—

Döhler Neuenkirchen GmbH, atstovaujamos Rechtsanwalt H. Bleier,

—

Hauptzollamt Oldenburg, atstovaujamos Oberregierungsrätin A. Gessler,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir V. Štencel,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon ir B.-R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), su pakeitimais, padarytais 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, p. 13), 204 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Döhler Neuenkirchen GmbH (toliau – Döhler) ir Hauptzollamt Oldenburg (toliau – Hauptzollamt) dėl iš Döhler reikalaujamos importo muitų skolos muitinei, atsiradusios dėl to, kad formalumų užbaigimo dokumentas, susijęs su prekėmis, kurioms taikoma laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, atliekama naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, buvo pateiktas muitus prižiūrinčiai muitinės įstaigai ne per nustatytą terminą.

3

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, atliekama naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, apibrėžta Muitinės kodekso 114 straipsnio 1 dalies a punkte. Pagal šią procedūrą Europos Sąjungos muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų galima pateikti ne Bendrijos prekes, skirtas reeksportuoti iš minėtos muitų teritorijos, suteikus joms kompensacinių produktų pavidalą, neapmokestinant šių prekių importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių. Pagal minėto straipsnio 2 dalies c ir d punktus kompensaciniai produktai yra visi produktai, gauti atlikus perdirbimo operacijas, visų pirma perdirbus prekes.

4

Muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„Ekonominio poveikio turinti sąlyginio neapmokestinimo procedūra baigiama, kai prekėms arba kompensaciniams ar perdirbtiesiems produktams, kuriems ši procedūra buvo įforminta, įforminami nauji muitinės sankcionuoti veiksmai.“

5

Muitinės kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Muitinė nustato laikotarpį, per kurį kompensaciniai produktai privalo būti eksportuoti arba reeksportuoti arba per kurį jiems turi būti įforminti kiti muitinės sankcionuoti veiksmai. <…>

2.   Nurodytas laikotarpis skaičiuojamas nuo laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo ne Bendrijos prekėms dienos. Muitinė, gavusi tinkamai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, gali šį laikotarpį pratęsti.

Kad būtų paprasčiau, gali būti nuspręsta, kad atitinkamą kalendorinį mėnesį arba ketvirtį prasidėjęs laikotarpis baigiasi paskutinę kito kalendorinio mėnesio arba ketvirčio dieną.“

6

Muitinės kodekso VII antraštinės dalies „Skola muitinei“ 2 skyrius apima nuostatas, susijusias su skolos muitinei atsiradimu. Šis skyrius, be kita ko, apima 201–205 straipsnius, kuriuose nurodomos importo skolos muitinei atsiradimo priežastys.

7

Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Importo skola muitinei atsiranda:

<…>

nenurodytais atvejais [kitais nei tie, kai importo muitais apmokestinamos prekės neteisėtai paimamos iš muitinės priežiūros], išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.

2.   Skola muitinei atsiranda <...>, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą, <…>.“

8

1993 m. liepos 2 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007 (OL L 62, p. 6) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas).

9

Įgyvendinimo reglamento 496 straipsnio m punkte „formalumų užbaigimo laikas“ apibrėžiamas kaip „laikas, iki kurio prekėms arba produktams turi būti paskirtas naujas leistas muitinės patvirtintas režimas ar naudojimas <…>“.

10

To paties Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ne vėliau, kaip pasibaigus formalumų užbaigimo laikui, nepriklausomai nuo to, ar pagal [Muitinės] kodekso 118 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą naudojamas apibendrinimas:

<…>

Susidarius ypatingoms aplinkybėms, muitinės gali pratęsti laikotarpį, net jam pasibaigus.

2.   Jeigu prižiūrinti įstaiga [prižiūrinti muitinės įstaiga] nenurodo kitaip, dokumente arba reikalavime nurodomi šie duomenys:

<…>

<…>

<…>

3.   Prižiūrinti muitinės [Prižiūrinti muitinės įstaiga] gali sudaryti formalumų užbaigimo dokumentą.“

11

Įgyvendinimo reglamento 546 straipsnio pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta:

„[Muitinių sprendime leisti taikyti procedūrą] nurodoma, ar kompensaciniai produktai arba nepakeisto pavidalo prekės gali būti išleisti į laisvą apyvartą be muitinės deklaracijos, nepažeidžiant draudimo ar ribojimo priemonių. Šiuo atveju jie laikomi išleistais į laisvą apyvartą, jeigu, pasibaigus formalumų užbaigimo laikotarpiui, jiems nebuvo įformintas muitinės sankcionuotas veiksmas arba naudojimas.

