Sujungtos bylos C‑431/09 ir C‑432/09

Airfield NV ir Canal Digitaal BV

prieš

Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam)

ir

Airfield NV

prieš

Agicoa Belgium BVBA

(hof van beroep te Brussel pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Autorių teisės – Transliavimas per palydovą – Direktyva 93/83/EEB – 1 straipsnio 2 dalies a punktas ir 2 straipsnis – Viešas perdavimas per palydovą – Palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas – Viešo perdavimo per palydovą vieningumas – Šio perdavimo priskyrimas – Autorių teisių turėtojų leidimas vykdyti šį perdavimą“

Sprendimo santrauka

Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 93/83 – Transliavimas per palydovą ir kabelinis perdavimas – Autorių teisių turėtojų leidimas – Sąlygos

(Tarybos direktyvos 93/83 2 straipsnis)

Direktyvos 93/83 dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas privalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą įsikišti į tiesioginę ir netiesioginę televizijos programų transliaciją, nebent šie turėtojai su atitinkamu transliuotoju sutarė, kad saugomi kūriniai taip pat bus viešai perduodami per šį teikėją, su sąlyga, kad pastaruoju atveju šio teikėjo įsikišimas nepadarys šių kūrinių prieinamų naujai publikai.

(žr. 84 punktą ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. spalio 13 d.(*)

„Autorių teisės – Transliavimas per palydovą – Direktyva 93/83/EEB – 1 straipsnio 2 dalies a punktas ir 2 straipsnis – Viešas perdavimas per palydovą – Palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas – Viešo perdavimo per palydovą vieningumas – Šio perdavimo priskyrimas – Autorių teisių turėtojų leidimas vykdyti šį perdavimą“

Sujungtose bylose C‑431/09 ir C‑432/09

dėl hof van beroep te Brussel (Belgija) 2009 m. spalio 27 d. sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2009 m. lapkričio 2 d., pagal EB 234 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

Airfield NV,

Canal Digitaal BV

prieš

Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam) (C‑431/09)

ir

Airfield NV

prieš

Agicoa Belgium BVBA (C‑432/09)

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta, E. Juhász ir D. Šváby,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. lapkričio 25 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Airfield NV ir Canal Digitaal BV, atstovaujamų advocaten T. Heremans ir A. Hallemans,

–        Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam), atstovaujamos advocaat E. Marissens,

–        Agicoa Belgium BVBA, atstovaujamos advocaten J. Windey ir H. Gilliams,

–        Suomijos vyriausybės, atstovaujamos J. Heliskoski,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos H. Krämer ir W. Roels,

susipažinęs su 2011 m. kovo 17 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 134) 1 straipsnio 2 dalies a–c punktų išaiškinimo.

2        Šie prašymai buvo pateikti sprendžiant ginčą tarp Airfield NV (toliau – Airfield), Canal Digitaal BV (toliau – Canal Digitaal) ir Belgische Vereniging van Auteurs, Componisten en Uitgevers CVBA (Sabam) (pagal Belgijos teisę įsteigta autorių, kompozitorių ir leidėjų teisių bendrovė, toliau – Sabam) (byla C‑431/09) bei tarp Airfield ir Agicoa Belgium BVBA (toliau – Agicoa) (byla C‑432/09) dėl įpareigojimo įmonėms Airfield ir Canal Digitaal gauti leidimą viešai perduoti kūrinius.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 93/83 5, 14, 15 ir 17 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„5)      <...> vykdyti [Sąjungos] tarpvalstybinės palydovinės transliacijos ir kitų valstybių narių programų kabelinės retransliacijos uždavinius šiuo metu vis dar kliudo nacionalinių autorių teisių taisyklių skirtumai ir tam tikras teisinis netikrumas; <...> tai reiškia, jog kyla grėsmė, kad teisių turėtojų kūriniai gali būti panaudojami nemokant jiems atlyginimo arba kad atskiri išimtinių teisių turėtojai įvairiose šalyse gali kliudyti pasinaudoti jų teisėmis; <...> visų pirma teisinis netikrumas yra tiesioginė kliūtis laisvam programų judėjimui Bendrijoje;

<...>

14)      <...> teisinis netikrumas dėl įsigytinų teisių, trukdantis palydoviniam transliavimui per valstybių sienas, turi būti panaikintas [Sąjungos] lygmeniu apibrėžiant viešo perdavimo per palydovą sąvoką; <...> toks apibrėžimas turi nurodyti, kur vykdomas perdavimas; <...> toks apibrėžimas būtinas norint išvengti kelių nacionalinių įstatymų [kelių valstybių narių įstatymų] taikymo vienai transliacijai; <...> viešas perdavimas per palydovą vyksta tik tuomet ir tik tose valstybėse narėse, kur programos signalų įvedimą į ištisinę ryšio grandinę, vedančią į palydovą, o paskui – žemyn link žemės, kontroliuoja už tai atsakinga transliavimo organizacija; <...> įprastinės techninės procedūros, susijusios su programos signalais, neturėtų būti laikomos transliavimo grandies [grandinės] pertraukimais;

