GENERALINIO ADVOKATO

JÁN MAZÁK IŠVADA,

pateikta 2011 m. rugsėjo 15 d.(1)

Byla C‑409/10

Hauptzollamt Hamburg‑Hafen

prieš

Afasia Knits Deutschland GmbH

(Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra prekybos politika – AKR ir ES Kotonu partnerystės susitarimas – AKR šalių kilmės produktams taikomas preferencinis režimas – Kinijos kilmės tekstilės gaminių eksportas iš Jamaikos į Europos Sąjungą – Nepreferencinė prekių kilmė – Paskesnė judėjimo sertifikatų EUR.1 patikra – Bendradarbiavimas – Europos kovos su sukčiavimo tarnyba (OLAF) ir Jamaikos institucijos – Importo muitų išieškojimas išleidus prekes – Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 220 straipsnio 2 dalies b punktas – Bendrijos muitinės kodeksas – Įrodinėjimo pareiga – Teisėti lūkesčiai“

I –    Įvadas

1.        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių (toliau – AKR valstybės) bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių(2) (toliau – Susitarimas) V priedo 1 protokolo 32 straipsnio dėl AKR valstybės kilmės prekių kilmės įrodymų patikros ir teisėtų lūkesčių taisyklių, nustatytų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas)(3), 220 straipsnio 2 dalies b punkte, išaiškinimo.

II – Teisės aktai

2.        Susitarime numatyta, kad parengiamuoju laikotarpiu tam tikri produktai, įskaitant AKR valstybių kilmės tekstilės gaminius, į Bendriją importuojami netaikant muitų ir lygiaverčio poveikio mokesčių(4).

3.        Susitarimo V priedo 1 protokolas susijęs su sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimu ir administracinio bendradarbiavimo metodais. Šio protokolo 2 straipsnyje(5) numatyta:

„1. Siekiant įgyvendinti V priedo nuostatas dėl prekybos bendradarbiavimo, šie produktai laikomi turinčiais AKR valstybių kilmę:

a) visiškai gauti AKR valstybėse produktai, kaip apibrėžta šio Protokolo 3 straipsnyje;

b) AKR valstybėse gauti produktai, savo sudėtyje turintys medžiagų, kurios jose nėra visiškai gautos, jei tokios medžiagos AKR valstybėse pakankamai apdirbtos ar perdirbtos, kaip apibrėžta šio Protokolo 4 straipsnyje <...>.“

4.        Susitarimo V priedo 1 protokolo 14 straipsnyje(6) numatyta:

„1. AKR valstybių kilmės statusą turintiems produktams, importuojamiems į Bendriją, V priede numatytos lengvatos suteikiamos pateikus vieną iš nurodytų dokumentų:

a) <...> prekių judėjimo sertifikatą EUR.1 <…>.“

5.        Susitarimo V priedo 1 protokolo 15 straipsnyje „Judėjimo sertifikato EUR 1 išdavimo tvarka“ numatyta:

„1. Judėjimo sertifikatą EUR.1 išduoda eksportuojančios šalies muitinė eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotam atstovui pateikus paraišką raštu.

<…>

3. Kreipdamasis dėl EUR.1 sertifikato išdavimo eksportuotojas turi būti pasirengęs, judėjimo sertifikatą EUR.1 išduodančios eksportuojančios AKR valstybės muitinės pareigūnams reikalaujant, bet kuriuo metu pateikti visus reikalingus atitinkamų produktų kilmę įrodančius dokumentus, taip pat įvykdyti kitus šio Protokolo reikalavimus.

<…>.“

6.        Susitarimo V priedo 1 protokolo 28 straipsnyje „Kilmės įrodymo ir patvirtinamųjų dokumentų saugojimas“ numatyta:

„1. Judėjimo sertifikato EUR.1 prašantis eksportuotojas mažiausiai trejus metus saugo 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus.“

7.        Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnyje(7) „Kilmės įrodymų patikrinimas“ numatyta:

„1. Kilmės įrodymų paskesni patikrinimai atliekami atsitiktinai arba kai importuojančios šalies muitinės turi pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo, juose išvardytų produktų kilmės statuso arba dėl kitų šio protokolo reikalavimų vykdymo.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas importuojančios šalies muitinės eksportuojančios šalies muitinei grąžina judėjimo sertifikatą EUR.1 ir sąskaitą faktūrą, jei ji buvo pateikta, deklaraciją sąskaitoje faktūroje, arba šių dokumentų kopijas, [prireikus] nurodydami užklausos priežastis. Bet kurie gauti dokumentai ir informacija, [leidžiantys daryti] prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga, persiunčiami kartu su prašymu atlikti patikrinimą.

3. Patikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Ji turi teisę pareikalauti bet kurių įrodymų ir atlikti bet kurį eksportuotojo sąskaitų patikrinimą ar bet kurį kitą, jos manymu, būtiną patikrinimą.

<…>

5. Patikrinimo prašanti muitinė apie patikrinimo rezultatus informuojama kaip galima greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai autentiški, [ar atitinkami produktai gali būti laikomi AKR valstybių ar vienos iš 6 straipsnyje nurodytų šalių kilmės ir ar jie] atitinka kitus šio protokolo reikalavimus.

<…>

7. Jei patikrinimo procedūra arba bet kokia kita prieinama informacija nurodo, kad šio Protokolo nuostatos yra pažeidžiamos, AKR valstybė savo iniciatyva arba Bendrijai paprašius atlieka reikiamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai neatidėliojant būtų atlikti, kad būtų galima tokius pažeidimus nustatyti ir užkardyti, ir šiuo tikslu atitinkama AKR valstybė gali pakviesti Bendriją dalyvauti šiuose tyrimuose.“

8.        Muitinės kodekso 220 straipsnyje numatyta:

„1. Jeigu skolą muitinei sudaranti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis 218 ir 219 straipsniais arba jeigu ji buvo įtraukta į apskaitą nurodžius mažesnę už teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą, išieškotina muito suma arba papildomai išieškotina muito suma turi būti įtraukta į apskaitą per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė sužinojo apie susidariusią padėtį ir galėjo apskaičiuoti teisiškai privalomą sumokėti pinigų sumą bei nustatyti skolininką (paskesnis įtraukimas į apskaitą). Šis terminas gali būti pratęstas vadovaujantis 219 straipsniu.

