GENERALINIO ADVOKATO

YVES BOT IŠVADA,

pateikta 2010 m. rugsėjo 2 d.(1)

Sujungtos bylos C‑250/09 ir C‑268/09

Vasil Ivanov Georgiev

prieš

Tehnicheski universitet - Sofia, filial Plovdiv

(Rajonen sad Plovdiv (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Terminuota darbo sutartis su universiteto dėstytojais, kuriems suėjo 65 metai – Galutinio pensinio amžiaus nustatymas universiteto dėstytojams, kuriems suėjo 68 metai – Skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimas“

1.        Teisingumo Teismas daugelyje sprendimų jau nagrinėjo ir artimoje ateityje nagrinės klausimus, susijusius su priverstiniu išėjimu į senatvės pensiją, teise atleisti pensinio amžiaus sulaukusį darbuotoją iš darbo bei tam tikro amžiaus sulaukusių darbuotojų įdarbinimu pagal terminuotas darbo sutartis(2). Ši byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę papildyti teismo praktiką, šį kartą kartu nagrinėjant šiuos skirtingus klausimus.

2.        Rajonen sad Plovdiv (Bulgarija) Teisingumo Teismo klausia, ar su 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatančia vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3), yra suderinami nacionalinės teisės aktai, kuriais vadovaudamasis darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su universiteto dėstytoju, kuriam suėjo 65 m., ir nustatantys, kad suėjus šiam amžiui darbo santykiai gali būti pratęsiami tik vienų metų terminuota darbo sutartimi, kuri dar gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip iki trejų metų.

3.        Šioje išvadoje, daugiausia remdamasis esama teismų praktika, nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad direktyva nedraudžia tokių teisės aktų.

I –    Teisinis pagrindas

A –    Sąjungos teisė

4.        Vadovaujantis direktyvos 1 straipsniu, jos „tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.

5.        Direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„1.       Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje:

a)      tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;

<…>“

6.        Direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Nepaisydamos 2 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų, gali apimti:

a)      specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą;

b)      minimalaus amžiaus, profesinės patirties ar darbo stažo nustatymą siekiant įsidarbinti arba gauti tam tikrų su darbu susijusių privilegijų;

c)      maksimalaus įdarbinimo amžiaus nustatymą, paremtą su konkrečiomis pareigomis susijusiam mokymui keliamais reikalavimais arba su poreikiu nustatyti atitinkamą išdirbtą laikotarpį iki išėjimo į pensiją.“

B –    Nacionalinės teisės aktai

7.        Darbo kodekso(4) 325 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbo sutartis pasibaigia be įspėjimo suėjus joje nustatytam terminui.

8.        Pagal Darbo kodekso 328 straipsnį:

„1.      Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pateikęs išankstinį rašytinį įspėjimą darbininkui ar darbuotojui 326 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais tokiais atvejais:

<…>

10)      kai įgyjama teisė į pensiją – dėstytojai, mokslo darbuotojai, I ir II lygio mokslo asistentai bei mokslų daktarai šią teisę įgyja jiems suėjus 65 metams;

<…>“

9.        Aukštojo mokslo įstatymo(5) pereinamųjų ir baigiamųjų nuostatų 11 straipsnyje nustatyta:

„Remiantis Dėstytojų tarybos ir Pagrindinės tarybos ir (arba) filialo tarybos pasiūlymu, Akademinės tarybos sprendimu darbo sutartys su asmenimis, turinčiais teisę dėstyti, sulaukus Darbo kodekso 328 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto amžiaus, gali būti pratęstos vieniems metams, bet ne ilgiau kaip iki trejų metų, o su asmenimis, kurie eina dėstytojo pareigas – vieniems metams, bet ne ilgiau kaip iki dvejų metų.“

10.      Apsaugos nuo diskriminacijos įstatymo(6) 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad nėra diskriminacija „maksimalaus amžiaus įdarbinant nustatymas, pagrįstas atitinkamai darbo vietai reikalingu išsilavinimu arba protingu išdirbti reikalingu laikotarpiu nuo priėmimo į darbą iki išėjimo į pensiją <...>, jeigu jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, o jam pasiekti skirtos priemonės neviršija to, kas yra būtina šį tikslą pasiekti“.