15)      <...> išimtinių transliavimo teisių įsigijimas pagal sutartį valstybėje narėje, kurioje vyksta viešas perdavimas per palydovą, turėtų atitikti visus autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymus [išimtinių transliavimo teisių įsigijimas pagal sutartį turėtų atitikti valstybėje narėje, kurioje vyksta viešas perdavimas per palydovą, galiojančius autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymus];

<...>

17)      <...> apskaičiuodamos užmokestį už įsigyjamas teises šalys turėtų atsižvelgti į visus transliavimo aspektus, tokius kaip faktiška auditorija, galima auditorija ir kalba.“

4        Remiantis Direktyvos 93/83 1 straipsnio 1 dalimi:

„Šioje direktyvoje „palydovas“ – tai bet kuris palydovas, veikiantis dažnių juostose, kurios pagal telekomunikacijų įstatymą yra rezervuotos viešam transliuojamų signalų priėmimui ir kurios yra rezervuotos uždarai tarp atskirų punktų komunikacijai. Tačiau pastaruoju atveju aplinkybės, kuriomis signalai individualiai priimami, turi būti panašios į pirmojo atvejo aplinkybes.“

5        Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a–c punktuose numatyta:

„a)      Šioje direktyvoje „viešas perdavimas per palydovą“ – tai programos signalų, skirtų viešam priėmimui, įvedimas, atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

b)      viešas perdavimas per palydovą vyksta tik valstybėje narėje, kurioje atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant, programos signalai yra įvedami į nepertraukiamą komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės;

c)      jei programos signalai yra koduoti, viešas perdavimas per palydovą vyksta tuomet, kai iškodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama jos leidimu.“

6        Direktyvos 93/83 2 straipsnyje nurodyta:

„Valstybės narės suteikia autoriui išimtinę teisę leisti viešai per palydovą perduoti autorių teisės kūrinius, kuriems taikomos šio skyriaus nuostatos [autorių teisių saugomus kūrinius pagal šio skyriaus nuostatas].“

7        Remiantis 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 3 straipsnio 1 dalimi:

„Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą skelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant savo kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.“

8        Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamojoje dalyje šiuo atžvilgiu nurodoma, kad „vien tik fizinių priemonių teikimas viešam paskelbimui savaime nereiškia viešo paskelbimo pagal šią direktyvą“.

 Nacionalinė teisė

9        Iš dalies pakeisto 1994 m. birželio 30 d. Belgijos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Wet betreffende het auteursrecht en de naburige rechten, Moniteur belge, 1994 m. liepos 27 d., p. 19297) 1 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta:

„Tik literatūros ar meno kūrinio autorius turi teisę jį viešai pateikti bet kuriuo būdu (įskaitant kūrinio pateikimą visuomenei taip, kad jis būtų kiekvienam prieinamas individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku).“

10      Šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose iš esmės pakartojamas Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a–c punktų tekstas.

 Faktinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

11      Airfield, kuri veikia naudodama komercinį pavadinimą TV Vlaanderen, yra pagal Belgijos teisę įsteigta bendrovė, kuri veikia kaip palydovinės televizijos teikėja, siūlanti visuomenei per palydovą transliuojamų kanalų, kuriuos abonentai gali klausyti ir žiūrėti naudodami palydovinį dekoderį, paketą (toliau – palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas).

12      Bendrovės Airfield siūlomą kanalų paketą sudaro dviejų rūšių televizijos kanalai. Be kanalų, kurie gali būti priimami nemokamai, šiame pakete yra koduotų kanalų, kurie gali būti žiūrimi tik atkoduoti. Taigi tam, kad galėtų šiuos kanalus žiūrėti, klientas turi sudaryti abonentinę sutartį su Airfield, kuri jam už tam tikrą atlygį išduoda atkoduoti leidžiančią kortelę (toliau – atkodavimo kortelė).

13      Tam, kad galėtų pasiūlyti savo kanalų paketą, Airfield naudojasi Canal Digitaal, Nyderlandų bendrovės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei kaip ir Airfield, techninėmis paslaugomis.

14      Canal Digitaal su bendrove, kuri yra palydovinės sistemos Astra operatorė, yra sudariusi sutartį, pagal kurią pastaroji bendrovė bendrovei Canal Digitaal išnuomoja minėto palydovo pajėgumus, skirtus skaitmeninei televizijai ir skaitmeniniam radijui.