Atsižvelgiant į [Muitinės] kodekso 218 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, deklaracija išleidimui į laisvą apyvartą laikoma pateikta, priimta ir išleidimas suteiktas muitinės formalumų užbaigimo dokumento pateikimo metu.“

12

Įgyvendinimo reglamento IV dalies, susijusios su skola muitinei, 859 straipsnyje ir, konkrečiau kalbant, šios dalies II antraštinėje dalyje „Skolos muitinei atsiradimas“ nustatyta:

„Toliau nurodyti pažeidimai laikomi neturinčiais esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip apibrėžta [Muitinės] kodekso 204 straipsnio 1 dalyje, jei:

<…>“

13

Pagal Įgyvendinimo reglamento 860 straipsnį „muitinė, vadovaudamasi [Muitinės] kodekso 204 straipsnio 1 dalimi, laiko, kad atsirado skola muitinei, nebent asmuo, kuris galėjo būti skolininkas, įrodo, kad įvykdytos 859 straipsnyje nurodytos sąlygos“.

14

2006 m. pirmąjį ketvirtį Döhler importavo vaisių sulčių koncentratus, kuriuos ji perdirbo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atliekamą naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, kaip jai buvo leista pagal šiuo tikslu išduotą leidimą. Remiantis išduotu leidimu šios procedūros užbaigimo terminas pasibaigė paskutinę ketvirto kalendorinio ketvirčio dieną, t. y. 2007 m. kovo 31 dieną. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pagal minėtą leidimą Döhler buvo leidžiama pateikti nepakeisto pavidalo prekes arba kompensacinius produktus į laisvą apyvartą be muitinės deklaracijos.

15

Nors muitinės procedūros formalumų užbaigimo dokumentas turėjo būti pateiktas per 30 dienų nuo procedūros pabaigos, taigi šioje pagrindinėje byloje ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 30 d., Döhler to nepadarė ir nepaisė Hauptzollamt, kuri šį dokumentą reikalavo pateikti 2007 m. birželio 20 d., įspėjimo.

16

Negavusi formalumų užbaigimo dokumento, 2007 m. liepos 4 d.Hauptzollamt apmokestino importo muitais visas importuotas prekes, dėl kurių formalumų užbaigimo dokumento pateikimo terminas pasibaigė 2007 m. kovo 31 d., apskaičiuodama mokestį nuo visos jų vertės, t. y. 1403188,49 EUR.

17

2007 m. liepos 10 d.Döhler galiausiai pateikė formalumų užbaigimo dokumentą, susijusį su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis prekėmis, kuriame nurodė 217338,39 EUR mokėtinų importo muitų sumą, kuri yra mažesnė nei ta, kurią apskaičiavo Hauptzollamt už importuotas prekes, kurios per nustatytą terminą, t. y. iki 2007 m. kovo 31 d., nebuvo reeksportuotos.

18

Döhler užginčijo skirtumą tarp importo muitų sumos, kurią apskaičiavo Hauptzollamt, ir importo muitų sumos, kuri buvo nurodyta jos formalumų užbaigimo dokumente; po to, kai buvo atmestas jos skundas, ji pateikė ieškinį Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas), reikalaudama sumažinti muitus, kurių ji manė neprivalanti mokėti.

19

Finanzgericht Hamburg atmetė šį ieškinį ir nusprendė, kad nesilaikydama nustatyto formalumų užbaigimo dokumento pateikimo termino Döhler Neuenkirchen neįvykdė prievolės, todėl jai atsirado skola muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą. Šis teismas taip pat nusprendė, kad pavėluotas formalumų užbaigimo dokumento pateikimas negali būti laikomas pažeidimu, neturinčiu esminės įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį, įgyvendinamą Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 punktu.

20

Šiuo klausimu minėtas teismas pažymėjo, kad, pirma, formalumų užbaigimo dokumento pateikimo termino nebūtų buvę galima pratęsti, net jei toks prašymas būtų pateiktas laiku, nes nebuvo ypatingų aplinkybių tokiam pratęsimui pagrįsti, ir, antra, Döhler Neuenkirchen yra atsakinga už akivaizdų nerūpestingumą, nes kaip patirties laikinojo įvežimo perdirbti srityje turintis ūkio subjektas ji žinojo apie prievolę tam tikromis datomis pateikti formalumų užbaigimo dokumentus, be to, Hauptzollamt jai priminė šį reikalavimą.