II – Ginčas pagrindinėje byloje ir prejudiciniai klausimai

11.      Šie prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra susiję su tuo pačiu asmeniu V. I. Georgiev ir tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šie du prašymai skiriasi tuo, kad antrajame prašyme (byla C‑268/09) pateikiamas papildomas klausimas, palyginti su pirmuoju prašymu (byla C‑250/09).

12.      1985 m. V. I. Georgiev pradėjo dirbti Sofijos technikos universitete, Plovdivo filiale, mokslo darbuotoju.

13.      2006 m., V. I. Georgiev sulaukus 65 metų, su juo buvo nutraukta darbo sutartis, nes jam suėjo pensinis amžius.

14.      Vis dėlto universiteto Akademinė taryba, vadovaudamasi Aukštojo mokslo įstatymo pereinamųjų ir baigiamųjų nuostatų 11 straipsniu, V. I. Georgiev leido toliau dirbti. Buvo sudaryta nauja vienų metų trukmės darbo sutartis, pagal kurią V. I. Georgiev įsipareigojo dirbti dėstytoju Inžinerijos fakultete.

15.      2006 m. pasirašytu papildomu susitarimu sutartis buvo pratęsta vieniems metams.

16.      2007 m. V. I. Georgiev buvo paskirtas į dėstytojo pareigas.

17.      2008 m. pasirašytu nauju papildomu susitarimu sutartis buvo pratęsta dar metams.

18.      2009 m. universiteto direktoriaus įsakymu darbo santykiai tarp universiteto ir V. I. Georgiev pagal Darbo kodekso 325 straipsnio 3 dalį buvo nutraukti.

19.      V. I. Georgiev pareiškė du ieškinius Plovdivo teismui. Pirmuoju ieškiniu siekiama pripažinti, kad pirmosios terminuotos darbo sutarties sąlyga, kuria V. I. Georgiev darbo sutartis apribojama metams, yra negaliojanti, ir šią sutartį perkvalikuoti į neterminuotą sutartį (bylos C‑268/09 pagrindu pareikštas ieškinys). Antrasis ieškinys susijęs su universiteto direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo nutraukti darbo santykiai su universitetu, jam sulaukus 68 metų (bylos C‑250/09 pagrindu pareikštas ieškinys). Rajonen sad Plovdiv nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tris toliau nurodomus prejudicinius klausimus. Pirmieji du klausimai pateikiami abiejose bylose, o trečiasis – tik byloje C‑268/09:

„1.      Ar (direktyvos) nuostatos draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, kuris draudžia sudaryti neterminuotą darbo sutartį su 65 metų sulaukusiu dėstytoju? Šiuo klausimu, konkrečiau kalbant, ar atsižvelgiant į direktyvos 6 straipsnio 1 dalį įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos apsaugos nuo diskriminacijos priemonės, kuriomis nustatomos amžiaus ribos įdarbinant konkrečioje darbo vietoje, yra objektyviai ir tinkamai pateisinamos teisėtu tikslu, atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva visiškai perkelta į Bulgarijos teisę?

2.      Ar (direktyvos) nuostatos draudžia taikyti nacionalinį įstatymą, pagal kurį 68 metų sulaukęs dėstytojas turi priverstinai išeiti į pensiją? Ar atsižvelgiant į pateiktus atitinkamos bylos faktus ir aplinkybes ir nustačius prieštaravimą tarp (direktyvos) ir susijusių nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis perkelta ši direktyva, gali būti, kad išaiškinus Bendrijos teisės nuostatas nacionalinė teisė negali būti taikoma?

3.      Ar nacionalinėje teisėje nustatytas amžius yra vienintelė sąlyga nutraukti neterminuotus darbo santykius ir juos pratęsti kaip terminuotus darbo santykius tarp to paties darbuotojo ir to paties darbdavio dėl tos pačios darbo vietos? Ar nacionalinėje teisėje nustatyta maksimali trukmė ir maksimalus terminuotų darbo santykių pratęsimų skaičius su tuo pačiu darbdaviu pakeitus neterminuotas sutartis, kuriems pasibaigus negalima pratęsti darbo santykių tarp šalių?“

20.      V. I. Georgiev, universitetas, Bulgarijos, Vokietijos ir Slovakijos vyriausybės bei Europos Bendrijų Komisija pateikė rašytines pastabas.

