Byla C‑382/09

Stils Met SIA

prieš

Valsts ieņēmumu dienests

(Augstākās Tiesas Senāts prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – 73 skirsnis – Plieniniai lynai ir kabeliai – 7312 pozicija – TARIC kodas – Klaidingas tarifinis klasifikavimas – Prekių išleidimas į laisvą apyvartą – Reglamentas (EB) Nr. 384/96 – Antidempingo muitai – Viso antidempingo muitų dydžio bauda“

Sprendimo santrauka

1.        Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos

(Tarybos reglamento Nr. 2658/87 2 straipsnis ir I priedas; Komisijos reglamentas Nr. 1789/2003)

2.        Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo

(Tarybos reglamento Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalis)

1.        Reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 2 straipsnyje įtvirtintą 2004 m. ir 2005 m. galiojusios redakcijos Europos Bendrijų integruotą tarifą reikia aiškinti taip, kad lynai ir kabeliai iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm ir kurių kilmės šalis nėra Moldavija ar Marokas, priskirtini TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijoms, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens dydį.

(žr. 40 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Reglamento Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, kurioje už į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių klaidingą tarifinį klasifikavimą numatyta bauda, lygi visam taikytinam antidempingo muitui, jeigu jos dydis nustatytas taikant tokius reikalavimus, kokie taikomi nacionalinėje teisėje už panašaus pobūdžio ir sunkumo pažeidimus, ir dėl kurių sankcija tampa veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

(žr. 48 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. spalio 7 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – 73 skirsnis – Plieniniai lynai ir kabeliai – 7312 pozicija – TARIC kodas – Klaidingas tarifinis klasifikavimas – Prekių išleidimas į laisvą apyvartą – Reglamentas (EB) Nr. 384/96 – Antidempingo muitai – Viso antidempingo muitų dydžio bauda“

Byloje C‑382/09

dėl Augstākās Tiesas Senāts (Latvija) 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugsėjo 28 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Stils Met SIA

prieš

Valsts ieņēmumu dienests,

TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑J. Kasel, teisėjai A. Borg Barthet (pranešėjas) ir E. Levits,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

kancleris A. Calot Escobar,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Stils Met SIA, atstovaujamos V. Meļkovs,

–        Valsts ieņēmumu dienests, atstovaujamos N. Jezdakova,

–        Latvijos vyriausybės, atstovaujamos K. Drēviņa ir K. Krasovska,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Sauka ir L. Bouyon,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L L256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) 2 straipsnyje įtvirtinto Europos Bendrijų integruoto tarifo (toliau – TARIC) ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56; p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) aiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Stils Met SIA (toliau – Stils Met), pagal Latvijos teisę įsteigtos bendrovės, ir Valsts ieņēmumu dienests (Valstybės mokesčių administracija, toliau – Dienests) ginčą dėl plieninių lynų ir kabelių importo iš Ukrainos 2004 m. gegužės mėn.–2005 m. rugsėjo mėn.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

 Muitų teisės aktai

3        Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357, toliau – Reglamentas Nr. 2658/87), 1 straipsnį:

„1.      Prekių nomenklatūrą, toliau – Kombinuotoji nomenklatūra, <...> kuri tuo pačiu metu atitinka tiek Bendrojo muitų tarifo, tiek Bendrijos užsienio prekybos statistikos, tiek kitus Bendrijos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, nustato Komisija.

2.      Kombinuotąją nomenklatūrą sudaro:

a)      suderintos sistemos nomenklatūra [nustatyta Tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos];

b)      šios nomenklatūros Bendrijos poskyriai, kurie vadinami KN subpozicijomis tais atvejais, kada yra nurodyta atitinkama muito norma;

c)      parengiamosios nuostatos, papildomosios skirsnių arba skyrių pastabos ir išnašos, susijusios su KN subpozicijomis.

3.      Kombinuotoji nomenklatūra pateikiama I priede . <...>

<…>“

4        Reglamento Nr. 2658/87 2 straipsnyje nustatyta:

„[TARIC], kuris atitinka Bendrojo muitų tarifo, užsienio prekybos statistikos, prekybos, žemės ūkio ir kitų Bendrijos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, nustato Komisija.

