Byla C‑577/08

Rijksdienst voor Pensioenen

prieš

Elisabeth Brouwer

(arbeidshof te Antwerpen prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7/EEB – Pasienio darbuotojai – Pensijų apskaičiavimas“

Sprendimo santrauka

1.        Socialinė politika – Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7

(Tarybos direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis)

2.        Prejudiciniai klausimai – Aiškinimas – Aiškinamųjų teismo sprendimų poveikis laiko atžvilgiu

(EB 234 straipsnis)

1.        Direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalimi draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, kiek tai susiję su 1984–1994 metų laikotarpiu, pasienio darbuotojų moterų ištarnauto laiko ir senatvės pensijų apskaičiavimas pagrįstas fiktyviais ir (arba) fiksuotais dienos darbo užmokesčiais, mažesniais nei pasienio darbuotojų vyrų atitinkami darbo užmokesčiai už vienodą ar vienodos vertės darbą.

(žr. 31 punktą ir rezoliucinę dalį)

2.        Išimties tvarka atsižvelgdamas į rimtas problemas, kurias jo sprendimas galėtų sukelti praeities įvykiams, Teisingumo Teismas gali būti priverstas apriboti bet kurio suinteresuotojo asmens galimybę remtis jo išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateiktu Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu. Tačiau finansinės pasekmės, valstybei narei galinčios kilti dėl prejudicine tvarka priimto sprendimo, savaime nepateisina tokio sprendimo poveikio laiko atžvilgiu apribojimo.

(žr. 33–34 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. liepos 29 d.(*)

„Vienodas požiūris į vyrus ir moteris socialinės apsaugos srityje – Direktyva 79/7/EEB – Pasienio darbuotojai – Pensijų apskaičiavimas“

Byloje C‑577/08

dėl Arbeidshof te Antwerpen (Belgija) 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2008 m. gruodžio 29 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Rijksdienst voor Pensioenen

prieš

Elisabeth Brouwer,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai C. Toader, K. Schiemann (pranešėjas), P. Kūris ir L. Bay Larsen,

generalinis advokatas N. Jääskinen,

posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. kovo 18 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck, C. Pochet ir E. Pools,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 215) 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimu.

2        Šis klausimas pateiktas nagrinėjant E. Brouwer skundą Rijksdienst voor Pensioenen (Nacionalinė pensijų tarnyba, toliau – Rijksdienst) dėl tariamai diskriminuojančio jai skirtos ištarnauto laiko pensijos dydžio apskaičiavimo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

3        Direktyva 79/7 skirta nuosekliai panaikinti diskriminaciją dėl lyties socialinės apsaugos srityje. Pagal jos 3 straipsnio 1 dalies a punktą ji taikoma įstatymų nustatytoms sistemoms, kuriomis, be kita ko, numatyta apsauga senatvės atveju.

4        Remiantis šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalimi:

„Vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač dėl santuokinės arba šeimyninės padėties, ir ypač susijusios su:

<...>

–        išmokų apskaičiavimu, įskaitant išmokų padidinimą sutuoktiniams ir išlaikomiems asmenims [dėl sutuoktinių ir išlaikomų asmenų], taip pat sąlygomis, kurios reguliuoja teisės į išmokas trukmę ir išlaikymą.“

5        Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad ji nepažeidžia valstybių narių teisės netaikyti jos nuostatų:

„nustatant pensinį amžių senatvės ir ištarnauto laiko pensijoms gauti ir su tuo susijusias galimybes gauti kitas išmokas“.

 Nacionalinės teisės aktai

6        1996 m. gruodžio 23 d. Karaliaus dekreto dėl 1996 m. liepos 26 d. Įstatymo dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir pensijų teisinių sistemų patikimumo užtikrinimo 15–17 straipsnių įgyvendinimo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta:

„Belgijos pilietybę turintis darbuotojas:

a)      kuris kaip darbininkas, samdomas darbuotojas ar kalnakasys nuolat dirbo Belgijos kaimyninėje šalyje, tačiau išlaikė pagrindinę gyvenamąją vietą Belgijoje ir paprastai į ją grįždavo kiekvieną dieną;

arba

b)      kuris kaip darbininkas ar samdomas darbuotojas užsienio valstybėje įsisteigusiam darbdaviui dirbo vienų metų neviršijančiais laikotarpiais samdomą arba jam prilyginamą sezoninį darbą, tačiau išlaikė pagrindinę gyvenamąją vietą Belgijoje, kurioje ir toliau gyveno jo šeima,

gali gauti ištarnauto laiko pensiją, lygiaverčią ištarnauto laiko pensijos, kurią jis būtų gavęs, jei šią veiklą kaip pagal darbo sutartį dirbantis darbuotojas būtų vykdęs Belgijoje, dydžio ir pensijos, gautos už šią veiklą pagal valstybės, kurioje dirbo, teisės aktus, dydžio skirtumui.“

