Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62009CJ0464

    2010 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas.
    Holland Malt BV prieš Europos Komisiją.
    Apeliacinis skundas - Valstybės pagalba - Gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje - 4.2.5 punktas - Salyklo rinka - Tinkamų galimybių parduoti rinkoje nebuvimas - Pagalbos priemonė, pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka.
    Byla C-464/09 P.

    Teismų praktikos rinkinys 2010 I-12443

    ECLI identifier: ECLI:EU:C:2010:733

    Byla C‑464/09 P

    Holland Malt BV

    prieš

    Europos Komisiją

    „Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje – 4.2.5 punktas – Salyklo rinka – Tinkamų galimybių parduoti rinkoje nebuvimas – Pagalbos priemonė, pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka“

    Sprendimo santrauka

    1.        Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Komisijos diskrecija – Vertinimo kriterijai – Komisijos patvirtintų gairių poveikis

    (EB 87 straipsnio 3 dalis)

    2.        Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuriai gali būti taikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata – Pagalba investicijoms žemės ūkio sektoriuje

    (EB 33 straipsnis, 36 straipsnio pirma pastraipa ir 87 straipsnio 3 dalies c punktas; Komisijos pranešimas 2000/C 28/02)

    1.        Taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi didelę diskreciją, apimančią sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendrijos kontekstą. Priimdama elgesio taisykles ir viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja šią diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą. Todėl specifinėje valstybės pagalbos srityje Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas.

    (žr. 46–47 punktus)

    2.        Komisija gali laikyti nesuderinama su bendrąja rinka priemonę, kuri skirta regiono ar veiklos plėtrai, kai ji suteikiama tokiame sektoriuje, kaip žemės ūkio produktų perdirbimas, kuriame bet koks gamybos augimas, nesant tinkamų galimybių parduoti, gali trikdyti valstybių narių tarpusavio prekybą ir prieštarauti bendrajam interesui, neatsižvelgiant į atitinkamos veiklos teigiamą poveikį regionui.

    EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, jog iš esmės, kai pagalba suteikiama rinkoje, kuri pasižymi pertekliniais pajėgumais, ji trikdo prekybos sąlygas ir prieštarauja bendrajam interesui.

    Tai, kad pagalba taip pat daro teigiamą poveikį atitinkamam regionui ar ekonomikos sektoriui, nebūtinai reiškia, jog ji turi būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Iš tiesų iš EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto matyti, jog kai pagalbos priemonė trikdo prekybos sąlygas taip, kad prieštarauja bendrajam interesui, ji negali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, neatsižvelgiant į jos galimą teigiamą poveikį. Tačiau, vertindama poveikį prekybai, Komisija privalo atsižvelgti į visus atitinkamos priemonės ir rinkos požymius.

    Toks pirminės teisės aiškinimas taip pat taikytinas pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Iš tiesų iš EB 36 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje pripažįstama žemės ūkio politikos viršenybė Sutarties tikslų konkurencijos srityje atžvilgiu, matyti, kad galimas Sutarties nuostatų šioje srityje taikymas priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į EB 33 straipsnyje išvardytus, t. y. bendros žemės ūkio politikos, tikslus. Todėl, vertindama šiame sektoriuje suteiktos valstybės pagalbos suderinamumą, Komisija privalo atsižvelgti į šios politikos reikalavimus, kurie atitinka visos bendrosios rinkos reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų yra gamybos kontrolė.

    Darytina išvada, kad elgesio taisyklės, išdėstytos Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairių 4.2.5 punkte, kuriame Komisija nustatė, kad, jos nuomone, su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba susijusi pagalba investicijoms, suteikta nesant tinkamų galimybių parduoti rinkoje, laikytina nesuderinama su bendrąja rinka, atitinka pirminės teisės nuostatas ir visų pirma EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, taikomą laikantis bendros žemės ūkio politikos tikslų.

    (žr. 48–53 punktus)







    TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

    SPRENDIMAS

    2010 m. gruodžio 2 d.(*)

    „Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Gairės dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje – 4.2.5 punktas – Salyklo rinka – Tinkamų galimybių parduoti rinkoje nebuvimas – Pagalbos priemonė, pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka“

    Byloje C‑464/09 P

    dėl 2009 m. lapkričio 25 d. pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

    Holland Malt BV, įsteigta Lishaute (Nyderlandai), atstovaujama advokatų O. Brouwer, A. Stoffer ir P. Schepens,

    apeliantė,

    dalyvaujant kitoms proceso šalims:

    Europos Komisijai, atstovaujamai L. Flynn ir A. Stobiecka-Kuik, nurodžiusiai adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

    atsakovei pirmojoje instancijoje,

    Nyderlandų Karalystei, atstovaujamai C. Wissels ir Y. de Vries,

    įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,

    TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

    kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann, L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėjas) ir A. Prechal,

    generalinis advokatas J. Mazák,

    posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

    atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 15 d. posėdžiui,

    atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

    priima šį

    Sprendimą

    1        Savo apeliaciniu skundu Holland Malt BV (toliau – Holland Malt) prašo panaikinti 2009 m. rugsėjo 9 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą Holland Malt prieš Komisiją (T‑369/06, Rink. p. II‑3313, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2006 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimo 2007/59/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai suteikė Holland Malt BV (OL L 32, 2007, p. 76, toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.