Tarifas grindžiamas Kombinuotąja nomenklatūra ir jį sudaro:

a)      šio reglamento priemonės;

b)      papildomi Bendrijos poskyriai, vadinami „TARIC subpozicijomis“, reikalingi konkrečioms II priede išvardytoms Bendrijos priemonėms įgyvendinti;

c)       kita informacija, reikalinga TARIC kodams ir papildomiems 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse apibūdintiems kodams įgyvendinti ar tvarkyti;

d)      muito normos ir kiti importo ar eksporto mokesčiai, įskaitant atleidimą nuo muito ir preferencinių muitų tarifų normas, taikomi konkrečių prekių importui ar eksportui;

e)       II priede išvardytos priemonės, taikomos konkrečių prekių importui ar eksportui.“

5        Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalis:

„1.      Kiekviena KN subpozicija turi aštuonių skaitmenų kodo numerį:

a)      pirmieji šeši skaitmenys yra kodo numeriai, susiję su suderintos sistemos nomenklatūros pozicijomis ir subpozicijomis;

b)      septintasis ir aštuntasis skaitmenys atskleidžia [1 straipsnyje įtvirtintos Kombinuotosios prekių nomenklatūros] subpozicijas.

<…>

2. [TARIC] subpozicijos identifikuojamos devintuoju ir dešimtuoju skaitmenimis, kurie kartu su 1 dalyje nurodytais kodų numeriais sudaro [TARIC] kodo numerius. <...>“

6        To paties reglamento 6 straipsnyje numatyta, kad TARIC sudaro, atnaujina, tvarko ir platina Komisija.

7        Reglamento Nr. 2658/87 I priedą, iš dalies pakeistą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 (OL L 281, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 14 t., p. 3), sudarančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) pirmoje dalyje įtvirtintos preliminariosios nuostatos. Šios dalies bendrosioms nuostatoms skirto I skyriaus A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1.      Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

<…>“

8        KN antrojoje dalyje yra XV skyrius „Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai“. Šiame skyriuje, be kita ko, yra 73 skirsnis „Dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų)“.

9        KN 7312 pozicija suskirstyta taip:

KN kodas	Prekių aprašymas
7312	Suvyta viela, lynai, kabeliai, pintos juostos, stropai ir panašūs dirbiniai iš geležies arba iš plieno be elektros izoliacijos:
7312 10	− Suvyta viela, lynai ir kabeliai:
7312 10 10	− − Su pritvirtintomis arba įmontuotomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), skirti naudoti civilinėje aviacijoje − − Kiti:
7312 10 30	− − − Iš nerūdijančiojo plieno − − − Kiti, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo: − − − − Ne didesnis kaip 3 mm:
<…>	<…>
7312 10 59	<…> − − − − Didesnis kaip 3 mm: − − − − − Suvyta viela:
<…>	<…>
7312 10 79	<…> − − − − − Lynai ir kabeliai (įskaitant uždaros konstrukcijos lynus): − − − − − − Neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo:
7312 10 82	− − − − − − − Didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 12 mm
7312 10 84	− − − − − − − Didesnis kaip 12 mm, bet ne didesnis kaip 24 mm
7312 10 86	− − − − − − − Didesnis kaip 24 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm
7312 10 88	− − − − − − − Didesnis kaip 48 mm
7312 10 99 <…>	− − − − − − Kiti <…>

10      Remiantis KN 72 skirsnio 1 pastaba:

„Šiame skirsnyje šios pastabos d, e ir f punktuose nurodytais atvejais, taip pat ir visoje [KN] toliau išvardytos sąvokos apibrėžiamos taip:

<…>

d)      „Plienas“:

Medžiagos, kurių sudėtyje yra geležies, išskyrus klasifikuojamas 7203 pozicijoje [būtent juodųjų metalų produktai, gauti tiesiogiai redukuojant geležies rūdą ir kitus korėtus juodųjų metalų produktus, turintys luitų, granulių arba panašių formų pavidalą; geležis, kurios minimalus grynumas – 99,94 % masės, turinti luitų, granulių arba panašių formų pavidalą], kurios (išskyrus tam tikras rūšis, kurios gaminamos liejinių pavidalu) yra lengvai kalios ir kurių sudėtyje esanti anglis sudaro ne daugiau kaip 2 % masės. Tačiau chrominio plieno sudėtyje esančios anglies kiekis gali būti ir didesnis;

e)      „Nerūdijantis plienas“:

Legiruotasis plienas, kurio sudėtyje esanti anglis sudaro ne daugiau kaip 1,2 % masės, chromas – ne mažiau kaip 10,5 % masės, taip pat yra arba nėra kitų elementų;

f)      „Kitų rūšių legiruotasis plienas“:

Plienas, neatitinkantis nerūdijančio plieno apibrėžimo, kurio sudėtyje yra tokie santykiniai vieno arba kelių iš šių elementų masės kiekiai:

–      ne mažiau kaip 0,3 % aliuminio,

–      ne mažiau kaip 0,0008 % boro,

–      ne mažiau kaip 0,3 % chromo,

–      ne mažiau kaip 0,3 % kobalto,

–      ne mažiau kaip 0,4 % vario,

–      ne mažiau kaip 0,4 % švino,

–      ne mažiau kaip 1,65 % mangano,

–      ne mažiau kaip 0,08 % molibdeno,

–      ne mažiau kaip 0,3 % nikelio,

–      ne mažiau kaip 0,06 % niobio,

–      ne mažiau kaip 0,6 % silicio,

–      ne mažiau kaip 0,05 % titano,

–      ne mažiau kaip 0,3 % volframo,

–      ne mažiau kaip 0,1 % vanadžio,

–      ne mažiau kaip 0,05 % cirkonio,

–      ne mažiau kaip 0,1 % atskirai paimtų kitų elementų (išskyrus sierą, fosforą, anglį ir azotą);

<…>“

11      Kiek tai susiję su KN 7312 10 82, 7312 10 84 ir 7312 10 86 subpozicijomis, 2004 m. ir 2005 m. TARIC apėmė šias subpozicijas:

7312 10 82	- - - - - - - Didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 12 mm
7312 10 82 11	- - - - - - - - Iš plieno
7312 10 82 11	- - - - - - - - - Iš Moldavijos Respublikos
7312 10 82 12	- - - - - - - - - Iš Maroko
7312 10 82 19	- - - - - - - - - Kiti
7312 10 82 90	- - - - - - - - Kiti
7312 10 84	- - - - - - - Didesnis kaip 12 mm, bet ne didesnis kaip 24 mm
7312 10 84 11	- - - - - - - - Iš plieno
7312 10 84 11	- - - - - - - - - Iš Moldavijos Respublikos
7312 10 84 12	- - - - - - - - - Iš Maroko
7312 10 84 19	- - - - - - - - - Kiti
7312 10 84 90	- - - - - - - - Kiti
7312 10 86	- - - - - - - Didesnis kaip 24 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm
7312 10 86 11	- - - - - - - - Iš plieno
7312 10 86 11	- - - - - - - - - Iš Moldavijos Respublikos
7312 10 86 12	- - - - - - - - - Iš Maroko
7312 10 86 19	- - - - - - - - - Kiti
7312 10 86 90	- - - - - - - - Kiti

12      Kiek tai susiję su šio sprendimo 7–11 punktuose minėtomis nuostatomis, Reglamento Nr. 2658/87 I priedą, iš dalies pakeistą 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004 (OL L 327, p. 1), sudaranti Kombinuotoji nomenklatūra yra identiška KN.

 Antidempingo priemonių reglamentavimas

13      Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, nuostatos dėl Europos Sąjungos antidempingo priemonių taikymo buvo įtvirtintos Reglamente Nr. 384/96.

