Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje T-465/09

Ivan Jurašinović, gyvenantis Anžė (Prancūzija), atstovaujamas advokatų M. Jarry ir N. Amara-Lebret,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, iš pradžių atstovaujamą C. Fekete ir K. Zieleśkiewicz, vėliau C. Fekete ir J. Herrmann

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2009 m. rugsėjo 21 d. Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiama galimybė susipažinti su tam tikromis Europos Sąjungos stebėtojų, buvusių Kroatijoje, Knino zonoje, nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ataskaitomis

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse, M. Prek, J. Schwarcz (pranešėjas) ir A. Popescu,

posėdžio sekretorė C. Kristensen, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2012 m. balandžio 25 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

Sprendimo motyvai

Ginčo aplinkybės

1. 2009 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku ieškovas I. Jurašinović, remdamasis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331), pateikė Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui paraišką dėl galimybės susipažinti su Europos Sąjungos stebėtojų, buvusių Kroatijoje, Knino zonoje, nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ataskaitomis (toliau – ataskaitos) ir dokumentais su nuoroda „ECMM RC Knin Log reports“.

2. 2009 m. gegužės 27 d. elektroniniu laišku Tarybos generalinis sekretorius pranešė ieškovui, kad dėl to, jog jo paraiška gali būti susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi ir šie dokumentai gali būti delikataus pobūdžio, terminas atsakyti į jo paraišką turi būti pratęstas remiantis Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 3 dalimi.

3. 2009 m. birželio 17 d. sprendimu Tarybos generalinis sekretorius atmetė ieškovo paraišką dėl galimybės susipažinti, remdamasis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyta išimtimi dėl su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso ir aplinkybėmis, kad, pirma, atskleidus prašomus dokumentus iškiltų naujų sunkumų Sąjungos santykiuose su įvairiomis buvusioje Jugoslavijoje kilusių konfliktų šalimis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, antra, šie dokumentai yra archyvo, kurį Sąjunga perdavė tiek prokuratūrai, tiek gynybos atstovams byloje, iškeltoje A. Gotovina Jungtinių Tautų Organizacijos įsteigtame Tarptautiniame baudžiamajame teisme buvusiai Jugoslavijai (toliau – TBTJ), dalis.

4. 2009 m. birželio 27 d. elektroniniu laišku ieškovas pateikė kartotinę paraišką dėl galimybės susipažinti su dokumentais (toliau – kartotinė paraiška).

5. 2009 m. liepos 2 d. elektroniniu laišku Tarybos generalinis sekretorius pranešė ieškovui, kad jo kartotinė paraiška bus išnagrinėta iki 2009 m. spalio 1 d.; ieškovas užginčijo šį terminą.

6. 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Taryba leido iš dalies susipažinti su aštuoniomis ataskaitomis ir atmetė paraišką, kiek tai susiję su likusia dalimi (toliau – ginčijamas sprendimas).

7. Ginčijamame sprendime, pirma, Taryba priminė ieškovo paraiškos dėl galimybės susipažinti dalyką ir apimtį, taip pat Europos bendrijos stebėjimo misijos (toliau – EBSM) tikslą vykstant konfliktams buvusioje Jugoslavijoje ir sąlygas, kuriomis ši įvykdė savo užduotį. Antra, ji pažymėjo, kad neturi nė vieno dokumento su nuoroda „ECMM RC Knin Log reports“. Trečia, Taryba nusprendė, kad paviešinus ataskaitas būtų pakenkta Sąjungos interesams, kiltų pavojus jos ir jos valstybių narių tarptautiniams santykiams su šiuo Europos regionu, visuomenės saugumui, visų pirma, stebėtojų, liudytoju ir kitų informacijos šaltinių, kurių tapatybė ir vertinimai paaiškėtų atskleidus ataskaitas, saugumui ir fiziniam neliečiamumui. Ketvirta, Taryba teigė, kad ataskaitos yra pakankamai slapto pobūdžio neatsižvelgiant į tai, jog nuo laikotarpio, kai vyko jose aprašytos aplinkybės, praėjo keturiolika metų. Penkta, Taryba atmetė ieškovo kartotinėje paraiškoje nurodytą suinteresuotumą nustatyti istorinę tiesą ir iškelti teisme bylas karo nusikaltėliams, kad būtų atlyginta nuo jų nukentėjusiems asmenims. Šešta, ji pranešė ieškovui, kad suteikė TBTJ galimybę susipažinti su ataskaitomis nagrinėjant A. Gotovina bylą, vadovaudamasi tarptautinio bendradarbiavimo su Tarptautiniu teismu, kurį įsteigė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, principu. Septinta, ji atsisakė nagrinėti argumentą dėl pradėtų baudžiamųjų procesų tinkamos eigos. Galiausiai Taryba leido iš dalies susipažinti su aštuoniomis ataskaitomis ir atsisakė pateikti visas kitas ataskaitas, remdamasi išimtimis dėl visuomenės saugumo ir tarptautinių santykių apsaugos, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje ir trečioje įtraukose.

