Byla C‑339/09

Skoma-Lux s. r. o.

prieš

Celní ředitelství Olomouc

(Nejvyšší správní soud prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – 2204 ir 2206 pozicijos – Fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių – Faktinė alkoholio koncentracija, sudaranti 15,8–16,1 % – Kukurūzų ir cukrinių runkelių alkoholio įmaišymas gaminant“

Sprendimo santrauka

Bendrasis muitų tarifas – Tarifinės pozicijos – Fermentuotas gėrimas iš vynuogių, kurį gaminant buvo įdėta cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio – Klasifikavimas priskiriant prie Kombinuotosios nomenklatūros 2206 pozicijos

(Tarybos reglamento Nr. 2658/87 I priedo 2206 pozicija; Komisijos reglamentas Nr. 1719/2005)

Reglamentas Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1719/2005, turi būti aiškinamas taip, kad fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių, parduodamas 0,75 l buteliuose, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15,8–16,1 % ir kurį gaminant buvo įdėta cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio, turi būti klasifikuojamas šio reglamento I priede nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros 2206 pozicijoje.

Iš tikrųjų prekės paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis. Tačiau prekės paskirtis yra tinkamas kriterijus tik tada, kai prekės klasifikuoti neįmanoma remiantis tik objektyviais jos požymiais ir savybėmis.

(žr. 47–48 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 16 d.(*)

„Bendrasis muitų tarifas – Tarifinis klasifikavimas – Kombinuotoji nomenklatūra – 2204 ir 2206 pozicijos – Fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių – Faktinė alkoholio koncentracija, sudaranti 15,8–16,1 % – Kukurūzų ir cukrinių runkelių alkoholio įmaišymas gaminant“

Byloje C‑339/09

dėl Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) 2009 m. liepos 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugpjūčio 24 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Skoma-Lux s. r. o.

prieš

Celní ředitelství Olomouc,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Tizzano, teisėjai J.‑J. Kasel, A. Borg Barthet, E. Levits ir M. Safjan (pranešėjas),

generalinė advokatė V. Trstenjak,

posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. rugsėjo 9 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Skoma-Lux s. r. o., atstovaujamos advokát M. Filouš,

–        Celní ředitelství Olomouc, atstovaujamos M. Brázda,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos, Z. Chatzipavlou ir V. Karra,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos L. Bouyon, L. Jelínek ir M. Šimerdová,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1719/2005 (OL L 286, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 341, 2005 12 23, p. 111), I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2204 ir 2206 pozicijų išaiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Skoma-Lux s. r. o. (toliau –Skoma-Lux) ir Celní ředitelství Olomouc (Olomouco muitų direkcija) dėl prekės pavadinimu „raudonas desertinis vynas Kagor VK“, importuotos į Čekijos Respubliką, klasifikavimo KN.

 Teisinis pagrindas

3        Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta KN pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, įkurta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta konvencija, Bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1), ir tapusi Pasauline muitinių organizacija. KN perima šešių skaitmenų SS pozicijas bei subpozicijas ir tik septintas bei aštuntas skaitmenys sudaro jai būdingą skirstymą.

4        Siekdama pateikti kuo išsamesnius paaiškinimus dėl Suderintos sistemos taikymo, Pasaulio muitinių organizacija reguliariai skelbia Suderintos sistemos paaiškinamąsias pastabas (toliau – SSPP). Be to, siekiant užtikrinti Kombinuotosios nomenklatūros taikymą Europos Komisija rengia šios nomenklatūros paaiškinamąsias pastabas pagal Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antrą įtrauką. Šios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje reguliariai skelbiamos pastabos nepakeičia SSPP, o tik jas papildo ir turi būti taikomos kartu.

5        2002 m. SS versijos, taikytinos pagrindinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms, 2204 pozicijos pavadinimas „Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje“

6        SSPP dėl 2204 pozicijos nustatyta:

„2204.10  – Putojantys vynai

                  – Kiti vynai; vynuogių misa, kurios fermentacijai neleista vykti arba ji sustabdyta pridedant alkoholio:

2204.21 – – Induose, kurių talpa ne didesnė kaip 2 litrai

2204.29  – – Kiti

2204.30  – Kita vynuogių misa

I)       Vynas iš šviežių vynuogių

Šioje pozicijoje klasifikuojami tik galutiniai produktai, gauti iš šviežių vynuogių misos alkoholio fermentacijos.