21

Ginčydama tai, kad Finanzgericht Hamburg atmetė jos ieškinį, Döhler pateikė apeliacinį skundą Bundesfinanzhof (Finansų federalinis teismas) ir tame skunde teigė, kad muitinės procedūra buvo užbaigta 2007 m. kovo 31 d. ir kad po šios datos bet koks prievolės neįvykdymas, kaip antai pavėluotas formalumų užbaigimo dokumento pateikimas, negali nei daryti įtakos muitinės procedūrai, nei a fortiori leisti atsirasti muitinės skolai.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas, išnagrinėjęs Döhler siūlomą Muitinės kodekso aiškinimą, klausia apie skolos muitinei atsiradimą tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta šioje byloje. Be to, jis pažymi, kad kyla pavojus, jog skola muitinei už nereeksportuotų prekių dalį atsiras du kartus: pirmą kartą – pasibaigus muitinės formalumų užbaigimo terminui ir antrą – pasibaigus formalumų užbaigimo dokumento pateikimo terminui.

23

Šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof, manydamas, kad siekiant išspręsti jo nagrinėjamą ginčą būtinas Muitinės kodekso išaiškinimas, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [Muitinės kodekso] 204 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti kaip apimantį tokių prievolių, kurios turi būti įvykdytos tik užbaigus atitinkamą muitinės procedūrą, neįvykdymą, todėl kai pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atliekamą naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, reeksportuotos per nustatytą terminą importuotų prekių dalies atžvilgiu nesilaikoma prievolės, suėjus formalumų užbaigimo terminui, per 30 dienų prižiūrinčiai įstaigai pateikti formalumų užbaigimo dokumentą, atsiranda skola muitinei, skaičiuojama nuo visų importuotų prekių, dėl kurių formalumai užbaigti, nes nesilaikoma [Įgyvendinimo reglamento] 859 straipsnio 9 punkte nustatytų sąlygų?“

24

2011 m. kovo 1 d. Teisingumo Teismas paskyrė šią bylą septintajai kolegijai ir pakvietė šalis į teismo posėdį; šis posėdis įvyko 2011 m. balandžio 13 d. Ši kolegija nusprendė bylą nagrinėti be išvados.

25

2011 m. rugsėjo 22 d. trečioji kolegija, remdamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 4 dalimi, nusprendė perduoti bylą Teisingumo Teismui, kad šis iš naujo ją paskirtų didesnės teisėjų sudėties teismui. Vėliau Teisingumo Teismas nusprendė iš naujo ją paskirti trečiajai kolegijai ir išnagrinėti išklausius generalinio advokato išvadą.

26

2011 m. spalio 25 d. pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį Teisingumo Teismas priėmė nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo ir šalių šaukimo į naują posėdį 2011 m. gruodžio 1 d.

27

Per 2012 m. kovo 8 d. posėdį generalinis advokatas pateikė savo išvadą, po kurios buvo užbaigta žodinė proceso dalis.

28

2012 m. kovo 9 d. laišku Döhler paprašė suteikti teisę raštu atsakyti į generalinio advokato išvadą arba atnaujinti žodinę proceso dalį. Grįsdama savo prašymą Döhler nurodo savo prieštaravimą generalinio advokato pozicijai ir teigia, kad išvada buvo pateikta ne per žodinę proceso dalį, kuri buvo baigta 2011 m. gruodžio 1 dieną.

29

Pirmiausia konstatuotina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Procedūros reglamente nenumatyta šalių galimybė pateikti atsiliepimus į generalinio advokato išvadą (2000 m. vasario 4 d. Nutartis Emesa Sugar, C-17/98, Rink. p. I-665, 2 punktas).

30

Dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo primintina, kad Teisingumo Teismas savo iniciatyva generaliniam advokatui pasiūlius ar šalių prašymu pagal Procedūros reglamento 61 straipsnį gali priimti nutartį dėl žodinės proceso dalies atnaujinimo, jeigu mano, kad nepakanka informacijos arba kad byla turi būti sprendžiama remiantis šalių nesvarstytu argumentu (2009 m. kovo 3 d. Sprendimo Komisija prieš Austriją, C-205/06, Rink. p. I-1301, 13 punktas).

31

Šiuo atveju Teisingumo Teismas mano, jog gavo pakankamai informacijos, kad galėtų priimti sprendimą, ir bylai išspręsti nebūtina remtis posėdyje šalių neaptartais argumentais, todėl nėra reikalo patenkinti prašymą atnaujinti žodinę proceso dalį.