8. Ginčijamo sprendimo priede Taryba pateikė 205 ataskaitų, parengtų EBSM nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., su kuriomis buvo prašoma leisti susipažinti, sąrašą.

Procesas ir šalių reikalavimai

9. Pareiškimu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2009 m. lapkričio 19 d., ieškovas pareiškė šį ieškinį.

10. Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

– panaikinti ginčijamą sprendimą,

– nurodyti Tarybai sumokėti jam 2 000 EUR sumą, neįskaitant mokesčių, arba 2 392 EUR kartu su visais bylinėjimosi išlaidoms priklausančiais mokesčiais, įskaitant Europos Centrinio Banko nustatyto dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio įregistravimo dienos.

11. Taryba Bendrojo Teismo prašo:

– atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,

– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

12. Dokumentu, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2010 m. sausio 21 d., ieškovas Bendrojo Teismo paprašė taikyti proceso organizavimo priemones ir padėti išreikalauti, pirma, Tarybos ar Sąjungos kompetentingos institucijos sprendimus, susijusius su dokumentų, kuriuos pastarasis prašė pateikti nagrinėjant A. Gotovina bylą, perdavimu TBTJ, antra, Tarybos ar Sąjungos kompetentingos institucijos laiškus, išsiųstus kartu su minėtais dokumentais.

13. Kadangi ieškovas nepateikė dubliko per nustatytą terminą, rašytinė proceso dalis buvo baigta 2010 m. balandžio 19 d.

14. Taikydamas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė Tarybos nurodyti jam, kurios ataskaitos iš 205 išvardytų ginčijamo sprendimo priede buvo pateiktos A Gotovina gynybos atstovams per procesą, kurį prieš jį pradėjo TBTJ.

15. 2011 m. spalio 28 d., lapkričio 28 d. ir gruodžio 19 d. elektroniniais laiškais Taryba paprašė pratęsti terminą pateikti atsakymą į Bendrojo Teismo klausimą iki 2012 m. sausio 6 d., paskui iki 2012 m. vasario 16 d. Kadangi Bendrasis Teismas patenkino šiuos prašymus, Taryba atsakė į minėtą klausimą 2012 m. vasario 16 d.

16. 2011 m. gruodžio 2 d. elektroniniame laiške ieškovas pateikė pastabas dėl Bendrojo Teismo sprendimo iki 2012 m. sausio 6 d. pratęsti Tarybai terminą atsakyti į minėtą klausimą ir pateikė 2011 m. balandžio 14 d. TBTJ pirmosios instancijos pirmosios kolegijos Sprendimą Prokuroras prieš Ante Gotovina, Ivan Čermak ir Mladen Markač . Jis taip pat prašė pašalinti iš bylos nagrinėjimo Tarybos atstovus remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 41 straipsnio 1 dalies antra pastraipa. Po to, kai šis elektroninis laiškas buvo pridėtas prie bylos medžiagos, 2012 m. sausio 13 d. Taryba pateikė savo pastabas.

17. Nors posėdis turėjo įvykti 2011 m. lapkričio 16 d., jis Tarybos prašymu buvo tris kartus atidėtas iki 2011 m. gruodžio 18 d., 2012 m. sausio 18 d. ir 2011 m. kovo 21 d. ir vieną kartą ieškovo prašymu iki 2012 m. balandžio 25 d.

Dėl teisės

Dėl reikalavimų panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumo

18. Ginčydamas ginčijamą sprendimą ieškovas nurodo tris pagrindus, susijusius, pirma, su pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyto viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai nebuvimu, antra, su pavojaus minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje numatyto viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugai nebuvimu, trečia, su tuo, kad dokumentai jau buvo atskleisti anksčiau.

19. Pirmiausia reikia konstatuoti, kad norėdama atsisakyti pateikti ieškovui visas 205 ataskaitas, su kuriomis šis norėjo susipažinti, Taryba ginčijamame sprendime vienu metu rėmėsi išimtimis, pirma, dėl viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos, antra, dėl viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugos.

20. Tam, kad ginčijamas sprendimas teisiškai būtų pagrįstas, pakanka, kad viena iš dviejų išimčių, kuriomis Taryba rėmėsi atsisakydama leisti susipažinti su ataskaitomis, būtų teisingai pritaikyta.