     Teisinis pagrindas

    2        Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (OL C 28, 2000, p. 2, toliau – gairės) 3.2 punkte, esančiame dalyje „Bendrieji principai“, nustatyta:

    „Nors [EB] 87, 88 ir 89 straipsniai sektoriuose, kuriuos apima bendras rinkos organizavimas, yra taikomi visa apimtimi, jų taikymas priklauso nuo susijusių reglamentų nuostatų; kitaip tariant, valstybė narė negali teikti pirmenybės [EB] 87, 88 ir 89 straipsniams to rinkos sektoriaus reglamento nuostatų atžvilgiu <...>. Iš to išplaukia, kad Komisija jokiomis sąlygomis negali pritarti pagalbai, kuri yra nesuderinama su bendrą rinkos organizavimą nustatančiomis nuostatomis arba kuri trukdytų bendram organizavimui tinkamai funkcionuoti.“

    3        Gairių dalies, susijusios su „Pagalba investicijoms“, 4.2.5 punkte numatyta:

    „Jokia pagalba negali būti suteikta [investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu ir gamyba], jei nepakankamai įrodyta, kad galima rasti tinkamų galimybių parduoti atitinkamus produktus rinkoje[;] tokių įrodymų svarba turi būti tinkamai įvertinta atsižvelgiant į atitinkamus produktus, investicijų rūšį, taip pat esamą bei numatomą gamybos potencialą. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į visus apribojimus gamybos srityje ir visus Bendrijos paramos ribojimus, kurie gali būti numatyti pagal bendrą rinkos organizavimą. Visų pirma, jokia pagalba negali būti suteikta pažeidžiant bet kokį pagal bendrą rinkos organizavimą numatytą draudimą ar ribojimą <...>.

    <...>“

    4        Galiausiai tos pačios gairių dalies 4.2.6 punkte nustatyta:

    „Apie pagalbą investicijoms, kurių tinkamos finansuoti sąnaudos viršija 25 mln. EUR arba kai pagalbos suma viršija 12 mln. EUR, turi būti konkrečiai pranešama Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.“

     Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

    5        Holland Malt yra alų bei nealkoholinius gėrimus gaminančios alaus daryklos Bavaria NV ir Vokietijos bei Šiaurės Nyderlandų grūdų augintojų kooperatyvo Agrifirm konsorciumas. Ji turi HTST („High Temperature, Short Time“, t. y. aukštos temperatūros, greito paruošimo) salyklo gamybos ir pardavimo patentą.

    6        Nyderlandų Karalystė priėmė regioninio investavimo programą Regionale investeringsprojecten 2000. 2000 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Komisija patvirtino šią programą ir 2002 m. vasario 18 d. sprendimu taip pat patvirtino jos pakeitimą, pagal kurį jos taikymo sritis buvo išplėsta ir ji pradėta taikyti EB sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos sektoriams.

    7        Nyderlandų Karalystė pagal šią regioninio investavimo programą suteikė Holland Malt 7 425 000 eurų pagalbą investicijoms. Ši subsidija buvo skirta salyklo gamyklos Eemshaven (Nyderlandai) statybai finansuoti. Norint ją gauti, investicijos į šį projektą turėjo būti įgyvendintos iki 2005 m. liepos 1 dienos. Tačiau subsidijos faktinis mokėjimas buvo sustabdytas, kol jos nepatvirtino Komisija.

    8        2004 m. kovo 31 d. laišku Nyderlandų Karalystė informavo Komisiją apie šią pagalbos priemonę pagal EB 88 straipsnio 3 dalį ir gairių 4.2.6 punktą. 2005 m. gegužės 5 d. Komisija pradėjo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Dėl minėtos procedūros subsidija nebuvo išmokėta iki iš pradžių Nyderlandų Karalystės nustatyto investicijų įgyvendinimo termino, todėl ieškovė paprašė pratęsti šį terminą, kol Komisija priims sprendimą dėl šios subsidijos.

    9        2006 m. rugsėjo 26 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame ji padarė išvadą, kad ši priemonė, susijusi su investicijomis Holland Malt produkcijos kokybei pagerinti ir jos gamybos pajėgumui padidinti, buvo valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Ji vėliau nagrinėjo, ar minėta priemonė vis dėlto galėjo būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

    10      Esant tokioms aplinkybėms, Komisija nustatė, kad nebuvo atskiros HTST salyklo arba atskiros premium rūšies salyklo, palyginti su įprastu salyklu, rinkos. Be to, atsižvelgdama į perteklinius pajėgumus pasaulio ir Bendrijos salyklo rinkose, ji pažymėjo, kad nebuvo įrodyta, jog rinkoje šiuos produktus buvo galima paprastai parduoti, kaip nustatyta gairių 4.2.5 punkte. Todėl nors ginčijamo sprendimo motyvų 93 punkte Komisija pripažino pagalbos svarbą regioninei plėtrai, to paties sprendimo motyvų 94 punkte ji konstatavo, kad ši pagalba neatitiko gairėse nustatytos svarbios sąlygos.