15      Be to, Canal Digitaal sudarė su Airfield paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo nuo 2006 m. sausio 1 d. subnuomoti bendrovei Airfield savo nuomojamus palydovo Astra pajėgumus televizijos ir radijo programoms transliuoti Belgijoje ir Liuksemburge. Dėl televizijos programų transliavimo Canal Digitaal įsipareigojo teikti technines paslaugas, pirmiausia transliavimo, sutankinimo, suspaudimo, užkodavimo ir duomenų perdavimo paslaugas, būtinas tam, kad Airfield galėtų teikti skaitmeninės televizijos paslaugas Belgijoje ir Liuksemburge.

16      Airfield taip pat yra sudariusi sutartis su įvairiais transliuotojais, kurių kanalai įtraukti į palydovinės televizijos programų paketą. Bendradarbiavimo su šiais transliuotojais pobūdis skiriasi, nelygu atitinkamų televizijos programų transliavimo būdas, o šios palydovinės televizijos programų paketo programos transliuojamos arba netiesioginės transliacijos būdu (toliau – netiesioginė televizijos programų transliacija), arba tiesioginės transliacijos būdu (toliau – tiesioginė televizijos programų transliacija).

 Netiesioginė televizijos programų transliacija

17      Netiesioginė televizijos programų transliacija vykdoma dviem būdais.

18      Pagal pirmąjį iš šių būdų transliuotojai savo programų signalus skirtosiomis linijomis perduoda į Canal Digitaal įrenginius, esančius Vilvordėje (Belgija). Canal Digitaal suspaudžia ir užkoduoja signalus, paskui plačiajuosčiu ryšiu perduoda juos į savo stotį Nyderlanduose, iš kurios šie signalai perduodami į palydovą Astra. Prieš perduodant signalus iš šios stoties į minėtą palydovą, jie užkoduojami. Raktas, leidžiantis vartotojams atkoduoti minėtus signalus, yra atkodavimo kortelėje, kurią Canal Digitaal išduoda Airfield. Vartotojas gauna šią kortelę pasirašydamas su Airfield abonentinę sutartį.

19      Pagal antrąjį iš šių būdų transliuotojai savo programų signalus perduoda per palydovą. Canal Digitaal gauna šiuos koduotus ir vartotojams neprieinamus, per palydovą perduodamus signalus Liuksemburge arba Nyderlanduose. Canal Digitaal prireikus juos atkoduoja, perkoduoja ir siunčia į palydovą Astra. Airfield abonentai gali atkoduoti šiuos signalus naudodami atkodavimo kortelę, kurią Canal Digitaal yra išdavusi Airfield.

20      Su šiais transliuotojais Airfield yra sudariusi perdavimo sutartis („carriage agreements“).

21      Pagal šias sutartis Airfield minėtiems transliuotojams išnuomoja palydovo siųstuvo‑imtuvo pajėgumus transliuoti televizijos programas televizijos žiūrovams, gyvenantiems visų pirma Belgijoje ir Liuksemburge. Airfield užtikrina, kad yra gavusi palydovą Astra valdančios bendrovės leidimą subnuomoti šiuos pajėgumus tiems transliuotojams.

22      Be to, Airfield yra įsipareigojusi priimti šių transliuotojų televizijos programų signalą pagrindiniame aukštynkrypčio perdavimo įrenginyje, šį signalą suspausti, sutankinti, užkoduoti ir perduoti į palydovą tolesniam perdavimui ir priėmimui.

23      Už šią nuomą ir šias paslaugas transliuotojai Airfield moka atlygį.

24      Šie transliuotojai savo ruožtu suteikia Airfield leidimą, kad jos abonentai visų pirma Belgijoje ir Liuksemburge galėtų tuo pat metu žiūrėti programas, kurias jie transliuoja per palydovą Astra.

25      Už teises, kurias transliuotojai suteikia Airfield, ir leidimą įtraukti televizijos programas į savo pasiūlymą Airfield turi mokėti transliuotojams atlygį, kuriame atsižvelgiama į jos abonentų skaičių ir atitinkamoje teritorijoje transliuojamas programas.

 Tiesioginė televizijos programų transliacija

26      Tiesiogiai transliuojant televizijos programas kaip Airfield palydovinės televizijos programų paketą, transliuotojai patys užkoduoja signalus ir iš savo šalies tiesiogiai perduoda juos į palydovą. Airfield ir Canal Digitaal tik duoda atitinkamiems transliuotojams prieigos raktus, kad būtų taikomi teisingi kodai ir Airfield abonentai vėliau galėtų atkoduoti programas naudodamiesi atkodavimo kortele.

