This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62009CC0407
Opinion of Mr Advocate General Mazák delivered on 16 December 2010. # European Commission v Hellenic Republic. # Failure of a Member State to fulfil obligations - Breach of the obligation to comply with a judgment of the Court - Financial penalties - Imposition of a lump sum payment. # Case C-407/09.
Generalinio advokato Mazák išvada, pateikta 2010 m. gruodžio 16 d.
Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pareigos įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimą neįvykdymas - Piniginės baudos - Vienkartinės sumos skyrimas.
Byla C-407/09.
Generalinio advokato Mazák išvada, pateikta 2010 m. gruodžio 16 d.
Europos Komisija prieš Graikijos Respubliką.
Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pareigos įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimą neįvykdymas - Piniginės baudos - Vienkartinės sumos skyrimas.
Byla C-407/09.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2010:785
GENERALINIO ADVOKATO
JÁN MAZÁK IŠVADA,
pateikta 2010 m. gruodžio 16 d.(1)
Byla C‑407/09
Europos Komisija
prieš
Graikijos Respubliką
„Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdymas – Piniginės baudos – Vienkartinės sumos skyrimas“
1. Europos Bendrijų Komisija pagal EB sutarties 228 straipsnį (dabar – SESV 260 straipsnis) pareiškė šį ieškinį Graikijos Respublikai dėl 2007 m. liepos 18 d. priimto Teisingumo Teismo sprendimo byloje Komisija prieš Graikiją(2) (toliau – 2007 m. sprendimas) tariamo neįvykdymo. Šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad per nustatytą terminą nepriėmusi 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms(3) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
2. Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą pagal EB 228 straipsnio 1 dalį bei priteisti iš atsakovės sumokėti vienkartinę sumą(4). Graikijos Respublika mano, kad ieškinys turi būti atmestas.
Ikiteisminė procedūra
3. Praėjus septyniems mėnesiams po 2007 m. sprendimo paskelbimo, t. y. 2008 m. vasario 29 d., Komisija išsiuntė Graikijos Respublikai oficialų pranešimą, kuriame paprašė per du mėnesius pateikti informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi minėtam sprendimui įvykdyti.
4. Atsakydama 2008 m. rugsėjo 10 d. laišku Graikijos Respublika nesilaikė Komisijos nustatyto termino. Savo atsakyme ji teigė, kad įstatymo projektas, kuris buvo skirtas 2007 m. sprendime nustatytiems pažeidimams pašalinti, buvo baigiamas rengti(5).
5. 2008 m. rugsėjo 23 d. Komisija pateikė Graikijos Respublikai pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė per du mėnesius imtis 2007 m. sprendimui įvykdyti reikalingų priemonių.
6. Graikijos Respublika ir vėl nesilaikė Komisijos nustatyto termino. Ji atsakė tik 2009 m. birželio 22 d. ir informavo, kad įstatymo, skirto perkelti Direktyvą 2004/80, projektas bus pateiktas per Parlamento vasaros sesiją.
7. 2009 m. birželio 25 d. Komisija nusprendė pareikšti ieškinį Graikijos Respublikai Teisingumo Teisme. Galiausiai šis ieškinys buvo pareikštas 2009 m. spalio 20 d. Teisingumo Teismo buvo paprašyta pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą bei priteisti iš Graikijos Respublikos sumokėti periodinę baudą ir vienkartinę sumą.
8. Laikotarpiu nuo Komisijos sprendimo pareikšti ieškinį iki minėto ieškinio pareiškimo Graikijos Respublika nusiuntė Komisijai du laiškus, kuriuose buvo pateikta informacija apie teisės aktų leidybos procedūros, susijusios su įstatymu, skirtu perketi Direktyvą 2004/80, eigą. Galiausiai 2009 m. rugsėjo 10 d. laišku Graikijos Respublika informavo Komisiją, kad teisės aktų leidybos procedūra buvo nutraukta dėl pirmalaikių parlamento rinkimų.