    11      Dėl šių priežasčių Komisija ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nustatė, kad ginčijama valstybės pagalba nesuderinama su bendrąja rinka. Pagal šio sprendimo 2 straipsnį Nyderlandų Karalystė turi atsiimti šią pagalbą ir šio sprendimo 3 straipsnyje jai nustatytas įpareigojimas susigrąžinti iš pagalbos gavėjo neteisėtai suteiktą pagalbą. Pagal to paties sprendimo 4 straipsnį Nyderlandų Karalystė privalo pranešti Komisijai, kokių priemonių ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti.

     Procesas Pirmosios instancijos teisme ir skundžiamas sprendimas

    12      Ieškiniu, Pirmosios instancijos teismo (dabar – Bendrasis Teismas) kanceliarijai pateiktu 2006 m. gruodžio 7 d., Holland Malt pateikė prašymą panaikinti ginčijamą sprendimą.

    13      Pareiškimu, Teismo kanceliarijai pateiktu 2007 m. balandžio 6 d., Nyderlandų Karalystė pateikė prašymą įstoti į bylą ieškovės pusėje. 2007 m. birželio 12 d. Pirmosios instancijos teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi šis prašymas įstoti į bylą buvo patenkintas.

    14      Grįsdama savo ieškinį, Holland Malt pateikė keturis ieškinio pagrindus, susijusius atitinkamai su EB 87 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies c punkto pažeidimu, gero administravimo principo pažeidimu ir EB 253 straipsnyje nustatytos pareigos motyvuoti nesilaikymu.

    15      Antrojo ieškinio pagrindo antroje dalyje dėl EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimo teigiama, kad nėra tinkamos pusiausvyros tarp pagalbos naudingų pasekmių ir jos poveikio valstybių narių tarpusavio prekybos sąlygoms.

    16      Šioje dalyje ieškovė iš esmės kaltino Komisiją tuo, kad ši ginčijamame sprendime rėmėsi tik gairių 4.2.5 punktu ir nenustatė pusiausvyros tarp aptariamos subsidijos naudingų pasekmių ir jos galimo neigiamo poveikio prekybos Europos bendrijoje sąlygoms ir kad dėl to pažeidė EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

    17      Ji pažymėjo, kad faktas, jog gairės grindžiamos EB 87 straipsnio 3 dalimi, neabejotinai reiškia, kad Komisija negali savo vertinimo įgaliojimų apriboti tik jose numatytais kriterijais. Visų pirma, ji turėtų aiškinti gairių 4.2.5 punktą, atsižvelgdama į bendrąjį Sutartyje numatytą kriterijų, pagal kurį tik pagalba, kuri trikdo prekybos sąlygas ir prieštarauja bendrajam interesui, gali būti laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.

    18      Holland Malt teigimu, ginčijamame sprendime Komisija neįvertino, ar, atsižvelgiant į naudą, kurią būtų teikusi aptariama subsidija, jos poveikis iš tiesų prieštaravo bendrajam interesui, kaip apibrėžta EB 87 straipsnio 3 dalyje, ir paprasčiausiai atmetė šios subsidijos atitikties galimybę remdamasi tariamu tinkamų galimybių parduoti šiuos produktus rinkoje nebuvimu. Priešingai, Komisija turėjo konstatuoti, kad, pirma, aptariama investicija darė didelį teigiamą poveikį bendros žemės ūkio politikos, visų pirma su šia subsidija susijusio regiono kaimo plėtros politikos, tikslų įgyvendinimui ir, antra, tik suteikus šią subsidiją ieškovė nusprendė padengti savo gamyklos atidarymo Eemshavene, t, y. zonoje, kuri turėjo vystytis ekonomiškai, o ne kitoje ekonominiu požiūriu palankesnėje vietoje kitame Nyderlandų regione, išlaidas.

    19      Skundžiamu sprendimu Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir priteisė iš ieškovės padengti savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

    20      Kiek tai susiję su antrojo pagrindo antra dalimi, Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 166–180 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas taikant tiek EB 87 straipsnio 1 ir 3 dalies, tiek gairių, visų pirma jų 4.2. dalies, nuostatas.

    21      Jis priminė, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką, kai Komisija priima gaires, jos tampa jai privalomos, ir Sąjungos teismas privalo nustatyti, ar ši institucija laikėsi savo priimtų taisyklių. Šioje byloje jis pažymėjo, kad iš gairių 3.7 punkto matyti, jog bet kokį nagrinėjamos pagalbos teigiamą aspektą būtina nagrinėti taikant gairėse nustatytus kriterijus.

