks fizinis ir tiesioginis ryšys egzistuoja, t. y. publika, kitaip, nei reikalaujama pagal Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamosios dalies antrą sakinį, yra paskelbimo vietoje.

38      Antra, dėl Direktyvos 2001/29 tikslo reikia nurodyti, kad remiantis jos 2 ir 5 konstatuojamosiomis dalimis ja siekiama Bendrijos lygmeniu sukurti bendrą ir lanksčią sistemą, kad būtų skatinama informacinės visuomenės plėtra ir pakeistos ir papildytos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje galiojančios normos, atsižvelgiant į technologijų plėtrą, dėl kurios atsirado naujų saugomų kūrinių naudojimo formų.

39      Iš to darytina išvada, kad Direktyva 2001/29 siekiamas suderinimas, į kurį daroma nuoroda 23 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje, nesusijęs su „tradicinėmis“ viešo paskelbimo formomis, kaip antai kūrinio tiesioginiu atlikimu.

40      Šį teiginį taip pat patvirtina Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamosios dalies trečias ir ketvirtas sakiniai, pagal kuriuos viešo paskelbimo teisė apima bet kokį viešą kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją, ir netaikoma jokiems kitiems veiksmams. Taigi ši teisė neapima veiksmų, nesusijusių su kūrinio „transliavimu“ ir „retransliavimu“, kaip antai kūrinio tiesioginio atlikimo.

41      Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyva 2001/29 ir visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jose reglamentuojamas tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, o ne bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu.

 Dėl trečiojo klausimo

42      Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į pateiktą trečiąjį klausimą atsakyti nereikia.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

43      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo ir visų pirma jos 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad jose reglamentuojamas tik paskelbimas visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama, o ne bet kuris kitas kūrinio skelbimas tiesiogiai viešoje vietoje bet kuriuo kūrinio tiesioginio atlikimo būdu.

Parašai.

---

*Proceso kalba: rumunų.