32

Dėl Döhler argumento, kad išvada buvo pateikta ne per žodinę proceso dalį, primintina, jog Procedūros reglamento 59 straipsnyje numatyta, kad, pirma, generalinis advokatas savo motyvuotą išvadą pateikia žodžiu žodinės proceso dalies pabaigoje ir, antra, generaliniam advokatui pateikus savo išvadą, Teisingumo Teismo pirmininkas skelbia, kad žodinė proceso dalis yra baigta. Šioje byloje nustatyta, kad žodinė proceso dalis nebuvo baigta prieš 2012 m. kovo 8 d. generaliniam advokatui pateikiant savo išvadą. Taigi konstatuotina, kad išvados pateikimo šioje byloje tvarka niekaip nepažeidė Teisingumo Teisme taikytinų taisyklių.

33

Todėl Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, mano, kad reikia atmesti ieškovės pagrindinėje byloje reikalavimus leisti pateikti papildomas rašytines pastabas arba atnaujinti žodinę proceso dalį.

34

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, neįvykdžius prievolės pateikti formalumų užbaigimo dokumentą prižiūrinčiai įstaigai per 30 dienų nuo termino, nustatyto Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, pabaigos, atsiranda skola muitinei už visas importuojamas prekes, dėl kurių turi būti pateiktas formalumų užbaigimo dokumentas, įskaitant reeksportuotąsias iš Europos Sąjungos teritorijos, jei manoma, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdytos.

35

Pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, nebent nustatyta, kad minėtas pažeidimas neturi esminės įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė generalinis advokatas išvados 49 punkte, kiekvienas atvejis, kuriam netaikoma ši išimtis, patenka į Muitinės kodekso 204 straipsnio taikymo sritį.

36

Döhler teigia, kad pagrindinėje byloje laikinojo įvežimo perdirbti procedūra buvo baigta pagal Muitinės kodekso 89 straipsnio 1 dalį reeksportuojant prekes, suteikus joms atitinkamą pavidalą ir laikantis nustatytų terminų, ir šios procedūros suteikto pranašumo negalima atimti atgaline data atsiradus skolai muitinei, motyvuojant tuo, jog formalumų užbaigimo dokumentas nebuvo pateiktas per nustatytą terminą. Taigi, Döhler manymu, dėl prievolės pateikti formalumų užbaigimo dokumentą, kaip tai numatyta Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, pažeidimo negali atsirasti skola muitinei, nes ši prievolė kyla užbaigus atitinkamą muitinės procedūrą.

37

Tokiai pozicijai negalima pritarti.

38

Iš tiesų jokia Muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo reglamento, konkrečiai kalbant, klostantis faktinėms aplinkybėms jų aktualių redakcijų, nuostata neleidžia teigti, kad, kiek tai susiję su prievolės neįvykdymo poveikiu skolos muitinei atsiradimui, pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį reikia skirti prievolę, kuri turi būti įvykdyta prieš atitinkamos muitinės procedūros užbaigimą, nuo prievolės, kuri turi būti įvykdyta po šios procedūros užbaigimo, arba vadinamąją „pagrindinę“ prievolę nuo vadinamosios „antrinės“ prievolės.

39

Be to, Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skola muitinei atsiranda „neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su <...> muitinės procedūros taikymu“, taigi yra susijusi su visomis prievolėmis, išplaukiančiomis iš atitinkamos muitinės procedūros. Be to, pažymėtina, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 dalyje aiškiai numatyta, kad termino, per kurį galima pateikti formalumų užbaigimo dokumentą, viršijimas nėra minimas tarp pažeidimų, dėl kurių atsiranda skola muitinei, jei įvykdytos tam tikros šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.

40

Primintina, kad laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, atliekama naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, yra išimtinė priemonė, skirta tam, kad būtų palengvintas tam tikrų ekonominių veiklų vykdymas. Ši procedūra apima ne Bendrijos kilmės prekių buvimą Sąjungos muitų teritorijoje, kas kelia riziką, kad, neatlikus muitinės formalumų, šios prekės pateks į valstybių narių rinkas (žr. 2010 m. liepos 15 d. Sprendimo DSV Road, C-234/09, Rink. p. I-7333, 31 punktas).