    22      Šiuo atžvilgiu jis nusprendė, kad pagal gairių 4.2.5 punktą, nustačiusi, jog nagrinėjama pagalba patenka į gairių taikymo sritį, Komisija visų pirma turėjo įvertinti, ar buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad buvo tinkamų galimybių šiuos produktus parduoti rinkoje. Teismas mano, kad ši išankstinė sąlyga šiuo atveju nebuvo įvykdyta, nes Komisija negalėjo patvirtinti aptariamos pagalbos nepažeisdama savo pačios gairių, todėl nebuvo būtina įvertinti šios pagalbos tikslų ir teigiamo poveikio.

    23      Be to, jis nusprendė, kad ieškovė negali pagrįstai teigti, jog gairių netaikymas ir tiesioginis EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto taikymas būtų leidęs atsižvelgti į ginčijamos pagalbos tikslus ir teigiamą poveikį, siekiant konstatuoti, jog ji buvo suderinama su bendrąja rinka. Šiuo atžvilgiu jis priminė, kad, kaip nustatyta 1987 m. vasario 24 d. Sprendime Deufil prieš Komisiją (310/85, Rink. p. 901, 18 punktas), EB 87 straipsnio 3 dalimi Komisijai suteikiama diskrecija vykdyti ekonominio ir socialinio pobūdžio vertinimus, kurie turi būti atliekami Bendrijos lygmeniu, ir ji neviršija savo diskrecijos nustatydama, kad pagalbos investicijoms suteikimas, dėl kurio padidėjo gamybos pajėgumai sektoriuje, kuriame jau buvo didelis gamybos perviršis, trikdė prekybos sąlygas taip, kad prieštaravo bendrajam interesui, ir kad tokia pagalba negalėjo padėti skatinti atitinkamo regiono ekonominio vystymosi.

    24      Teismas papildomai nurodė, kad šiai išvadai negali turėti įtakos ieškovės argumentas, jog ginčijama pagalba tik kompensuoja ekonominius trūkumus, kuriuos lėmė jos pasirinkimas atidaryti gamyklą ekonomiškai menkiau išsivysčiusioje zonoje.

     Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme

    25      Holland Malt Teisingumo Teismo prašo:

    –      panaikinti skundžiamo sprendimo 168–180 punktus,

    –        grąžinti bylą Bendrajam teismui arba panaikinti ginčijamą sprendimą ir

    –        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

    26      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

    –      atmesti apeliacinį skundą ir

    –        priteisti iš Holland Malt bylinėjimosi išlaidas.

    27      Nyderlandų Karalystė, kaip ir apeliantė, mano, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir kad Komisijai turi būti nurodyta atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

     Dėl apeliacinio skundo

    28      Grįsdama savo apeliacinį skundą Holland Malt nurodo du pagrindus, susijusius su Teismo atliktu ieškinio pirmojoje instancijoje antrojo pagrindo antros dalies vertinimu.

    29      Pirmasis pagrindas susijęs su teisės klaida ir prieštaringu bei nepakankamu motyvavimu, kiek tai susiję su EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto ir gairių aiškinimu bei taikymu. Antrasis pagrindas susijęs su proceso pažeidimu dėl apeliantės pateiktų argumentų klaidingo aiškinimo ir netikslaus išdėstymo.

     Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su teisės klaida ir prieštaringu bei nepakankamu motyvavimu, kiek tai susiję su EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto ir gairių aiškinimu bei taikymu

     Šalių argumentai

    30      Grįsdama savo pirmąjį pagrindą Holland Malt nurodo tris dalis, susijusias atitinkamai su teisės klaida aiškinant ir taikant EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, teisės klaida aiškinant bei taikant gaires ir prieštaringu bei nepakankamu motyvavimu, kiek tai susiję su jų aiškinimu bei taikymu.

    –       Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

    31      Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kai remdamasis minėtu Sprendimu Deufil prieš Komisiją padarė išvadą, jog Komisija vertindama pagalbos atitiktį bendrajai rinkai neprivalėjo atsižvelgti į subsidijos teigiamą poveikį, nes dėl tokios subsidijos padidėjo gamybos pajėgumai sektoriuje, kuriame jau buvo didelis gamybos perviršis.

    32      Šiuo atžvilgiu ji pažymi, kad ši byla susijusi su kitokia priemone nei ta, kuri buvo nagrinėjama byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Deufil prieš Komisiją. Iš tiesų toje byloje suteikta subsidija nebuvo susijusi su bendruoju interesu, o ginčijamame sprendime Komisija pripažino Holland Malt projekto svarbą regiono plėtrai. Be to, byloje, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, nagrinėjamame sektoriuje jau buvo didelis gamybos perviršis, gamybos potencialo panaudojimas buvo 72 % ir 64 %, o šioje byloje panaudojama daugiau kaip 90 % gamybos potencialo.