III – Vertinimas

21.      Kartu vertinsiu tris prejudicinius klausimus, kuriais iš esmės siekiama sužinoti, ar direktyva turi būti aiškinama taip, kad ji draudžia nacionalinės teisės aktus, leidžiančius darbdaviui nutraukti 65 metų sulaukusio universiteto dėstytojo darbo sutartį ir nustatančius, kad sulaukus šio amžiaus darbo santykiai gali būti pratęsiami tik vienų metų terminuotos darbo sutarties, kurios bendra trukmė negali viršyti trejų metų, pagrindu.

22.      Atsakymui į šiuos klausimus reikia išnagrinėti, ar atitinkami teisės aktai iš esmės patenka į direktyvos taikymo sritį, ar juose numatytas skirtingas požiūris dėl amžiaus, ir, jei taip, ar direktyva draudžia tokį skirtingą požiūrį.

23.      Visų pirma, kalbant apie direktyvos taikymo sritį, reikia konstatuoti, kad iš jos 3 straipsnio 1 dalies c punkto matyti, jog neviršijant Sąjungai suteiktų įgaliojimų ši direktyva taikoma visiems asmenims įdarbinant ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą. Tačiau pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai tiesiogiai paveikia šalis siejančių darbo santykių trukmę ir ypatumus bei apskritai universiteto dėstytojų vykdomą profesinę veiklą, apribodami jų dalyvavimą aktyviame gyvenime ateityje sulaukus 65 metų ir uždrausdami tokį dalyvavimą sulaukus 68 metų. Todėl, mano nuomone, nėra abejonės, kad šie teisės aktai patenka į direktyvos taikymo sritį(7).

24.      Toliau, kalbant apie klausimą, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai nustato skirtingą požiūrį dėl amžiaus įdarbinant ir darbo sąlygoms, reikia konstatuoti, jog vadovaujantis direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte patikslinama, kad 1 dalies tikslais tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje elgiamasi su kitu asmeniu.

25.      Suteikdami darbdaviui galimybę nutraukti darbo sutartį su universiteto dėstytoju, kuriam suėjo 65 m., ir nustatydami, kad sulaukus šio amžiaus darbo santykiai gali būti pratęsiami tik vienų metų terminuota darbo sutartimi, kuri dar gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip iki trejų metų, pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais universiteto dėstytojams, kuriems suėjo 65 m., taip pat ir tiems, kuriems suėjo 68 m., nustatomas mažiau palankios sąlygos, palyginti su kitais dirbančiais universiteto dėstytojais. Iš tiesų, priešingai nei kiti dirbantys dėstytojai, su kuriais iš esmės sudaroma neterminuota darbo sutartis, 65 m. dėstytojai, norėdami ir toliau dirbti, privalo pasirašyti terminuotą darbo sutartį. Be to, dėstytojai, kuriems suėjo 68 m., privalo nutraukti darbinę veiklą universitete. Todėl tokiais teisės aktais nustatomas tiesioginis skirtingas požiūris dėl amžiaus, kaip tai numatyta direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte(8).

26.      Taip pat reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose nustatytas skirtingas požiūris yra suderinamas su direktyva. Šiuo klausimu iš direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos matyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra direktyvos 2 straipsnyje draudžiama diskriminacija, „jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis“.

27.      Pagrindinėje byloje nagrinėjamais teisės aktais siekiamas tikslas nėra aiškiai įtvirtintas šių teisės aktų formuluotėje. Kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose nesant patikslinimo dėl jais siekiamo tikslo, svarbu, jog kitos su atitinkamos priemonės bendru kontekstu susijusios aplinkybės leistų nustatyti tą siekiamą tikslą, kad būtų galima vykdyti teisminę priežiūrą, norint išsiaiškinti, ar šis tikslas yra teisėtas ir ar jam įgyvendinti imtasi tinkamų ir būtinų priemonių(9).