21. Todėl iš pradžių reikia išnagrinėti pirmąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyto viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai nebuvimu.

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su pavojaus Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečioje įtraukoje numatyto viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugai nebuvimu

– Pirminės pastabos

22. Pirmiausia reikia priminti, kad Reglamentu Nr. 1049/2001, kaip nustatyta jo ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, siekiama užtikrinti visuomenei kuo platesnę susipažinimo su institucijų dokumentais teisę (2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą , C-39/05 P ir C-52/05 P, Rink. p. I-4723, 33 punktas).

23. Tačiau šiai teisei taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais (2007 m. vasario 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sison prieš Tarybą , C-266/05 P, Rink. p. I-1233, 62 punktas).

24. Konkrečiau kalbant, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 11 konstatuojamąją dalį, jo 4 straipsnyje numatyta, kad institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, kuriuos atskleidus nukentėtų kurio nors iš šiuo straipsniu saugomų interesų apsauga (2010 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Švedija ir kt. prieš API ir Komisiją , C-514/07 P, C-528/07 P ir C-532/07 P, Rink. p. I-8533, 71 punktas).

25. Kai institucijos prašoma atskleisti dokumentą, ji kiekvienu atveju turi įvertinti, ar šiam dokumentui taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje išvardytos teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimtys (šiuo klausimu žr. 22 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 35 punktą). Turint omenyje šiuo reglamentu siekiamus tikslus, šios išimtys turi būti aiškinamos ir taikomos griežtai (22 punkte minėto Sprendimo Švedija ir Turco prieš Tarybą 36 punktas).

26. Vis dėlto Teisingumo Teismas pripažino, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte saugomų interesų ypatingas jautrumas ir svarba kartu su privalomuoju institucijos atsisakymo suteikti galimybę susipažinti, kai pagal šią nuostatą dokumento atskleidimas pažeistų jos interesus, pobūdžiu institucijos sprendimą daro sudėtingo ir delikataus pobūdžio, reikalaujančio ypatingo atsargumo. Todėl tokiam sprendimui priimti reikalinga diskrecija (23 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 35 punktas).

27. Galiausiai reikia pastebėti, kad Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinti kriterijai yra labai bendro pobūdžio, todėl turi būti atsisakoma leisti susipažinti, kaip matyti iš šios nuostatos formuluotės, kai dėl atitinkamo dokumento atskleidimo kiltų „pavojus“ „visuomenės intereso“, susijusio, visų pirma, su „tarptautiniais santykiais“, apsaugai (23 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 36 punktas).

28. Dėl šios priežasties Bendrojo Teismo vykdoma institucijų sprendimų atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais dėl išimčių, susijusių su viešuoju interesu, numatytų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkte, teisėtumo kontrolė turi apsiriboti procedūros ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, taip pat akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu (23 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 34 punktas).

– Bendrojo Teismo vertinimas

29. Pateikdamas pirmąjį ieškinio pagrindą, pirma, ieškovas teigia, kad viešojo intereso, kiek jis susijęs su tarptautiniais santykiais, apsauga netaikoma ataskaitoms, nes jos yra neutralaus pobūdžio, dėl kurio nekyla abejonių dėl jose pateiktų išvadų ir vertinimų. Be to, pateikus ataskaitas praėjus keturiolikai metų nuo laikotarpio, kai vyko jose aprašytos aplinkybės, gali būti nustatyta istorinė tiesa ir užtikrinta nukentėjusių asmenų teisė į patirtos žalos atlyginimą. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nuo ataskaitų parengimo praėjo keturiolika metų, dėl jų pateikimo nekiltų pavojaus šio viešojo intereso apsaugai, nes jis užtikrintų galimybę persekioti už galimus karo nusikaltimus. Trečia, ieškovas mano, kad ataskaitos nėra slapti dokumentai, nes nebuvo atitinkamai klasifikuotos, kaip numatyta Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnyje.

30. Taryba ginčija ieškovo argumentus.

31. Pirmiausia reikia priminti, kad ginčijamame sprendime, pirma, Taryba pabrėžė tikslus, į kuriuos atsižvelgdama EBSM vykdė savo misiją, ir sąlygas, kuriomis ji buvo įvykdyta. Be to, ginčijamo sprendimo 7 punkte paminėta, kad „pagrindinis [EBSM] tikslas – padėti stebėti politinės ir saugumo situacijos raidą Vakarų Balkanuose, padėti stebėti sienas, o taip pat etninius ir pabėgėlių sugrįžimo klausimus“. Šiuo klausimu Taryba patikslino, kad ataskaitos apima kasdienines ataskaitas, specialias ataskaitas, ataskaitas aktualiais klausimais ir apibendrinimus už savaitę, kuriuos EBSM stebėtojai parengė Knino regione nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