Ši pozicija apima:

<...>

4)       Likerinius vynus (pripažintus desertiniais vynais ir kt.), kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didelė, paprastai gaunamus iš vynuogių misos, kurioje yra didelis kiekis cukraus, dalį šio cukraus fermentacijos būdu paverčiant alkoholiu; šie vynai kartais gaminami pridedant koncentruotos misos, mistelių ar alkoholio. Likeriniai vynai yra, pavyzdžiui, Kanarų, Kipro, Lacryma Christi, Madeiros, Malagos, Marsalos, Porto, Monemvasia, Samo, Chereso ir kt. vynai.

<...>“

7        2002 m. SS versija taip pat apima 2206 poziciją „Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje“.

8        SSPP dėl 2206 pozicijos nustatyta:

„Į šią poziciją patenka visi fermentuoti gėrimai, išskyrus nurodytus 2203−2205 pozicijose.

Tai visų pirma:

<...>

10)      Imbiero alus ir žolelių alus, kurie yra iš cukraus, vandens ir imbiero ar tam tikrų žolelių, fermentacijai panaudojant mieles, pagaminti gėrimai.

Visi šie gėrimai gali būti natūraliai putojantys arba dirbtinai prisodrinti anglies dioksido. Jie toliau lieka toje pačioje klasifikacinėje pozicijoje, net jei į juos buvo pripilta alkoholio arba jei jų alkoholio koncentracija buvo padidinta toliau fermentuojant, su sąlyga, kad jie išlaiko šioje pozicijoje klasifikuojamų produktų pobūdį.

<...>“

9        KN versija, taikytina pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms, įtvirtinta Reglamente Nr. 1719/2005, kuris įsigaliojo 2006 m. sausio 1 dieną.

10      KN pirmoje dalyje pateikiamos preliminariosios nuostatos. Šios dalies I skyriaus, skirto bendrosioms nuostatoms, A poskyryje „Bendrosios [KN] aiškinimo taisyklės“ nustatyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

1.      Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis.

<...>“

11      KN antroje dalyje pateikiamas muitų sąrašas. Šios dalies IV skyriuje „Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai“ yra 22 skirsnis „Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas“, kuriame nustatyta:

„2203 00 Salyklinis alus:

                  <...>

2204                Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus klasifikuojamą 2009 pozicijoje:

                  <...>

2205               Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis:

                  <...>

2206 00 Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje:

                  <...>“

12      Lentelės 22 skirsnyje yra papildomosios pastabos, kuriose nustatyta:

„<...>

5.      2204 21 11–2204 21 99 ir 2204 29 12–2204 29 99 subpozicijose turi būti klasifikuojami:

a)       vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta pridėjus alkoholio, t. y. produktas,

–        kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 12 % tūrio, bet mažesnė kaip 15 % tūrio, ir

–        kuris gautas pridėjus į nefermentuotą vynuogių misą, kurios natūrali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 8,5 % tūrio, produkto, gauto vyno distiliacijos būdu;

b)       vynas, pastiprintas distiliacijai, t. y. produktas,

–        kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 18 % tūrio, bet ne didesnė kaip 24 % tūrio,

–        kuris gautas vien tik pridėjus į vyną, kurio sudėtyje nėra likutinio cukraus, nerektifikuoto produkto, gauto distiliuojant vyną, ir kurio maksimali faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 86 % tūrio, ir

–        kurio maksimali lakiosios rūgšties koncentracija, išreikšta acto rūgšties kiekiu – 1,5 g/l;

c)       likerinis vynas, t. y. produktas,

–        kurio visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne mažesnė kaip 17,5 % tūrio, o faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – ne mažesnė kaip 15 % tūrio, bet ne didesnė kaip 22 % tūrio, ir

–        kurio minimali natūrali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 12 % tūrio ir kuris gautas iš vynuogių misos arba iš vyno, pagamintų iš vynuogių rūšių, kurios trečiojoje kilmės šalyje patvirtintos tinkamomis naudoti likerinių vynų gamybai,

–        užšaldymo būdu, arba

–        pridėjus fermentacijos metu arba po fermentacijos:

–        produkto, gauto distiliuojant vyną, arba

–        koncentruotos vynuogių misos arba, gaminant tam tikrus aukštos kokybės likerinius vynus, įtrauktus į patvirtintą sąrašą vynų, kurių gamyboje tokia praktika yra tradicinė, vynuogių misos, koncentruotos tiesiogiai veikiant šiluma, kuri, išskyrus šią operaciją, atitinka koncentruotos vynuogių misos apibrėžimą, arba

–        šių produktų mišinio.