7        Taikant 1967 m. gruodžio 21 d. Karaliaus dekreto dėl bendro darbuotojų ištarnauto laiko ir našlystės pensijų reglamentavimo (1968 m. sausio 16 d. Moniteur belge) 25 straipsnį atlyginimą, į kurį atsižvelgiama nustatant ištarnauto laiko pensiją, mokėtiną 1996 m. gruodžio 23 d. Karaliaus dekreto 5 straipsnio 7 dalyje išvardytiems darbuotojams, jeigu jie kaip pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai būtų dirbę Belgijoje, arba našlystės pensiją, kiekvienais kalendoriniais metais nustato Karalius, atsižvelgdamas į ankstesniais kalendoriniais metais asmens sąskaitos kortelėje esančius atitinkamus duomenis.

 Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudicinis klausimas

8        Belgijoje gyvenanti ir jos pilietybę turinti E. Brouwer nuo 1960 m. rugpjūčio 15 d. iki 1998 m. gruodžio 3 d. kaip pasienio darbuotoja dirbo Nyderlanduose. Nuo 1999 m. sausio 1 d. ji nutraukė darbinę veiklą ir gavo paankstinto išėjimo į pensiją Belgijoje išmokas.

9        E. Brouwer teisę į viso ištarnauto laiko pensijos dydžio mokėjimą Belgijoje turėjo iki jai sukaks 65 metai, vėliau šį mokėjimą turėjo užtikrinti Nyderlandų Karalystė dėl šioje valstybėje įgytų draudimo laikotarpių. Atsižvelgdama į tai ji 2003 m. Rijksdienst padavė prašymą dėl ištarnauto laiko pensijos. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. jai buvo paskirta 11 724,61 EUR dydžio ištarnauto laiko pensija, apskaičiuota atsižvelgiant į įgytus draudimo laikotarpius.

10      Šios pensijos dydis apskaičiuotas vadovaujantis taikytinais Belgijos teisės aktais, būtent 1996 m. gruodžio 23 d. Karaliaus dekreto 5 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgiant į fiktyvų ir (arba) fiksuotą dienos darbo užmokestį, kasmet nustatomą Karaliaus dekrete remiantis ankstesniais metais Belgijos darbuotojų gautu vidutiniu darbo užmokesčiu.

11      2004 m. birželio 1 d. E. Brouwer apskundė jai skirtos pensijos dydį, teigdama, jog, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 1968 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., šis dydis buvo apskaičiuotas remiantis fiktyviu ir (arba) fiksuotu darbo užmokesčiu, kuris darbuotojų moterų atžvilgiu buvo mažesnis už gautą jų kolegų vyrų.

12      2004 m. liepos 5 d. Rijksdienst pranešė E. Brouwer, kad nekeis pirmojo sprendimo, nes nagrinėjamu laikotarpiu darbuotojai vyrai ir moterys faktiškai gaudavo skirtingą vidutinį darbo užmokestį, kuriuo pagrindu apskaičiuota ištarnauto laiko pensija, todėl jų pensijų dydžiai irgi skiriasi. Nuo 1995 m. darbuotojai vyrai ir moterys gauna identišką dienos darbo užmokestį. Šiems pokyčiams turėjo įtakos nuolatinis atlyginimų vienodinimas bei aplinkybė, kad moterys vis ilgiau užsiima profesine veikla.

13      E. Brouwer padavė skundą dėl Rijksdienst sprendimo Arbeidsrechtbank te Hasselt (Haselto darbo teismas). 2006 m. birželio 16 d. sprendimu šis teismas panaikino minėtą sprendimą ir nurodė Rijksdienst iš naujo apskaičiuoti E. Brouwer ištarnauto laiko pensiją remiantis nuo 1968 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pasienio darbuotojams vyrams taikytais fiktyviais ir (arba) fiksuotais darbo užmokesčiais.

14      Arbeidsrechtbank te Hasselt nusprendė, kad konstituciniai lygybės ir nediskriminavimo principai leidžia skirtingai vertinti skirtingas asmenų kategorijas, jei toks skirtingas vertinimas pagrįstas objektyviu kriterijumi, juo siekiama teisėtų tikslų ir jeigu jis proporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamoje byloje šios sąlygos neįvykdytos.