27      Su tokiais transliuotojais Airfield yra sudariusi sutartis, vadinamas „heads of agreement“, kuriose, be kita ko, nustatomos transliuotojų ir Airfield teisės bei pareigos, analogiškos nurodytosioms šio sprendimo 24 ir 25 punktuose.

 Pagrindinės bylos

28      Sabam yra pagal Belgijos teisę įsteigta kooperatinė bendrovė, kuri kaip autorių teisių valdymo bendrovė atstovauja autoriams, suteikdama tretiesiems asmenims leidimą naudoti autorių teisių saugomus kūrinius ir imdama atlygį už tokį naudojimą.

29      Agicoa yra autorių teisių kolektyvinio valdymo bendrovė, kuri atstovauja Belgijos ir tarptautiniams garso ir vaizdo kūrinių gamintojams valdydama autorių teises ir gretutines teises į filmus bei kitus garso ir vaizdo kūrinius, išskyrus vaizdo klipus. Šiuo pagrindu ji ima atlygį.

30      Sabam ir Agicoa teigimu, Airfield atlieka televizijos programų, kurias transliuotojai jau yra perdavę, retransliaciją, kaip ji suprantama pagal 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, ir dėl to turi gauti leidimą naudoti autorių, kurių teises jos valdo, repertuarą.

31      Atsakydamos į įspėjimą, Airfield ir Canal Digitaal nurodė, kad neatlieka retransliavimo, o tik transliuotojų pavedimu siūlo visuomenei televizijos programas per palydovą. Jų manymu, tai yra pirmasis ir vienintelis pačių transliuotojų atliekamas transliavimas per palydovą naudojantis vien techninėmis Airfield ir Canal Digitaal paslaugomis. Tik transliuotojai atlieka veiksmus, kuriems taikoma autorių teisė, kaip tai numatyta iš dalies pakeisto 1994 m. birželio 30 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 49 ir 50 straipsniuose.

32      Kadangi atitinkamoms šalims susitarti nepavyko, Sabam pareiškė ieškinį Airfield ir Canal Digitaal rechtbank van eerste aanleg te Brussel (Briuselio pirmosios instancijos teismas), o Agicoa – Airfield tame pačiame teisme. Šis teismas nusprendė, kad Airfield ir Canal Digitaal pažeidė autorių teises ir gretutines teises, kurių valdymą užtikrina Sabam ir Agicoa.

33      Airfield ir Canal Digitaal apskundė šiuos sprendimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

34      Tokiomis aplinkybėmis hof van beroep te Brussel nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus, kurie bylose C‑431/09 ir C‑432/09 suformuluoti taip pat:

„1. Ar Direktyvai 93/83 prieštarauja tai, kad iš palydovinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjo reikalaujama gauti teisių turėtojų leidimą atlikti veiksmą, kuriuo transliuotojas savo programų signalus skirtosiomis linijomis arba užkoduotu palydoviniu signalu siunčia nuo jo nepriklausančiam palydovinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjui, kuris su juo susijusiai bendrovei paveda šiuos signalus užkoduoti ir perduoti į palydovą, paskui šie signalai, gavus transliuotojo sutikimą, transliuojami kaip televizijos kanalų paketo dalis, taigi susieti, palydovinės televizijos paslaugų teikėjo abonentams, kurie šias programas gali žiūrėti tuo pat metu ir nepakeistas naudodami palydovinės televizijos paslaugų teikėjo duotą dekoderį arba išmaniąją kortelę?

„2. Ar Direktyvai 93/83 prieštarauja tai, kad iš palydovinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjo reikalaujama gauti teisių turėtojų leidimą atlikti veiksmą, kuriuo transliuotojas, remdamasis nuo jo nepriklausančio palydovinės skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjo nurodymais, siunčia savo programų signalus į palydovą, paskui šie signalai, gavus transliuotojo sutikimą, transliuojami kaip televizijos kanalų paketo dalis, taigi susieti, palydovinės televizijos paslaugų teikėjo abonentams, kurie šias programas gali žiūrėti tuo pat metu ir nepakeistas naudodami palydovinės televizijos paslaugų teikėjo duotą dekoderį arba išmaniąją kortelę?“

35      2010 m. sausio 6 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑431/09 ir C‑432/09 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimamas sprendimas.

 Dėl Direktyvos 93/83 taikymo

36      Byloje C‑432/09 Agicoa teigia, kad Direktyva 93/83 pagrindinei bylai netaikoma, o prejudiciniai klausimai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į Direktyvą 2001/29.