<...>“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

13      2006 m. sausio 18 d. Skoma-Lux pateikė Celní úřad Olomouc (Olomouco muitinė) deklaraciją dėl prekių pavadinimu „raudonas desertinis vynas Kagor VK“ išleidimo į apyvartą. Šios prekės, kurių kilmės šalis yra Moldova, buvo deklaruotos priskiriant jas KN 2204 pozicijai.

14      Patikrinusi šią muitinės deklaraciją Celní úřad Olomouc paėmė šių prekių mėginį, kad nustatytų jose esančio alkoholio, cukraus ir vandens kilmę. Ištyrus šį mėginį paaiškėjo, kad mažiausiai 25 % jame esančio cukraus buvo kitos nei vynuogių sulčių kilmės, greičiausiai gautas iš vynuogių sulčių, cukrinių runkelių ir cukraus, gauto hidrolizės būdu iš kukurūzų krakmolo, mišinio. Remiantis šiuo tyrimu, minėtos prekės buvo pagamintos iš pasaldintų vynuogių sulčių, į kurias esant mažam fermentacijos laipsniui buvo įpilta kukurūzų alkoholio, sustabdžiusio fermentacijos procesą.

15      2006 m. lapkričio 28 d. sprendime Celní úřad Olomouc, atsižvelgdama į minėtus tyrimus, konstatavo, kad pagrindinėje byloje aptariamas prekes reikia klasifikuoti KN 2206 pozicijoje, nes tai nėra likerinis vynas, kadangi jį gaminant buvo pridėta ne produkto, gauto distiliuojant vyną, o kitos kilmės alkoholio.

16      2007 m. balandžio 5 d. Celní ředitelství Olomouc atmetė Skoma-Lux skundą dėl minėto Celní úřad Olomouc sprendimo panaikinimo.

17      2007 m. gruodžio 4 d. išnagrinėjęs Skoma-Lux ieškinį, Krajský soud v Ostravě (Ostravos apygardos teismas) panaikino Celní ředitelství Olomouc sprendimą ir perdavė šiai institucijai bylą nagrinėti iš naujo. Krajský soud v Ostravě nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės turi būti klasifikuojamos KN 2204 pozicijoje, pažymėdamas, kad bet kokios kilmės alkoholio pridėjimas nepakeičia pagrindinio minėtų prekių pobūdžio, t. y. kad jos buvo pagamintos iš šviežių vynuogių.

18      Dėl Krajský soud v Ostravě sprendimo Celní ředitelství Olomouc pateikė apeliacinį skundą Nejvyšší správní soud (Aukščiausiasis administracinis teismas), kuris mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos prekės turi būti klasifikuojamos KN 2206 pozicijoje. Kadangi buvo nustatyta, jog šiose prekėse yra kukurūzų alkoholio, jos nėra pagamintos tik iš vynuogių.

19      Manydamas, kad jo nagrinėjamo ginčo sprendimas priklauso nuo taikytinų Sąjungos teisės aktų išaiškinimo, Nejvyšší správní soud nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar prekes, vadinamas „raudonas desertinis vynas Kagor VK“, išpilstytas į 0,75 l butelius, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15,8–16,1 % ir į kurias gamybos procese buvo dėta cukraus iš cukrinių runkelių bei kukurūzų alkoholio, t. y. medžiagų, kurios nėra gautos iš šviežių vynuogių, reikia klasifikuoti [KN] 2204 ar 2206 pozicijoje?“

 Dėl prejudicinio klausimo

 Dėl priimtinumo

20      Savo pastabose Skoma-Lux iš esmės nurodo, kad raudono desertinio vyno Kagor VK savybės neatitinka prejudiciniame klausime nurodytų prekių savybių. Skoma-Lux nurodo, kad šis vynas yra gautas fermentuojant vynuogių misos, o fermentacija buvo sustabdyta pridedant vyno alkoholio ar distiliuojant vyną, kad būtų pasiekta reikiama alkoholio koncentracija.

