13.9.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 236/9

1.

Ar Europos Sąjungos valstybės teisės aktų leidėjui leidžiama priimti nuostatą, kuri patvirtina autentišką aiškinimą, bet iš tiesų jos turinys ir pobūdis, ypač atgaline data nustatantis kitokias negu anksčiau vyraujančioje teismų, nagrinėjančių bylas iš esmės, ir konsoliduotoje aukštesnės instancijos teismų praktikoje nustatytas aiškinamos nuostatos pasekmes, yra novatoriški?

2.

Ar atsakant į pirmąjį klausimą gali turėti reikšmės galimybė kvalifikuoti nurodytą nuostatą ne novatoriška ir atgal galiojančia, o iš tiesų aiškintina, kai tokia kvalifikacija paaiškėja iš teismų, nagrinėjančių bylas iš esmės, mažumos praktikos, suformuotos skaitant originalius tekstus, kuri buvo dar kartą ginčyta aukštesnės instancijos teismuose?

3.

Jei į klausimą būtų atsakyta teigiamai: kokios reikšmės siekiant įvertinti tokios nuostatos atitiktį su Bendrijos teise ir ypač su principais, taikomais teismo proceso „teisingumui“, turi faktas, kad pati valstybė narė yra bylos šalis ir kad nuostatos taikymas de facto reikalauja, kad teismas atmestų jai pateiktus reikalavimus?

4.

Kokie „privalomi bendrojo intereso pagrindai“ prireikus, net nukrypstant nuo atsakymų, kurie iš principo turi būti pateikiami į 1, 2 ir 3 klausimus gali taip pat pateisinti retroaktyvių pasekmių pripažinimą įstatymo nuostatai, kuri taikoma civilinės teisės srityje, ir privatinės teisės santykiams, nors ir su viešosios teisės subjektu?

5.

Ar šiems pagrindams priskiriami Italijos Corte di Cassazione (Kasacinis teismas) sprendimuose Nr. 618, 677 ir 11922/2008 nurodytiems analogiški organizacinio pobūdžio motyvai, kurie būtini „reglamentuojant didelės apimties reorganizavimo procedūrą“, pateisinantys nuostatos, skirtos reglamentuoti ATA (administracinis techninis ir pagalbinis personalas) perkėlimą iš vietos valdžios institucijų į valstybės institucijas, priėmimą praėjus daugiau kaip šešeriems metams po perkėlimo?

6.

Ar nacionalinis teismas bet kokiu atveju, kai vidaus įstatymas to nereglamentuoja, privalo nustatyti „privalomus bendrojo intereso pagrindus“, kurie nagrinėjant bylą ir nukrypstant nuo gynybos priemonių lygybės principo galėtų pateisinti atgal galiojančios nuostatos, galinčios pakeisti proceso baigtį, priėmimą, arba priešingai — ar nacionaliniam teismui turi pakakti įvertinti motyvų, kuriais atitinkamos valstybės teisės aktų leidėjas aiškiai grindžia savo pasirinkimą, suderinamumą su Bendrijos teise?