32. Tame pačiame ginčijamo sprendimo 7 punkte Taryba taip pat patikslino šiose įvairiose ataskaitose pateiktos informacijos, visų pirma dėl „karinių ir policijos pajėgų persidislokavimų ir veiksmų, įskaitant bombardavimus, paliaubų nutraukimą, susišaudymus [ir] kitus karinius aspektus, t. y. stebėtojų diskusijas su ryšių palaikymo pareigūnais, stebėjimo ir analizės, taip pat iš šaltinių gautos informacijos“, pobūdį. Tarybos nuomone, ataskaitose taip pat buvo pateiktos „pastabos dėl judėjimo laisvės ir apribojimų, dėl tolesnių politinio pobūdžio veiksmų, [be kita ko], aukštų pareigūnų, savivaldybių atstovų pareiškimai apsilankant [Knino] zonoje, bendravimas su ginkluotųjų pajėgų, policijos pajėgų ir civilių [atstovais], [dėl] žmogaus teisių perspektyvų, būtent informacija apie prievartos panaudojimą prieš civilius ir jų turtą, apie evakuaciją, žmogiškuosius nuostolius, pabėgėlių srautą [ir] jų transportavimą, [dėl] civilinės infrastruktūros statybos ar sugriovimo ir dėl bombardavimų pasekmių“.

33. Dėl sąlygų, kuriomis EBSM įvykdė savo veiklą, Taryba ginčijamo sprendimo 8 punkte pastebėjo, kad ši veikla buvo vykdoma „esant labai įtemptam politiniu, kariniu ir žmogaus teisių požiūriu klimatui“ ir kad daug ataskaitų buvo parengtos „remiantis konfidencialiais pokalbiais su vietos įvykių dalyviais ir liudytojais“, o su ataskaitų turiniu buvo leista susipažinti tik štabams ir vietos EBSM pareigūnams.

34. Antra, Taryba ginčijamo sprendimo 9–12 punktuose išdėstė priežastis, dėl kurių ataskaitose pateikta informacija apskritai neturėtų būti atskleista ieškovui. Konkrečiai kalbant, 9 ir 11 punktuose kalbama apie Tarybos taikomą išimtį dėl su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugos, o 10 punktas skirtas išimčiai dėl su visuomenės saugumu susijusio viešojo intereso apsaugos.

35. Ginčijamo sprendimo 9 punkte Taryba pabrėžė, kad paskelbus šias ataskaitas „kiltų pavojus [Sąjungos] ir jos valstybių narių tarptautiniams santykiams, kurie tebėra delikatūs, su regionu, nes būtų atskleista informacija dėl politinės, karinės ir saugumo situacijos regione, glaudžiai susijusi su pastabomis, vertinimais ir analizėmis, kuriomis keitėsi įvairūs [EBSM] pareigūnai“. Anot Tarybos, ataskaitų turinio atskleidimas „prieštarautų siekiui teikti [Sąjungai] kuo tikslesnę informaciją, kuri leistų jai apibrėžti politiką Vakarų Balkanų atžvilgiu“. Ji mano, kad „užtikrinamas ataskaitų konfidencialumas [iki šiol buvo] lemiamas veiksnys stiprinant dialogą ir bendradarbiaujant su regiono šalimis“.

36. Ginčijamo sprendimo 11 ir 12 punktuose Taryba atsakė į ieškovo per administracinę procedūrą pateiktus argumentus dėl keturiolikos metų, kurie praėjo nuo faktinių aplinkybių momento, laikotarpio ir aplinkybės, kad objektyvaus pobūdžio ataskaitų paskelbimas leistų nustatyti istorinę tiesą ir sudarytų nukentėjusiems asmenims galimybę gauti patirtų nuostolių ir žalos atlyginimą. Šiuo klausimu Taryba mano, kad, viena vertus, „praėjus keturiolikai metų nuo [jų] parengimo < ... > ataskaitos vis dar yra pakankamai slaptos, nes jose pateikta informacija apie regioną, kuriame stabilumo stiprinimas išlieka vienas pagrindinių uždavinių“, kita vertus, „ji negalėjo atsižvelgti į ypatingą [ieškovo] suinteresuotumą gauti [ataskaitas]“, nes pagal taikomus teisės aktus privalėjo „pateikti savo nuomonę dėl [ataskaitų] atskleidimo visuomenei remiantis erga omnes principu“.

37. Antra, kaip Taryba pažymi atsiliepime į ieškinį, reikia pabrėžti, kad iš aplinkybių, kuriomis vyko EBSM misijos, taip pat iš ginčijamame sprendime išdėstyto ataskaitų turinio matyti, jog jos yra ypač slapto pobūdžio. Iš tikrųjų ataskaitose pateikiamos pastabos dėl politinės, karinės ir saugumo situacijos, taip pat jos vertinimai ir analizės, Knino zonoje 1995 m. rugpjūčio mėn., t. y. kai vyko kroatų pajėgų puolimas, vadinamoji „operacija Audra“, pradėtas siekiant išvyti iš Krajinos regiono serbų pajėgas, kurios nuo 1991 m. buvo paskelbusios jį Serbų Krajinos Respublikos dalimi.

38. Darytina išvada, kaip tai siūlo Taryba, kad tokios pastabos ir vertinimai, taip pat jais grindžiamos analizės turėjo padėti Tarybai apibrėžti Sąjungos politiką įvairių šalių, konfliktavusių tuo metu, kai buvo parengtos ataskaitos, atžvilgiu. Be to, atsižvelgusi į bendrąjį ataskaitų rengimo kontekstą ir jose pateiktą informaciją Taryba teisingai nusprendė, kad įvairios ataskaitose nurodytos pastabos ir vertinimai priimant ginčijamą sprendimą tebebuvo slapto pobūdžio, nors šiose ataskaitose nurodytos faktinės aplinkybės klostėsi prieš keturiolika metų.

39. Šiuo klausimu reikia priminti, kaip tai padarė Taryba ginčijamame sprendime ir atsiliepime į ieškinį, kad Sąjungos politikos Vakarų Balkanų regione tikslas buvo užtikrinti taiką, stabilumą ir ilgalaikį susitaikymą regione, siekiant, be kita ko, stiprinti šio Europos regiono šalių integraciją su Sąjungą, t. y. siekiai, kurių tikrumo ar svarbos ieškovas visai neginčija. Atskleidus ataskaitose nurodytą informaciją ar vertinimus priimant ginčijamą sprendimą galėjo kilti pavojus tolesniam šių tikslų įgyvendinimui, nes būtų paaiškėję duomenys, dėl kurių galėjo kilti ar padidėti įvairių šalių, kurios buvo konflikto buvusioje Jugoslavijoje šalys arba atsirado iširus Jugoslavijai, bendruomenių priešiškumas ar įtampa, o tai sumažintų Balkanų šalių pasitikėjimą šiuo integracijos procesu.

40. Todėl Taryba ginčijamame sprendime teisingai nusprendė, kad ataskaitų atskleidimas pakenktų Sąjungos šiame regione siekiamiems tikslams ir atitinkamai kiltų pavojus tarptautiniams santykiams, nes paaiškėtų EBSM pastabos ar vertinimai dėl politinės, karinės ir saugumo situacijos, kuri buvo susiklosčiusi lemiamu Kroatijos pajėgų ir Jugoslavijos federalinių pajėgų konflikto etapu.

41. Nė vienas grindžiant pirmąjį ieškinio pagrindą pateiktų argumentų negali paneigti šios išvados, nes ieškovas taip pat netvirtino, kad Taryba neišnagrinėjo ataskaitų konkrečiai ir individualiai.

42. Pirma, dėl ataskaitų nešališkumo, grindžiamo tuo, jog EBSM nebuvo konflikto dalyvė, reikia konstatuoti, kad tokia aplinkybė neturi jokios įtakos klausimui, ar atskleidus ataskaitas galėjo kilti pavojus su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugai.

43. Kaip Taryba pažymėjo ginčijamame sprendime, ataskaitose pateiktos pastabos dėl politinės, karinės ir saugumo situacijos Knino zonoje 1995 m. rugpjūčio mėn., taip pat jos vertinimai ir analizės. Jei šie įvairūs duomenys būtų buvę atskleisti, nors priimant ginčijamą sprendimą tebebuvo slapto pobūdžio (žr. šio sprendimo 37 ir 38 punktus), jie būtų galėję pakenkti tolesniam šio sprendimo 39 punkte paminėtų Sąjungos tikslų įgyvendinimui ir lemti situaciją, kurioje Vakarų Balkanų šalių pasitikėjimas integracijos su Sąjunga procesu sumažėtų. Be to, tokie duomenys galėjo būti suprasti kaip subjektyvūs įvairių buvusioje Jugoslavijoje vykusių konfliktų šalių vertinimai. Todėl pasekmės, kurios galbūt būtų kilusios atskleidus ataskaitas, nėra susijusios su EBSM ir minėtų ataskaitų nešališkumu.

44. Antra, dėl argumento, susijusio su tuo, kad nuo ataskaitose aprašytų faktų iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo keturiolika metų, pažymėtina, jog savaime jis neįrodo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai atsisakė atskleisti visas minėtas ataskaitas. Aplinkybė, kad tokia trukmė – tai beveik pusė Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 7 dalyje numatyto maksimalaus 30 metų laikotarpio, apsaugančio dokumentus, kuriems taikoma išimtis, neįrodo, jog išimtis dėl viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos nebuvo tinkamai taikoma.

45. Iš tikrųjų vienintelė aplinkybė, dėl kurios ieškovas mano, kad situacija pagerėjo ir todėl galima atskleisti visas ataskaitas – tai Kroatijos Respublikos įstojimas į Sąjungą, kuris numatytas 2013 m. liepos 1 d. Tačiau šios aplinkybės nepakanka siekiant įrodyti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu ataskaitų atskleidimas negalėjo pakenkti Tarybos šioje byloje nurodytam viešajam interesui, turint omenyje minėtų ataskaitų turinį ir sąlygas, kuriomis jos buvo parengtos, kaip antai išdėstytos šio sprendimo 31–33 punktuose, nes priimant ginčijamą sprendimą Sąjunga dar nebuvo priėmusi jokio sprendimo dėl šios valstybės įstojimo. Galiausiai ši aplinkybė nepaneigia Tarybos ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad užtikrinamas ataskaitų konfidencialumas iki šiol buvo lemiamas veiksnys stiprinant dialogą ir bendradarbiaujant su šio Europos regiono šalimis.

46. Be to, kaip atsiliepdama nurodo Taryba, aplinkybė, kad ataskaitos buvo laikomos būtinomis vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kurį pradėjo TBTJ prokuroras A. Gotovina byloje, patvirtina, jog nepaisant laiko, kuris praėjo nuo ataskaitų parengimo, jos tebėra slapto pobūdžio.

47. Trečia, kiek tai susiję su argumentu, kad ataskaitos gali padėti nustatyti istorinę tiesą ir patvirtinti nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą, gali būti laikoma, jog ieškovas remiasi svarbiu viešuoju interesu, į kurį atsižvelgiant turėtų atskleistos ataskaitos. Tačiau reikia priminti, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto formuluotės matyti, jog, kalbant apie šioje nuostatoje numatytos teisės susipažinti su dokumentais išimtis, institucija privalo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti, jeigu dokumento atskleidimas visuomenei galėtų pažeisti šios nuostatos saugomus interesus, nesant būtinumo panašiu atveju, ir skirtingai nei numato, pavyzdžiui, to paties straipsnio 2 dalis, su šių interesų apsauga susijusius reikalavimus derinti su kitų interesų pagrindu kylančiais reikalavimais (23 punkte minėto Sprendimo Sison prieš Tarybą 46 punktas). Todėl pateiktą argumentą būtinai reikia atmesti.

48. Tiek, kiek ieškovas remiasi suinteresuotumu, kad ataskaitos būtų atskleistos, motyvuodamas, kaip teigiama ieškinyje, kad ataskaitos jam „ypač“ įdomios kaip advokatui, kurio „aktyvumas persekiojant karo nusikaltėlius gerai žinomas visuomenei“, tokį argumentą reikia atmesti dėl tų pačių priežasčių, kaip antai išdėstytos šio sprendimo 47 punkte.

49. Dėl per posėdį pateikto argumento, kad visuomenė suinteresuota, jog būtų leista susipažinti su naudingais dokumentais suderinant viešąjį interesą, kuriuo grindžiama šiuo atveju taikoma išimtis, reikia priminti, kad Reglamente Nr. 1049/2001 numatyta, jog jo 4 straipsnyje nustatytų išimčių negalima taikyti, jei atitinkamo dokumento atskleidimas pateisinamas viršesniu viešuoju interesu, tačiau tik tiek, kiek tai susiję su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytomis išimtimis (žr. šio sprendimo 47 punktą).

50. Ketvirta, ieškovas remiasi tuo, kad ataskaitos nebuvo klasifikuotos pagal Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnį, tam, kad Taryba galėtų taikyti jo atžvilgiu išimtį dėl viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsaugos. Taryba nebegali remtis ataskaitų slaptu pobūdžiu siekdama neleisti jų atskleisti, nes niekada nebuvo pripažinusi jų slaptomis.

51. Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnyje nustatyta speciali tvarka, taikoma norint susipažinti su klasifikuotais dokumentais, be kita ko, kiek tai susiję su asmenimis, turinčiais teisę tvarkyti paraiškas dėl galimybės susipažinti, ir būtinybe iš anksto gauti dokumento rengėjo sutikimą. Be to, Reglamento Nr. 1049/2001 9 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su klasifikuotu dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama minėto reglamento 4 straipsniu ginamų interesų. Beje, kaip nurodo Taryba, iš šių nuostatų jokiu būdu neišplaukia, kad aplinkybė, jog dokumentas nebuvo klasifikuotas, draudžia institucijai neleisti su juo susipažinti dėl pavojaus su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugai, motyvuojant tuo, kad dokumente yra slaptų duomenų. Todėl pritaikiusi paraiškai leisti susipažinti su neklasifikuotu dokumentu išimtį dėl tarptautinių santykių Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.