14      Remiantis šio reglamento 14 straipsnio 1 dalimi:

„Laikinieji ar galutiniai antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma pagal nurodytą tarifą ir tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti šiuos muitus nustatančiuose reglamentuose. Be to, tokie muitai renkami nepriklausomai nuo kitų paprastai importui taikomų muitų, mokesčių ar rinkliavų. Jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti atstatyti [atkurti] dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį.“

15      Pagal 1999 m. rugpjūčio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1796/1999 dėl galutinio antidempingo muito nustatymo ir nustatyto laikino antidempingo muito galutinio surinkimo už plieninių lynų ir kabelių, kurių kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Vengrija, Indija, Meksika, Lenkija, Pietų Afrika ir Ukraina, importą ir antidempingo tyrimo dėl Korėjos Respublikos kilmės produktų importo nutraukimo (OL L 217, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 32 t., p. 106) 1 straipsnį:

„Šiuo straipsniu Kinijos, Vengrijos, Indijos, Meksikos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Ukrainos kilmės už plieninių lynų ir kabelių, klasifikuojamų taikant KN kodus ex 73121082 (Taric kodas: 73121082*10), ex 73121084 (Taric kodas: 73121084*10), ex 73121086 (Taric kodas: 73121086*10), ex 73121088 (Taric kodas: 73121088*10) ir ex 73121099 (Taric kodas: 73121099*10), importui nustatomas galutinis antidempingo muitas.

<…>

|3.      Išskyrus tam tikrus atvejus, šiems muitams taikomos muitams galiojančios nuostatos.“

 Nacionalinės teisės aktai

16      Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, galiojusios Įstatymo dėl mokesčių ir rinkliavų (likums „Par nodokļiem un nodevām“, Latvijas Vēstnesis, 1995, Nr. 26) redakcijos 32 straipsnio „Atsakomybė už apmokestinamosios bazės sumažinimą“ 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta:

„1.      Jeigu apmokestinamasis asmuo pažeisdamas mokesčių nuostatas sumažina apmokestinamąją bazę mokesčių administratoriui pateiktoje deklaracijoje, mokesčių administratorius apskaičiuoja nesumokėtą mokesčio sumą ir nustato jos dydžio baudą, jei konkretų mokestį reglamentuojančiame įstatyme nenumatytas kitoks baudos dydis.

2.      Bauda neskiriama, jei tenkinamos šios dvi sąlygos:

–      1)     apmokestinamasis asmuo pateikė ištaisytą ar papildomą deklaraciją (pridėdamas įrodymus) iki administratoriaus vykdomos kontrolės pradžios;

–      2)     per penkias darbo dienas nuo pataisytos deklaracijos pateikimo jis sumokėjo likusį sumokėti mokestį, padidėjusią pagrindinės skolos sumą ir delspinigius, skaičiuojamus iki pataisytos ar papildomos deklaracijos (kartu su įrodymais) pateikimo dienos.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

17      Laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės iki 2005 m. rugsėjo mėn. Stils Met iš Ukrainos importavo plieninius lynus ir kabelius tam, kad juos išleistų į laisvą apyvartą Latvijoje. Prekės buvo deklaruotos nurodant TARIC 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ir 7312 10 86 90 subpozicijas.

18      Atlikusi patikrinimą Dienests padarė išvadą, kad atitinkamos prekės buvo pagamintos iš plieno, todėl, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmenį ir kilmę, priskirtinos atitinkamai TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ir 7312 10 86 19 subpozicijoms.

19      Dėl šios priežasties 2006 m. birželio 20 d. sprendimu Dienests įpareigojo Stils Met į valstybės iždą sumokėti 485 286,58 LVL (apie 697 356 EUR), iš kurių 205 629,87 LVL sudarė antidempingo muitai, 37 013,42 LVL – pridėtinės vertės mokestis ir 242 643,29 LVL bauda, lygi visam nesumokėtų muitų ir mokesčio dydžiui.

20      Stils Met pateikė skundą siekdama panaikinti šį sprendimą. Ji, be kita ko, teigė, kad deklaruodama prekes pridėjo gamintojo laboratorijos išduotus sertifikatus su deklarantei ir muitinės įstaigai pateikta informacija apie prekių cheminę sudėtį, iš kurios elementų buvo galima padaryti išvadą, kad prekės atitinka KN 72 skirsnio 1 pastabos f punkte esančią sąvoką „kitų rūšių legiruotasis plienas“.