28.      Pagrindinėje byloje galiausiai būtent nacionalinis teismas, vienintelis turintis kompetenciją įvertinti savo nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir aiškinti taikytiną nacionalinę teisę, turi nustatyti ja siekiamą tikslą ir apibrėžti, ar tai teisėtas tikslas direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos prasme(10).

29.      Taigi siekiant naudingai atsakyti nacionaliniam teismui, kad jis galėtų išspręsti pagrindinėje byloje kilusį ginčą, reikia nagrinėti, ar direktyva draudžia tokį skirtingą požiūrį dėl amžiaus, kuris nagrinėjamas pagrindinėje byloje, atsižvelgiant į nurodomus tikslus, kurie, vadovaujantis Teisingumo Teismui pateiktomis rašytinėmis pastabomis, gali pateisinti tokį skirtingą požiūrį.

30.      Daugiausia buvo nurodomas tikslas paskirstyti tarp kartų galimybes įsidarbinti turint tam tikrą profesiją. Vadovaujantis daugelio į šį procesą įstojusių šalių, pirmiausia Bulgarijos, Vokietijos ir Slovakijos vyriausybių bei Komisijos, išdėstytais argumentais, pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai, kuriais siekiama tokio tikslo, leidžia užtikrinti jaunoms kartoms galimybę užimti dėstytojų pareigas ir garantuoti dėstymo bei mokslo tyrimų kokybę.

31.      Vadovaujantis direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi, tikslai, kurie gali būti laikomi „teisėtais“ šios nuostatos prasme, yra ypač teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad užimtumo skatinimas neginčijamai yra teisėtas valstybių narių socialinės ar užimtumo politikos tikslas, ir šis vertinimas akivaizdžiai taikomas nacionalinės darbo rinkos politikos priemonėms, skirtoms sudaryti tam tikrų kategorijų darbuotojams geresnes galimybes įsitraukti į darbinę veiklą. Be to, priemonė, kurios imtasi, siekiant sudaryti jauniems asmenims geresnes galimybes pradėti dirbti universiteto dėstytojais, gali būti laikoma prie užimtumo politikos priskiriama priemone(11).

32.      Dabar vadovaujantis direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi reikia patikrinti, ar priemonės, kurių imtasi šiam tikslui įgyvendinti, yra „tinkamos ir būtinos“. Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybės narės turi didelę diskreciją pasirinkdamos priemones, kurios būtų tinkamos pasiekti jų tikslus socialinės politikos ir užimtumo srityse(12).

33.      Minėtame Sprendime Petersen Teisingumo Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į užimtumo situacijos raidą nagrinėjamame sektoriuje nebūtų neprotinga valstybės narės institucijoms manyti, jog amžiaus ribos taikymas, lemiantis vyriausių praktikuojančių specialistų pasitraukimą iš darbo rinkos, gali sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti jaunesniems specialistams. Dėl 68 metų amžiaus ribos nustatymo Teisingumo Teismas nurodė, jog panašu, kad šis amžius yra pakankamai solidus, kad būtų nustatytas kaip amžiaus riba nutraukti profesinę veiklą(13). Iš minėto Sprendimo Palacios de la Villa matyti, kad tokia pati išvada gali būti padaryta dėl 65 m. amžiaus ribos(14)a fortiori tuo atveju, kai, kaip yra ir šioje byloje, suėjus šiam amžiui darbuotojai neprivalo išeiti į pensiją.

34.      Mano nuomone, reikia pripažinti, kad valstybė narė, nustatydama amžiaus ribą, gali teisėtai siekti užtikrinti universiteto dėstytojų skirtingo amžiaus piramidės pusiausvyrą. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų skirtingų kartų darbas, mano nuomone, palengvina pasikeitimą patirtimi bei skatina inovaciją ir todėl – dėstymo bei mokslo darbų kokybę universitetuose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad laisvų pareigų skaičius šiame sektoriuje yra ribotas, o profesinė karjera gali trukti pakankamai ilgai, yra pagrindo manyti, kad amžiaus riba jauniausiems asmenims sudarytų palankesnes sąlygas gauti darbą šioje srityje.