    33      Nyderlandų Karalystė pritaria apeliantės nuomonei, kad Teismas klaidingai nusprendė, jog Komisija, neatsižvelgusi į aptariamos pagalbos teigiamą poveikį, nepažeidė EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto. Ji taip pat pritaria Teismo atlikto minėto Sprendimo Deufil prieš Komisiją aiškinimo kritikai. Ši valstybė narė mano, kad, siekdama užtikrinti teisingą minėtos nuostatos taikymą ir garantuoti jos veiksmingumą, Komisija privalėjo nustatyti pusiausvyrą tarp teigiamo ir neigiamo aptariamos pagalbos poveikio ir negalėjo paprasčiausiai konstatuoti, jog nebuvo įrodymų, kad buvo tinkamų galimybių parduoti salyklo rinkoje.

    34      Komisija į tai atsako, kad valstybės pagalbos srityje taikytinų taisyklių bet kokios analizės atspirties taškas yra tai, jog EB 87 straipsnio 3 dalyje numatytos bendro draudimo, nustatyto EB 87 straipsnio 1 dalyje, išimtys, kurios turi būti aiškinamos siaurai. Tačiau gairėse įtvirtinti tik absoliutūs minimalūs reikalavimai, kuriuos privaloma įvykdyti, kad pagalba žemės ūkio sektoriuje būtų laikoma suderinama su bendrąja rinka. Be to, Komisija pažymi, kad, atsižvelgdama į savo didelę diskreciją vertinant pagalbą pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, ji gali susiaurinti šią diskreciją priimdama gaires, kuriose nurodoma, kaip ji ketina taikyti šią nuostatą konkrečiam sektoriui ar pagalbos rūšiai, su sąlyga, kad šios gairės nenukrypsta nuo Sutarties normų. Todėl Komisija mano, kad, priėmusi tokias gaires sektoriaus ar pagalbos rūšies atžvilgiu, ji nebegali nuo jų nukrypti. Taip yra todėl, kad priėmusi gaires Komisija apribotų savo įgaliojimus ir todėl turėtų tik įvertinti gairėse apibrėžtas sąlygas.

    35      Šioje byloje Komisija mano, kad ji privalėjo taikyti gairių 4.2.5 punktą, nes nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, jog buvo tinkamų galimybių parduoti salyklo rinkoje.

    36      Kiek tai susiję su argumentu dėl minėto Sprendimo Deufil prieš Komisiją neteisingo aiškinimo, Komisija pabrėžia, kad šiame sprendime pagalbos priemonės atitiktis buvo tiesiogiai įvertinta remiantis EB 87 straipsnio 3 dalies c punktu, nes priimant ginčijamą sprendimą nebuvo jokios kitos produktui, kuriam skirta pagalba, taikytinos normos. Be to, kiek tai susiję su apeliantės nurodytais faktiniais skirtumais, palyginti su byla, kurioje buvo priimtas minėtas sprendimas, Komisija teigia, kad jie nėra svarbūs, nes šiuo atveju gairėse nurodyta, jog būtina įrodyti tik tai, kad yra tinkamų galimybių parduoti produktus rinkoje, o ne tai, kad sektoriuje yra didelis gamybos perviršis.

    –       Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

    37      Holland Malt teigimu, Teismas neteisingai išaiškino gaires, nes nustatė išankstinę sąlygą, pagal kurią Komisija privalo įvertinti pagalbos atitiktį bendrajai rinkai. Iš tiesų Teismas nusprendė, kad į gairių taikymo sritį patenkanti pagalba negali būti patvirtinta remiantis jos trūkumų ir teigiamo poveikio pusiausvyros tyrimo kriterijumi, kaip numatyta EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jei neįvykdyta gairių 4.2.5 punkte nustatyta sąlyga. Priešingai, EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nėra sąlygos, pagal kurią turi būti tinkamų galimybių parduoti produktų rinkoje, kad Komisija galėtų atsižvelgti į pagalbos teigiamą poveikį.

    38      Nyderlandų Karalystė pritaria apeliantės nuomonei. Ji tvirtina, kad nors Teismas nusprendė, jog gairės turi būti aiškinamos atsižvelgiant ne tik į jų formuluotę, bet ir į EB 87 straipsnį bei jame nustatytą tikslą, iš tiesų jis jas analizavo remdamasis tik jų tekstu. Laikantis Teismo pateikto gairių aiškinimo, atliekant EB 87 straipsnyje numatytą vertinimą reikėtų tik atsakyti į klausimą, ar yra tinkamų galimybių parduoti rinkoje. Toks ribotas tik pažodiniu gairių aiškinimu grindžiamas aiškinimas būtų klaidingas ir pakenktų EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto teisingam taikymui bei veiksmingumui.