37      Šiuo atžvilgiu ji pirmiausia teigia, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėją reikia skirti nuo transliuotojo, nes jo veikla yra sudaryti transliuojamų paslaugų paketą, o ne transliuoti televizijos programas. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant šią veiklą negalima remtis Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punktu, nes šioje nuostatoje daroma nuoroda vien į transliuotoją.

38      Toliau Agicoa tvirtina, kad pagrindinė byla nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nes susijusi su komunikacijomis, kurioms nenaudojamas palydovas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 1 dalį. Galiausiai toje byloje trūksta toje direktyvoje numatyto tarpvalstybinio aspekto.

39      Kalbant apie pirmąjį argumentą, pažymėtina, kad jis susijęs su pačia nagrinėjamos bylos esme ir kad dėl to jis bus nagrinėjamas svarstant atsakymą į prejudicinius klausimus.

40      Kalbant apie antrąjį argumentą, pasakytina, kad bylos medžiagoje nėra nuorodų apie tai, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamos komunikacijos nevykdomos per palydovą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 1 dalį.

41      Galiausiai, kalbant apie trečiąjį argumentą, pažymėtina, kad iš 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt. (C‑403/08 ir C‑429/08, Rink. p. I‑0000) 76–145 punktų matyti, jog viešą perdavimą per palydovą turi būti galima priimti visose valstybėse narėse, dėl to toks perdavimas automatiškai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Be to, perdavimas pagrindinėse bylose yra tokio pobūdžio, nes jame dalyvauja atitinkamai pagal Belgijos ir Nyderlandų teisę įsteigtos bendrovės Airfield ir Canal Digitaal, o programų signalai skirti visų pirma Belgijoje ir Liuksemburge gyvenantiems žiūrovams.

42      Esant tokioms sąlygoms, reikia atmesti Agicoa argumentus ir nagrinėti prejudicinius klausimus atsižvelgiant į Direktyvą 93/83.

 Dėl prejudicinių klausimų

43      Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvą 93/83 reikia aiškinti taip, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas privalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą viešai perduoti kūrinius vykdant tiesioginę ir netiesioginę televizijos programų transliaciją, kaip antai nagrinėjamoji pagrindinėse bylose.

 Pirminės pastabos

44      Pirmiausia primintina, kad Direktyva 93/83 nėra vienintelis Sąjungos teisės aktas intelektinės nuosavybės srityje ir kad atsižvelgiant į reikalavimus, kylančius iš Sąjungos teisės sistemos vieningumo ir nuoseklumo, šioje direktyvoje vartojamas sąvokas reikia aiškinti remiantis taisyklėmis ir principais, nustatytais visomis su intelektine nuosavybe susijusiomis direktyvomis, kaip antai, be kita ko, Direktyva 2001/29 (pagal analogiją žr. 2011 m. birželio 30 d. Sprendimo VEWA, C‑271/10, Rink. p. I‑0000, 27 punktą).

45      Toliau, kiek tai susiję su prejudicinių klausimų faktiniu kontekstu, pirmiausia reikia nurodyti, kad tiesioginė ir netiesioginė televizijos programų transliacija nėra vienintelis į atitinkamą palydovinės televizijos programų paketą įtrauktų programų transliavimo būdas.

46      Iš tiesų šias programas dar transliuoja kiti nei šio paketo transliuotojai naudodami priemones, kaip antai antžeminę transliaciją, leidžiančias jiems tiesiogiai pasiekti televizijos žiūrovus.

47      Taigi tokia tiesioginė ir netiesioginė transliacija papildo šiuos transliavimo būdus, siekiant išplėsti atitinkamas laidas priimančių televizijos žiūrovų ratą; ši transliacija vyksta lygiagrečiai bei tuo pat metu ir palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjo dalyvavimas neturi jokios įtakos nei tokių laidų turiniui, nei jų laikui.

48      Galiausiai pagrindinėse bylose yra aišku, kad transliuotojai turi atitinkamų teisių turėtojų leidimą perduoti jų kūrinius per palydovą, tačiau palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas jokio panašaus leidimo neturi.

49      Esant tokioms aplinkybėms pažymėtina, kad šiose bylose Airfield ir Canal Digitaal tvirtina, jog ir tiesioginė, ir netiesioginė televizijos programų transliacija yra vienas viešas perdavimas per palydovą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punktą, ir dėl to nedalomas perdavimas, priskirtinas vienam atitinkamam transliuotojui. Remdamosi tuo jos daro išvadą, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas negali būti laikomas vykdančiu viešą perdavimą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taigi ir neprivalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimo, kiek tai susiję su minėtomis transliacijomis.