21      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad per procedūrą pagal SESV 267 straipsnį tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos ypatumus, turi įvertinti ir prejudicinio sprendimo būtinumą savo sprendimui, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (be kita ko, žr. 2001 m. kovo 13 d. Sprendimo PreussenElektra, C‑379/98, Rink. p. I‑2099, 38 punktą ir 2010 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Stoß ir kt., C‑316/07, C‑358/07–C-360/07, C‑409/07 ir C‑410/07, Rink. p. I‑0000, 51 punktą).

22      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Bendrijos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbumo prezumpcija (žr., be kita ko, 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo van der Weerd ir kt., C‑222/05–C‑225/05, Rink. p. I‑4233, 22 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

23      Kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, jis verčiau turi išaiškinti nacionaliniam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų šiam teisingai klasifikuoti nagrinėjamus gaminius pagal KN, o ne pats nustatyti klasifikaciją, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą reikalingą šiuo atžvilgiu informaciją. Taigi atrodo, kad nacionalinis teismas bet kuriuo atveju tai gali padaryti geriau. Tačiau tam, kad pateiktų naudingą atsakymą, Teisingumo Teismas gali bendradarbiaudamas su nacionaliniais teismais pateikti nacionaliniam teismui visas, jo manymu, reikalingas nuorodas (be kita ko, žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Pärlitigu, C‑56/08, Rink. p. I‑6719, 23 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

24      Todėl, kaip nurodo Komisija, Teisingumo Teismas turi performuluoti jam pateiktą klausimą taip: ar fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių, parduodamas 0,75 l buteliuose, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15,8–16,1 % ir kurį gaminant buvo įdėta cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio (toliau – nagrinėjamas gėrimas), turi būti klasifikuojamas KN 2204, ar 2206 pozicijoje.

 Dėl Reglamento Nr. 600/2006 taikymo

25      Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Nejvyšší správní soud daro nuorodą į 2006 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 600/2006 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 106, p. 5). Šio reglamento, priimto remiantis Reglamento Nr. 2658/87, kuris leidžia Komisijai aiškinti tarifinės pozicijos turinį, 9 straipsnio 1 dalies a punktu, produktas, kurio savybės yra panašios į nagrinėjamo gėrimo savybes, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje.

26      Šiuo klausimu Komisija savo pastabose nurodo, kad šis reglamentas buvo priimtas dėl valstybių narių muitinių skirtingo raudono desertinio vyno Kagor VK tarifinio klasifikavimo.

27      Tačiau iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad reglamentas, kuriuo tikslinamos klasifikavimo tarifinėse pozicijose ir subpozicijose sąlygos, yra pagrindinio pobūdžio ir negali veikti atgaline data (žr., be kita ko, 2001 m. birželio 7 d. Sprendimo CBA Computer, C‑479/99, Rink. p. I‑4391, 31 punktą ir 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Metherma, C-403/07, Rink. p. I‑8921, 39 punktą).

28      Pagal Reglamento Nr. 600/2006 pirmą konstatuojamąją dalį šis reglamentas buvo priimtas siekiant užtikrinti vienodą KN taikymą. Vis dėlto akivaizdu, kad šis reglamentas įsigaliojo 2006 m. gegužės 9 d., t. y. po to, kai buvo pateikta deklaracija dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių išleidimo į apyvartą, ir kad jame nėra numatytas jo galiojimas atgaline data.

29      Tokiomis aplinkybėmis Reglamentas Nr. 600/2006 negali būti taikomas ginčui pagrindinėje byloje. Prejudicinis klausimas turi būti nagrinėjamas remiantis Reglamentu Nr. 2658/87, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 1719/2005.

 Dėl esmės

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

30      Skoma-Lux tvirtina, kad nagrinėjamo gėrimo ypatingos organoleptinės savybės ir objektyvūs požymiai bei jo paskirtis sutampa su KN 2204 pozicijoje klasifikuojamų prekių savybėmis ir paskirtimi. Šiuo klausimu kelių valstybių narių muitinės yra išdavusios privalomą tarifinę informaciją dėl raudono desertinio vyno Kagor VK klasifikavimo minėtoje pozicijoje.

31      Celní ředitelství Olomouc mano, kad pagal SSPP minėtas gėrimas turi būti klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje, nes jame yra alkoholio, kuris gautas ne distiliuojant vyną.