2. Išskyrus 217 straipsnio 1 dalies antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus atvejus, paskesnis įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jeigu:

a) <…>

b) teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu.

Jeigu prekių lengvatinis statusas nustatomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą dalyvaujant trečiosios šalies institucijoms, kurios išduoda netinkamą sertifikatą, toks išdavimas yra klaida, kurios nebuvo galima nustatyti pagal pirmąją pastraipą.

Vis dėlto netinkamo sertifikato išdavimas nėra klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas pagal neteisingai eksportuotojo pateiktus faktus, išskyrus tuos atvejus, kai visų pirma yra aišku, kad sertifikatą išdavusios institucijos žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko reikalavimų, pagal kuriuos taikomas preferencinis režimas.

Apmokestinamasis asmuo gali įrodyti, jog buvo sąžiningas, jeigu yra akivaizdu, jog vykdydamas atitinkamas operacijas jis dėjo visas pastangas, kad įvykdytų visas preferencinio režimo taikymo sąlygas.

Vis dėlto apmokestinamas asmuo negali įrodyti, jog buvo sąžiningas, tuo atveju, kai Europos Komisija Europos [Sąjungos] oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame teigiama, kad yra pagrįstų abejonių dėl tinkamo preferencinio režimo taikymo juo besinaudojančioje šalyje;

c) pagal nuostatas, priimtas taikant Komiteto procedūrą, muitinė neprivalo atlikti paskesnio įtraukimo į apskaitą, kai muitų sumos yra mažesnės už tam tikrą dydį.“

III – Ginčas pagrindinėje byloje ir pateikti prejudiciniai klausimai

9.        Afasia Knits Deutschland GmbH (toliau – Afasia) priklauso Honkonge pagrindinę buveinę turinčiai įmonių grupei, įsteigusiai Jamaikoje įmones, kuriose iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės žaliavų gaminami į Europos Sąjungą eksportuojami tekstilės gaminiai. 2002 m. Afasia iš vienos iš minėtų Jamaikos įmonių ARH Enterprises Ltd (toliau – ARH) įsigijo kelias tekstilės gaminių siuntas. Afasia išleido tekstilės gaminius į laisvą apyvartą Europos Sąjungoje, deklaravusi Jamaiką kaip jų kilmės šalį ir pateikusi atitinkamus judėjimo sertifikatus EUR.1, pagal Susitarimą pritaikant „nulinį“ muito tarifą.

10.      Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kilus įtarimams dėl pažeidimų, per 2005 m. kovo mėn. Komisijos (Europos Kovos su sukčiavimų tarnyba, OLAF) surengtą komandiruotę į Jamaiką buvo patikrinti visi 2002–2004 m. laikotarpiu išduoti judėjimo sertifikatai. Nustatyta, kad Jamaikos eksportuotojai (tarp jų ARH) pažeidė Susitarimo nuostatas, nes eksportuoti gaminiai nebuvo pagaminti vien iš Kinijos kilmės siūlų, kaip to reikalaujama pagal kilmės taisykles; daugelis ar net visos į Europos Sąjungą eksportuotos prekės buvo arba pagamintos iš gatavų audeklų ar nėrinių iš Kinijos, arba tai buvo reeksportuoti gatavi Kinijos kilmės tekstilės gaminiai. Atsižvelgiant į tai, kad iš Kinijos buvo atvežtas nedidelis siūlų kiekis, kai kurios į Europos Sąjungą eksportuotos prekės galėjo būti pagamintos iš šių siūlų, tačiau eksportuotojai negalėjo įrodyti tikslaus taip pagamintų prekių kiekio. Komisijos teigimu, pateikdami prašymus išduoti judėjimo sertifikatus EUR.1, eksportuotojai iš Jamaikos buvo pateikę neteisingus duomenis apie į Europos Sąjungą eksportuotų prekių kilmę, o kadangi prekių kilmė buvo profesionaliai nuslėpta, Jamaikos institucijoms buvo sunku tai nustatyti. Jamaikos muitinės administracija padarė išvadą, kad nors judėjimo sertifikatai yra tikri, juose nurodyta neteisinga prekių kilmė ir todėl jie negalioja. Kita vertus, patikrinimą atlikusi grupė patvirtino, kad muitinės administracija veikė sąžiningai ir su deramu rūpestingumu.

11.      Per komandiruotę nustatytos aplinkybės ir jomis remiantis padarytos išvados buvo surašytos 2005 m. kovo 23 d. protokole, kurį pasirašė komandiruoti pareigūnai ir Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos nuolatinis sekretorius, veikdamas Jamaikos vyriausybės vardu.

12.      Hauptzollamt Hamburg‑Hafen apmokestino importuotas prekes muitu.

13.      Nesėkmingai mėginusi apskųsti muitinės sprendimą, Afasia kreipėsi į teismą, ir Finanzgericht Hamburg panaikino sprendimą apmokestinti prekes muitu bei nusprendė, kad sprendimas pripažinti negaliojančiais dėl importo siuntų pateiktus judėjimo sertifikatus yra neteisėtas. Finanzgericht Hamburg laikėsi nuomonės, kad nagrinėjami judėjimo sertifikatai negali būti laikomi negaliojančiais, nes jų paskesnės patikros rezultatai buvo grindžiami ne Jamaikos muitinės administracijai skirtu prašymu atlikti patikrą ir jos tyrimo rezultatais, kaip to reikalaujama pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnį, o komandiruotų Europos Sąjungos pareigūnų (OLAF) atliktais tyrimais. Šio teismo teigimu, 2005 m. kovo 23 d. protokolas buvo surašytas ant Europos Komisijos blanko ir pavadintas „Patikrą atlikusių pareigūnų išvados“; taigi tai nėra Jamaikos vyriausybės išvados, nors protokolą taip pat pasirašė Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos sekretorius.