15      Arbeidsrechtbank te Hasselt manymu, nors anksčiau nevienodą požiūrį dėl lyties lėmė įprasta faktinė situacija, pasireiškianti skirtingais vyrams ir moterims mokėtais atlyginimais, ši situacija nesuderinama su EB 141 straipsniu ir su juo grindžiama pareiga užtikrinti, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį. Todėl Belgijos teisės aktų leidėjas nebegali remtis sistema, kurioje, apskaičiuojant pensiją pasienio darbuotojoms, atsižvelgiama į mažesnį užmokestį, motyvuojant tuo, kad tai atspindi situaciją, jog moterys vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai.

16      Rijksdienst dėl 2006 m. birželio 16 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą Arbeidshof te Antwerpen (Antverpeno darbo teismas).

17      Šiomis aplinkybėmis Arbeidshof te Antwerpen nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar įgyvendinant 1967 m. gruodžio 21 d. Karaliaus dekreto dėl bendro darbuotojų ištarnauto laiko ir našlystės pensijų reglamentavimo 25 straipsnį priimti 1969 m. gruodžio 1 d., 1970 m. birželio 18 d., 1971 m. birželio 8 d., 1972 m. rugsėjo 14 d., 1973 m. liepos 31 d., 1974 m. liepos 12 d., 1975 m. vasario 13 d., 1975 m. lapkričio 28 d., 1976 m. lapkričio 26 d., 1977 m. rugsėjo 26 d., 1978 m. liepos 31 d., 1979 m. rugpjūčio 31 d., 1980 m. gruodžio 2 d., 1982 m. sausio 13 d., 1983 m. kovo 14 d., 1984 m. sausio 11 d., 1984 m. lapkričio 30 d., 1986 m. sausio 24 d., 1986 m. gruodžio 30 d., 1988 m. sausio 6 d., 1988 m. gruodžio 2 d., 1989 m. lapkričio 30 d., 1990 m. gruodžio 10 d., 1993 m. birželio 1 d., 1993 m. gruodžio 8 d., 1994 m. gruodžio 19 d. ir 1995 m. spalio 10 d. Karaliaus dekretai, kuriais pasienio darbuotojoms apskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją buvo nustatyti mažesni nei pasienio darbuotojams fiktyvūs ir (arba) fiksuoti darbo užmokesčiai, atitinka Direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalį?“

 Dėl prejudicinio klausimo

18      Europos Komisija daro prielaidą, kad 1968–1994 metais Belgijos darbuotojų faktiški vidutiniai darbo užmokesčiai, remiantis kuriais apskaičiuotos ištarnauto laiko pensijos, buvo mokėti už vienodą darbą ar vienodos vertės darbą. Ji mano: kadangi Belgijos valdžios institucijos nepanaikino esamų darbo užmokesčių skirtumų, šie skirtumai taip pat turėjo įtakos fiktyviam ir (arba) fiksuotam darbo užmokesčiui, naudojamam apskaičiuojant ištarnauto laiko pensiją.

19      Komisija teigia, kad toks apskaičiavimas pagal Bendrijos teisę laikytinas tiesiogine diskriminacija, nesuderinama su Direktyvos 79/7 4 straipsniu.

20      Belgijos vyriausybė rašytinėse pastabose nurodė, jog tokios diskriminacijos nėra. 1968–1994 metais įvairiuose sektoriuose dirbančių darbuotojų vyrų ir moterų atlyginimai iš esmės skyrėsi ir dažnai moterys dirbo mažiau. Todėl atlyginimas, į kurį atsižvelgiama skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, yra skirtingas. Taigi normalu, kad fiktyvūs ir fiksuoti dienos atlyginimai skiriasi, dėl ko skiriasi pensijų dydžiai. Belgijos vyriausybės teigimu, nuo 1995 m. darbuotojų vyrų ir moterų dienos atlyginimas yra vienodas, nes suvienodintas jų darbo užmokestis ir moterys vis dažniau vykdo profesinę veiklą, kurią anksčiau vykdė tik vyrai.

21      Tačiau reikia pažymėti, jog per posėdį Belgijos vyriausybė radikaliai pakeitė poziciją.

22      Pirmiausia ji pripažino nevienodą požiūrį ir nurodė, kokių veiksmų imtasi siekiant ištaisyti situaciją ir atitikti Direktyvos 79/7 reikalavimus. Parengtas Karaliaus dekreto, skirto suvienodinti vyrų ir moterų fiksuotus dienos darbo užmokesčius 1984–1994 metais, projektas. Belgijos vyriausybė nurodė, kad šio projekto 2 straipsnyje numatyta, jog asmenys, norintys, kad jiems būtų taikoma tokia suvienodinimo priemonė, turi pateikti atitinkamą prašymą, remdamiesi bendro darbuotojų ištarnauto laiko ir našlių pensijų reglamentavimo aktais.

