Byla C‑340/08

The Queen, prašoma

M ir kt.

prieš

Her Majesty’s Treasury

(House of Lords prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendra užsienio ir saugumo politika − Ribojančios priemonės, taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu − Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Reglamentas (EB) Nr. 881/2002 − 2 straipsnio 2 dalis − Draudimas suteikti lėšų asmenims, įtrauktiems į minėto reglamento I priedą – Taikymo apimtis − Socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokos, mokamos asmens, įtraukto į minėtą I priedą, sutuoktinei“

Sprendimo santrauka

1.        Sąjungos teisė – Aiškinimas – Tekstai keliomis kalbomis – Reglamentas Nr. 881/2002 – Skirtumai tarp skirtingų kalbinių versijų

(Tarybos reglamentas Nr. 881/2002, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 561/2003)

2.        Europos Sąjunga – Bendra užsienio ir saugumo politika – Specialios ribojančios priemonės, taikomos tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu – Reglamentas Nr. 881/2002

(Tarybos reglamento Nr. 881/2002, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 561/2003, 2 straipsnio 2 dalis)

1.        Skirtingų Europos Sąjungos teksto kalbinių versijų nesutapimo atveju nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą.

Aiškinant Reglamentą Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, iš dalies pakeistą Reglamentu (EB) Nr. 561/2003, taip pat reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1390 (2002), kurią šiuo reglamentu, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje, siekiama įgyvendinti, tekstą ir tikslą. Be to, Sąjungos antrinės teisės akto, kaip antai šio reglamento, tekstas turi būti aiškinamas kuo labiau laikantis, be kita ko, bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma teisinio saugumo principo. Pagal šį principą reikalaujama, kad teisės aktai, kuriuose nustatytos ribojančios priemonės, turinčios didelį poveikį nurodytų asmenų teisėms ir laisvėms, būtų aiškūs ir tikslūs, kad atitinkami asmenys, įskaitant trečiuosius asmenis, galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų.

(žr. 44–45, 64–65 punktus)

2.        Reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 561/2003, 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma asmens, kurį nurodė pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1267 (1999) 6 dalį įsteigtas komitetas ir kuris įtrauktas į minėto reglamento I priedą, sutuoktinei mokamoms valstybės socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokoms, remiantis vien tuo, kad tokia sutuoktinė gyvena su minėtu nurodytu asmeniu ir pasinaudos arba galės pasinaudoti tam tikra tokių išmokų suma, kai mokės už prekes ar paslaugas, kurias toks nurodytas asmuo vartos arba iš kurių turės naudos.

Iš tiesų mažai tikėtina, kad minėtos lėšos galėtų būti paverstos priemonėmis, kurios padėtų remti teroristinę veiklą, juo labiau kad tokios išmokos yra tokio dydžio, kad jų pakanka tik esminiams atitinkamų asmenų poreikiams patenkinti.

(žr. 61, 74 punktus ir rezoliucinę dalį)

2010 m. balandžio 29 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika − Ribojančios priemonės, taikomos asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu − Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Reglamentas (EB) Nr. 881/2002 − 2 straipsnio 2 dalis − Draudimas suteikti lėšų asmenims, įtrauktiems į minėto reglamento I priedą – Taikymo apimtis − Socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokos, mokamos asmens, įtraukto į minėtą I priedą, sutuoktinei“

Byloje C‑340/08

dėl House of Lords (Jungtinė Karalystė) 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2008 m. liepos 23 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

The Queen, prašoma

M ir kt.,

prieš

Her Majesty’s Treasury,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai C. Toader, C. W. A. Timmermans (pranešėjas), K. Schiemann ir P. Kūris,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius M.‑A. Gaudissart, skyriaus vadovas,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. lapkričio 11 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        M ir kt., atstovaujamų QC B. Emerson, baristerio S. Cox ir solisitorių H. Miller ir K. Ashton,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos I. Rao, padedamo baristerio J. Swift,