14.      Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas linkęs pripažinti paskesnę Jamaikoje išduotų judėjimo sertifikatų patikrą ir gautus patikros rezultatus atitinkančiais Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnį. Tyrimus, ar buvo laikytasi 1 protokolo nuostatų, eksportuojanti valstybė gali atlikti savo iniciatyva arba paprašyta Europos Sąjungos (1 protokolo 32 straipsnio 7 dalis). Tokį prašymą gali pateikti ir Komisija (OLAF). Europos Sąjungos pareigūnų komandiruotę į Jamaiką OLAF organizavo koordinuodama devyniose valstybėse narėse pradėtus pažeidimų tyrimus Jamaikos Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos kvietimu, vykstant bendradarbiavimui administracinėje ir tyrimų technikos srityse. Tam, kad Jamaikos institucijos teisingai pripažino nagrinėjamus EUR 1 judėjimo sertifikatus negaliojančiais, taip pat veikiausiai neprieštarauja aplinkybė, jog tyrimus iš esmės atliko Komisija (OLAF), o Jamaikos muitinės administracija jai tik padėjo.

15.      Jeigu EUR.1 judėjimo sertifikatai pripažįstami negaliojančiais remiantis paskesnės patikros rezultatais pagal Susitarimo V priedo 1 protokolą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, ir kad, priešingai nei konstatavo Finanzgericht Hamburg, abejotina, ar Afasia gali remtis teisėtų lūkesčių apsauga pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą. Finanzgericht Hamburg nuomone, paskesnės patikros rezultatai nėra susiję su konkrečiais judėjimo sertifikatais ir todėl ne tais sertifikatais, kurie išduoti Afasia importo siuntoms, nes Jamaikoje buvo perdirbtas tam tikras, nors ir nedidelis, Kinijos kilmės siūlų kiekis, todėl bent jau įmanoma, jog nagrinėjamu atveju Afasia importuotos prekės atitiko kilmės taisykles.

16.      Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, žemesnės instancijos teismo pozicija, kad Afasia bet kuriuo atveju galėjo remtis teisėtų lūkesčių apsauga pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą, nes iš komandiruotų pareigūnų tyrimų rezultatų nėra matyti, kad neteisingi judėjimo sertifikatai buvo išduoti dėl neteisingų eksportuotojo pateiktų duomenų, grindžiama abejotinu Europos Sąjungos teisės aiškinimu.

17.      Šiomis aplinkybėmis 2010 m. birželio 29 d. Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių V priedo 1 protokolo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų 32 straipsnį atitinka tai, kad paskesnę kilmės įrodymų patikrą eksportuojančioje valstybėje Europos Komisija iš esmės atlieka pati, nors ir padedama vietinių institucijų, ir ar galima kalbėti apie patikros rezultatus, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, jeigu taip gauti Komisijos patikros rezultatai fiksuojami protokole, kurį taip pat pasirašo eksportuojančios valstybės vyriausybės atstovas?

2.      Jeigu būtų teigiamai atsakyta į pirmąjį klausimą, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamą situaciją atitinkančiu atveju, kai per tam tikrą laikotarpį išduotus preferencinio režimo suteikimo įrodymus eksportuojanti valstybė pripažįsta negaliojančiais, nes atlikus paskesnę patikrą nebuvo patvirtinta prekių kilmė, tačiau negalima atmesti galimybės, kad kai kurios eksportuotos prekės atitinka kilmės reikalavimus, muito mokėtojas, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 220 straipsnio 2 dalies b punkto antra ir trečia pastraipomis, gali remtis teisėtų lūkesčių apsauga, teigdamas, kad jo atveju pateikti preferencinio režimo sertifikatai galėjo būti teisingi ir todėl pagrįsti teisingomis eksportuotojo aprašytomis faktinėmis aplinkybėmis?“

IV – Procesas Teisingumo Teisme

18.      Rašytinius paaiškinimus pateikė Afasia, Italijos ir Čekijos vyriausybės bei Komisija. 2001 m. liepos 7 d. buvo surengtas posėdis, kuriame žodines pastabas pateikė Afasia ir Komisija.

V –    Vertinimas

A –    Pirmasis klausimas

19.      Pirmasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas susijęs su Komisijos (Europos kovos su sukčiavimo tarnybos (OLAF)) dalyvavimo atliekant paskesnę pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių kilmės įrodymų patikrą laipsniu ir tuo, ar Komisijos komandiruotės(8) į Jamaiką 2005 m. kovo 23 d. ataskaita arba protokolas, surašytas ant Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)) blanko ir, pirma, Jamaikos vyriausybės vardu pasirašytas Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos nuolatinis sekretorius ir, antra, – įvairių kitų asmenų Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)) bei valstybių narių vardu (toliau – protokolas), atitinka Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnį. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad abejonių kilo dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių siuntų kilmės įrodymų paskesnės patikros ir su šiais gaminiais susijusių judėjimo sertifikatų EUR.1 pripažinimo negaliojančiais teisėtumo.

20.      Pagal Susitarimą Jamaikos kilmės tekstilės gaminiams taikomas preferencinis režimas ir todėl įvežant į Europos Sąjungą jie neapmokestinami importo muitais, jeigu, be kita ko, pateikiamas judėjimo sertifikatas EUR.1(9). Susitarimo V priedo 1 protokole apibrėžiama sąvoka „kilmės produktai“ ir nustatoma administracinio bendradarbiavimo tarp, be kita ko, Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei AKR valstybių sistema. Ši sistema paremta užduočių pasidalijimu ir atitinkamos valstybės narės bei AKR valstybės valdžios institucijų tarpusavio pasitikėjimu(10).

21.      Pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 15 straipsnį atsakomybė už judėjimo sertifikato EUR.1 išdavimą ir pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių kilmės patikrą tenka Jamaikos institucijoms. Importo valstybės narės institucijos privalo pripažinti judėjimo sertifikatų EUR.1, patvirtinančių, kad tekstilės gaminiai kilę iš Jamaikos, galiojimą(11). Be to, Jamaikos institucijos pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnį turi pareigą paskui patikrinti, ar laikytasi kilmės taisyklių. Importo valstybės narės institucijos turi pripažinti Jamaikos institucijų atliktos paskesnės patikros išvadas(12). Taigi aišku, kad pagal Susitarimo V priedo 1 protokolą eksportuojančios AKR valstybės institucijos, o ne Komisija ar importuojančios valstybės narės, laikomos geriausiai tinkančiomis tiesiogiai patikrinti faktines aplinkybes, nustatančias atitinkamų prekių kilmę(13).