23      Antra, Belgijos vyriausybė paprašė Teisingumo Teismo apriboti jo sprendimo poveikį laiko atžvilgiu. Šis prašymas susijęs ne su nesumokėtų sumų mokėjimu, o tik su nuo jų mokėtinomis palūkanomis. Ši vyriausybė konkrečiai paprašė apriboti šių palūkanų mokėjimą tik tų asmenų, kurie pradėjo teisminį procesą iki 2008 m. gruodžio 18 d., kai Arbeidshof te Antwerpen pateikė šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, atžvilgiu.

24      Belgijos vyriausybė tvirtino, kad Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintos dvi sąlygos, kuriomis remiantis galima apriboti šio teismo sprendimo poveikį laiko atžvilgiu, yra įvykdytos.

25      Dėl pirmos sąlygos, t. y. sąžiningumo buvimo neteisingai aiškinant Bendrijos teisės nuostatą, šiuo atveju – Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalį, Belgijos vyriausybė teigė mananti, jog vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai pateisinami objektyviais kriterijais. Šiam teiginiui pagrįsti ji rėmėsi aplinkybe, jog Belgijos teismuose nebuvo pradėta nė vienos panašios bylos ir kad Komisija nepareiškė Belgijos valstybei jokio ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

26      Kalbėdama apie antrą sąlygą, t. y. šio sprendimo rimtus ekonominius padarinius atitinkamai valstybei narei, Belgijos vyriausybė nurodė, kad vien nesumokėtų sumų be palūkanų mokėjimas yra labai didelė našta Belgijos viešųjų finansų sistemai.

 Teisingumo Teismo vertinimas

27      Pirmiausia reikia priminti, jog procedūroje pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismas negali nuspręsti dėl nacionalinės nuostatos atitikties Bendrijos teisei, todėl reikia performuluoti prejudicinį klausimą taip, kad juo siekiama nustatyti, ar Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalimi draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, kiek tai susiję su 1968–1994 metų laikotarpiu, pasienio darbuotojų moterų ištarnauto laiko ir senatvės pensijų apskaičiavimas pagrįstas fiktyviais ir (arba) fiksuotais dienos darbo užmokesčiais, mažesniais nei pasienio darbuotojų vyrų atitinkami darbo užmokesčiai.

28      Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia, kaip teisingai teigė Komisija, suskirstyti 1968–1994 metų laikotarpį, nagrinėjamą pagrindinėje byloje, būtent laikotarpį nuo 1984 m. gruodžio 23 d., kai baigėsi Direktyvos 79/7 perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, iki 1994 m. gruodžio 31 d. atskirti nuo 1968 m. sausio 1 d.–1984 m. gruodžio 22 d. laikotarpio.

29      Kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 1968 m. sausio 1 d. iki 1984 m. gruodžio 22 d., būtina nurodyti: kadangi Direktyva 79/7 priimta tik 1978 m. ir joje nustatytas perkėlimo terminas baigėsi 1984 m. gruodžio 23 d., nacionalinės teisės aktų atitiktis galėtų būti vertinama tik atsižvelgiant į EB sutarties 119 straipsnį (EB sutarties 117–120 straipsnius pakeitė EB 136–143 straipsniai). Tačiau pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos dėl įstatymais nustatytų pensijų sistemų nepatenka į šio straipsnio taikymo sritį, taigi negali būti laikomos prieštaraujančiomis jam (šiuo klausimu žr. 1971 m. gegužės 25 d. Sprendimo Defrenne, 80/70, Rink. p. 445, 7 punktą).

30      Dėl laikotarpio nuo 1984 m. gruodžio 23 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. reikia pripažinti, jog Belgijos Karalystė, kaip ji pati pripažino per posėdį, nesilaikė įsipareigojimų pagal Direktyvą 79/7, kiek tai susiję su ištarnauto laiko pensijų apskaičiavimu, iki 1995 m. sausio 1 d. taikydama diskriminuojantį skaičiavimo metodą, pagrįstą didesniais pasienio darbuotojų vyrų fiktyviais ir (arba) fiksuotais darbo užmokesčiais, palyginti su pasienio darbuotojų moterų atitinkamais darbo užmokesčiais už vienodą ar vienodos vertės darbą.