50      Tokiomis aplinkybėmis siekiant nustatyti, ar minėtas palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas privalo gauti tokį leidimą, reikia išnagrinėti, pirma, ar tiesioginė ir netiesioginė televizijos programų transliacija yra vienas viešas perdavimas per palydovą, ar, priešingai, kiekviena iš šių transliacijos rūšių yra dvi savarankiškos perdavimo rūšys. Antra, reikia patikrinti, ar galimas tokio perdavimo nedalomumas reiškia, kad tas pats palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas neprivalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimo dalyvauti perduodant.

 Dėl viešo perdavimo per palydovą sąvokos

51      Ir tiesioginė, ir netiesioginė transliacija yra vienas viešas perdavimas per palydovą, jeigu atitinka visas Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a–c punktuose numatytas sąlygas.

52      Taigi tokia transliacija yra vienas viešas perdavimas per palydovą, jeigu:

–        ji pradedama programos signalų „įvedimu“, atliekamu „atsakingai transliavimo organizacijai kontroliuojant“,

–        šie signalai įvedami „į ištisinę komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą ir žemyn link žemės“,

–        šie signalai „skirti viešam priėmimui“, ir

–        „iškodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina transliavimo organizacija arba tomis priemonėmis aprūpinama jos leidimu“, o signalai pagrindinėse bylose siunčiami koduoti.

53      Dėl pirmosios sąlygos, kalbant apie televizijos programų netiesioginę transliaciją, primintina, kad transliuotojai patys įveda programų signalus į atitinkamą komunikacijos grandinę, pateikdami šiuos signalus palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjui ir suteikdami jam teisę įvesti juos į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą.

54      Tai darydami, transliuotojai kontroliuoja šių signalų įvedimą į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, ir už tai atsako.

55      Kalbant apie televizijos programų tiesioginę transliaciją, pažymėtina, kad transliuotojai patys tiesiogiai įveda programų signalus į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, o tai juo labiau reiškia, kad jie kontroliuoja šių signalų įvedimą į atitinkamą komunikacijos grandinę ir už tai atsako.

56      Tokiomis aplinkybėmis reikia paaiškinti, kad niekas nedraudžia to, jog šia kontrole ir šia atsakomybe, kiek tai susiję su minėta tiesiogine ir netiesiogine transliacija, prireikus būtų dalijamasi su palydovinės televizijos kanalų paketo teikėju. Iš tiesų, viena vertus, iš paties Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punkto teksto matyti, kad kontrolė ir atsakomybė, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, susijusi ne su visu perdavimu, o tik su programų signalų įvedimu. Kita vertus, nė viena šios direktyvos nuostata nenustato, kad kontrolė ir atsakomybė, kiek tai susiję su visu šiuo perdavimu, turi būti išimtinio pobūdžio.

57      Esant tokioms sąlygoms reikia konstatuoti, kad ir netiesioginė, ir tiesioginė televizijos programų transliacija atitinka Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą pirmąją sąlygą.

58      Kalbant apie antrąją sąlygą, visų pirma iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Direktyva 93/83 numato uždarą perdavimo sistemą, kurioje palydovas yra pagrindinis, esminis ir nepakeičiamas elementas, todėl šiam sugedus signalų transliavimas yra techniškai neįmanomas ir dėl to visuomenės nepasieks jokia laida (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 14 d. Sprendimo Lagardère Active Broadcast, C‑192/04, Rink. p. I‑7199, 39 punktą).

59      Nagrinėjamu atveju aišku, kad palydovas yra pagrindinis, esminis ir nepakeičiamas tiek tiesioginės, tiek netiesioginės televizijos programų transliacijos elementas, todėl šie du transliacijos būdai yra tokios uždaros perdavimo sistemos.

60      Toliau, nors netiesiogiai transliuojant televizijos programas transliuotojų transliuojami programų signalai ir pereina per Airfield ir Canal Digitaal, primintina, kad toks įsikišimas iš esmės pasireiškia šių signalų gavimu iš transliuotojų, prireikus jų atkodavimu, užkodavimu ir jų transliavimu į atitinkamą palydovą.

61      Taigi šis vienintelis įsikišimas susijęs su įprasta technine signalų paruošimo įvesti į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, veikla. Dažnai ji yra būtina, siekiant padaryti šį perdavimą įmanomą arba jį palengvinti. Todėl ji turi būti laikoma įprasta technine procedūra, taikoma programų signalams, ir dėl to, remiantis Direktyvos 93/83 14 konstatuojamąja dalimi, negali būti laikoma sukeliančia atitinkamos perdavimo grandinės pertraukimus.

62      Galiausiai, kalbant apie tiesioginę televizijos programų transliaciją, primintina, kad Airfield ir Canal Digitaal įsikišimas apsiriboja prieigos raktų pateikimu atitinkamiems transliuotojams, siekiant sudaryti Airfield abonentams galimybę vėliau atkoduoti programas naudojant atkodavimo kortelę.