21      Stils Met taip pat teigė, kad net jeigu Dienests teisingai klasifikavo nagrinėjamas prekes, ji neturėjo teisės skirti jai baudos taikydama nacionalinės teisės aktus.

22      Administratïvâ rajona tiesa (Rajono administracinis teismas) 2007 m. spalio 4 d. sprendimu patenkino Stils Mets pateiktą skundą ir panaikino Dienests sprendimą. Patikrinęs su nagrinėjamų prekių chemine sudėtimi susijusią informaciją, minėtas teismas nusprendė, kad Dienests neturėjo pakankamai įrodymų, jog šios prekės turėjo būti laikomos pagamintomis iš plieno KN 72 skirsnio 1 pastabos d punkto prasme.

23      Dėl šio sprendimo Dienests pateikė apeliacinį skundą Administratīvā apgabaltiesa (Apygardos administracinis teismas), kuris panaikino skundžiamą teismo sprendimą. Atsižvelgęs į KN įtvirtintą suskirstymą į, pirma, prekes iš nerūdijančio plieno ir, antra, kitas prekes iš geležies ar plieno, šis teismas nusprendė, kad KN subpozicijomis 7312 10 82, 7312 10 84 ir 7312 10 86 pagrįstose TARIC subpozicijose „plieno“ kategorija apima gaminius iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, nepaisant jų cheminės sudėties, o kategorija „kiti“ apima prekes, pagamintas ne iš plieno, t. y. pagamintas iš geležies.

24      Dėl apeliacinio teismo sprendimo Stils Met pateikė kasacinį skundą Augstākās Tiesas Senāts (Aukščiausiojo teismo senatas).

25      Anot Stils Met, remiantis KN 72 skirsnio 1 pastaba reikia nustatyti, kokiai kategorijai: d – plienas, e – nerūdijantis plienas ar f – kitų rūšių legiruotasis plienas – priklauso pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės. Ji teigia, kad jei informacijos apie šių prekių cheminę sudėtį nepakanka joms priskirti prie pagamintų iš „kitų rūšių legiruotojo plieno“, jas reikia klasifikuoti TARIC subpozicijose, skirtose prekėms iš plieno, t. y. kurių kodas baigiasi skaitmeniu 11, kaip tai padarė Dienests. Atvirkščiai, jei šios informacijos pakanka joms priskirti prie pagamintų iš „kitų rūšių legiruotojo plieno“, jas reikėtų klasifikuoti atitinkamose TARIC subpozicijose, skirtose kitoms, ne iš plieno pagamintoms prekėms, t. y. kurių kodas baigiasi skaitmeniu 90.

26      Stils Met taip pat teigia, kad antidempingo muitai nelaikytini mokesčiu ar rinkliava Mokesčių ir rinkliavų įstatymo prasme, todėl šiame įstatyme numatytos baudos netaikytinos pagrindinėje byloje.

27      Manydamas, kad jo nagrinėjamos bylos baigtis priklauso nuo taikomų Bendrijos teisės aktų aiškinimo, Augstākās tiesas Senāts nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar TARIC kodai 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ir 7312 10 86 19 turi būti aiškinami taip, kad 2004 ir 2005 metais jiems reikėjo priskirti juose nurodyto skerspjūvio matmens dirbinius iš plieno – neapvilktus arba tik padengtus ar apvilktus cinku lynus ir kabelius iš legiruotojo (bet ne iš nerūdijančio) plieno – importuotus ne iš Moldavijos ar Maroko, neatsižvelgiant į jų cheminę sudėtį?

2.      Ar <...> Reglamento (EB) Nr. 384/96 <...> 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti kaip kliudančią taikyti <...> atitinkamos valstybės [narės] teisės akte (Latvijos mokesčių ir rinkliavų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje) už mokesčių nuostatų pažeidimą numatytą baudą, lygią visam antidempingo muitui?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

28      Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar TARIC reikia aiškinti taip, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamus neapvilktus arba tik padengtus ar apvilktus cinku plieninius lynus ir kabelius ne iš nerūdijančio plieno, kurių didžiausias skerspjūvio matmuo viršija 3 mm, tačiau neviršija 48 mm ir kurių kilmės šalis nėra nei Moldavija, nei Marokas, 2004 m. ir 2005 m. reikėjo klasifikuoti TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijose arba TARIC 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ar 7312 10 86 90 subpozicijose.