Pokyčiai, įvykę per šį procesą
9. Graikijos Respublika Direktyvą 2004/80 perkėlė Įstatymu Nr. 3811/2009, kuris buvo paskelbtas 2009 m. gruodžio 18 d. Graikijos Respublikos oficialiajame leidinyje (FEK A’ 23).
10. 2009 m. gruodžio 22 d. laišku Komisijai buvo pranešta apie minėtą įstatymą. Nepaisydama šios informacijos, remdamasi savo 2005 m. gruodžio 13 d. Komunikatu dėl EB 228 straipsnio taikymo(6) (toliau – 2005 m. komunikatas), Komisija nusprendė neatsisakyti ieškinio. Savo dublike ji nurodė, kad daugiau nebeprašo priteisti periodinės baudos, bet palieka reikalavimą priteisti vienkartinę sumą.
Dėl įsipareigojimų neįvykdymo
11. Šioje byloje aiškiai matyti, kad nesiėmusi priemonių, būtinų įvykdyti 2007 m. sprendimą, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį. Šiuo atžvilgiu beveik nesvarbu, kad po ieškinio pareiškimo minėta valstybė narė galiausiai priėmė būtinas priemones.
12. Ši išvada darytina atsižvelgiant į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią įsipareigojimo neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į padėtį valstybėje narėje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, ir į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas atsižvelgti negali(7).
13. Šiuo atveju 2007 m. sprendimui įvykdyti Graikijos Respublika privalėjo priimti priemones, būtinas perkelti Direktyvą 2004/80. Neginčijama, kad Graikijos Respublika minėtas priemones priėmė tik 2009 m. gruodį, kai balsavo dėl Įstatymo Nr. 3811/2009, nors 2008 m. rugsėjo 23 d. pagrįstoje nuomonėje buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas 2007 m. sprendimui įvykdyti.
14. Remiantis minėta Teisingumo Teismo praktika, taip pat negalima pritarti Graikijos Respublikos argumentui, pagal kurį ieškinys turi būti atmestas atsižvelgiant į tai, kad ji glaudžiai ir nuolat bendradarbiavo su Komisija per visą ikiteisminę procedūrą, ir į tai, kad 2007 m. sprendimas buvo įvykdytas prieš paskelbiant sprendimą šioje byloje.
15. Manau, kad prireikus į šias aplinkybes gali būti atsižvelgta vertinant būtinybę skirti pinigines baudas bei jų dydį, bet ne nustatant, ar yra nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas.
16. Šiuo atžvilgiu norėčiau pridurti, kad galima sakyti, jog Graikijos Respublika „glaudžiai ir nuolat bendradarbiavo“ su Komisija tik nuo Komisijos sprendimo pareikšti minėtą ieškinį momento. Manau, kad Graikijos valdžios institucijų pavėluoti atsakymai tiek į oficialų pranešimą, tiek į pagrįstą nuomonę tikrai neįrodo šio bendradarbiavimo.
Dėl piniginės baudos
Šalių argumentai
17. Iš pradžių Komisija paprašė Teisingumo Teismo Graikijos Respublikai skirti ir periodinę baudą, ir nurodyti sumokėti vienkartinę sumą. Kaip jau priminta šios išvados 10 punkte, po šio ieškinio pareiškimo Graikijos Respublikai įvykdžius 2007 m. sprendimą Komisija atsisakė reikalavimų dalies, susijusios su periodine bauda, tačiau paliko reikalavimą priteisti sumokėti vienkartinę sumą.
18. Komisija mano, kad šiuo atveju vienkartinės sumos taikymas yra pateisinamas teisės pažeidimo trukme, t. y. 29 mėnesiai, ir labai sunkiomis jo pasekmėmis privatiems ir viešiems interesams, nes neperkėlus Direktyvos 2004/80 į Graikijos teisės sistemą, buvo užkirstas kelias pasiekti pagrindinį laisvo asmenų judėjimo vieningoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tikslą.
19. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į sunkinančias ir lengvinančias nurodyto įsipareigojimo neįvykdymo aplinkybes, kaip antai: pirma, 2007 m. sprendimo ir Direktyvos 2004/80 nuostatų aiškumas: dėl jų nekyla jokių aiškinimo sunkumų, antra, ypatingų sunkumų, susijusių su Direktyvos 2004/80 perkėlimo procedūra, nebuvimas ir, trečia, pavėluotas Graikijos Respublikos institucijų atsakymas į pagrįstą nuomonę.
20. Kalbėdama apie vienkartinės sumos dydį, Komisija pasiūlė paskirti sumokėti 10 512 eurų dydžio sumą už kiekvieną vėlavimo dieną skaičiuojant nuo 2007 m. sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos arba iki priemonių, būtinų įvykdyti 2007 m. sprendimą, priėmimo dienos, jei šios priemonės būtų priimtos anksčiau(8).
21. Pagal 2005 m. komunikatą ši vienkartinė suma už kiekvieną dieną apskaičiuota nustatytą bazinę 200 EUR sumą padauginus iš pažeidimo sunkumo koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju lygus 12 (pagal skalę nuo 1 iki 20), ir iš valstybei nustatyto kintamojo (toliau – kintamasis „n“), kuriuo atsižvelgiama į kaltinamos valstybės narės mokumą, išreikštą jos bendruoju vidaus produktu, ir į Europos Sąjungos Taryboje turimų balsų skaičių, kuris Graikijos Respublikos atveju yra lygus 4,38.
22. Per teismo posėdį Komisija sumažino iš pradžių siūlytą vienkartinę 10 248 eurų dydžio sumą už praleistą dieną dėl kintamojo „n“ pakeitimo 2010 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatu, susijusiu su SESV 260 straipsnio įgyvendinimu bei vienkartinėms sumoms ir periodinėms baudoms apskaičiuoti naudojamų duomenų peržiūrėjimu, kurias Komisija siūlo Teisingumo Teismui vykstant procesui dėl pažeidimo(9) (toliau – 2010 m. komunikatas). Šis pakeitimas buvo padarytas remiantis turimais 2008 m. ekonominiais duomenimis. Graikijos Respublikai kintamasis „n“ buvo nustatytas 4,27 vietoj 4,38(10).
23. Graikijos Respublika prašė neįpareigoti sumokėti vienkartinės sumos dėl daugelio priežasčių.
24. Pirma, Graikijos Respublika įvykdė 2007 m. sprendimą prieš priimant sprendimą pagal SESV 260 straipsnį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą terminą atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, su kuriais ji buvo ir vis dar yra susidūrusi šiuo metu.
25. Antra, nėra jokios grėsmės, kad pažeidimas pasikartos. Galiausiai, trečia, nurodytas įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas itin sunkiu, nes Graikijos teisės aktuose numatyta ne tik 2009 m. gruodį priimtos specialiosios nuostatos, bet ir žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims apskritai, ir kadangi Direktyva 2004/80 taikoma ribotam atvejų skaičiui, 2007 m. sprendimo neįvykdymo pasekmės viešiems ir privatiems interesams nėra tiesioginės ir bet kuriuo atveju yra tik galimos.
26. Graikijos Respublika akcentavo faktą, kad vėlavimas perkelti Direktyvą 2004/80 ir todėl įvykdyti 2007 m. sprendimą iš esmės ir objektyviai paaiškinamas būtinybe surasti reikalingų finansinių išteklių.
27. Subsidiariai, jei Teisingumo Teismas nuspręstų ją įpareigoti sumokėti vienkartinę sumą, Graikijos Respublika pasiūlė sumažinti minėtą sumą iki mažiausios jos atžvilgiu 2005 m. komunikate numatyto vienkartinės sumos dydžio, t. y. 2 190 000 eurų. Per teismo posėdį ji pridūrė, kad taip pat prašo leisti sumokėti dalimis ir be palūkanų.