    39      Komisija mano, kad Teismo išvadose nėra jokių teisės klaidų. Iš tiesų EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatytas pusiausvyros tyrimas įtrauktas į gaires ir todėl nereikia atsižvelgti į kitus kriterijus, kai atitinkamai pagalbai taikomos gairėse išdėstytos taisyklės. Komisija galėtų atsižvelgti tik į gairėse numatytus tikslus, jei jie viršija tai, ką jose nustatė ši institucija. Šioje byloje gairių 4.2.5 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad jokia pagalba negali būti suteikta investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu, jei nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog esama tinkamų galimybių atitinkamus produktus parduoti rinkoje. Todėl Komisija mano, kad jei ši sąlyga neįvykdyta, neįmanoma nustatyti pusiausvyros tarp tariamo teigiamo aptariamos pagalbos poveikio ir jos poveikio prekybos sąlygoms.

    –       Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

    40      Apeliantė mano, kad skundžiamo sprendimo motyvavimas yra prieštaringas ir nepakankamas, kiek tai susiję su gairių aiškinimu. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 132 ir 133 punktuose Teismas patvirtino, kad gairių negalima aiškinti atsižvelgiant tik į jų tekstą arba aiškinti taip, kad būtų susiaurinta EB 87 ir 88 straipsnių taikymo sritis ar prieštaraujama šiose nuostatose nustatytiems tikslams. Priešingai, skundžiamo sprendimo 170–172 punktuose Teismas patvirtino, kad Komisija privalėjo atsižvelgti į gairių 4.2.5 punkte nustatytus kriterijus jų neaiškindama pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, taigi ir nevertindama, ar nagrinėjama pagalba trikdė prekybos sąlygas taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

    41      Nyderlandų Karalystė pritaria apeliantės nuomonei ir tvirtina, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas nepakankamais motyvais, kiek tai susiję su gairių aiškinimu bei taikymu.

    42      Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra nei nepakankami, nei prieštaringi. Visų pirma ji pažymi, kad skundžiamo sprendimo 132 punkte Teismas teisingai nurodė, jog gairės visada turėjo būti aiškinamos atsižvelgiant į neiškraipytos konkurencijos bendrojoje rinkoje tikslą, ir šio sprendimo 173–177 punktuose aiškiai nurodė, kodėl tiesioginis EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto taikymas būtų leidęs atsižvelgti į apeliantės prašytos pagalbos tikslus ir teigiamą poveikį. Šiuo atžvilgiu skundžiamo sprendimo 176 punkte jis pažymėjo, kad gairių 4.2.5 punkte nurodytas kriterijus atspindi EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą sąlygą, pagal kurią bet kokia pagalba, kuri trikdo prekybos sąlygas taip, kad prieštarauja bendrajam interesui, negali būti suderinama su bendrąja rinka.

     Teisingumo Teismo vertinimas

    43      Pirmojo pagrindo trys dalys susijusios su gairių apimtimi bei aiškinimu ir Teismo atliktu ieškinio pirmojoje instancijoje antrojo pagrindo antros dalies vertinimu. Todėl jas reikia nagrinėti kartu.

    44      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad ginčijamame sprendime Komisija, taikydama gairių 4.2.5 punktą, nusprendė, jog Holland Malt skirta pagalba buvo nesuderinama su bendrąja rinka, nes nagrinėjamoje rinkoje nebuvo tinkamų galimybių parduoti. Skundžiamame sprendime Teismas nusprendė, kad, pirma, gairių 4.2.5 punkte numatyta sąlyga nebuvo įvykdyta, nes Komisija negalėjo patvirtinti ginčijamos pagalbos. Antra, remdamasis minėtu Sprendimu Deufil prieš Komisiją, jis patvirtino, kad tai, jog buvo taikomos ne gairės, bet tik EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas, šiuo atveju, priešingai nei teigė apeliantė, nereiškė, jog Komisija privalėjo atsižvelgti į aptariamos pagalbos teigiamą poveikį atitinkamam regionui.

    45      Šiose dviejose išvadose nėra jokios teisės klaidos.

    46      Iš tiesų, kaip matyti iš nusistovėjusios teismų praktikos, taikydama EB 87 straipsnio 3 dalį Komisija turi didelę diskreciją, apimančią sudėtingus ekonominius ir socialinius vertinimus, kurie turi būti atliekami atsižvelgiant į Bendrijos kontekstą (žr. 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Vokietija ir kt. prieš Kronofrance, C‑75/05 P ir C‑80/05 P, Rink. p. I‑6619, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Priimdama elgesio taisykles ir viešai paskelbdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja šią diskreciją ir negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą (žr. minėto Sprendimo Vokietija ir kt. prieš Kronofrance 60 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

    47      Todėl pagal šią teismų praktiką specifinėje valstybės pagalbos srityje Komisija privalo laikytis savo pačios nustatytų rekomendacijų ir priimtų pranešimų tiek, kiek jie atitinka Sutarties normas (žr. 2000 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑288/96, Rink. p. I‑8237, 62 punktą ir Vokietija ir kt. prieš Kronofrance 61 punktą).

    48      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip matyti iš minėto Sprendimo Deufil prieš Komisiją, EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, jog iš esmės, kai pagalba suteikiama rinkoje, kuri pasižymi pertekliniais pajėgumais, ji trikdo prekybos sąlygas ir prieštarauja bendrajam interesui.