32      Čekijos vyriausybė pažymi, kad KN 2204 pozicijoje klasifikuojamuose gėrimuose esantis alkoholis gali būti gautas tik vykstant vynuogių fermentavimo procesui. Kadangi nagrinėjamame gėrime yra ne iš vynuogių gauto alkoholio, jis turi būti klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje, apimančioje fermentuotus gėrimus, kurie negali būti klasifikuojami kitose KN 22 skirsnio pozicijose.

33      Graikijos vyriausybė mano, kad nagrinėjamas gėrimas priskirtinas KN 2206 pozicijai. Viena vertus, atsižvelgiant į KN 22 skirsnio 5 papildomąją pastabą, jis negali būti klasifikuojamas 2204 pozicijoje dėl to, kad jo gamybai naudojamas etilo alkoholis yra gautas kitu nei vyno distiliacijos būdu. Kita vertus, KN 2206 pozicija apima gėrimus, į kuriuos leidžiama pridėti kukurūzų etilo alkoholio, jei esminės pagrindinio produkto savybės išlieka, o taip ir yra nagrinėjamo produkto atveju.

34      Komisija mano, kad SSPP nedraudžia į vyną įmaišyti alkoholio, gauto ne iš vynuogių. Todėl nagrinėjamas gėrimas iš esmės turėtų būti klasifikuojamas KN 2204 pozicijoje. Vis dėlto, jei gamybos procese įdėjus cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio fermentuoto gėrimo iš šviežių vynuogių pobūdis pasikeičia tiek, kad produkto savybės iš esmės skiriasi nuo tipinių KN 2204 pozicijai priskiriamų produktų organoleptinių ir cheminių savybių, nustatytų tarptautinėse ar nacionalinėse normose, ir ypač kai ne mažiau kaip pusė alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, yra gauta ne iš šviežių vynuogių, Komisijos nuomone, reikia tokį gėrimą klasifikuoti KN 2206 pozicijoje. Atitinkamos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos turi įvertinti šį skirtumą.

 Teisingumo Teismo atsakymas

35      Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., be kita ko, 2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Olicom, C‑142/06, Rink. p. I‑6675, 16 punktą ir 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Data I/O, C‑370/08, Rink. p. I‑0000, 29 punktą).

36      Taip pat reikia priminti, kad bendrojo muitų tarifo skirsnių pastabos, kaip ir SSPP, yra svarbios priemonės vienodam šio tarifo taikymui užtikrinti ir, kaip tokios, gali būti laikomos reikšmingomis jį aiškinant (be kita ko žr.1997 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Wiener SI, C‑338/95, Rink. p. I‑6495, 11 punktą ir 2010 m. balandžio 29 d. Roeckl Sporthandschuhe, C‑123/09, Rink. p. I‑0000, 29 punktą).

37      Šiuo atveju SS 2204 pozicijos tekste nurodyta: „vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus“. Su šia pozicija susijusiose SSPP, kalbant apie vyną iš šviežių vynuogių, patikslinama, kad šioje pozicijoje klasifikuojamas vynas yra tik galutinis produktas, gautas fermentuojant šviežių vynuogių misą.

38      Tarp šių vynų iš šviežių vynuogių 2204 pozicijoje nurodomas likerinis vynas, taip pat vadinamas desertiniu vynu, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, nurodyta KN 22 skirsnio 5 papildomosios pastabos c punkte, atitinka nagrinėjamo gėrimo alkoholio koncentraciją. Be to, neginčijama, kad minėtas gėrimas neatitinka 5 papildomosios pastabos a ir b punktuose, susijusiuose atitinkamai su šviežių vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta pridėjus alkoholio, ir vynu, pastiprintu distiliacija, nustatytų sąlygų.

39      Be to, pagal KN 22 skirsnio 5 papildomosios pastabos c punktą leidžiama į likerinį vyną vykstant fermentacijai ar jai pasibaigus pridėti produkto, gauto distiliuojant vyną, arba koncentruotos vynuogių misos, arba šių produktų mišinio.

40      Todėl, priešingai nei tvirtina Komisija, iš su 2204 pozicija susijusių SSPP, skaitomų kartu su KN 22 skirsnio 5 papildomosios pastabos c punktu, aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, kad likeriniame vyne esantis alkoholis, nesvarbu, ar jis būtų gautas fermentacijos būdu, ar pridėtas, turi būti iš vynuogių.

