Byla C‑371/09

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

prieš

Isaac International Limited

(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – Muitinės kodeksas – 212a straipsnis – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 292 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 88/97 – 14 straipsnis – Antidempingo muitas – Dviračių rėmai“

Sprendimo santrauka

1.        Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 82 straipsnio 1 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 292 straipsnio 3 dalis ir Komisijos reglamento Nr. 88/97 14 straipsnio c punktas)

2.        Europos Bendrijų nuosavi ištekliai – Importo muitų grąžinimas arba atsisakymas juos išieškoti

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 212a straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 292 straipsnis ir Komisijos reglamento Nr. 88/97 14 straipsnio c punktas)

1.        Dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas, kuris importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas išgabena jas į kitą, negali pasinaudoti Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1602/2000, 292 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, siekdamas būti neapmokestintas antidempingo muitais pagal Reglamento Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Reglamentu Nr. 2474/93 ir praplėsto Reglamentu Nr. 71/97, 14 straipsnio c punktą.

Iš tiesų šia nuostata numatytas mėnesio ribinis kiekis, kurio laikymosi viena importo valstybės narės muitinės administracija negali patenkinamai kontroliuoti. Nustatytomis ribinėmis kiekių vertėmis gali būti lengvai manipuliuojama, kai importuojama tiek į importo valstybę narę, tiek į galutinio vartojimo valstybę narę. Be to, vadovaujantis Muitinės kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, galutinio vartojimo paskirties kontrolė turi tęstis visą referencinį laikotarpį, t. y. vieną mėnesį, kad būtų galima įsitikinti, ar paisyta ribinės kiekio vertės. Tačiau vienos valstybės narės muitinės institucijos neturi galimybių pačios sukontroliuoti, ar paisoma šios ribinės vertės, jei prekės nedelsiant išsiunčiamos į kitą valstybę narę, ir šiuo atžvilgiu yra priklausomos nuo kitos valstybės narės institucijų bendradarbiavimo, o tai reiškia, kad situacija neišvengiamai yra susijusi su daugiau nei viena muitinės administracija ir prieštarauja Reglamento Nr. 2454/93 292 straipsnyje nurodytai sąlygai, pagal kurią supaprastinta procedūra galima tik jeigu ji susijusi su viena muitinės administracija.

(žr. 34–37 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 2700/2000, 212a straipsniu neleidžiama nuo antidempingo muito atleisti importuotoją, kuris neturi išankstinio leidimo, šiuo tikslu reikalaujamo pagal Reglamento Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Reglamentu Nr. 2474/93 ir praplėsto Reglamentu Nr. 71/97, 14 straipsnio c punktą.

Kaip viena iš sąlygų Reglamento 88/97 14 straipsnio c punkte pateikiama aiški nuoroda į Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Reglamento Nr. 2913/92 įgyvendinimo nuostatas, 292 straipsnyje nurodytą išankstinį leidimą. Jei taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį užtektų vienintelės importuotojo įvykdytos ribinės kiekio vertės sąlygos, numatytos minėtame 14 straipsnio c punkte, kad būtų nuspręsta, jog įvykdytos „kitos <...> taikymo sąlygos“, beveik visiškai neliktų galimybės taikyti šiame 292 straipsnyje įtvirtintą išankstinio leidimo reikalavimą. Kadangi šiame straipsnyje numatyta antidempingo muitų taikymo išimtis ir todėl jį reikia aiškinti siaurai, į tai reikia atsižvelgti aiškinant Muitinės kodekso 212a straipsnį, juo labiau kad minėtas išankstinis leidimas yra itin svarbus Reglamentu Nr. 88/97 įtvirtintai sistemai, nes leidžia muitinės institucijoms faktų atsiradimo momentu įsitikinti, kad atitinkamu atveju įvykdyti visi atleidimo nuo antidempingo muitų reikalavimai.