63      Taigi, kadangi aišku, jog Airfield ir Canal Digitaal pateikia transliuotojams prieigos raktus prieš tai, kai šie transliuotojai įveda programų signalus į atitinkamą komunikacijos grandinę, toks Airfield ir Canal Digitaal įsikišimas negali nutraukti šios komunikacijos grandinės.

64      Esant tokioms sąlygoms konstatuotina, kad tiesioginė ir netiesioginė televizijos programų transliacija atitinka Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą antrąją sąlygą.

65      Kalbant apie trečiąją sąlygą, neginčijama, pirma, kad nuo to momento, kai šie signalai perduodami į palydovą, jie skiriami tam tikrai visuomenės daliai, būtent tai, kuri turi Airfield išduotą atkodavimo kortelę.

66      Antra, nors atliekami tam tikri techniniai netiesioginės televizijos programų transliacijos signalų pritaikymai, jie daromi prieš signalų įvedimą į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą, ir, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 61 punkte, yra įprasta techninė procedūra. Esant tokioms sąlygoms, minėti pritaikymai negali būti laikomi darančiais įtaką šių signalų paskirčiai.

67      Todėl reikia konstatuoti, kad programų signalai, perduodami tiesiogiai ir netiesiogiai transliuojant televizijos programas, yra skirti viešai priimti ir kad dėl to šios transliacijos atitinka Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte numatytą trečiąją sąlygą.

68      Kalbant apie ketvirtąją sąlygą, yra aišku, kad vykdant pagrindinėse bylose nagrinėjamą transliaciją, atkodavimo priemonėmis visuomenę aprūpina ne transliuotojai, o palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad pastarasis pateiktų šias priemones be minėtų transliuotojų leidimo, ir tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

69      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ir su sąlyga, jog tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, konstatuotina, kad ir netiesioginė, ir tiesioginė televizijos programų transliacija atitinka visas Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose numatytas sąlygas ir dėl to abi transliacijos rūšys turi būti laikomos vienu viešu perdavimu per palydovą, taigi ir nedalomomis.

70      Atsižvelgiant į tai, tokio perdavimo nedalomumas, kaip tai suprantama pagal minėto 1 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, vis dėlto nereiškia, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjo įsikišimas į šį perdavimą galėtų būti vykdomas be atitinkamų autorių teisių turėtojų leidimo.

 Dėl leidimo viešai perduoti per palydovą

71      Visų pirma iš Direktyvos 93/83 2 straipsnio matyti, kad autorių teisių turėtojai turi suteikti leidimą bet kokiam viešam autorių teisės saugomų kūrinių perdavimui per palydovą.

72      Toliau iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad tokį leidimą visų pirma turi gauti asmuo, kuris pradeda tokį perdavimą arba įsikiša tokio perdavimo metu, dėl to jis tokiu perdavimu saugomus kūrinius padaro pasiekiamus naujai publikai, t. y. publikai, į kurią saugomų kūrinių autoriai neatsižvelgė suteikdami leidimą kitam asmeniui (dėl viešo perdavimo sąvokos, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnį, pagal analogiją žr. 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C‑306/05, Rink. p. I‑11519, 40 ir 42 punktus bei 2010 m. kovo 18 d. Nutarties Organismos Sillogikis Diacheirisis Dimiourgon Theatrikon kai Optikoakoustikon Ergon, C‑136/09, 38 punktą).

73      Tai, be to, patvirtina Direktyvos 93/83 17 konstatuojamoji dalis, pagal kurią atitinkamų teisių turėtojams turi būti užtikrinamas tinkamas atlygis už jų kūrinių viešą perdavimą per palydovą, atsižvelgiant į visus transliavimo aspektus, kaip antai tokio transliavimo faktiška ir galima auditorija (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Football Association Premier League ir kt. 108 ir 110 punktus).

74      Tačiau minėto leidimo neturi gauti atitinkamas asmuo, jeigu jo įsikišimas viešo perdavimo metu apsiriboja, kaip nurodyta Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamojoje dalyje, vien fizinių priemonių, skirtų sudaryti galimybes minėtam perdavimui arba jį įgyvendinti, suteikimu.

75      Esant tokioms aplinkybėms pažymėtina, kad, kaip nurodyta Direktyvos 93/83 1 straipsnio 2 dalies a punkte, viešą perdavimą per palydovą, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėse bylose, pradeda transliuotojas, kuriam kontroliuojant ir už tai atsakant programų signalai įvedami į komunikacijos grandinę, vedančią į palydovą. Be to, yra aišku, kad taip šis transliuotojas padaro saugomus kūrinius prieinamus – bendrai – naujai publikai. Todėl šis transliuotojas turi gauti Direktyvos 93/83 2 straipsnyje nurodytą leidimą.