22.      Pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 1 dalį paskesnė kilmės įrodymų patikra atliekama atsitiktinai arba jeigu importuojančios šalies muitinė turi pagrįstų abejonių dėl, be kita ko, prekių kilmės statuso. Be to, pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 5 dalį atlikti patikrą prašanti muitinė apie patikros rezultatus informuojama kuo greičiau. Šie rezultatai turi aiškiai parodyti, ar dokumentai yra autentiški ir ar nurodytus produktus galima laikyti AKR valstybių kilmės produktais.

23.      Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalyje įvesta papildoma procedūra, siekiant nustatyti šio protokolo pažeidimus ir užkirsti jiems kelią. Pagal 32 straipsnio 7 dalį tyrimai gali būti atliekami remiantis bet kokia prieinama informacija, kuri leidžia manyti, kad yra pažeidžiamos Susitarimo V priedo 1 protokolo nuostatos(14). Be to, iš 32 straipsnio 7 dalies aišku, jog siekdama nustatyti tokius pažeidimus ir užkirsti jiems kelią AKR valstybė turi teisę pati atlikti tyrimus arba pavesti atlikti šiuos tyrimus jos vardu. Be to, pagal tą pačią nuostatą AKR valstybė gali pakviesti Europos Sąjungą dalyvauti tokiuose tyrimuose.

24.      Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalyje nėra jokios nuostatos dėl to, kokia forma turi būti pateikti pagal šią nuostatą atliktų tyrimų rezultatai, kad būtų privalomi importo valstybės narės institucijoms. Todėl manau, jog tokiomis aplinkybėmis negalima reikalauti konkrečios formos, kad importo valstybės narės institucijos galėtų papildomai išieškoti muitus(15). Tačiau tai, kad nėra specifinių formos reikalavimų, nereiškia, jog rezultatai neturi atitikti tam tikrų būtinų standartų, kad taptų privalomi importo valstybės narės institucijoms. Taigi, nors 1 Protokolo 32 straipsnio 5 dalyje taip pat nenurodyta konkreti forma, kuria patikros pagal šią nuostatą prašančioms institucijoms turi būti pranešama apie tokių patikrų rezultatus, šie rezultatai, be kita ko, turi aiškiai rodyti, ar atitinkami produktai laikytini AKR valstybės kilmės produktais. Mano nuomone, 32 straipsnio 7 dalį reikia aiškinti taip, kad teisinio saugumo ir tarpusavio bendradarbiavimo interesais jame nustatytas atitinkamas įpareigojimas dėl aiškumo(16).

25.      Manau, kad importuojančios valstybės narės institucijos gali reikalauti sumokėti muitus remdamosi trečiųjų asmenų, t. y. ne AKR valstybės institucijų, atliktais tyrimais pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalį, tik jeigu tyrimų rezultatai aiškiai rodo, kad atitinkamų produktų negalima laikyti AKR valstybės kilmės produktais ir ši valstybė aiškiai raštu pripažįsta šiuos rezultatus prilyginanti savo pačios tyrimų rezultatams. Mano nuomone, rašytiniame pripažinime arba patvirtinime turi būti su nurodyta data ir jis turi būti pasirašytas AKR valstybės vardu.

26.      Dėl pagrindinės bylos aplinkybių manau, kad pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalį nesvarbu, jog Komisija (OLAF) iš esmės pati apsiėmė atlikti paskesnę kilmės įrodymų patikrą Jamaikoje, nors ir padedama šios valstybės institucijų, su sąlyga, kad Jamaika užtikrino, kad Komisija (OLAF) atliktų šiuos tyrimus ir ši valstybė šių tyrimų rezultatus prilygino savo pačios tyrimų rezultatams.

27.      Remiantis patikrinimo protokolu, OLAF „Jamaikos užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos kvietimu“ išvyko į Bendrijos administracinę ir tyrimo komandiruotę į Jamaiką, „kad patikrintų atitinkamų prekių eksportą iš Jamaikos į Bendriją“. Patikrinimo protokole nurodyta, kad Jamaikos „Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerija, Muitinės departamentas, Trade Board ir Jamaikos reklamos korporacija (JAMPRO) visapusiškai bendradarbiavo per patikros procedūrą pagal Kotonu susitarimo 1 protokolą“. Be to, „Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos bei atitinkamų Laisvosios zonos institucijų atstovai lydėjo Bendrijos atstovus šiems lankantis įmonių patalpose“. Patikrinimo protokole taip pat nurodyta, kad išvadas iš šių patikrų padarė Jamaikos vyriausybės ir OLAF atstovai. Taip pat pabrėžčiau, kad protokole ne tik nurodytos „bendros patikros“(17) ir iš jų padarytos bendros išvados, bet ir parašyta, jog „todėl Jamaikos Muitinės departamentas daro išvadą, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. prekių siuntoms, kurios yra šio tyrimo dalykas, išduoti judėjimo sertifikatai EUR.1 yra autentiški, bet vis dėlto neteisingi dėl atitinkamų prekių kilmės ir todėl negalioja“.

28.      Taigi atrodo, kad iš patikrinimo protokolo išplaukia, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jog Jamaika pasirūpino, kad OLAF atliktų nagrinėjamus tyrimus ir kad Jamaikos institucijos kažkiek dalyvavo tuose tyrimuose ir galiausiai prilygino jų rezultatus savo tyrimų rezultatams. Be to, atrodo, jog Jamaikos muitinė aiškiai nurodė, kad 2002 m. sausio 1 d.–2005 m. kovo 23 d. pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių siuntoms išduoti judėjimo sertifikatai EUR.1 negalioja, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

29.      Patikrinimo protokolą Jamaikos vyriausybės vardu pasirašė Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos nuolatinis sekretorius. Mano nuomone, tai, kad patikrinimo protokolą Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)) ir valstybių narių vardu pasirašė ir kai kurie kiti asmenys ir kad jis surašytas ant Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF)) blanko, niekaip nesumenkina ir nepanaikina Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos nuolatinio sekretoriaus parašo protokole Jamaikos vyriausybės vardu galios.