(žr. 41–43, 45 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 29 d.(*)

„Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – Muitinės kodeksas – 212a straipsnis – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 292 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 88/97 – 14 straipsnis – Antidempingo muitas – Dviračių rėmai“

Byloje C‑371/09

dėl High Court of Justice (Chancery Division) (Jungtinė Karalystė) 2009 m. liepos 6 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugsėjo 17 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs

prieš

Isaac International Limited,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász, G. Arestis, T. von Danwitz (pranešėjas) ir D. Šváby,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

kancleris R. Grass,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos S. Ossowski, padedamo baristerio M. Angiolini,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos R. Lyal ir L. Bouyon,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000 (OL L 311, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 239; toliau – Muitinės kodeksas), 212a straipsnio ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1602/2000 (OL L 188, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 10 t., p. 51; toliau –Įgyvendinimo reglamentas), 292 straipsnio išaiškinimu.

2        Prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs (toliau – Commissioners) ir Isaac International Limited (toliau – Isaac) dėl muitų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) išieškojimo išleidus prekes.

 Teisinis pagrindas

 Europos Sąjungos teisė

3        1993 m. rugsėjo 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93, nustatančiu galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito galutinį surinkimą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių importui į Bendriją (OL L 228, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 51 t., p. 3), įvestas antidempingo muitas.

4        1997 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97, išplečiančiu galutinį antidempingo muitą, įvestą Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamiems dviračiams, tam tikroms iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms dviračių dalims ir apmuitinančiu išplėstiniu muitu tokį importą, įregistruotą pagal Reglamentą (EB) Nr. 703/96 (OL L 16, p. 55), minėto antidempingo muito taikymo sritis išplėsta tam tikroms dviračių dalims.

5        1997 m. sausio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 ir praplėsto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (OL L 17, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 25 t., p. 158; toliau – Atleidimo nuo muito reglamentas), suinteresuotiems asmenims pateiktos aiškios atleidimo nuo antidempingo muito sistemos veikimo gairės.

6        Šio reglamento 14 straipsnyje „Galutinio vartojimo kontrolės taikymas atleidimui nuo muito“ nurodyta:

„Kai kitas, nei nuo muito atleistas subjektas deklaruoja pagrindinių dviračių dalių importą laisvai apyvartai, nuo [Reglamento Nr. 71/97] įsigaliojimo datos, jis atleidžiamas nuo praplėsto muito, jeigu jis deklaruotas sutinkamai su III priede pateikta TARIC struktūra ir jeigu jam taikomos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 82 straipsnyje ir Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 291–304 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurioms taikoma mutatis mutandis, kai:

(a)      pagrindinės dviračių dalys pristatytos subjektui, atleistam nuo muito pagal 7 ir 12 straipsnius,

arba

(b)      pagrindinės dviračių dalys pristatytos kitam leidimo turėtojui, kaip apibrėžta [Įgyvendinimo reglamento] 291 straipsnyje,

arba

(c)      kiekvieną mėnesį subjektas arba deklaruoja kiekvieno pagrindinių dviračių dalių tipo mažiau negu 300 vienetų laisvai apyvartai[,] arba jis gauna tokį dalių kiekį. Subjekto deklaruotas arba jos gautas dalių kiekis turi būti apskaičiuojamas, remiantis subjekto deklaruotų dalių skaičiumi, arba pristatytų dalių skaičiumi kitiems subjektams, su kuriais jis yra susijęs arba su juo turi kompensavimo susitarimų.“

7        Muitinės kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Jeigu išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms dėl jų galutinio vartojimo taikoma sumažinta arba nulinė muito norma, jos ir toliau lieka muitinės prižiūrimos. Jų muitinės priežiūra nutraukiama, kai nebesilaikoma nustatytų tokios sumažintos arba nulinės muito normos taikymo sąlygų, jeigu prekės eksportuojamos, sunaikinamos arba jeigu sumokėjus nustatytus muitus jas leidžiama naudoti pagal kitą paskirtį, nenumatytą norint taikyti sumažintą arba nulinę muito normą.“

8        Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.      Importo skola muitinei atsiranda:

a)      neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu,

arba

b)      nesilaikant reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo,

203 straipsnyje nenurodytais atvejais, išskyrus, kai nustatyta, kad minėti pažeidimai neturi esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui.“

9        1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 82/97, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 17, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 8 t., p. 179), į Muitinės kodeksą įterptas naujas 212a straipsnis.

