Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62008CN0407

    Byla C-407/08 P 2008 m. rugsėjo 19 d. Knauf Gips KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-52/03 Knauf Gips KG prieš Europos Bendrijų Komisiją

    OL C 313, 2008 12 6, p. 13–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    6.12.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 313/13


    2008 m. rugsėjo 19 d.Knauf Gips KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-52/03 Knauf Gips KG prieš Europos Bendrijų Komisiją

    (Byla C-407/08 P)

    (2008/C 313/19)

    Proceso kalba: vokiečių

    Šalys

    Apeliantė: Knauf Gips KG, atstovaujama advokatų M. Klusmann ir S. Thomas

    Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

    Apeliantės reikalavimai

    atmesti visą 2008 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-52/03 Knauf Gips KG prieš Komisiją;

    arba grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui naujam sprendimui priimti;

    arba, sumažinti apeliantei 2002 m. lapkričio 27 d. skundžiamo Komisijos sprendimo 3 straipsniu paskirtą baudą, bent jau 54,51 milijono eurų;

    priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.

    Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

    Apeliacinis skundas dėl sprendimo, kuriuo Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl 2002 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimo 2005/471/EB panaikinimo, pagrįstas trimis pagrindais.

    1.

    Pirmuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad buvo pažeista teisė į gynybą, įskaitant teisę būti išklausytu. Apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į principus, taikytinus kilus teisinėms atsisakymo leisti susipažinti su inkriminuojančiais dokumentais ir išteisinančių įrodymų nuslėpimo pasekmėms. Pirmoje šio pagrindo dalyje apeliantė tvirtina, kad Komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas, nes Komisija neleido apeliantei susipažinti su inkriminuojančiais dokumentais, kuriais vėliau buvo pagrįstas sprendimas. Antroje pirmo pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad apeliacinis sprendimas pažeidžia jos teises į gynybą, nes Komisija taip pat neteisėtai nuslėpė išteisinančius įrodymus, dėl kurių sprendimas turėjo būti panaikintas.

    2.

    Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad buvo pažeista EB 81 straipsnio 1 dalis, dėl įrodinėjimo taisyklių, būtent in dubio pro reo principo, pažeidimo ir materialinės teisės pažeidimų, būtent susijusių su suderintais veiksmais, dėl kurių apeliaciniame sprendime buvo padaryta išvada — teisės klaida — kad buvo pažeista EB 81 straipsnio 1 dalis.

    3.

    Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad buvo pažeista 10 % riba, nustatyta Reglamento Nr. 17/62 15 straipsnio 2 dalyje. Ji teigia, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai priskyrė apeliantei įmonių, kurių apeliantė nevaldo ir kurios nevaldo apeliantės, apyvartą. Apeliantė teigia, kad ji ir šios įmonės nesudaro ekonominio vieneto.


    Top