52. Galiausiai, penkta, per posėdį buvo paminėta galimybė leisti iš dalies susipažinti su ataskaitomis, išskiriant ataskaitų duomenis, kuriems taikoma viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais, apsauga ir tik faktinius duomenis, kurie ieškovui galėtų būti įdomūs.

53. Tačiau, kaip pažymėjo Taryba, reikia konstatuoti, kad penkiose iš aštuonių ataskaitų, su kuriomis ieškovui buvo leista iš dalies susipažinti, esanti konkreti informacija, pateikta pavadinimu „Press reports“ (pranešimai spaudai), ir kad, Tarybos nuomone, tai yra informacija, kuri buvo atskleista visuomenei. Dėl trijų kitų ataskaitų reikia konstatuoti, kad jose nėra nei pranešimų spaudai, nei faktinių aplinkybių aprašymų, jose pateikiama tik bendrojo pobūdžio informacija apie vietoje stebėtą situaciją. Todėl prielaida, kuria grindžiamas ankstesniame punkte nurodytas argumentas, neleidžia pritarti šiam argumentui, nes ieškovui atskleisti faktiniai duomenys yra informacija, kuri buvo visuotinai žinoma rengiant bet kurią iš nagrinėjamų ataskaitų.

54. Todėl šį argumentą, o kartu ir visą pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti. Dėl šios priežasties nebereikia nagrinėti antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pavojaus viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu, apsaugai nebuvimu, nes šiuo atveju Taryba teisėtai pritaikė išimtį dėl su tarptautiniais santykiais susijusio viešojo intereso apsaugos, o to pakanka siekiant pagrįsti atsisakymą leisti susipažinti su visomis ataskaitomis.

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su tuo, kad dokumentai jau buvo atskleisti anksčiau

55. Ieškovas teigia, kad Taryba TBTJ atskleidė ataskaitas remdamasi ne tariamu tarptautinio bendradarbiavimo su tarptautiniu teismu principu, kurį įtvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, nes toks principas neegzistavo, o Reglamentu Nr. 1049/2001. Iš tikrųjų ataskaitos A. Gotovina, kuris yra Prancūzijos pilietybę turintis Sąjungos pilietis, buvo perduotos per šio advokatus. Be to, dėl ankstesnio atskleidimo erga omnes pobūdžio Taryba negalėjo neleisti ieškovui susipažinti su ataskaitomis, nes priešingu atveju būtų diskriminavusi jį būtent dėl ieškovo etninės kilmės arba tikrųjų ar numanomų religinių pažiūrų.

56. Taryba ginčija ieškovo argumentus.

57. Pirma, nors ieškovas mano, kad ataskaitos negalėjo būti perduotos A. Gotovina remiantis tarptautinio bendradarbiavimo su TBTJ, nes tokio principo neegzistavo, reikia konstatuoti, jog šiuo argumentu negalima paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo, nes juo kritikuojamas tik ataskaitų A. Gotovina pateikimo nagrinėjant jo bylą TBTJ teisinis pagrindas. Tačiau šis ieškinys nėra susijęs su sprendimo, kuriuo Taryba nusprendė leisti tokį pateikimą, teisėtumu.

58. Antra, iš 2012 m. vasario 16 d. Tarybos atsakymo į Bendrojo Teismo pateiktą klausimą matyti, kad tik 48 ataskaitos iš 205 nurodytų paraiškoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais buvo pateiktos A. Gotovina gynybos atstovams byloje, kurioje buvo priimtas 2011 m. balandžio 15 d. TBTJ sprendimas Gotovina ir kt . Kadangi ieškovas šiuo klausimu nepateikė jokių priekaištų ar pastabų, raštu ar per posėdį, darytina išvada, kad remiantis su ankstesniu atskleidimu susijusiu ieškinio pagrindu, darant prielaidą, kad jis yra pagrįstas, galima panaikinti ginčijamą sprendimą, tik jei buvo atsisakyta leisti susipažinti su šiomis 48 ataskaitomis.

59. Trečia, iš Tarybos atsiliepime į ieškinį ir per posėdį pateiktų paaiškinimų matyti, pirma, jog 90-aisiais metais visas EBSM archyvas buvo perduotas TBTJ, kad TBTJ prokuroras galėtų pradėti asmenų, laikomų atsakingais už sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, nuo 1991 m. padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje, persekiojimą.