29      Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir palengvinti kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatomas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijoje ir skyriaus ar skirsnio pastabose (visų pirma žr. 2009 m. birželio 18 d. Sprendimo Kloosterboer Sevices, C‑173/08, Rink. p. I‑5347, 24 punktą).

30      Šiuo atveju nustatyta, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens dydį, priklauso KN 7312 10 82, 7312 10 84 ir 7312 10 86 subpozicijoms. Atsižvelgiant į jų pavadinimus, minėtoms subpozicijoms priskiriami neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku lynai ir kabeliai iš geležies ar plieno (išskyrus nerūdijantį plieną), kurių skerspjūvio matmens dydis didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm. Atsižvelgiant į TARIC, tokios prekės skirstomos į prekes „iš plieno“ (TARIC 7312 10 82 11, 7312 10 84 11 ar 7312 10 86 11 subpozicijos) ir „kitas“ (TARIC 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ar 7312 10 86 90 subpozicijos).

31      Stils Met teigia, kad taikant KN 72 skirsnio 1 pastabą reikia nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami plieniniai lynai ir kabeliai priskirtini „plieno“, „nerūdijančio plieno“, ar „kitų rūšių legiruotojo plieno“ kategorijai. Taigi, jei informacijos apie nagrinėjamų prekių cheminę sudėtį pakanka joms priskirti prie pagamintų iš „kitų rūšių legiruotojo plieno“, jas reikia klasifikuoti TARIC 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ar 7312 10 86 90 subpozicijose, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens maksimalų dydį.

32      Atvirkščiai, Dienests, Latvijos vyriausybė ir Komisija teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami lynai ir kabeliai iš legiruotojo plieno turi būti klasifikuojami TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijose. Šiuo klausimu jos teigia, kad nors nerūdijančio plieno gaminiams priskiriami skirtingi KN kodai, TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ir 7312 10 86 19 subpozicijose nedaromas skirtumas pagal plieno rūšį, todėl jos apima ir legiruotąjį, ir nelegiruotąjį plieną. Tačiau, atsižvelgiant į 7312 pozicijos aprašymą ir struktūrą, prekės iš geležies, t. y. ne iš plieno, turėtų būti klasifikuojamos TARIC 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ir 7312 10 86 90 subpozicijose.

33      Pirmiausia primintina, kad, atsižvelgiant į KN 7312 pozicijos pavadinimą, jai priskirtini „suvyta viela, lynai, kabeliai, pintos juostos, stropai ir panašūs dirbiniai iš geležies arba iš plieno be elektros izoliacijos“. KN 7312 10 30 subpozicijoje įvardijami suvyta viela, lynai, kabeliai „iš nerūdijančiojo plieno“, o paskesnėse subpozicijose – „kita“ suvyta viela, lynai, kabeliai. Vadinasi, suvyta viela, lynai, kabeliai iš nerūdijančiojo plieno priskiriami KN 7312 10 30 subpozicijai, o suvyta viela, lynai, kabeliai iš geležies arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, priskiriami paskesnėms subpozicijoms.

34      Taigi 7312 10 82, 7312 10 84 ar 7312 10 86 subpozicijoms priskiriami lynai ir kabeliai iš geležies ar plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm.

35      Darytina išvada, kad TARIC 7312 10 82 11, 7312 10 84 11 ir 7312 10 86 11 kodai apima lynus ir kabelius iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną. Be to, iš atitinkamų TARIC subpozicijų struktūros ir formuluotės matyti, kad TARIC kodai 7312 10 82 11 (iš Moldavijos Respublikos), 7312 10 82 12 (iš Maroko) ir 7312 10 82 19 (kiti) priklauso nuo lynų ir kabelių iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, geografinės kilmės. Tas pats pasakytina apie TARIC kodus, taikomus KN 7312 10 84 ir 7312 10 86 subpozicijose įvardytiems lynams ir kabeliams. Dėl šios priežasties TARIC kodams 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ir 7312 10 86 19 priklauso lynai ir kabeliai iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm ir kurių kilmės šalis nėra Moldavija ar Marokas.