28. Graikijos Respublika mano, kad spręsdamas dėl mokėtinos vienkartinės sumos dydžio Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių visumą ir ypač į jos mokumą, atsižvelgiant ir į jos dabartinę situaciją.
29. Šiuo atžvilgiu Graikijos Respublika ginčija kintamąjį „n“, kurį Komisija naudoja valstybių narių mokumui išreikšti ir kuris grindžiamas bendruoju vidaus produktu ir atitinkamos valstybės narės turimų balsų skaičių Taryboje. Net jeigu 2010 m. komunikate minėtas kintamasis Graikijos Respublikai buvo sumažintas atsižvelgiant į 2008 m. ekonominius duomenis, jis neatitinka dabartinės ekonominės realybės, nes 2009 m. ir 2010 m. atitinkantis bendrasis vidaus produktas yra dar kitoks.
30. Be to, tokie veiksniai, kaip antai bendrasis vidaus produktas ir balsų skaičius Taryboje, nėra pakankami valstybės narės mokumui nustatyti. Reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius, kaip, pavyzdžiui, valstybės biudžeto deficitą, valstybės skolos dydį ar infliaciją.
Teisingumo Teismo vertinimas
31. Kaip jau turėjau progą nurodyti 2007 m. spalio 9 d. pateiktoje išvadoje byloje, kurioje 2008 m. sausio 10 d. buvo priimtas Sprendimas Komisija prieš Portugaliją(11), manau, kad norint tinkamai taikyti SESV 260 straipsnyje numatytą vykdymo procedūrą ją reikia suprasti kaip įrankį, skirtą visiškai įgyvendinti SESV 258 straipsnyje įtvirtintų procedūrų tikslą, t. y. nutraukti Sąjungos teisės pažeidimus ir kartu atgrasyti valstybes nares nuo Teisingumo Teismo sprendimų, kuriuose pagal SESV 258 straipsnį konstatuojami tokie pažeidimai, nevykdymo.
32. Piniginių baudų sistemai, kuri SESV 260 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu padeda pasiekti minėtus tikslus, būdingos savybės išplaukia iš Teisingumo Teismo praktikos. Periodinė bauda atrodo ypač tinkama paskatinti valstybę narę kuo greičiau nutraukti įsipareigojimų nevykdymą, kuris, nesant tokios priemonės, greičiausiai būtų tęsiamas, o įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą labiau grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, pavyzdžiui, kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmojo sprendimo, kuriuo buvo pripažintas šis įsipareigojimų neįvykdymas(12).
33. Nagrinėjamu atveju Komisija teisingai pasielgė atsiimdama savo prašymą skirti periodinę baudą, atsižvelgusi į anksčiau apibūdintą periodinės baudos paskirtį ir tai, kad Graikijos Respublika įvykdė 2007 m. sprendimą. Tai taip pat patvirtina Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią galimas periodinės baudos skyrimas pagal SESV 260 straipsnį iš principo yra pateisinamas tik tiek, kiek tęsiasi iš ankstesnio Teisingumo Teismo sprendimo neįvykdymo kylantis pažeidimas(13).
34. Kalbėdamas apie nurodymą sumokėti vienkartinę sumą, pakartosiu savo nuomonę, kurią išdėsčiau savo išvadoje, pateiktoje byloje, kurioje buvo priimtas 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją(14): vienkartinė suma neturi būti taikoma automatiškai visais atvejais, kai yra konstatuojamas įsipareigojimų nevykdymas pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį.
35. Teisingumo Teismas laikėsi šio požiūrio konstatuodamas, kad minėta nuostata suteikta jam didelę diskreciją sprendžiant, ar reikia skirti tokias sankcijas(15) remiantis visais svarbiais veiksniais, susijusiais ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su pačiu atitinkamos valstybės narės elgesiu(16).