10      Reglamento Nr. 82/97 12 konstatuojamoji dalis išdėstyta taip:

„kadangi, jeigu Bendrijos teisės aktai numato iš dalies arba visiškai atleisti nuo importo arba eksporto muitų, toks dalinis arba visiškas atleidimas nuo muitų privalo būti taikomas visais atvejais neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis atsirado skola; kadangi esant šioms aplinkybėms įprastinės muito normos taikymas, jeigu nesilaikoma muitinės procedūros taisyklių, nėra tinkama sankcija“.

11      Pats 212a straipsnis suformuluotas taip:

„Jeigu muitų teisės aktai pagal 181–187 straipsnius numato dalinį arba visišką atleidimą nuo importo arba eksporto muitų [palankų tarifų režimą prekei dėl jos pobūdžio ar galutinio vartojimo], toks [palankus režimas] dalinis arba visiškas atleidimas taip pat yra taikomas tais atvejais, kai muitinės skola susidaro pagal 202–205 straipsnius, 210 arba 211 straipsnį, jeigu deklaranto elgesys neleidžia įtarti nei apgavikiško sandėrio, nei neapdairumo, ir jis pateikia įrodymų, kad buvo įvykdytos kitos [palankaus režimo taikymo arba] neapmuitinimo sąlygos.“

12      Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnyje nurodyta:

„1.      Palankaus muitų tarifų režimo taikymas pagal Kodekso 21 straipsnį, kai numatoma, kad prekėms bus taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra, galimas tik turint raštišką leidimą.

Kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą taikant sumažintą arba nulinę muito normą atsižvelgiant į jų galutinį vartojimą ir kai pagal galiojančias nuostatas reikalaujama, kad prekės liktų muitinės priežiūroje pagal Kodekso 82 straipsnį, būtinas raštiškas leidimas galutinio vartojimo muitinės priežiūrai.

2.      Prašymai rašomi ranka pagal 67 priede pateiktą pavyzdį. Pateikus paprastą raštišką prašymą, muitinės gali leisti juos atnaujinti ar keisti.

3.      Tam tikromis aplinkybėmis muitinės gali leisti raštišką arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis parengtą deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą pagal įprastinę procedūrą laikyti prašymu leidimui gauti, jei:

–        prašymas yra susijęs tik su viena muitinės administracija,

–        pareiškėjas visas prekes pateikia numatytam galutiniam vartojimui ir

–        užtikrinamas tinkamas operacijų vykdymas.

<…>

5.      Kai prašoma bendrojo leidimo, būtina iš anksto gauti institucijų sutikimą tam tikra tvarka.

Prašymas pateikiamas muitinei, paskirtai toje vietoje:

–        kurioje yra tvarkomos pareiškėjo pagrindinės sąskaitos, sudarant sąlygas auditu pagrįstiems patikrinimams atlikti, ir kai įvykdoma bent jau dalis operacijų, kurios turi būti nurodytos leidime[,] arba

–        priešingu atveju – kurioje prekės pateikiamos numatytam galutiniam vartojimui.

Šios muitinės įstaigos perduoda prašymą ir leidimo projektą kitoms atitinkamoms muitinėms, kurios per 15 dienų patvirtina gavimo datą.

Kitos susijusios muitinės per 30 dienų nuo leidimo projekto gavimo praneša apie visus prieštaravimus. Jeigu per pirmiau nurodytą laikotarpį pranešama apie prieštaravimus ir nepriimamas joks susitarimas, toks prašymas atmetamas atsižvelgiant į pateiktus prieštaravimus.

Muitinės gali išduoti leidimą, jeigu per 30 dienų negauna jokių prieštaravimų dėl leidimo projekto.

Leidimą išduodanti muitinė jo kopiją išsiunčia visoms susijusioms muitinėms.

6.      Jeigu dvi arba daugiau muitinės administracijų iš esmės susitaria dėl bendrojo leidimo išdavimo kriterijų ir sąlygų, minėtos administracijos taip pat gali susitarti išankstines konsultacijas pakeisti paprastu pranešimu. Tokio pranešimo visada pakanka atnaujinant arba atšaukiant bendrąjį leidimą.

<…>“

 Nacionalinė teisė

13      Supaprastinto leidimo, numatyto Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 3 dalyje, išdavimas Jungtinėje Karalystėje susietas su papildomomis sąlygomis, kurios nustatytos Jungtinės Karalystės integruotame tarife (UK Tariff). Šio tarifo 3 tomo E2 priede nurodyta:

„940069

1.      Taikoma šioms prekėms: prekės, importuojamos pagal supaprastintą galutinio vartojimo procedūrą ir taikant joms sumažintą arba nulinį muito tarifą su sąlyga, kad EB viduje jos bus naudojamos nurodytai paskirčiai <…>

<…>

9.      Pastabos

<…>

9.2      Taikomos tik Jungtinės Karalystės muitinei

<…>

9.5      Šis muitinės procedūrų kodeksas skirtas tik civiliniams orlaiviams, orlaivių varikliams ir išskirtinėms situacijoms. Juo negali būti vadovaujamasi įprastiniams importo formalumams atlikti.“

14      Su kelis kartus per metus atnaujinamu Jungtinės Karalystės muitų tarifu galima nemokamai susipažinti Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Muitų ir mokesčių inspekcijos patalpose, kai kuriose viešosiose bibliotekose, o pateikus prašymą – nemokamai iš inspekcijos gauti reikalingas jo ištraukas. Jis nėra nemokamai prieinamas per internetą, tačiau jį galima užsiprenumeruoti įsigijus metinį abonentą.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

15      Isaac yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrovė, turinti padalinį Vokietijoje. Jai priklauso biuro patalpos ir sandėlis Jungtinėje Karalystėje bei sandėlis ir prekių paskirstymo centras Vokietijoje. Penki jos darbuotojai, atsakingi už importo formalumus, dirba Jungtinėje Karalystėje, o likusieji, atsakingi už rinkodarą ir pardavimo operacijas, – Vokietijoje.

16      Pagrindinė Isaac veikla yra dviračių dalių importas iš Kinijos. Visos dalys iš pradžių importuojamos į Jungtinę Karalystę, o tada siunčiamos į prekių paskirstymo centrą Vokietijoje.

17      Visos Isaac importuotos dviračių dalys yra „pagrindinės dviračių dalys“ Reglamento Nr. 2474/93 ir Atleidimo nuo muito reglamento su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 71/97, prasme.

18      Laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. balandžio 11 d. Isaac importavo 33 dviračio rėmų siuntas ir deklaravo jas išleidimui į laisvą apyvartą taikant galutinio vartojimo kontrolę pagal 940069 kodo muitinės procedūrą, kad galėtų pasinaudoti Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punkte numatytu atleidimu nuo antidempingo muito. Per nagrinėjamą laikotarpį Isaac importuotas 33 prekių siuntos sudarė mažiau nei 300 prekių per mėnesį.

19      Atlikdama 33 siuntų importo formalumus Isaac nebuvo skaičiusi atitinkamų Muitinės kodekso, Įgyvendinimo reglamento ar Atleidimo nuo muito reglamento nuostatų ar kitaip į jas neatsižvelgė. Isaac pasamdė gerą vardą turintį muitinės tarpininką muitinės formalumams sutvarkyti.

20      Isaac neturėjo galutinio vartojimo leidimo, kad galėtų taikyti Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą, tačiau manė, jog gali pasinaudoti Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 3 dalyje numatytu supaprastintu leidimu.

21      Tuo metu Isaac nepaprašė mokesčių institucijų paaiškinti naudojimosi supaprastintu leidimu tvarkos.

22      Nustatę, kad Isaac neturi leidimo, reikalingo norint pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito pagal Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą, Commissioners pateikė reikalavimą išleidus prekes, kuriame nurodė sumokėti 161 120,76 GBP muito ir 28 196,13 GBP pridėtinės vertės mokesčio.

23      2006 m. balandžio 18 d. Isaac, vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 2 dalimi, pateikė prašymą išduoti leidimą ir jis jai išduotas nurodžius, kad galioja vienerius metus atgaline data, kaip tai leidžiama Įgyvendinimo reglamento 294 straipsnio 3 dalimi. Todėl neteikta jokių reikalavimų išleidus prekes dėl siuntų, importuotų po 2005 m. balandžio 18 d.

24      Išnagrinėjęs Isaac ieškinį VAT and Duties Tribunal nusprendė, jog nors Isaac neturi galiojančio leidimo, reikalingo išleidžiant prekes galutiniam vartojimui, ir negali pasinaudoti supaprastinta procedūra, ji gali pasinaudoti Muitinės kodekso 212a straipsnyje numatyta išimtimi, nes nebuvo akivaizdžiai aplaidi manydama, kad jai gali būti taikoma supaprastinta procedūra. Muitinės administracija apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka.

25      Tokiomis aplinkybėmis High Court of Justice (England & Wales) Chancery Division nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Tokiomis, kaip antai nagrinėjamos, bylos aplinkybėmis, kai dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas išgabena jas į kitą valstybę narę, ar atleidimui nuo antidempingo muito pagal [Atleidimo nuo muito reglamento] 14 straipsnio c punktą reikalaujamas leidimas taikyti galutinio vartojimo procedūrą susijęs su daugiau nei viena muitinės administracija [Įgyvendinimo reglamento] 292 straipsnio 3 dalies prasme?

2.      Tokiomis, kaip antai nagrinėjamos, bylos aplinkybėmis, kai importuotojas negavo [Atleidimo nuo muito reglamento] 14 straipsnio c punkte numatyto būtinojo leidimo taikyti galutinio vartojimo procedūrą, ar atleidimas nuo antidempingo muito vis dėlto gali būti taikomas remiantis [Muitinės kodekso] 212a straipsniu?

3.      Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, vertinant, ar tokioje, kaip antai Isaac, situacijoje atsidūręs prekybininkas buvo akivaizdžiai aplaidus:

a)      iš [Atleidimo nuo muito reglamento] 14 straipsnio c punkto ir [Įgyvendinimo reglamento] 292 straipsnio 3 dalies nuostatų pakankamai aiškiai matyti, jog prekybininkas, susipažinęs su Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbta informacija ir nenustatęs, kad supaprastintas leidimas jam negali būti išduotas dėl to, kad jo situacija susijusi su daugiau nei viena muitinės administracija, turi būti laikomas akivaizdžiai aplaidžiu?

b)      alternatyviai atitinkamas nuostatas pripažinus sudėtingomis, ar prieš pradėdamas tvarkyti importo formalumus prekybininkas turi pareigą prašyti mokesčių institucijų pateikti paaiškinimus? Ar atsakant į šį klausimą svarbu tai, kad klaidingą išvadą apie aiškų atitinkamų nuostatų taikymo būdą prekybininkas padarė subjektyviai?

c)      kaip reikėtų vertinti tokio, kaip antai Isaac, prekybininko, kurio pagrindinė veikla yra dviračių dalių importas iš Kinijos, penki darbuotojai dirba su importu ir kuris per 16 mėnesių laikotarpį importavo 33 panašias siuntas, patirtį? Ar tokį prekybininką reikia vertinti kaip patyrusį?

d)      valstybės narės mokesčių institucijos turi teisę remtis paskelbtais teisės aktais, kaip antai Jungtinės Karalystės muitų tarifas, su kuriais, nors ir galima susipažinti nemokamai kai kuriose mokesčių institucijų kontorose ir viešosiose bibliotekose, per internetą prieinami tik sumokėjus metinį abonentinį mokestį?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

26      Pirmasis prejudicinis klausimas pateiktas dėl Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 3 dalies formuluotės „prašymas yra susijęs tik su viena muitinės administracija“.

27      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas, kuris importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas išgabena jas į kitą, gali pasinaudoti šioje nuostatoje numatyta procedūra siekdamas būti neapmokestintas antidempingo muitais pagal Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą.

28      Palankus tarifų režimas tais atvejais, kai prekėms taikoma galutinio vartojimo muitinės priežiūra, Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa susietas su raštišku leidimu.

29      Nukrypstant nuo šios nuostatos, 3 dalyje nurodyta, kad deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą „tam tikromis aplinkybėmis“ muitinės administracija gali laikyti prašymu išduoti leidimą.

30      Iš šios dalies pirmos įtraukos matyti, jog tam būtina, kad „prašymas [būtų] susijęs tik su viena muitinės administracija“.

31      Siekiant nustatyti, ar tokiomis, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamos, aplinkybėmis su prašymu yra susijusi (Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 3 dalies pirmos įtraukos prasme) ne viena muitinės administracija, reikia atsižvelgti į reglamentavimo sistemą, pagal kurią numatyta galimybė išduoti tokį leidimą.

32      Šiuo atžvilgiu iš pradžių reikia priminti, kad Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnis, pagal kurį tam tikrais atvejais numatyta netaikyti antidempingo muito, pavadintas „Galutinio vartojimo kontrolės taikymas atleidimui nuo muito“.

33      Be to, pagrindinei bylai svarbiame šio reglamento 14 straipsnio c punkte numatytas de minimis atleidimas taikytinas, kai prekių „kiekvieną mėnesį [yra] mažiau negu 300 vienetų“. Šioje nuostatoje patikslinant nurodyta, kad šis kiekis „apskaičiuojamas, remiantis subjekto deklaruotų [dviračių] dalių skaičiumi, arba pristatytų [šių] dalių skaičiumi kitiems subjektams, su kuriais jis yra susijęs arba su juo turi kompensavimo susitarimų“.

34      Kalbant apie procedūrą, taikytiną vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 292 straipsniu, iš minėtos reglamentavimo sistemos matyti, kad ji turi užtikrinti veiksmingą sąlygų, su kuriomis Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktu siejamas atleidimas, kontrolę. Dėl šios nuostatos dar reikia pažymėti, kad joje numatyta ribinė mėnesinio kiekio vertė, o skaičiuojant vienetus nurodoma atsižvelgti į visas su deklarantu susijusias ar su juo kompensacinių susitarimų sudariusias šalis.

35      Tačiau situacijoje, kaip antai susiklosčiusioje pagrindinėje byloje, kai dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas jas išgabena į kitą, supaprastinta procedūra, skirta tiems atvejams, su kuriais susijusi tik viena muitinės administracija, nėra tinkama užtikrinti veiksmingą Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punkte numatytų sąlygų laikymosi kontrolę.

36      Kaip nurodė Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Europos Bendrijų Komisija, viena Jungtinės Karalystės muitinės administracija negali užtikrinti patenkinamos ribinių kiekio verčių laikymosi kontrolės. Nustatytomis ribinėmis kiekių vertėmis gali būti lengvai manipuliuojama, kai importuojama tiek į Jungtinę Karalystę, tiek į Vokietiją. Be to, vadovaujantis Muitinės kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, galutinio vartojimo paskirties kontrolė turi tęstis visą referencinį laikotarpį, t. y. vieną mėnesį, kad būtų galima įsitikinti, ar paisyta ribinės kiekio vertės, t. y. 300 vienetų per mėnesį. Tačiau vienos valstybės narės muitinės institucijos neturi galimybių pačios sukontroliuoti, ar paisoma šios ribinės vertės, jei prekės nedelsiant išsiunčiamos į kitą valstybę narę, ir šiuo atžvilgiu yra priklausomos nuo kitos valstybės narės institucijų bendradarbiavimo, o tai reiškia, kad situacija neišvengiamai yra susijusi su daugiau nei viena muitinės administracija.

37      Remiantis išdėstytais motyvais į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas, kuris importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas išgabena jas į kitą, negali pasinaudoti Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, siekdamas būti neapmokestintas antidempingo muitais pagal Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą.

 Dėl antrojo ir trečiojo klausimų

38      Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar Muitinės kodekso 212a straipsniu leidžiama atleisti nuo antidempingo muito importuotoją, kuris neturi išankstinio leidimo, šiuo tikslu reikalaujamo pagal Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą, bet tenkina materialias sąlygas, nes neviršija ribinės kiekio vertės.

39      Pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį muitų teisės aktais numatytas palankus tarifų režimas taikomas ir tais atvejais, kai pagal 202–205 straipsnius susidaro muitinės skola, jeigu suinteresuoto asmens elgesyje nėra nei apgaulingų veiksmų, nei akivaizdaus aplaidumo ir jis pateikia įrodymus, kad „įvykdytos kitos [palankaus režimo taikymo] sąlygos“.