36      Iš TARIC struktūros taip pat išplaukia, kad TARIC kodai 7312 10 82 90, 7312 10 84 90 ar 7312 10 86 90 skirti neapvilktiems arba tik padengtiems ar apvilktiems cinku lynams ir kabeliams, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm, pagamintiems ne iš plieno, o iš geležies.

37      Be to, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką bendrojo muitų tarifo skirsnių antraštėse esančios pastabos, kaip ir Muitinių bendradarbiavimo tarybos nomenklatūros paaiškinimai, yra svarbios priemonės užtikrinant vienodą šio tarifo taikymą, kuriomis galima remtis jį aiškinant (visų pirma žr. 1997 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Wiener SI, C‑338/95, Rink. p. I‑6495, 11 punktą ir 2002 m. vasario 7 d. Sprendimo Turbon International, C‑276/00, Rink. p. I‑1389, 22 punktą).

38      Nagrinėjamu atveju KN 72 skirsnio 1 pastaboje nurodoma, kas laikytina plienu, nerūdijančiu plienu ar kitų rūšių legiruotuoju plienu. Iš šios pastabos formuluotės matyti, kad šie apibrėžimai svarbūs visai KN, įskaitant jos 73 skirsnį. Minėtos pastabos d punkte apibrėžiamas „plienas“ bendrai. Jos e ir f punktuose atitinkamai apibrėžti „nerūdijantis plienas“ ir „kitų rūšių legiruotasis plienas“ yra specialios plieno kategorijos, todėl jos turi būti laikomos priklausančiomis bendrajai „plieno“ kategorijai.

39      Atsižvelgiant į šiuos apibrėžimus siekiant klasifikuoti pagrindinėje byloje nagrinėjamus plieninius lynus ir kabelius, KN 72 skirsnio 1 pastabos e punkte įvardyti lynai ir kabeliai iš nerūdijančio plieno priklauso KN 7312 10 30 subpozicijai. Atvirkščiai, KN 7312 pozicijoje nedarant skirtumo tarp lynų ir kabelių iš plieno ir iš „kitų rūšių legiruotojo plieno“ minėtos pastabos f punkto prasme, darytina išvada, kad lynai ir kabeliai iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių kilmės šalis nėra Moldavija ar Marokas, priskirtini TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijoms, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens dydį.

40      Atsižvelgiant į visus išdėstytus samprotavimus, į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad 2004 m. ir 2005 m. galiojusios redakcijos TARIC aiškintinas taip, kad lynai ir kabeliai iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm ir kurių kilmės šalis nėra Moldavija ar Marokas, priskirtini TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijoms, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens dydį.

 Dėl antrojo klausimo

41      Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 384/96 14 straipsnio 1dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiama valstybės narės teisės nuostata, kurioje už į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių klaidingą tarifinį klasifikavimą numatyta bauda, lygi visam antidempingo muitui, taikomam šioms prekėms teisingo jų tarifinio klasifikavimo atveju.

42      Pirmiausia primintina, kad pagal Reglamento Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį antidempingo muitai nustatomi reglamentu ir valstybių narių renkami tokia forma pagal nurodytą tarifą ir tokius kitus kriterijus, kurie yra išdėstyti šiuos muitus nustatančiame reglamente. Nagrinėjamu atveju Reglamente Nr. 1796/1999 nenumatyta sankcijų už jo nuostatų pažeidimą.

43      Vis dėlto pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį, išskyrus tam tikrus atvejus, taikomos muitams galiojančios nuostatos. Tačiau reikia konstatuoti, kad ir šiose nuostatose nenumatyta sankcijų už į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių klaidingą tarifinį klasifikavimą.