35.      Atsižvelgiant į tai, man atrodo, kad teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, neviršija to, kas būtina siekiant užtikrinti tikslą tarp kartų paskirstyti galimybes įsidarbinant atitinkamoje srityje.

36.      Šių teisės aktų proporcingumas pirmiausia grindžiamas tuo, kad tiek 65 m., tiek 68 m. universiteto dėstytojas, kuris privalo nutraukti profesinę veiklą, turi teisę į senatvės pensiją. Todėl minėti teisės aktai neturėtų būti laikomi pernelyg pažeidžiantys darbuotojų, kurie privalo nutraukti savo profesinę veiklą, nes sulaukė nuo 65 m. iki 68 m. amžiaus, teisėtus interesus, todėl, kad tokie teisės aktai nėra pagrįsti vien nustatytu amžiumi, bet taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, jog profesinę karjerą baigę suinteresuoti asmenys kaip piniginę kompensaciją gaus senatvės pensiją(15), kurios dydžio, beje, V. I. Georgiev neginčija.

37.      Svarbu pažymėti, kad sudarant galimybę dėstytojams, kuriems suėjo 65 m., dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, siekiama sušvelninti išėjimo į senatvės pensiją nuo šio amžiaus nuostatas, leidžiant šiems dėstytojams trejus metus toliau užsiimti savo profesine veikla. Todėl sudarant tokią galimybę siekiama sumažinti dėstytojams, kuriems suėjo 65 m. amžius, taikomą skirtingą požiūrį.

38.      Dėl šio pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų aspekto reikia atskirti šią bylą nuo tos, kurioje buvo priimtas minėtas Sprendimas Mangold. Primenu, kad tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, jog direktyvai prieštarauja nacionalinė priemonė, leidžianti be objektyvios priežasties sudaryti terminuotą darbo sutartį su darbuotojais, kuriems suėjo 52 metai. Skirtingai nuo šios bylos, tame sprendime nagrinėti teisės aktai susiję su darbuotojais, kurie neįgijo teisės į senatvės pensiją, o sutartis buvo galima pratęsti nenustatytą skaičių kartų. Be to, pagrindinėje byloje nagrinėjami teisės aktai yra susiję tik su specifine darbuotojų kategorija, o minėtame Sprendime Mangold nagrinėti teisės aktai buvo bendro pobūdžio.

39.      Galiausiai pažymiu, kad nors Teisingumo Teismas turėjo daug galimybių nustatyti, jog darbo stabilumas yra svarbiausias darbuotojų apsaugos elementas, jis taip pat pripažino, jog egzistuoja aplinkybės, kurioms esant terminuotos darbo sutartys gali atitikti darbdavių ir darbuotojų interesus(16).

40.      Man atrodo, kad būtent taip yra šioje byloje. Iš tiesų sudarant terminuotas darbo sutartis galima suderinti norą, kad dėstytojai, kuriems suėjo 65 m., galėtų tęsti veiklą, su būtinybe universitetams, atsižvelgiant į jų poreikius ir atitinkamus konkrečios disciplinos požymius, kiekvienais metais persvarstyti, ar šis pratęsimas nepažeidžia teisingo įdarbinimo galimybių paskirstymo tarp kartų šioje srityje.

41.      Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, darau išvadą, jog direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, kuriais leidžiama darbdaviui nutraukti 65 metų sulaukusio universiteto dėstytojo darbo sutartį ir nustatoma, kad sulaukus šio amžiaus darbo santykiai gali būti pratęsiami tik vienų metų terminuotos darbo sutarties, kurios visa trukmė negali viršyti trejų metų, pagrindu, kai šiais teisės aktais siekiama paskirstyti įdarbinimo galimybes tarp kartų šioje profesijoje, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

IV – Išvada

42.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į Rajonen sad Plovdiv pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

„2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalies a punktas bei 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinami taip, kad jie nedraudžia nacionalinės teisės aktų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, kuriais leidžiama darbdaviui nutraukti universiteto dėstytojo, kuriam suėjo 65 m., darbo sutartį ir nustatoma, kad sulaukus šio amžiaus darbo santykiai gali būti pratęsiami tik vienų metų terminuota darbo sutartimi, kuri dar gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip iki trejų metų, jei šiais teisės aktais siekiama paskirstyti įdarbinimo galimybes tarp kartų šioje profesijoje, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas.“

---

1 – Originalo kalba: prancūzų.