31      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalimi draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, kiek tai susiję su 1984–1994 metų laikotarpiu, pasienio darbuotojų moterų ištarnauto laiko ir senatvės pensijų apskaičiavimas pagrįstas fiktyviais ir (arba) fiksuotais dienos darbo užmokesčiais, mažesniais nei pasienio darbuotojų vyrų atitinkami darbo užmokesčiai už vienodą ar vienodos vertės darbą.

32      Dėl Belgijos vyriausybės prašymo apriboti Teisingumo Teismo sprendimo poveikį laiko atžvilgiu tuo atveju, jei jis pripažintų diskriminaciją, reikia nurodyti, kaip toliau išdėstyta.

33      Išimties tvarka, atsižvelgdamas į rimtas problemas, kurias jo sprendimas galėtų sukelti praeities įvykiams, Teisingumo Teismas gali būti priverstas apriboti bet kurio suinteresuotojo asmens galimybę remtis jo išnagrinėjus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateiktu Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu (žr. 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimo Barber, C‑262/88, Rink. p. I‑1889, 41 punktą).

34      Tačiau remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika finansinės pasekmės, valstybei narei galinčios kilti dėl prejudicine tvarka priimto sprendimo, savaime nepateisina tokio sprendimo poveikio laiko atžvilgiu apribojimo (2001 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Grzelczyk, C‑184/99, Rink. p. I‑6193, 52 punktas; 2005 m. kovo 15 d. Sprendimo Bidar, C‑209/03, Rink. p. I‑2119, 68 punktas ir 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Richards, C‑423/04, Rink. p. I‑3585, 41 punktas).

35      Jeigu sprendimo poveikis būtų ribojamas vien remiantis tokiais sumetimais, būtų iš esmės sumažinta iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių teisminė gynyba (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑35/97, Rink. p. I‑5325, 52 punktą).

36      Be sunkių ekonominių pasekmių atsiradimo rizikos, būtent dėl didelio sąžiningai sukurtų teisinių santykių, atsiradusių remiantis teisės aktu, laikytu galiojančiu teisėtai, skaičiaus, kitas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti siekiant pateisinti sprendimo poveikio laiko atžvilgiu apribojimą, yra objektyvus ir reikšmingas Bendrijos teisės normos turinio neapibrėžtumas (šiuo klausimu žr. minėtų sprendimų Bidar 69 punktą ir Richards 42 punktą).

37      Tačiau šiuo atveju Belgijos nacionalinės valdžios institucijos negali remtis pareigos užtikrinti vienodą požiūrį, aiškiai nurodytos Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią vienodo požiūrio principas reiškia, kad negali būti jokios lyčių diskriminacijos, tiesioginės arba netiesioginės, ypač susijusios su išmokų apskaičiavimu, objektyviu neapibrėžtumu.

38      Jei paaiškėtų, kad ištarnauto laiko pensijos buvo apskaičiuojamos tikrai remiantis fiktyviais ir (arba) fiksuotais darbo užmokesčiais už vienodą ar vienodos vertės darbą, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Belgijos valdžios institucijos nebūtų galėjusios teisiškai manyti, kad aplinkybę, jog darbuotojų moterų darbo užmokesčiai buvo mažesni nei darbuotojų vyrų darbo užmokesčiai, lėmė objektyvūs veiksniai, o ne paprasta su darbo užmokesčiu susijusi diskriminacija.

39      Be to, tai, kad Komisija Belgijos Karalystei nepareiškė jokio ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo šiuo atveju negali būti aiškinama kaip tylus Komisijos pritarimas su darbo užmokesčiu susijusiai diskriminacijai, kurią Belgijos valdžios institucijos toleravo 1984–1994 metais, kiek tai susiję su pasienio darbuotojų moterų ištarnauto laiko pensijų apskaičiavimu.

40      Kadangi šioje byloje negalima nustatyti, kad Direktyvos 79/7 4 straipsnio 1 dalis objektyviai neapibrėžta, šios aplinkybės pakanka pateisinti atsisakymą apriboti šio sprendimo poveikį laiko atžvilgiu.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

41      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje 4 straipsnio 1 dalimi draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, kiek tai susiję su 1984–1994 metų laikotarpiu, pasienio darbuotojų moterų ištarnauto laiko ir senatvės pensijų apskaičiavimas pagrįstas fiktyviais ir (arba) fiksuotais dienos darbo užmokesčiais, mažesniais nei pasienio darbuotojų vyrų atitinkami darbo užmokesčiai už vienodą ar vienodos vertės darbą.

Parašai.

---

* Proceso kalba: olandų.