41

Kadangi taikant šią procedūrą egzistuoja akivaizdi rizika, susijusi su teisingu Sąjungos muitų teisės aktų taikymu ir muitų surinkimu, šia procedūra besinaudojantys asmenys turi griežtai laikytis iš jos išplaukiančių prievolių. Reikia taip pat griežtai aiškinti pasekmes, kurių gali jiems kilti, jeigu jie nevykdo savo prievolių (žr. 2010 m. sausio 14 d. Sprendimo Terex Equipment ir kt., C-430/08 ir 431/08, Rink. p. I-321, 42 punktas).

42

Be to, kaip išvados 50 punkte pažymėjo generalinis advokatas, būtent remiantis atitinkamu muitinės formalumų dokumentu užbaigus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą nustatomas galutinis importuotų prekių likimas, nukrypstant nuo bendrosios procedūros. Formalumų užbaigimo dokumentas yra pagrindinis dokumentas laikinojo įvežimo perdirbti procedūroje, kuri atliekama naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, kaip tai taip pat įrodo išsamūs duomenys, kurie jame turi būti nurodyti pagal Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 2 dalį, o prievolė pateikti šį formalumų užbaigimo dokumentą per 30 dienų nuo formalumų užbaigimo termino pabaigos, kaip tai nustatyta Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmos įtraukoje, turi ypatingą reikšmę muitinės priežiūrai pagal šią muitinės procedūrą.

43

Todėl skolos muitinei atsiradimas tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklostė šioje byloje, yra ne sankcija, o paprasčiausia reikiamų sąlygų, kad būtų suteiktas pranašumas pritaikius laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atliekamą naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, neįvykdymo pasekmė. Iš tiesų pagal šią procedūrą suteikiamas sąlyginis pranašumas, kuris negali būti suteiktas, jei nesilaikoma su juo susijusių sąlygų, dėl ko sąlyginio neapmokestinimo sistema negali būti taikoma, todėl pateisinamas apmokestinimas muitais.

44

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnyje teisėtai nustatyta sistema, kurioje išsamiai išvardyti pažeidimai, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, kurie „neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui“ (1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Söhl & Söhlke, C-48/98, Rink. I-7877, 43 punktas). Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas suformulavo prejudicinį klausimą remdamasis prielaida, kad 859 straipsnyje išvardytos sąlygos neįvykdytos.

45

Taigi konstatuotina, kad dėl prievolės, susijusios su laikinojo įvežimo perdirbti procedūros, atliekamos naudojant sąlyginio neapmokestinimo sistemą, kuri turi būti įvykdyta užbaigus minėtos muitinės procedūros formalumus, šiuo atveju – prievolės pateikti formalumų užbaigimo dokumentą per 30 dienų terminą, nustatytos Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, neįvykdymo atsiranda – dėl visų prekių, dėl kurių turi būti užbaigta procedūra, – skola muitinei pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, jei neįvykdytos Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 dalies sąlygos.

46

Kiek tai susiję su pašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir Döhler nurodyta rizika, kad pagrindinėje byloje skola muitinei už nereeksportuotas prekes gali atsirasti du kartus, primintina, kad Muitų sąjungoje draudžiama tą pačią prekę apmokestinti du kartus (1988 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kiwall, 252/87, Rink. p. 4753, 11 punktas).

47

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas turi įsitikinti, kad muitinės neleidžia atsirasti antrai skolai muitinei už prekes, už kurias skola muitinei jau yra atsiradusi dėl ankstesnės aplinkybės.

48

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip: neįvykdžius prievolės pateikti formalumų užbaigimo dokumentą prižiūrinčiai muitinės įstaigai per 30 dienų nuo formalumų užbaigimo termino, nustatyto Įgyvendinimo reglamento 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, pabaigos, atsiranda skola muitinei už visas importuotas prekes, dėl kurių turi būti užbaigta procedūra, įskaitant reeksportuotąsias iš Europos Sąjungos teritorijos, jei manoma, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdytos.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 648/2005 (OL L 117, p. 13), 204 straipsnio 1 dalies a punktą reikia aiškinti taip: neįvykdžius prievolės pateikti formalumų užbaigimo dokumentą prižiūrinčiai muitinės įstaigai per 30 dienų nuo formalumų užbaigimo termino, nustatyto 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, su pakeitimais, padarytais 2007 m. vasario 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2007, 521 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje, pabaigos, atsiranda skola muitinei už visas importuotas prekes, dėl kurių turi būti užbaigta procedūra, įskaitant reeksportuotąsias iš Europos Sąjungos teritorijos, jei manoma, kad Įgyvendinimo reglamento 859 straipsnio 9 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdytos.