EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62008CN0198

Byla C-198/08 2008 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

OL C 197, 2008 8 2, p. 10–10 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

2.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/10


2008 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-198/08)

(2008/C 197/15)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama W. Mölls

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

Pripažinti, kad priėmusi ir išlaikiusi teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias cigarečių ir smulkiai supjaustyto tabako savo pačių susukamoms cigaretėms pardavimo kainas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB (1) 9 straipsnio 1 dalį.

Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Tabako prekės priklauso vienai iš trijų prekių grupių, kurioms taikomi Bendrijos lygmeniu suderinti teisės aktai akcizų srityje. Direktyvoje 95/59/EB įtvirtintos kelios bendros, visoms tabako prekėms taikomos nuostatos, be to, ji reglamentuoja akcizo mokesčio cigaretėms struktūrą. 9 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad ir gamintojas, ir importuotojas turi teisę laisvai nustatyti aukščiausias tabako prekių kainas. Šia nuostata ne tik užtikrinama, kad apmokestinimo pagrindui visose valstybėse narėse būtų taikomi tie patys principai, bet ir užkertamas kelias tam, kad direktyvos tikslų pasiekimas būtų žlugdomas valstybiniu kainų reguliavimu, darančiu neigiamą poveikį konkurencijai vidaus rinkoje.

2006 m. Austrijoje priimta norma, pagal kurią valstybės institucijos nustato minimalias cigarečių ir smulkiai supjaustyto tabako savo pačių susukamoms cigaretėms pardavimo kainas, pažeidžia minėtą Direktyvos 95/59/EB nuostatą. Minimalių kainų nustatymu pašalinami kainų tarp atskirų prekių skirtumai, kurie gali atsirasti dėl įvairių kainodaros veiksnių, tiesiogiai pakeliant žemutiniam kainų intervalui priklausančių prekių mažmenines kainas iki minimalaus lygio. Toks mechanizmas neišvengiamai lemia prekybos srautų tarp valstybių narių iškraipymus, net jei minimali kaina, kaip Austrijoje, išvedama remiantis vidutinėmis rinkos kainomis.

Tarp interesų, kurių gali siekti valstybės narės, vykdydamos savo prekybos ir mokesčių politiką, savaime aišku, yra ir interesas užtikrinti visuomenės sveikatą. Tai apima ir tikslą išlaikyti aukštas tabako gaminių kainas. Tačiau, kadangi valstybės narės į šį tikslą gali visiškai atsižvelgti apmokestinimo priemonėmis, negalima, kad jos remtųsi tokiais interesais tam, kad nukryptų nuo nagrinėjamos direktyvos, nes taip jos daro neigiamą poveikį vidaus rinkos veikimui.

Komisijos nuomone, apmokestinimas yra veiksminga ir pakankama priemonė kainų atžvilgiu. Kitų valstybių narių pavyzdžiai taip pat rodo, kad tabako prekės gali būti pabranginamos tik taikant didesnius mokesčius, nes apmokestinimo lygis gali būti bet kiek didinamas galutinei kainai pakelti, nesvarbu, kokią tiksliai pelno dalį turi atitinkami gamintojai ir (arba) kiek jie yra pasirengę parduoti be pelno arba netgi su nuostoliu. Tokiu veikimu, kurio atveju apmokestinimas veikia kaip objektyvus išlaidų faktorius, išvengiama ne tik neigiamų minimalių kainų pasekmių konkurencijai vidaus rinkoje, bet ir kito su minimaliomis kainomis susijusio neigiamo dalyko, būtent tabako gaminių gamintojų maržų užtikrinimo. Šis poveikis jokiu būdu neprisideda prie sveikatos apsaugos, šiuo atžvilgiu jis yra veikiau sukelia priešingas pasekmes. Taigi Komisija yra įsitikinusi, kad siekiama visuomenės sveikatos apsauga gali būti užtikrinta aktyvia ir sėkminga valstybės mokesčių politika, netaikant su Direktyvos 95/59/EB 9 straipsniu nesuderinamų minimalių kainų.


(1)  OL L 291, p. 40.


Top