---

2 – Dėl priverstinio išėjimo į pensiją žr. 2007 m. spalio 16 d. Sprendimą Palacios de la Villa (C‑411/05, Rink. p. I‑8531) ir šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjamas bylas Rosenbladt (C‑45/09) bei Fuchs ir Köhler (C‑159/10 ir C‑160/10); dėl teisės atleisti pensinio amžiaus sulaukusį darbuotoją iš darbo žr. 2009 m. kovo 5 d. Sprendimą Age Concern England (C‑388/07, Rink. p. I‑1569); dėl tam tikro amžiaus sulaukusių darbuotojų įdarbinimo pagal terminuotas darbo sutartis žr. 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimą Mangold (C‑144/04, Rink. p. I‑9981) bei šiuo metu Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą Deutsche Lufthansa (C‑109/09). Taip pat žr. 2010 m. sausio 12 d. Sprendimą Petersen (C‑341/08, Rink. p. I‑0000) dėl nacionalinės nuostatos, kurioje numatytas maksimalus 68 metų amžius verstis pagal sutartį su ligonių kasomis dirbančio odontologo profesija.

---

3 – OL L 303, p. 16; 2004 m. specialus leidimas lietuvių k., 5 sk. 4 t., p. 79, toliau – direktyva.

---

4 – 1986 m. balandžio 1 d. DV Nr. 26, su 2009 m. birželio 2 d. DV Nr. 41 paskelbtais ir 2009 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais pakeitimais.

---

5 – 1995 m. gruodžio 27 d. DV Nr. 112, su 2009 m. rugsėjo 15 d. Nr. 74 paskelbtais paskutiniais pakeitimais.

---

6 – 2003 m. rugsėjo 30 d. DV Nr. 86, įsigaliojęs 2004 m. sausio 1 d., su pakeitimais, paskelbtais 2009 m. rugsėjo 15 d. DV Nr. 74 ir įsigaliojusiais 209 m. rugsėjo 15 dieną.

---

7 – Pagal analogiją žr. minėtų sprendimų Palacios de la Villa 45 ir 46 punktus bei Age Concern England 27 ir 28 punktus.

---

8 – Iš bylos medžiagos matyti, kad taikant Bulgarijos teisę darbo sutartį iš esmės galima nutraukti vyrui sulaukus 63 metų. Nors atrodytų, kad dėl to universiteto dėstytojai yra palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais darbuotojais, tačiau tai nereiškia, kad jie negali nukentėti dėl skirtingo požiūrio dėl amžiaus, kuris gali pažeisti direktyvą, nes lyginama su 65 m. ar 68 m. amžiaus nesulaukusių universiteto dėstytojų padėtimi.

---

9 – Ypač žr. minėto Sprendimo Petersen 40 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

---

10 – Ypač žr. minėtų sprendimų Age Concern England 47 punktą ir Petersen 42 punktą.

---

11 – Pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Petersen 68 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

---

12 – Ypač žr. 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Kücükdeveci (C‑555/07, Rink. p. I‑0000) 38 punktą ir nurodytą teismų praktiką.

---

13 – Minėto Sprendimo Petersen 70 punktas.

---

14 – Minėto Sprendimo Palacios de la Villa 72 punktas.

---

15 – Šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Palacios de la Villa 73 punktą, kuriame Teisingumo Teismas daro nuorodą į senatvės pensiją, „kurios dydis nelaikomas nepagrįstu“. Šio teiginio apibrėžimas yra vienas iš minėtoje byloje Rosenbladt spręstų klausimų.

---

16 – Ypač žr. 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact (C‑268/06, Rink. p. I‑2483) 87 punktą ir nurodytą teismų praktiką.