    49      Be to, faktas, kad pagalba taip pat daro teigiamą poveikį atitinkamam regionui ar ekonomikos sektoriui, nebūtinai reiškia, jog ji turi būti laikoma suderinama su bendrąja rinka. Iš tiesų iš EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto matyti, jog kai pagalbos priemonė trikdo prekybos sąlygas taip, kad prieštarauja bendrajam interesui, ji negali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, neatsižvelgiant į jos galimą teigiamą poveikį. Tačiau, vertindama poveikį prekybai, Komisija privalo atsižvelgti į visus atitinkamos priemonės ir rinkos požymius (žr. 1970 m. birželio 25 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 47/69, Rink. p. 487, 7–9 punktus).

    50      Nėra nė vieno argumento, kuriuo remiantis būtų galima teigti, kad tokio pirminės teisės aiškinimo taip pat nebūtų galima taikyti pagalbai žemės ūkio sektoriuje. Iš tiesų iš EB 36 straipsnio pirmos pastraipos, kurioje pripažįstama žemės ūkio politikos viršenybė Sutarties tikslų konkurencijos srityje atžvilgiu, matyti, kad bet koks Sutarties nuostatų šioje srityje taikymas priklauso nuo to, ar atsižvelgiama į EB 33 straipsnyje išvardytus, t. y. bendros žemės ūkio politikos, tikslus (žr. 1996 m. spalio 15 d. Sprendimo IJssel-Vliet, C‑311/94, Rink. p. I‑5023, 31 punktą).

    51      Todėl, vertindama šiame sektoriuje suteiktos valstybės pagalbos atitiktį, Komisija privalo atsižvelgti į šios politikos reikalavimus, kurie atitinka visos bendrosios rinkos reikalavimus (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo IJssel-Vliet 33 punktą). Vienas iš šių reikalavimų yra gamybos kontrolė. Todėl visų pirma Bendrijos finansinės paramos srityje pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus (OL L 160, p. 80; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 25 t., p. 391) 6 straipsnį draudžiama skirti paramą investicijoms, kuriomis siekiama didinti produktų gamybą, kuriai nėra įprastos pardavimo rinkos.

    52      Nagrinėjamu atveju gairių 4.2.5 punkte Komisija nustatė, kad, jos nuomone, su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba susijusi pagalba, suteikta nesant tinkamų galimybių parduoti rinkoje, laikytina nesuderinama su bendrąja rinka. Iš šio punkto matyti, kad, Komisijos nuomone, tokia priemonė laikoma prieštaraujančia bendrajam interesui, atsižvelgiant į sektoriaus, kuriame ji daro poveikį, požymius. Be to, tame pačiame 4.2.5 punkte ši institucija numatė, kad vertindama tokią pagalbos priemonę ji privalo atsižvelgti į atitinkamo produkto pasiūlos rinkoje lygį, taip pat į visus apribojimus gamybos srityje ir visus Bendrijos paramos ribojimus, kurie gali būti numatyti pagal bendrą rinkos organizavimą. Ji taip pat turi atlikti išsamią šios rinkos analizę.

    53      Tokios elgesio taisyklės atitinka pirminės teisės nuostatas ir visų pirma EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą, taikomą laikantis bendros žemės ūkio politikos tikslų. Pagalba, suteikta rinkoje, pasižyminčioje pertekliniais pajėgumais, iš tiesų trikdo prekybos sąlygas ir prieštarauja bendrajam interesui. Taigi Komisija gali laikyti nesuderinama su bendrąja rinka priemonę, kuri skirta regiono ar veiklos plėtrai, kai ji suteikiama tokiame sektoriuje, kaip žemės ūkio produktų perdirbimas, kuriame bet koks gamybos augimas, nesant tinkamų galimybių parduoti, gali trikdyti valstybių narių tarpusavio prekybą ir prieštarauti bendrajam interesui, neatsižvelgiant į atitinkamos veiklos teigiamą poveikį regionui.

    54      Darytina išvada, kad Teismas teisingai nusprendė, jog ginčijamame sprendime Komisija teisingai pritaikė tiek gairių 4.2.5 punktą, tiek EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Iš tiesų, konstatavusi, remdamasi salyklo rinkos išsamia analize, jog nebuvo tinkamų galimybių parduoti produktų šioje rinkoje, Komisija privalėjo nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė buvo nesuderinama su bendrąja rinka.

    55      Be to, pagalbos, nagrinėtos byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Deufil prieš Komisiją, ir aptariamos šioje byloje faktiniai skirtumai, kuriuos nurodė apeliantė, neturi reikšmės aiškinant taisykles, susijusias su pagalbos atitikties sąlygomis, numatytomis EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte.