44      Šiuo klausimu primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jeigu Sąjungos teisės aktuose nenumatyta konkreti sankcija už jų nuostatų pažeidimą arba šiuo klausimu daroma nuoroda į nacionalinės teisės aktų nuostatas, EB 10 straipsniu valstybės narės įpareigojamos imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti Bendrijos teisės taikymą ir veiksmingumą. Šiuo tikslu valstybės narės, nors ir išsaugo diskreciją pasirinkti minėtas priemones, turi užtikrinti, kad už Sąjungos teisės aktų pažeidimus prireikus būtų baudžiama taikant tokius materialinės teisės ir procesinius reikalavimus, kokie taikomi už panašaus pobūdžio ir reikšmės nacionalinės teisės pažeidimus ir kurie bet kuriuo atveju suteikia sankcijai veiksmingą, proporcingą bei atgrasantį pobūdį (žr. 1995 m. spalio 26 d. Sprendimo Siesse, C‑36/94, Rink. p. I‑3573, 20 punktą ir 2003 m. spalio 16 d. Sprendimo Hannl-Hofstetter, C‑91/02, Rink. p. I‑12077, 17 punktą).

45      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad valstybės narės turi kompetenciją pasirinkti, jų nuomone, tinkamas priemones Reglamento Nr. 1796/1999 nuostatų pažeidimo atveju. Tačiau jos privalo naudotis savo kompetencija laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Siesse 21 punktą; 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo De Andrade, C‑213/99, Rink. p. I‑11083, 20 punktą ir minėto Sprendimo Hannl-Hofstetter 18 punktą).

46      Pats baudos, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, principas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad apmokestinamieji asmenys vykdytų savo pareigas mokesčių deklaravimo srityje, neatrodo prieštaraujantis Sąjungos teisei. Iš tikrųjų pagrindinėje byloje nagrinėjama nuostata leidžia paskatinti ūkio subjektus teikti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms deklaracijas, atitinkančias taikytinus teisės aktus, įskaitant Sąjungos muitų teisės aktus ir Sąjungos reglamentais nustatytas antidempingo priemones. Nesant tokios priemonės, prekių, kurioms taikomi antidempingo muitai, klaidingas tarifinis klasifikavimas galiausiai nesukeltų suinteresuotiems ūkio subjektams jokių pasekmių.

47      Kalbant apie baudos dydį, svarbu, kad remiantis 44 punkte minėta teismo praktika jis būtų nustatytas taikant tokius reikalavimus, kokie taikomi nacionalinėje teisėje už panašaus pobūdžio ir sunkumo pažeidimus. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinė nuostata, atsižvelgiant į jos formuluotę, tenkina šią sąlygą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama bauda iš tikrųjų atitinka minėtus principus.

48      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į antrąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, kurioje už į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių klaidingą tarifinį klasifikavimą numatyta bauda, lygi visam taikytinam antidempingo muitui, jeigu jos dydis nustatytas taikant tokius reikalavimus, kokie taikomi nacionalinėje teisėje už panašaus pobūdžio ir sunkumo pažeidimus, ir dėl kurių sankcija tampa veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

49      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

1.      1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 2 straipsnyje įtvirtintą 2004 m. ir 2005 m. galiojusios redakcijos Europos Bendrijų integruotą tarifą reikia aiškinti taip, kad lynai ir kabeliai iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, neapvilkti arba tik padengti ar apvilkti cinku, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, bet ne didesnis kaip 48 mm ir kurių kilmės šalis nėra Moldavija ar Marokas, priskirtini TARIC 7312 10 82 19, 7312 10 84 19 ar 7312 10 86 19 subpozicijoms, atsižvelgiant į jų skerspjūvio matmens dydį.

2.      1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 14 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, kurioje už į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių klaidingą tarifinį klasifikavimą numatyta bauda, lygi visam taikytinam antidempingo muitui, jeigu jos dydis nustatytas taikant tokius reikalavimus, kokie taikomi nacionalinėje teisėje už panašaus pobūdžio ir sunkumo pažeidimus, ir dėl kurių sankcija tampa veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Parašai.

---

* Proceso kalba: latvių.