30.      Pabrėžčiau, jog Afasia taip pat teigė, kad Užsienio reikalų ir užsienio prekybos ministerijos nuolatinis sekretorius pagal Jamaikos teisę viršijo savo įgaliojimus(18). Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra nieko, kas galėtų rodyti, kad nuolatinis sekretorius veikė ne pagal savo kompetenciją ir neturėjo įgaliojimų Jamaikos vardu patvirtinti protokolo turinio privalomumą. Be to, turint omenyje tai, kad Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalyje nenurodyta jokia konkreti institucija ar subjektas ir paminėta tik AKR valstybė, klausimas, kuri valstybės institucija ar subjektas pagal šią nuostatą gali įpareigoti AKR valstybę, turi būti išspręstas pagal tos valstybės teisę ir nėra Europos Sąjungos teisės dalykas(19). Jeigu valstybės narės muitinė išieškojo muitus remdamasi dokumentu, pasirašytu asmens, kuris tariamai turi įgaliojimus įsipareigoti AKR valstybės vardu, ir išieškojimo momentu jos iš tikrųjų nežinojo, kad pasirašęs asmuo viršijo savo įgaliojimus, manau, kad pagal Europos Sąjungos teisę toks papildomas išieškojimas galioja. Manau, kad bet kokio galimo žalos atlyginimo dėl tokio tariamo įgaliojimų viršijimo reikėtų siekti pagal nagrinėjamos AKR valstybės įstatymus.

31.      Mano nuomone, ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, patikrinimo protokolo turinys ir įforminimo būdas yra pakankamai aiškūs, todėl negali kilti jokių pagrįstų abejonių dėl Jamaikos institucijų, taip pat Jamaikos muitinės teisinės pozicijos dėl nagrinėjamų judėjimo sertifikatų EUR.1 negaliojimo bei faktų ir aplinkybių, dėl kurių jos laikėsi tokios pozicijos. Todėl manau, kad teisinio saugumo principo buvo paisoma. Reikalavimas, kad apie pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalį atliktų tyrimų rezultatus AKR valstybės ar jos muitinės įstaigos valstybių narių muitinės įstaigas informuotų tiesiogiai, pateikiant konkrečios formos dokumentą, būtų pernelyg didelis formalizmas, be to, taip būtų pažeistas tarpusavio bendradarbiavimo principas. Laikantis tokio nereikalingai griežto požiūrio, kuris nenumatytas Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalyje, galėtų būti pakenkta Susitarimo V priedo 1 protokole nustatytai Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei AKR valstybių administracinio bendradarbiavimo sistemai.

32.      Todėl manau, kad pagal Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalį Komisija gali atlikti paskesnę kilmės įrodymų patikrą eksportuojančioje AKR valstybėje su sąlyga, kad AKR valstybė pavedė arba paprašė Komisijos už šią valstybę atlikti tokią paskesnę patikrą jos vardu ir ši AKR valstybė rašytiniame dokumente su nurodyta data ir asmens, tariamai turinčio įgaliojimus įpareigoti šią valstybę, parašu aiškiai nurodė patvirtinanti šių patikrų rezultatus ir taip prilyginanti juos savo pačios patikrų rezultatams. Šiuos rezultatus Komisija gali pateikti importuojančios valstybės narės muitinei.

B –    Antrasis klausimas

33.      Bundesfinanzhof pateikė Teisingumo Teismui dar vieną klausimą, susijusį su Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimu, jeigu į pirmąjį jo klausimą būtų atsakyta teigiamai. Klausimas susijęs su aplinkybe, jog, atsižvelgiant į tai, kad iš Kinijos buvo atvežtas nedidelis siūlų kiekis, kai kurios į Europos Sąjungą eksportuotos prekės galėjo būti pagamintos iš šių siūlų ir todėl būti Jamaikos kilmės, tad joms turėjo būti taikomas preferencinis režimas. Tačiau per paskesnes patikras importuotojai nesugebėjo įrodyti tikslaus taip pagamintų prekių kiekio. Antrasis klausimas susijęs su importuotojo teisėtų lūkesčių, kuriais pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą gali remtis importuotojas nesant visų nagrinėjamų prekių kilmės įrodymų, apimtimi.

34.      Afasia nuomone, nesant priešingų įrodymų, judėjimo sertifikatus EUR.1 reikėtų laikyti teisingais ir pagrįstais teisingomis eksportuotojo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Importuotojas negali būti įpareigotas mokėti muito pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrą ir trečią pastraipas, jeigu prekių kilmės negalima patvirtinti atlikus paskesnes patikras ir negalima atmesti, kad kai kurios iš eksportuotų prekių atitiko kilmės taisykles. Afasia manymu, Hauptzollamt Hamburg‑Hafen privalo įrodyti, kad kiekvienos eksportuotos siuntos atveju ARH pateikė neteisingas deklaracijas. Afasia teigia, kad tai, jog muitinė negalėjo pateikti nagrinėjamų įrodymų, nėra suiję su ARH aplaidumu. 2004 m. ARH gamyklas sunaikino uraganas. Tokiu force majeure atveju įrodinėjimo pareiga ir toliau tenka muitinei.

35.      Čekijos vyriausybės nuomone, tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kai eksportuojančios valstybės išduoti preferencinio režimo sertifikatai buvo panaikinti, nes atliekant paskesnes patikras nebuvo galima patvirtinti prekių kilmės, tačiau negalima atmesti, kad tam tikros prekės atitinka kilmės taisykles, muitą privalantis mokėti asmuo teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrą ir trečią pastraipas gali remtis tik tuo atveju, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad prekių kilmė nenustatyta ne dėl to, kad eksportuotojas pažeidė savo pareigas, o muitinė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad eksportuotojas išdėstė neteisingas faktines aplinkybes. Eksportuotojo pareiga saugoti prekių kilmės dokumentus nėra pažeidžiama, jeigu šie dokumentai sunaikinti dėl gaivalinės nelaimės.

36.      Italijos vyriausybės nuomone, jeigu per OLAF tyrimus nebuvo galima patvirtinti preferencinės prekių kilmės ir net jeigu negalima atmesti, kad kai kurios prekės galėtų atitikti kilmės taisykles, importuotojas negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrą ir trečią pastraipas, tvirtindamas, kad jo atveju preferencinio režimo sertifikatai yra teisingi.

37.      Komisijos manymu, antrąjį klausimą reikėtų performuluoti. Juo siekiama išsiaiškinti, kam tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, tenka įrodinėjimo pareiga, jeigu tam tikru laikotarpiu išduoti judėjimo sertifikatai buvo panaikinti, nes atlikus paskesnes patikras nebuvo galima patvirtinti prekių kilmės, tačiau negalima atmesti, kad tam tikri eksportuoti produktai atitiko kilmės taisykles, o importuotojas teigia, kad jo atveju pateikti preferencinio režimo kilmės sertifikatai galėjo būti teisingi, nes buvo grindžiami eksportuotojo teisingai išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis.