    56      Visų pirma, Holland Malt nurodyta aplinkybė, kad salyklo rinkoje nėra didelio gamybos perviršio, kaip rinkoje, nagrinėtoje byloje, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Deufil prieš Komisiją, nereiškia, kad Komisija turėjo netaikyti gairių 4.2.5 punkto. Iš tiesų iš šio punkto matyti, kad žemės ūkio produktų perdirbimo sektoriaus atžvilgiu pagalbos priemonė, dėl kurios padidėja, nors ir nesmarkiai, gamyba, dėl šio ekonomikos sektoriaus požymių ir žemės ūkio politikos apribojimų laikoma nesuderinama su bendrąja rinka. Todėl skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas klaidingu taikytinų taisyklių, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas minėtame Sprendime Deufil prieš Komisiją, vertinimu.

    57      Pagaliau, kiek tai susiję su tariamu prieštaravimu skundžiamo sprendimo motyvuose, nurodytu apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje, pažymėtina, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, Teismas, skundžiamo sprendimo 170–172 punktuose nurodęs Komisijos pareigą laikytis gairių nuostatų, įvertino ginčijamą sprendimą atsižvelgdamas į pirminės teisės nuostatas.

    58      Iš tiesų jis konstatavo, kad ginčijamas sprendimas, priimtas remiantis gairių 4.2.5 punktu, neprieštaravo susijusioms Sutarties nuostatoms. Todėl Teismas nepateikė prieštaringų motyvų nuspręsdamas, kad šis gaires atitinkantis sprendimas nenukrypsta nuo teisingo Sutarties normų taikymo.

    59      Kadangi skundžiamo sprendimo motyvavimas nėra prieštaringas, pirmojo pagrindo trečia dalis taip pat nėra pagrįsta.

    60      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą, kuriuo apeliantė grindžia savo apeliacinį skundą.

     Dėl antrojo pagrindo, susijusio su proceso pažeidimu dėl apeliantės pateiktų argumentų klaidingo aiškinimo ir netikslaus išdėstymo

     Šalių argumentai

    61      Apeliantė teigia, kad Teismas skundžiamo sprendimo 168 punkte neteisingai nurodė, jog savo pastabose dėl prašymo įstoti į bylą ji neneigė privalomosios gairių galios ar jų suderinamumo su Sutarties nuostatomis. Priešingai, šiame prašyme ji tvirtino, kad gairės neatitiktų EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto reikalavimo, jei būtų aiškinamos taip, kad Komisija neprivalėjo atlikti pagalbos poveikio pusiausvyros tyrimo. Šiuo atžvilgiu ji patvirtino, kad „siaurai ir nelanksčiai taikydama savo gairių nuostatas, Komisija akivaizdžiai viršijo jai pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą suteiktos diskrecijos, kaip ji aiškinama Bendrijos teismų praktikoje, ribas“.

    62      Apeliantė iš to daro išvadą, kad toks procedūros pažeidimas neigiamai paveikė jos interesus, nes Teismas turėjo išnagrinėti jos argumentus, kad nuspręstų, jog Komisija privalėjo tiesiogiai taikyti EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

    63      Komisija visų pirma pažymi, kad antrasis pagrindas, net jei jis būtų pagrįstas, negali turėti įtakos Teismo motyvų ar pateiktų išvadų vertinimui. Iš tiesų Teismas nagrinėjo klausimą, ar dėl tiesioginio EB 87 straipsnio 3 dalies c punkto taikymo Komisija būtų privalėjusi atlikti kitokią nei ginčijamame sprendime remiantis gairių 4.2.5 punktu atlikta analizę.

    64      Dėl esmės Komisija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, apeliantė aiškiai pareiškė, jog ji neginčijo, kad, priimdama gaires, ji apribojo savo diskreciją.

     Teisingumo Teismo vertinimas

    65      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 168 punkte Teismas faktiškai konstatavo, jog savo pastabose dėl prašymo įstoti į bylą apeliantė neneigė privalomosios gairių galios ar jų suderinamumo su Sutarties nuostatomis.

    66      Nepaisydamas to, skundžiamo sprendimo 169–177 punktuose Teismas nagrinėjo, ar ginčijamas sprendimas atitiko gaires ir ar jis pažeidė EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą. Kitaip tariant, jis vertino, ar ginčijamas sprendimas, kuriame Holland Malt suteiktos pagalbos atitikties bendrajai rinkai galimybė buvo atmesta remiantis tik atitinkamos rinkos požymiais, prieštaravo gairėms ir šiai Sutarties nuostatai.

    67      Taigi apeliantė negali pagrįstai tvirtinti, kad Teismas neatsakė į jos argumentą, kad Komisija, remdamasi gairėmis, netiksliai pritaikė minėtą Sutarties nuostatą.

    68      Darytina išvada, kad antrasis pagrindas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

    69      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė vieno pagrindo, kurį apeliantė nurodo grįsdama savo apeliacinį skundą, negalima priimti, todėl visą šį skundą reikia atmesti.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų

    70      Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Holland Malt pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

    Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

    1.      Atmesti apeliacinį skundą.

    2.      Priteisti iš Holland Malt BV bylinėjimosi išlaidas.

    Parašai.


    * Proceso kalba: anglų.

    Top