76      Atsižvelgiant į tai, šia išvada neatmetama galimybė, kad vykdant tokį perdavimą, kaip nurodytasis ankstesniame punkte, įsikiš kiti subjektai, padarydami saugomus objektus prieinamus didesnei publikai nei atitinkamo transliuotojo publika, t. y. publikai, į kurią šių kūrinių autoriai neatsižvelgė suteikdami transliuotojui leidimą juos naudoti. Taigi tokiu atveju šiam transliuotojui suteiktas leidimas neapima minėtų subjektų įsikišimo.

77      Tokiomis aplinkybėmis, kaip antai esančiosios pagrindinėse bylose, taip gali būti visų pirma tuomet, kai subjektas išplečia asmenų, turinčių prieigą prie šio perdavimo, ratą ir taip padaro saugomus objektus prieinamus naujai publikai.

78      Esant tokioms sąlygoms pažymėtina, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas, pirma, užkoduoja atitinkamą transliaciją arba pateikia transliuotojams prieigos prie šios transliacijos raktus, kad jo abonentai galėtų ją atkoduoti, ir, antra, aprūpina šiuos abonentus atitinkamomis atkodavimo priemonėmis; taip šie veiksmai leidžia nustatyti ryšį tarp transliuotojų įvestos transliacijos ir minėtų abonentų.

79      Taigi tokia veikla neprilygintina vien fizinių priemonių, skirtų užtikrinti arba pagerinti originalios laidos priėmimą jos transliavimo zonoje, suteikimui šio sprendimo 74 punkte nurodytais atvejais, o yra įsikišimas, be kurio šie abonentai negalėtų pasinaudoti transliuojamais kūriniais, nors ir būdami minėtoje zonoje. Taigi šie asmenys yra paties palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjo tikslinės publikos dalis, nes šis teikėjas, vykdydamas nagrinėjamą perdavimą per palydovą, savo įsikišimu padaro saugomus kūrinius prieinamus publikai, kuri yra papildoma atitinkamo transliuotojo tikslinės publikos atžvilgiu.

80      Be to, pažymėtina, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjo įsikišimas yra atskira paslauga, teikiama siekiant iš to gauti pelno, nes minėti asmenys abonentinio mokesčio sumą perveda ne transliuotojui, o šiam teikėjui. Taigi yra aišku, kad ši suma mokėtina ne už galimas technines paslaugas, o už prieigą prie per palydovą siunčiamos transliacijos, taigi ir prie kūrinių bei kitų saugomų objektų.

81      Galiausiai pažymėtina, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas sudaro galimybę savo abonentams prieiti ne prie vienintelio transliuotojo transliacijų, o sugrupuoja kelias skirtingų transliuotojų transliacijas į naują audiovizualinį produktą; sprendimą dėl taip sudaryto paketo sudėties priima palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas.

82      Esant tokioms sąlygoms konstatuotina, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas išplečia asmenų, turinčių prieigą prie televizijos programų, ratą ir sudaro galimybę naujai publikai susipažinti su kūriniais ir kitais saugomais objektais.

83      Todėl šis palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas turi gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą, kad galėtų įsikišti į perdavimą per palydovą, nebent šie turėtojai su atitinkamu transliuotoju sutarė, kad saugomi kūriniai taip pat bus viešai perduodami per šį teikėją, su sąlyga, kad pastaruoju atveju šio teikėjo įsikišimas nepadarys šių kūrinių prieinamų naujai publikai.

84      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 93/83 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas privalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą įsikišti į tiesioginę ir netiesioginę televizijos programų transliaciją, kaip antai nagrinėjama pagrindinėse bylose, nebent šie turėtojai su atitinkamu transliuotoju sutarė, kad saugomi kūriniai taip pat bus viešai perduodami per šį teikėją, su sąlyga, kad pastaruoju atveju šio teikėjo įsikišimas nepadarys šių kūrinių prieinamų naujai publikai.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

85      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyvos 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 2 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad palydovinės televizijos kanalų paketo teikėjas privalo gauti atitinkamų teisių turėtojų leidimą įsikišti į tiesioginę ir netiesioginę televizijos programų transliaciją, kaip antai nagrinėjama pagrindinėse bylose, nebent šie turėtojai su atitinkamu transliuotoju sutarė, kad saugomi kūriniai taip pat bus viešai perduodami per šį teikėją, su sąlyga, kad pastaruoju atveju šio teikėjo įsikišimas nepadarys šių kūrinių prieinamų naujai publikai.

Parašai.

---

* Proceso kalba: olandų.