16.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/21

a)

panaikinti skundžiamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą;

b)

patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir todėl:

c)

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

1.

Savo pirmuoju pagrindu Hotel Cipriani nurodo EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir klaidingą taikymą, būtent kiek tai susijęs su Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos nebuvimo ar šios motyvacijos prieštaringu pobūdžiu. Įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie buvo pripažinti neatitinkančiais EB 87 straipsnio, neiškraipo ir negali iškraipyti konkurencijos bendroje viešbučių ir restoranų rinkoje (būtent kurioje veikia Hotel Cipriani), nes Venecijos miesto kontekstas yra toks specifinis, kad bendrai rinkai negali būti daromas joks poveikis, atsižvelgiant į tai, kad aptariami sumažinimai yra paprasčiausia papildomų išlaidų, kurias patiria įmonės vykdydamos veiklą aptariamoje geografinėje rinkoje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitose Bendrosios Europos rinkos dalyse, kompensacija. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į šį specifiškumą, nes jis tik patvirtino — išsamiai nenagrinėdamas klausimo — kad Venecijos įmonių gauta nauda viršijo su aplinka susijusių nuostolių kompensaciją ir dėl šios priežasties apeliantas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nebuvo motyvuotas arba šios motyvacijos prieštaringą pobūdį.

2.

Savo antruoju pagrindu Hotel Cipriani nurodo EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimą ir klaidingą taikymą, būtent kiek tai susiję su nelogiška Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija. Iš pradžių Komisija, o vėliau Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad EB 97 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta regioninė išimtis netaikytina, nes kaip tai buvo aiškiai įrodyta vykstant procesui Pirmosios instancijos teisme, aptariama geografinė rinka pateisina pagal nacionalinės teisės aktus taikomus įmokų sumažinimus, nes šiais sumažinimais tik siekiama apsaugoti Venecijos miesto socialinę ir ekonominę struktūrą — kaip buvo įrodyta pirmesniame pagrinde — nedarant jokio antikonkurencinio poveikio prekybai bendrojoje rinkoje.

3.

Savo trečiuoju pagrindu Hotel Cipriani nurodo EB 87 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimą ir klaidingą taikymą, būtent kiek tai susiję su nelogiška Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija. Šioje byloje įmokos buvo sumažinamos aiškiai siekiant palengvinti Venecijos miesto neginčijamo kultūros ir meno paveldo apsaugą, dėl kurios lagūnoje veikiančios įmonės patiria didelių išlaidų, kurių kitos įmonės, veikiančios kitose teritorijose, nepatiria. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje atmetama Hotel Cipriani pateikta kritika, klaidingai patvirtina, kad priežastys, dėl kurių ieškovėmis esančios įmonės patyrė išlaidas susijusias su Venecijos miesto kultūros ir meno paveldo apsauga, nebuvo tinkamai nustatytos kiekvienu atskiru atveju. Šis teiginys yra klaidingas dėl kelių priežasčių, visų pirma todėl, jog aiškiai buvo įrodyta, taip pat Komisijoje, kad visam Venecijos istoriniam centrui bendrai taikomi apribojimai siekiant apsaugoti nekilnojamąjį turtą.

4.

Savo ketvirtuoju pagrindu Hotel Cipriani nurodo neteisėtą sprendimo išieškoti skirtas sumas pobūdį dėl 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (2) nustatančio išsamias EB (88) straipsnio taikymo taisykles 14 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Minėta 14 straipsnio nuostata, numatanti sumažintos sumos susigrąžinimą, yra netaikytina, atsižvelgiant į tai, kad šios bylos aplinkybėmis šis susigrąžinimas prieštarauja bendram Bendrijos teisės principui, Pirmosios instancijos teisme nurodytiems principams, kaip antai proporcingumo, vienodo požiūrio ir teisinio saugumo principams.

5.

Savo penktuoju pagrindu Hotel Cipriani nurodo Reglamento (EB) Nr. 659/1999 15 straipsnio pažeidimą. Kadangi Komisija priėmė savo sprendimą 1999 m. lapkričio 25 d., minėtame straipsnyje numatytas dešimties metų senaties terminas (kuris akivaizdžiai taikytinas ratione temporis šios bylos aplinkybėmis) jau buvo pasibaigęs, todėl dėl aptariamos pagalbos poveikio turi būti remiamasi Įstatymu Nr. 171/1973 (specialus įstatymas Venecijai).