36. Manau, kad šiuo atveju gali būti įvardyti trys faktai nurodymo sumokėti vienkartinę sumą naudai.
37. Pirma, Graikijos Respublikos elgesys. Kaip jau turėjau progą pabrėžti šios išvados 16 punkte, nors Graikijos Respublika nurodė, kad ji „glaudžiai ir nuolat bendradarbiavo“ su Komisija, Graikijos valdžios institucijų pavėluoti atsakymai tiek į oficialų pranešimą, tiek į pagrįstą nuomonę tikrai neįrodo tokio bendradarbiavimo per ikiteisminę procedūrą. Graikijos institucijų elgesys pasikeitė tik po to, kai Komisija priėmė sprendimą pareikšti šį ieškinį.
38. Antra, įsipareigojimų nevykdymo trukmė. Mano nuomone, 29 mėnesių laikotarpis nuo 2007 m. sprendimo paskelbimo dienos iki įstatymo, kuriuo Direktyva 2004/80 perkeliama į Graikijos teisės sistemą, priėmimo dienos gali būti laikomas netrumpu laikotarpiu, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, kurias akcentavo ir Komisija, t. y. 2007 m. sprendimo ir Direktyvos 2004/80 aiškumas – dėl jų nekyla jokių aiškinimo sunkumų, ir ypatingų sunkumų, susijusių su Direktyvos 2004/80 perkėlimo procedūra, nebuvimas.
39. Graikijos Respublikos įsipareigojimų nevykdymo trukmę pateisinantiems pateiktiems argumentams, kurie susiję su problemomis dėl būtinybės surasti finansinių išteklių, reikalingų Direktyvai 2004/80 perkelti, arba su rinkimų rengimu, negali būti pritarta. Iš tiesų Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad valstybė narė negali remtis savo vidaus teisės sistemos nuostatomis, praktika ar padėtimi tam, kad pateisintų Sąjungos teisėje nustatytų pareigų neįvykdymą(17).
40. Trečia, pažeidimo sunkumas taip pat byloja nurodymo sumokėti vienkartinę sumą naudai. Iš tikrųjų reikia atsižvelgti į faktą, kad Graikijos Respublika yra paskutinė valstybė narė, perkėlusi Direktyvą 2004/80 praėjus beveik ketveriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į vidaus teisę termino pabaigos(18).
41. Tačiau Direktyvos 2004/80 septintojoje konstatuojamoje dalyje numatyta, kad:
„Ši direktyva įdiegia bendradarbiavimo sistemą, palengvinančią nusikaltimų aukoms gauti kompensaciją esant užsienyje, kuri turėtų veikti remiantis valstybių narių schemomis dėl kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, įvykdytų atitinkamose jų teritorijose, aukoms. Todėl visose valstybėse narėse turėtų veikti kompensavimo mechanizmas(19).“
42. Iš to išplaukia, kad dėl savo neveikimo, susijusio su Direktyva 2004/80, Graikijos Respublika tam tikra dalimi taip pat pakenkė kitų valstybių narių priimtoms priemonėms ir sumažino jų kompensacijų mechanizmų veiksmingumą.
43. Be to, kaip teisingai pabrėžė Komisija, Direktyvos 2004/80 neperkėlus į Graikijos teisės sistemą, buvo sutrukdyta pasiekti pagrindinį laisvo asmenų judėjimo vieningoje laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tikslą. Šia išvada pagrindžiama Direktyvos 2004/80 antra konstatuojamąja dalimi, kuri suformuluota taip:
„Cowan <...> byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuomet, kai Bendrijos teisės aktas garantuoja fiziniam asmeniui laisvę vykti į kitą valstybę narę, tos laisvės išvada yra to asmens apsauga nuo žalos atitinkamoje valstybėje narėje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos piliečiams bei joje gyvenantiems asmenims [taikoma apsauga]. Šio tikslo realizavimo dalis turėtų būti kompensacijos nusikaltimų aukoms palengvinimo priemonės.“
44. Atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos elgesį, įsipareigojimų neįvykdymo trukmę ir pažeidimo sunkumą, kokie išplaukia iš išdėstytų aplinkybių, manau, kad reikia įpareigoti Graikijos Respubliką sumokėti vienkartinę sumą.
45. Kalbant apie minėtos vienkartinės sumos dydį, iš pradžių reikėtų priminti, kad Teisingumo Teismas neprivalo laikytis Komisijos pasiūlymo ir kad vienkartinės sumos dydžio nustatymas priklauso jo diskrecijai(20).
46. Remdamasis sprendimais, kuriuose Teisingumo Teismas įpareigojo valstybes nares sumokėti vienkartinę sumą(21), galiu konstatuoti, kad, skirtingai nei nustatydamas periodinę baudą, Teisingumo Teismas nesilaikė 2005 m. komunikate Komisijos pasiūlyto vienkartinės sumos skaičiavimo būdo.
47. Dėl šios priežasties manau, kad nėra nei naudinga, nei būtina nagrinėti kintamojo „n“ skaičiavimo tikslumo, kurį ginčijo Graikijos Respublika, ir ieškoti atsakymo į klausimą, ar vien minėto kintamojo, kuris grindžiamas bendruoju vidaus produktu ir Taryboje turimų balsų skaičiumi, pakanka valstybės narės mokumui nustatyti(22).
48. Iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad vertindamas nustatytinos vienkartinės sumos dydį Teismas turi užtikrinti, kad ši sankcija, pirma, atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam pažeidimui bei atitinkamos valstybės narės mokumui. Tarp šiuo atžvilgiu svarbių veiksnių yra, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo trukmė po jį konstatavusio sprendimo ir atitinkami viešieji bei privatūs interesai (23).
49. Šioje byloje, be šios išvados 37–43 punktuose išdėstytų samprotavimų, reikia atsižvelgti į tai, kad Graikijos Respublika įvykdė 2007 m. sprendimą vykstant šiam procesui.
50. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, man atrodo, kad 2 mln. eurų dydžio suma atitinka šio atvejo aplinkybes.
Išvada
51. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:
– pripažinti, kad iki Komisijos pagrįstojoje nuomonėje šiuo tikslu nustatyto termino pabaigos nesiėmusi priemonių, būtinų įvykdyti 2007 m. liepos 18 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑26/07), Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį,
– priteisti iš Graikijos Respublikos sumokėti į Europos Bendrijų Komisijos sąskaitą „Nuosavi Europos Bendrijos ištekliai“ 2 mln. eurų dydžio vienkartinę sumą,
– priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
1 – Originalo kalba: prancūzų.
2 – C‑26/07.
3 – OL L 261, p. 2.
4 – Iš pradžių Komisija taip pat prašė priteisti sumokėti periodinę baudą. Ji atsisakė šios reikalavimų dalies, atsižvelgusi į tai, kad Graikijos Respublika vėliau įvykdė 2007 m. sprendimą.
5 – Reikia pabrėžti, kad toks pats tvirtinimas jau buvo pateiktas 2007 m. vasario 27 d. Graikijos Respublikos atsiliepime į ieškinį, pateiktą vykstant procesui, per kurį buvo priimtas 2007 m. sprendimas.
6 – SEC(2005)1658. Kaip numatyta šio komunikato 10 punkte, nuo šiol Komisija nuolat siūlys priteisti iš įsipareigojimų neįvykdžiusios valstybės narės sumokėti vienkartinę sumą ir laikysis šio reikalavimo neatsisakydama savo ieškinio net tuo atveju, jei po kreipimosi į Teisingumo Teismą valstybė narė įvykdys įsipareigojimus prieš priimant sprendimą pagal EB 228 straipsnį.
7 – Žr. 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (C‑121/07, Rink. p. I‑9159, 22 punktas) ir 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑568/07, Rink. p. I‑4505, 24 punktas).
8 – Komisijos sprendimo pareikšti šį ieškinį priėmimo dieną, t. y. 2009 m. birželio 25 d., vienkartinės sumos dydis siekė 7 431 484 eurus.
9 – SEC(2010)923.
10– Pagal 2010 m. komunikatą, net jeigu jame pateikti skaičiai būtų taikomi sprendimams kreiptis į Teisingumo Teismą remiantis SESV 260 straipsniu nuo dešimtos darbo dienos po šio komunikato priėmimo, Komisija, kai tik bus peržiūrėjusi skaičiuojant naudojamą kintamąjį „n“, skaičiuodama naudos naują kintamąjį „n“ 2009 m. bylose, dėl kurių buvo kreipiamasi į Teisingumo Teismą pagal SESV 260 straipsnį, jeigu naujasis kintamasis „n“ yra mažesnis negu prieš kreipimąsi į Teisingumo Teismą taikytas kintamasis. Taigi tai taikoma ir nagrinėjamu atveju.
11 – C‑70/06, Rink. p. I‑1.
12 – Žr. 2005 m. liepos 12 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (C‑304/02, Rink. p. I‑6263, 81 punktas), 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (minėtas 7 išnašoje, 58 punktas) ir 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑586/07, minėtas 7 išnašoje, 45 punktas).
13 – Žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑568/07, minėtas 7 išnašoje, 42 punktas ir nurodyta Teisingumo Teismo praktika).
14 – Minėtas 7 išnašoje.
15 – Šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (minėtas 7 išnašoje, 63 punktas) ir 2009 m. liepos 7 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑369/07,Rink. p. I-5703, 144 punktas).
16 – Šiuo klausimu žr. 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (minėtas 7 išnašoje, 62 punktas), 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑568/07, minėto 7 išnašoje, 44 punktas), 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑109/08, Rink. p. I-4657, 51 punktas) ir 2009 m. liepos 7 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑369/07, minėtas 15 išnašoje, 144 punktas).
17 – Žr. 2009 m. birželio 4 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑568/07, minėtas 7 išnašoje, 50 punktas ir nurodyta Teisingumo Teismo praktika).
18 – Direktyvos 2004/80 18 straipsnyje numatyta, kad vėliausiai iki 2006 m. sausio 1 d. valstybės narės turi priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinama ši direktyva.
19 – Išskirta mano.
20 – Šiuo klausimu žiūrėti 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją (minėtas 7 išnašoje, 64 punktas).
21 – Iki šiol buvo priimti penki sprendimai: 2005 m. liepos 12 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją (C‑304/02, minėtas 12 išnašoje – Teisingumo Teismas nurodė sumokėti 20 milijonų eurų vienkartinę sumą), 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją (minėtas 7 išnašoje – Teisingumo Teismas nurodė sumokėti 10 milijonų eurų vienkartinę sumą), 2009 m. birželio 4 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją (C‑568/07, minėtas 7 išnašoje – Teisingumo Teismas nurodė sumokėti 1 milijono vienkartinę sumą), 2009 m. birželio 4 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją (C‑109/08, minėtas 16 išnašoje – Teisingumo Teismas nurodė sumokėti 3 milijonų eurų vienkartinę sumą) ir 2009 m. liepos 7 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją (C‑369/07, minėtas 15 išnašoje – Teisingumo Teismas nurodė sumokėti 2 milijonų eurų vienkartinę sumą).
22 – Kartu reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas pripažino, jog periodinės baudos skaičiavimo būdas, pagal kurį bazinė suma dauginama iš koeficiento „n“, yra tinkama priemonė atspindėti atitinkamos valstybės mokumą ir išlaikyti protingą skirtumą tarp skirtingų valstybių narių (2009 m. liepos 7 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C‑369/07, minėtas 15 išnašoje, 123 punktas ir nurodyta Teisingumo Teismo praktiką).
23 – Žr. 2009 m. liepos 7 d. Sprendimą Komisija prieš Graikiją (C‑369/07, minėtas 15 išnašoje, 146 ir 147 punktai ir nurodyta Teisingumo Teismo praktika).