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos L. Uibo,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos S. Boelaert ir P. Aalto,

susipažinęs su 2010 m. sausio 14 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t., p. 294), iš dalies pakeisto 2003 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2003 (OL L 82, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 2 t., p. 91, toliau – Reglamentas Nr. 881/2002), 2 straipsnio 2 dalies išaiškinimu.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčus tarp M  ir kt. ir Her Majesty’s Treasury (Valstybės iždas, toliau – Treasury) dėl sprendimų, kuriuose minėta institucija nusprendė, kad pagal minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribojančią priemonę draudžiama suteikti socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokas apeliantėms pagrindinėje byloje, asmenų, kuriuos nurodė pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1267 (1999) 6 dalį įsteigtas komitetas, ir įtrauktų į Reglamento Nr. 881/2002 I priedą [toliau atitinkamai – nurodytas (-i) asmuo (-enys), Sankcijų komitetas ir Saugumo Taryba], sutuoktinėms.

 Teisinis pagrindas

 Saugumo Tarybos rezoliucijos

3        2002 m. sausio 16 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1390 (2002), nustatančią priemones, kurių valstybės turi imtis Usamos bin Ladeno, Al‑Qaida organizacijos ir Talibano narių bei kitų su jais susijusių asmenų, grupių, įmonių ar organizacijų, įrašytų į pagal minėtas Tarybos rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą, atžvilgiu.

4        Rezoliucijos 1390 (2002) 2 dalyje nustatyta:

„[Saugumo Taryba] nusprendžia, kad visos valstybės turi imtis toliau nurodytų priemonių Usamos bin Ladeno, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narių bei kitų su jais susijusių asmenų, grupių, įmonių ar subjektų, įrašytų į pagal rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą, kurį periodiškai turi atnaujinti [Sankcijų komitetas], atžvilgiu:

a)      nedelsdamos įšaldyti lėšas ir kitą finansinį turtą arba ekonominius išteklius, priklausančius šiems asmenims, grupėms, įmonėms ir subjektams, ir lėšas, gaunamas iš jiems priklausančio arba jų sąskaita, arba pagal jų nurodymus veikiančių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamo turto, ir užtikrinti, kad nei nagrinėjamos, nei visos kitos lėšos, finansinis turtas ar ekonominiai ištekliai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai jų piliečių ar bet kurių jų teritorijoje esančių asmenų naudojami jų siekiamiems tikslams įgyvendinti;

<…>“

5        2002 m. gruodžio 20 d. Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1452 (2002), kuria siekiama palengvinti įsipareigojimų kovos su terorizmu srityje laikymąsi.

6        Rezoliucijos 1452 (2002) 1 dalyje nustatyta:

„[Saugumo Taryba] nusprendžia, kad <...> Rezoliucijos 1390 (2002) 2 dalies a punkto nuostatos netaikomos atitinkamos valstybės ar valstybių nustatytoms lėšoms ir kitam finansiniam turtui ar ekonominiams ištekliams, kurie:

a)      būtini pagrindinėms išlaidoms apmokėti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, <...>, jeigu atitinkama (-os) valstybė (-s) pranešė [Sankcijų komitetui], kad ketina leisti naudotis, jei reikia, tokiomis lėšomis, turtu ar ištekliais, ir jei per 48 valandas [Sankcijų komitetas] nuo tokio pranešimo negavo neigiamo sprendimo;

<…>“

 Europos Sąjungos teisės aktai

7        Siekdama įgyvendinti Rezoliuciją 1390 (2002), 2002 m. gegužės 27 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2002/402/BUSP dėl ribojančių priemonių prieš Usamą bin Ladeną, Al-Qaida organizacijos ir Talibano narius bei su jais susijusius kitus asmenis, grupes, susivienijimus [įmones] ir subjektus, panaikinančią bendrąsias pozicijas 96/746/BUSP, 1999/727/BUSP, 2001/154/BUSP ir 2001/771/BUSP (OL L 139, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t. p. 292).

8        Kaip tai visų pirma matyti iš Reglamento Nr. 881/2002 4 konstatuojamosios dalies, jis buvo priimtas siekiant įgyvendinti, be kita ko, minėtą Rezoliuciją 1390 (2002).

9        Reglamento Nr. 881/2002 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente naudojami šie apibrėžimai:

1)      „lėšos“ – finansinis turtas ir bet kuri ekonominė nauda <…>;

2)      „ekonominiai ištekliai“ – įvairios rūšies turtas, materialus ir nematerialus, kilnojamasis ir nekilnojamasis, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti;

<…>“

10      Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnyje nustatyta:

„1.      Visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys, valdomi ar laikomi fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar organizacijų, nurodytų Sankcijų komiteto ir išvardytų I priede, yra įšaldomi.