38.      Komisijos teigimu, tokiu atveju sertifikatų teisingumą privalo įrodyti importuotojas ar net eksportuotojas, o ne muitinė. Įrodinėjimo pareiga turėtų būti taikoma atsižvelgiant į Susitarimo V priedo 1 protokolo 28 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad eksportuotojas bent trejus metus saugotų atitinkamų prekių kilmės statusą įrodančius dokumentus. Komisija mano, kad tokiu atveju, kaip antai nagrinėjamas šioje byloje, jeigu importuotojas priklauso tai pačiai įmonių grupei kaip ir eksportuotojas, atsakomybė už pareigos saugoti dokumentus nesilaikymą ir šių dokumentų praradimo rizika tenka visai grupei. Komisijos nuomone, Afasia teiginys, kad ji negali pateikti dokumentų dėl 2004 m. Jamaikoje praūžusio uragano, neįtikina. Jeigu importuotojas teigia, kad jo atveju pateikti kilmės sertifikatai galėjo būti teisingi ir pagrįsti teisingai eksportuotojo išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, importuotojui tenka pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius sertifikatuose esančius duomenis.

39.      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką paskesnės patikros tikslas yra patikrinti judėjimo sertifikate EUR.1 nurodytos kilmės teisingumą(20). Jeigu paskiau atlikus patikrą judėjimo sertifikate EUR.1 nurodyta prekių kilmė nepasitvirtina, <...> darytina išvada, kad prekių kilmė yra nežinoma, todėl sertifikatas ir preferencinis muitų tarifas buvo suteikti klaidingai(21). Taigi už tas prekes turi būti sumokėti importo mokesčiai, kuriuos muitinė turi išieškoti pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalį(22).

40.      Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nedidelis pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių kiekis iš tikrųjų gali atitikti kilmės taisykles. Tačiau kadangi atrodo, jog šie tekstilės gaminiai, kurie buvo pagaminti Jamaikoje, buvo sumaišyti su kitais ne Jamaikos kilmės tekstilės gaminiais ir todėl jų neįmanoma atskirti, manau, darytina išvada, kad neteisingi judėjimo sertifikatai EUR.1 išduoti visiems nagrinėjamiems tekstilės gaminiams(23). Mano nuomone, Afasia teiginį, jog Hauptzollamt Hamburg‑Hafen privalo įrodyti, kad ARH kiekvienos eksportuotos siuntos atveju pateikė neteisingas deklaracijas, reikėtų atmesti. Eksportuotojui tenka pareiga pateikiant visus būtinus patvirtinamuosius dokumentus įrodyti, kurios tekstilės gaminių siuntos yra Jamaikos kilmės(24). Jeigu eksportuotojas negali įvykdyti šios pareigos, iš esmės importo muitai turi būti mokami už visas nagrinėjamų tekstilės gaminių siuntas ir muitinė privalo juos išieškoti pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 1 dalį.

41.      Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalyje nustatytos tam tikros 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto išieškojimo principo išimtys. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad importo arba eksporto muitų grąžinimas ar atsisakymas juos išieškoti, kurį galima taikyti tik esant tam tikroms sąlygoms ir specialiai numatytais atvejais, yra įprastos importo ir eksporto procedūros išimtis ir todėl nuostatos, numatančios tokį grąžinimą ar atsisakymą išieškoti, turi būti aiškinamos siaurai. Kadangi „sąžiningumas“ yra būtina sąlyga, kad būtų galima reikalauti grąžinti importo arba eksporto muitus ar atsisakyti juos išieškoti, šią sąvoką reikia aiškinti taip, kad grąžinimo ar atsisakymo išieškoti atvejų skaičius būtų ribotas(25).

42.      Pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą kompetentingos institucijos neatlieka paskesnio importo muitų įtraukimo į apskaitą, jei įvykdomos trys kumuliacinės sąlygos. Pirmiausia reikia, kad šie muitai nebūtų surinkti dėl pačių kompetentingų institucijų klaidos, paskui, kad šios klaidos nebūtų įmanoma nustatyti sąžiningam asmeniui, kuris turi sumokėti muitą, ir galiausiai, kad pastarasis laikytųsi visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su jo muitinės deklaracija(26). Todėl atitinkamų prekybininkų teisėti lūkesčiai saugomi esant tam tikroms sąlygoms, jeigu muitinė padaro klaidų, susijusių su preferenciniu prekių statusu.

43.      Pagrindinėje byloje kilo klausimas dėl pirmosios iš minėtų sąlygų, t. y. ar reikia laikyti, kad muitinė suklydo. Jeigu atlikus paskesnę patikrą prekių judėjimo sertifikate EUR.1 nurodyta prekių kilmė negali būti patvirtinta, šis sertifikatas turi būti laikomas ,,neteisingu sertifikatu“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą (27), o muitinė laikytina padariusi klaidą.

44.      Tačiau pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą muitinė laikytina nepadariusi klaidos, jeigu išdavė judėjimo sertifikatus EUR.1, remdamasi eksportuotojo pateikta neteisinga informacija. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamus muitus galima išieškoti. Importo muitus norinčiai išieškoti muitinei tenka pareiga įrodyti, kad neteisingi judėjimo sertifikatai EUR.1 išduoti dėl neteisingų eksportuotojo nurodytų faktinių duomenų(28).

45.      Susitarimo V priedo 1 protokolo 28 straipsnio 1 dalyje eksportuotojui nustatyta pareiga trejus metus saugoti prekių kilmę įrodančius dokumentus.

46.      Jeigu eksportuotojas neišsaugo atitinkamų nagrinėjamų prekių kilmės statusą įrodančių dokumentų, nors yra teisiškai įpareigotas tai daryti, ir todėl muitinė negali pateikti reikalingų įrodymų, ar judėjimo sertifikatai EUR.1 buvo išduoti remiantis tiksliais, ar netiksliais eksportuotojo pateiktais faktiniais duomenimis, pareiga įrodyti, kad judėjimo sertifikatai EUR.1, kuriuos nagrinėjamoms prekėms išdavė AKR valstybės institucijos, buvo pagrįsti tiksliais faktiniais duomenimis, tenka muitų mokėtojui(29).