41      Iš to matyti, kad nagrinėjamas gėrimas, kurį gaminant buvo pridėta kukurūzų alkoholio, negali būti klasifikuojamas KN 2204 pozicijoje. Šiuo atžvilgiu net nereikia nagrinėti, ar likeriniame vyne minėtos pozicijos prasme gali būti cukrinių runkelių cukraus.

42      Tai nustačius reikia konstatuoti, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamo gėrimo objektyvias savybes, jis atitinka sąlygas, kad būtų klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje.

43      Iš tikrųjų minėta pozicija apima „Kitus fermentuotus gėrimus (pavyzdžiui, sidrą, kriaušių sidrą, midų); fermentuotų gėrimų mišinius, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinius, nenurodytus kitoje vietoje“. SSPP patikslinama, kad ši pozicija apima visus fermentuotus gėrimus, išskyrus nurodytus 2203−2205 pozicijose.

44      Iš to, kas išdėstyta, pirmiausia matyti, kad nagrinėjamas gėrimas negali būti priskirtas KN 2204 pozicijai. Atsižvelgiant į jo sudėtį, jis taip pat negali būti klasifikuojamas KN 2203 00 pozicijoje „Salyklinis alus“ nei 2205 pozicijoje „Vermutai ir kiti vynai iš šviežių vynuogių, aromatizuoti augalais arba aromatinėmis medžiagomis“.

45      Antra, dėl alkoholio ir cukraus pridėjimo į nagrinėjamą gėrimą reikia pažymėti, kad su 2206 pozicija susijusiose SSPP nurodoma, jog šioje pozicijoje klasifikuojami gėrimai toliau lieka toje pačioje klasifikacinėje pozicijoje, net jeigu į juos buvo pripilta alkoholio. Be to, 2206 pozicijoje gali būti klasifikuojami ir tie gėrimai, kuriuos gaminant įdėta cukraus. Šiuo atžvilgiu su 2206 pozicija susijusioje SS 10 aiškinamojoje pastaboje nustatyta, kad šioje pozicijoje klasifikuojami imbiero alus ir žolelių alus, kurie yra iš cukraus, vandens ir imbiero ar tam tikrų žolelių.

46      Trečia, taip pat remiantis su 2206 pozicija susijusiomis SSPP nedraudžiama įmaišyti alkoholio į šiai pozicijai priklausantį gėrimą su sąlyga, kad jis išlaiko šioje pozicijoje klasifikuojamų produktų pobūdį, t. y. fermentuotų gėrimų savybes. Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nagrinėjamas gėrimas yra iš vynuogių gaminamo gėrimo skonio, spalvos ir aromato. Taigi jis išlaikė specialias organoleptines fermentuoto gėrimo savybes (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 7 d. Sprendimo Siebrand, C‑150/08, Rink. p. I‑3941, 37 punktą).

47      Ketvirta, dėl Skoma-Lux argumento, kad raudonas desertinis vynas Kagor VK skirtas gerti kaip vynas, todėl jis turi būti klasifikuojamas KN 2204 pozicijoje, reikia priminti, jog neginčijama, kad prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis (žr. 2007 m. vasario 15 d. Sprendimo RUMA, C‑183/06, Rink. p. I‑1559, 36 punktą ir minėto Sprendimo Roeckl Sporthandschuhe 28 punktą). Tačiau prekės paskirtis yra tinkamas kriterijus tik tada, kai prekės klasifikuoti neįmanoma remiantis tik objektyviomis jos savybėmis (šiuo klausimu žr. 1976 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Industriemetall LUMA, 38/76, Rink. p. 2027, 7 punktą). Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo gėrimo objektyvias savybes, jis aiškiai priskirtinas tik KN 2206 pozicijai.

48      Atsižvelgiant į šiuos argumentus, į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamentas Nr. 2658/87, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1719/2005, turi būti aiškinamas taip, kad fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių, parduodamas 0,75 l buteliuose, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15,8–16,1 % ir kurį gaminant buvo įdėta cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio, turi būti klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

49      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeistas 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1719/2005, turi būti aiškinamas taip, kad fermentuotas gėrimas iš šviežių vynuogių, parduodamas 0,75 l buteliuose, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15,8–16,1 % ir kurį gaminant buvo įdėta cukrinių runkelių cukraus ir kukurūzų alkoholio, turi būti klasifikuojamas šio reglamento I priede nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros 2206 pozicijoje.

Parašai.

---

* Proceso kalba: čekų.