40      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad muitinės skola, kurią šiuo atveju sudaro nesumokėti antidempingo muitai, atsirado Muitinės kodekso 204 straipsnio pagrindu, o atleidimas nuo tokių muitų laikytinas „palankiu tarifiniu režimu“ Muitinės kodekso 212a straipsnio prasme, todėl reikia nustatyti, ar aplinkybės, kad Isaac paisė ribinės kiekio vertės, pakanka išvadai, kad įvykdytos „kitos <...> taikymo sąlygos“, kaip nurodyta toje nuostatoje.

41      Pirma, Įgyvendinimo reglamento, kurį teisės aktų leidėjas priėmė netrukus po Reglamentu Nr. 82/97 atlikto 212a straipsnio įterpimo į Muitinės kodeksą, 14 straipsnyje numatant nagrinėjamą atleidimą nuo antidempingo muitų, pateikiama aiški nuoroda į Įgyvendinimo reglamento 291–304 straipsniuose įtvirtintas sąlygas, su kuriomis siejamas šis atleidimas. Kaip viena iš šių sąlygų nurodytas Įgyvendinimo reglamento 292 straipsnyje nurodytas išankstinis leidimas.

42      Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad teisės aktų leidėjas aiškiai ir konkrečiai susiejo atleidimą su tokio leidimo išdavimu. Jei taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tokiais atvejais, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, užtektų vienintelės importuotojo įvykdytos ribinės kiekio vertės sąlygos, numatytos Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punkte, kad būtų nuspręsta, jog įvykdytos „kitos <...> taikymo sąlygos“, beveik visiškai neliktų galimybės taikyti šį išankstinio leidimo reikalavimą. Kadangi šiame straipsnyje numatyta antidempingo muitų taikymo išimtis ir todėl jį reikia aiškinti siaurai (žr. analogišką Muitinės kodekso 239 straipsnio išaiškinimą 1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Söhl & Söhlke, C‑48/98, Rink. p. I‑7877, 52 punkte), į tai reikia atsižvelgti aiškinant Muitinės kodekso 212a straipsnį.

43      Antra, reikia pažymėti, kad minėtas išankstinis leidimas yra itin svarbus Atleidimo nuo muito reglamento sistemai, nes leidžia muitinės institucijoms faktų atsiradimo momentu įsitikinti, kad atitinkamu atveju įvykdyti visi atleidimo nuo antidempingo muitų reikalavimai.

44      Todėl tokiomis aplinkybėmis taikomas Muitinės kodekso 212a straipsnis negali lemti rezultato, kad nuo antidempingo muitų atleidžiama net nesilaikius Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsniu, skaitomame kartu su Įgyvendinimo reglamento 292 straipsniu, nustatytų procedūrinių sąlygų.

45      Remiantis išdėstytais motyvais į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 212a straipsniu neleidžiama nuo antidempingo muito atleisti importuotojo, kuris neturi išankstinio leidimo, šiuo tikslu reikalaujamo pagal Atleidimo nuo muito reglamento 14 straipsnio c punktą.

46      Atsižvelgiant į pateiktą antrojo klausimo atsakymą, nereikia atsakyti į trečiąjį klausimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

47      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      Dviejose valstybėse narėse įsteigtas ir veiklą vykdantis importuotojas, kuris importuoja prekes į vieną valstybę narę ir nedelsdamas išgabena jas į kitą, negali pasinaudoti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, su pakeitimais, padarytais 2000 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1602/2000, 292 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, siekdamas būti neapmokestintas antidempingo muitais pagal 1997 m. sausio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 88/97 dėl leidimo atleisti Kinijos kilmės tam tikrų dviračių dalių importą nuo antidempingo muito, nustatyto Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 ir praplėsto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97, 14 straipsnio c punktą.

2.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, su pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000, 212a straipsniu neleidžiama nuo antidempingo muito atleisti importuotoją, kuris neturi išankstinio leidimo, šiuo tikslu reikalaujamo pagal Reglamento Nr. 88/97 14 straipsnio c punktą.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.