47.      Mano nuomone, darytina išvada, kad jeigu eksportuotojas neišsaugojo prekių kilmę įrodančių dokumentų, muito mokėtojas, šiuo atveju Afasia, negali remtis Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antroje ir trečioje pastraipoje įtvirtintu teisėtų lūkesčių principu tiesiog teigdamas, kad kai kurios iš prekių gali atitikti kilmės taisykles ir joms gali būti taikomas preferencinis režimas. Afasia privalo pateikti šią faktinę aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

48.      Sprendime Huygen ir kt. Teisingumo Teismas konstatavo, kad pareiga turėti prekių kilmę įrodančius dokumentus tenka vien eksportuotojui(30). Jeigu vėliau judėjimo sertifikato EUR.1 negalima patikrinti dėl force majeure, t. y. neįprastų ir nenumatytų aplinkybių, kurių atitinkamas eksportuotojas negalėjo kontroliuoti, nepaisant to, kad dėjo visas pastangas, importo muitų negalima išieškoti(31).

49.      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Afasia teigia, kad atitinkami dokumentai Jamaikoje buvo prarasti dėl uragano ir kad šiam teiginiui nebuvo prieštarauta. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti tokio teiginio teisingumą, tai, ar, remiantis išdėstytais kriterijais, aplinkybės, kuriomis buvo prarastas dokumentas, yra force majeure, ir tai, kad eksportuotojas neturi jokios galimybės dublikatais ar kokiais nors kitais įrodymais atkurti nagrinėjamų dokumentų turinio.

50.      Šiuo atžvilgiu pabrėžčiau, jog pagal protokolą ARH savo prekes, išskyrus išimtinius atvejus, įsigijo vien Kinijoje(32), ir tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Iš Kinijos tiekiamų prekių sąskaitas faktūras išrašydavo Honkonge įsikūrusios įmonės, priklausančios Afasia įmonių grupei. Atsižvelgdamas į, atrodo, labai artimus Afasia grupės bendrovių komercinius ir teisinius ryšius(33), nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tiek ARH, tiek Afasia galėjo pateikti įrodymų iš kitų tos pačios grupės bendrovių, pavyzdžiui, audituotus buhalterinės apskaitos įrašus, kurie galėtų padėti išsiaiškinti pagrindinėje byloje nagrinėjamų tekstilės gaminių kilmę.

51.      Todėl manau, kad jeigu eksportuotojas neišsaugo atitinkamų nagrinėjamų prekių kilmės statusą įrodančių dokumentų, nors yra teisiškai įpareigotas tai daryti, ir dėl to muitinė negali pateikti įrodymų, ar šių prekių judėjimo sertifikatai EUR.1 buvo išduoti remiantis tiksliais eksportuotojo pateiktais faktiniais duomenimis pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto trečią pastraipą, muitų mokėtojas negali remtis Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antroje ir trečioje pastraipose numatytu teisėtų lūkesčių principu tiesiog teigdamas, kad kai kurios iš prekių galėjo atitikti kilmės taisykles. Nesant force majeure, šis asmuo turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamos prekės atitinka kilmės taisykles.

VI – Išvada

52.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui į Bundesfinanzhof (Vokietija) pateiktus klausimus atsakyti taip:

1.      Pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašyto Partnerystės susitarimo tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR valstybės) bei Europos bendrijos ir jos valstybių narių V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 7 dalį Europos Komisija gali atlikti paskesnę kilmės įrodymų patikrą eksportuojančioje AKR valstybėje su sąlyga, kad AKR valstybė pavedė arba paprašė Komisijos už šią valstybę atlikti tokią paskesnę patikrą jos vardu ir ši AKR valstybė rašytiniame dokumente su nurodyta data ir asmens, tariamai turinčio įgaliojimus įpareigoti šią valstybę, parašu aiškiai nurodė patvirtinanti šių patikrų rezultatus ir taip prilyginanti juos savo pačios patikrų rezultatams. Šiuos rezultatus Komisija gali pateikti importuojančios valstybės narės muitinei.

2.      Jeigu eksportuotojas neišsaugo atitinkamų nagrinėjamų prekių kilmės statusą įrodančių dokumentų, nors yra teisiškai įpareigotas tai daryti, ir dėl to muitinė negali pateikti įrodymų, ar šių prekių judėjimo sertifikatai EUR.1 buvo išduoti remiantis tiksliais eksportuotojo pateiktais faktiniais duomenimis pagal Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto trečią pastraipą, muitų mokėtojas negali remtis Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose numatytu teisėtų lūkesčių principu tiesiog teigdamas, kad kai kurios iš prekių galėjo atitikti kilmės taisykles. Nesant force majeure, šis asmuo turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamos prekės atitinka kilmės taisykles.

---

1 – Originalo kalba: anglų.

---

2 – OL L 317, 2000, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 35 t., p. 3. Susitarimas Europos Sąjungos vardu patvirtintas 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu 2003/159/EB; jis įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d.

---

3 – OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307; su paskutiniais pakeitimais bylos aplinkybių laikotarpiu, padarytais 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 311, 2000, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 239).

---

4 – Žr. Susitarimo V priedo 1 straipsnį.

---

5 – Jis yra Susitarimo V priedo 1 protokolo II antraštinėje dalyje „Sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimas“.

---

6 – Jis yra Susitarimo V priedo 1 protokolo IV antraštinėje dalyje „Kilmės įrodymai“.

---

7 – Jis yra Susitarimo V priedo 1 protokolo V antraštinėje dalyje.

---

8 – Pažymėtina, kad tokios komandiruotės nėra neįprastas dalykas. Žr., pvz., 1996 m. gegužės 14 d. Sprendimą Faroe Seafood ir kt. (C‑153/94 ir C‑204/94, Rink. p. I‑2465, 16 punktas); 1997 m. liepos 17 d. Sprendimą Pascoal & Filhos (C‑97/95, Rink. p. I‑4209, 15 ir paskesni punktai) ir 2010 m. liepos 1 d. Sprendimą Komisija prieš Vokietiją (C‑442/08, Rink. p. I‑0000, 30 punktas).

---

9 – Žr. Susitarimo V priedo 1 protokolo 14 straipsnį.