60. Antra, Taryba nurodo, kad nagrinėjant bylą, kurioje priimtas 2011 m. balandžio 15 d. TBTJ sprendimas Gotovina ir kt ., TBTJ prokuroras kreipėsi į jos generalinį sekretorių, vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai, ir paprašė pateikti jam nagrinėjant bylą reikalingus dokumentus, įskaitant 48 ataskaitas (žr. šio sprendimo 58 punktą), kad galėtų panaudoti jas kaip kaltinamųjų kaltę patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus ir pateikti jas gynybos atstovams. Iš TBTJ Procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnio matyti, kad informacija, kurią prokuroras nori panaudoti rinkdamas naujus įrodymus, jokiu būdu negali būti panaudota šiuo tikslu, kol su ja nesusipažino kaltinamasis.

61. Trečia, iš Tarybos paaiškinimų taip pat matyti, kad EBSM dokumentai, pateikti TBTJ prokuroro kabinetui vykstant bylos nagrinėjimui šiame teisme (žr. šio sprendimo 60 punktą), buvo konfidencialūs pagal TBTJ Procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsnio nuostatas, kuriose nustatyta, kad „jei prokuroras turi informacijos, kuri buvo pateikta konfidencialiai, ir jei ši informacija buvo panaudota siekiant vienintelio tikslo – surinkti naujų įrodymų, [jis] gali atskleisti šią pirminę informaciją ir jos šaltinį tik gavęs ją pateikusio asmens ar subjekto sutikimą“.

62. Tačiau Taryba dėl TBTJ prokuroro pateiktų paraiškų, kuriose šis prašė leisti panaudoti ataskaitas kaip įrodymus ir pateikti jas gynybos atstovams, Taryba nurodo, kad išnagrinėjo šių paraiškų dalyką ir nustatė sąlygas, kuriomis šias ataskaitas galima pateikti A. Gotovina gynybos atstovams, todėl nusprendė pateikti prokurorui nekonfidencialias ataskaitų, kurios turėjo būti perduotos gynybos atstovams ir panaudotos kaip įrodymai remiantis TBTJ Procedūros ir įrodinėjimo reglamento 70 B straipsniu, versijas (žr. šio sprendimo 61 punktą).

63. Todėl, nors ieškovas teigia, kad ataskaitos buvo pateiktos A. Gotovina pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, visų pirma reikia konstatuoti, jog jis neginčijo pačios informacijos, naudojamos siekiant vienintelio tikslo – leisti TBTJ prokurorui surinkti naujų įrodymų šio teismo nagrinėjamoje byloje, pateikimo procedūros, kaip antai aprašyta šio sprendimo 59–62 punktuose. Paskui, atsižvelgiant į Tarybos paaiškinimus dėl ataskaitų pateikimo A. Gotovina gynybos atstovams vykstant procesui TBTJ, taip pat reikia konstatuoti, kad nė vienas bylos medžiagos elementas neleidžia daryti prielaidos, jog Taryba pateikė A. Gotovina 48 ataskaitas remdamasi paraiškomis dėl galimybės susipažinti su dokumentais, kurias šis pateikė pagal Reglamento Nr. 1049/2001. Šiuo atžvilgiu, nors ieškovas per posėdį pirmą kartą padarė nuorodą į 2007 m. gegužės 30 d. paraišką, kuria A. Gotovina arba jo advokatai, jo nuomone, kreipėsi į Tarybą dėl galimybės susipažinti su ataskaitomis, pakanka konstatuoti, kad šis dokumentas, darant prielaidą, jog jis egzistuoja, šioje byloje nepateiktas.

64. Todėl trečiąjį ieškinio pagrindą ir atitinkamai visą ieškinį reikia atmesti ir nereikia taikyti proceso organizavimo priemonių, kurių ieškovas prašė 2010 m. sausio 21 d. elektroniniame laiške.

65. Dėl prašymo pašalinti iš bylos nagrinėjimo Tarybos atstovus remiantis Procedūros reglamento 41 straipsnio 1 dalies antra pastraipa reikia konstatuoti, kad veiksmai, kuriais atstovai kaltinami, būtent nepranešimas Bendrajam Teismui apie Sprendimo Prokuroras prieš Ante Gotovina, Ivan Čermak ir Mladen Markač egzistavimą (šio sprendimo 16 punktas), šiuo atveju negali būti motyvas pašalinti iš bylos nagrinėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal Tarybos pateiktus reikalavimus .

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1. Atmesti ieškinį.

2. Ivan Jurašinović padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.