---

10 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodyto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 70 punktą ir 2006 m. vasario 9 d. Sprendimą Sfakianakis (C‑23/04–C‑25/04, Rink. p. I‑1265, 21 punktas).

---

11 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodyto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 73 punktą ir 10 išnašoje nurodyto Sprendimo Sfakianakis 37 punktą.

---

12 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodyto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 73 punktą.

---

13 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodyto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 71 punktą.

---

14 – Todėl šie tyrimai nebūtinai grindžiami paskesnėmis atsitiktinėmis patikromis arba importuojančios šalies muitinės prašymu paskiau atliekamomis patikromis.

---

15 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodytą Sprendimą Pascoal & Filhos. Teisingumo Teismas toje byloje konstatavo, kad eksportuojančios valstybės institucijų importuojančios valstybės institucijoms skirtą pranešimą dėl EUR.1 sertifikato paskesnės patikros užbaigimo, kuriame jos tiesiog patvirtina, kad toks sertifikatas išduotas neteisingai ir todėl turi būti panaikintas, ir išsamiai neišdėsto tokį panaikinimą pateisinančių priežasčių, pirmiausia reikia laikyti patikros rezultatais pagal atitinkamus toje byloje reikšmingus teisės aktus ir kad importuojančios valstybės institucijos turi teisę vėliau išieškoti nesurinktus muitus remdamosi vien tokiu pranešimu, neprivalėdamos nustatyti tikrosios importuotų prekių kilmės.

---

16 – Taip pat žr. 8 išnašoje nurodyto Sprendimo Komisija prieš Vokietiją 78 punktą. Toje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, atlikusios paskesnę patikrą, kurios reikalavo tam tikros valstybės narės ir Komisija, Vengrijos institucijos savo 1998 m. gegužės 26 d. laiške aiškiai pabrėžė, jog į Vokietiją importuotos ir atitinkamuose dokumentuose bei rinkmenose nurodytos transporto priemonės neatitiko kilmės taisyklių, o tai importo valstybės institucijoms yra pakankama informacija, kad nagrinėjamus sertifikatus būtų galima laikyti atšauktais (išskirta mano).

---

17 – Taip nurodyta patikrinimo protokole.

---

18 – Afasia teigimu, tokį sprendimą galėjo priimti tik Pramonės, investicijų ir prekybos ministerija ir Trade Board Limited.

---

19 – Noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Susitarimo V priedo 1 protokolo 32 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodyta „eksportuojančios šalies muitinė“. Tokios nuorodos akivaizdžiai nėra 32 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta „AKR valstybė“, ir, mano nuomone, darytina prielaida, kad ši nuostata taip suformuluota siekiant atspindėti Susitarimo šalių valią.

---

20 – 2006 m. kovo 9 d. Sprendimas Beemsterboer Coldstore Services (C‑293/04, Rink. p. I‑2263, 32 punktas).

---

21 – Žr. 1993 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Huygen ir kt. (C‑12/92, Rink. p. I‑6381, 17 ir 18 punktai) ir 20 išnašoje nurodyto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 34 punktą.

---

22 – Sprendime Huygen ir kt. (nurodytas 21 išnašoje) Teisingumo Teismas nurodė, kad iš esmės normali neigiamus rezultatus davusios paskesnės patikros pasekmė – tai importuojančios valstybės reikalavimas sumokėti importuojant nesumokėtus muitus; žr. 19 punktą.

---

23 – Pagal analogiją žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados 20 išnašoje nurodytoje byloje Beemsterboer Coldstore Services 36–44 punktus. Remiantis šia išvada, jeigu atliekant paskesnes patikras negalima aiškiai nustatyti, ar prekių judėjimo sertifikatai EUR.1 yra teisingi, nagrinėjamos prekės laikytinos nežinomos kilmės prekėmis ir manoma, kad sertifikatas yra „neteisingas“, kaip nurodyta Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkte. Sumaišę Jamaikos kilmės tekstilės gaminius su Kinijos kilmės tekstilės gaminiais ir taip padarę juos neatskiriamus, eksportuotojai „sugadino“ nagrinėjamus tekstilės gaminius ir taip užtikrino, jog iš esmės ir, nesant įrodymų, kad konkrečios tekstilės gaminių siuntos yra Jamaikos kilmės, visiems tekstilės gaminiams nebūtų taikomas preferencinis režimas.

---

24 – Pagal analogiją žr. 8 išnašoje nurodytą Sprendimą Faroe Seafood ir kt., kurio 63 ir 64 punktuose Teisingumo Teismas nurodė, kad jeigu Farerų salų kilmės krevetės buvo perdirbtos Farerų salų gamykloje, kurioje perdirbamos ir ne valstybių narių kilmės krevetės, eksportuotojas, pateikdamas visus atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, turi įrodyti, kad Farerų salų kilmės krevetės buvo fiziškai atskirtos nuo kitos kilmės krevečių. Nesant tokių įrodymų krevečių nebegalima laikyti kilusiomis iš Farerų salų ir todėl EUR.1 sertifikatą reikia laikyti nepagrįstai išduotu, o preferencinį režimą – nepagrįstai pritaikytu.

---

25 – Žr. 2009 m. spalio 1 d. Teisingumo Teismo nutartį byloje Agrar‑Invest‑Tatschl prieš Komisiją (C‑552/08 P, Rink. p. I‑9265, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

---

26 – 2005 m. kovo 3 d. Sprendimas Biegi Nahrungsmittel ir Commonfood prieš Komisiją (C‑499/03 P, Rink. p. I‑1751, 46 punktas).

---

27 – 20 išnašoje nurodyto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 35 punktas.

---

28 – 20 išnašoje nurodyto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 39 punktas.

---

29 – Šiuo klausimu žr. 20 išnašoje nurodyto Sprendimo Beemsterboer Coldstore Services 40–46 punktus.

---

30 – 21 išnašoje nurodytas sprendimas, 34 punktas.

---

31 – Ten pat, 31 punktas.

---

32 – „T. y. tekstilės produktai, etiketės ir (arba) panašūs priedai drabužiams taisyti ir (arba) užbaigti, mechanizmai, įskaitant atsargines dalis <...>“.

---

33 – Iš patikrinimo protokolo atrodo, kad visos Afasia grupės bendrovės priklauso tiems patiems dviem asmenims.