2.      Sankcijų komiteto nurodyti ir I priede išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, grupės ar organizacijos, ar kas nors jų vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis jokiomis lėšomis.

3.      Sankcijų komiteto nurodyti ir I priede išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, grupės ar organizacijos, ar kas nors jų vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis jokiais ekonominiais ištekliais, kad šie asmenys, grupės ar organizacijos negalėtų įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų.“

11      Manydama, kad Europos bendrijos veiksmai yra būtini siekiant įgyvendinti Rezoliuciją 1452 (2002), 2003 m. vasario 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/140/BUSP dėl Bendrąja pozicija 2002/402/BUSP nustatytų ribojančių priemonių taikymo išimčių (OL L 53, p. 62; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 18 sk., 1 t. p. 292).

12      Reglamento Nr. 561/2003 4 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad atsižvelgiant į Rezoliuciją Nr. 1452 (2002) reikia suderinti Bendrijos numatytas priemones.

13      Reglamento Nr. 881/2002 2a straipsnyje, kuriuo jis buvo papildytas Reglamentu Nr. 561/2003, nustatyta:

„1.      2 straipsnis netaikomas lėšoms ir ekonominiams ištekliams, jeigu:

a)      bet kuri kompetentinga valstybės narės institucija, kaip išvardyta II priede, suinteresuoto fizinio arba juridinio asmens prašymu nustatė ir nusprendė, kad šios lėšos ir ekonominiai ištekliai yra:

i)      reikalingi padengti esmines išlaidas, įskaitant mokėjimą už maisto produktus, nuomą arba turto įkeitimą, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, išankstines draudimo įmokas ir komunalines paslaugas;

<…> ir

b)      apie tokį sprendimą buvo pranešta Sankcijų komitetui; ir

c)      i) jeigu sprendimas priimtas pagal a punkto i <...> papunktį, Sankcijų komitetas per 48 valandas nuo pranešimo nepateikė prieštaravimo sprendimui; arba

<…>

2.      Asmenys, norintys pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis, turi pateikti prašymą, adresuotą atitinkamai kompetentingai valstybės narės institucijai, kaip išvardyta II priede.

II priede išvardytos kompetentingos institucijos turi nedelsiant [raštu] pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ir bet kokiems kitiems žinomai tiesiogiai susijusiems asmenims, institucijoms ar organizacijoms, ar prašymas buvo patenkintas.

Kompetentinga institucija taip pat praneša kitoms valstybėms narėms, ar prašymas dėl tokios išimties buvo patenkintas.

<…>“

14      Reglamento Nr. 881/2002 10 straipsnyje nustatyta:

„1.      Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, kurios bus taikomos pažeidus šio reglamento nuostatas. Šios sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir prevencinės.

<…>

3.      Kiekviena valstybė narė atsako už teismo procesą visų jos jurisdikcijoje esančių fizinių ar juridinių asmenų, grupių ar organizacijų, pažeidusių šiame reglamente nustatytus draudimus, atžvilgiu.“

15      Reglamento Nr. 881/2002 II priede Treasury nurodyta kaip Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės kompetentinga institucija.

 Nacionalinės teisės aktai

16      2002 m. Įsakymo dėl Al‑Qaidos ir Talibano (Jungtinių Tautų priemonės) [The Al-Qa’ida and Taliban (United Nations Measures) Order 2002, toliau – 2002 m. įsakymas] preambulėje numatyta įgyvendinti, be kita ko, Saugumo Tarybos rezoliucijas 1390 (2002) ir 1452 (2002).

17      2002 m. įsakymo 7 straipsnyje „Lėšų teikimas Usamai bin Ladenui ir susijusiems asmenims“ nustatyta:

„Bet koks asmuo, kuris be Treasury pagal šį straipsnį suteikto leidimo suteikia lėšų sąraše nurodytam asmeniui arba jo naudai arba bet kokiam asmeniui, veikiančiam sąraše nurodyto asmens vardu, padaro nusikaltimą, pažeidžiantį šį įsakymą.“

18      2002 m. įsakymo 20 straipsnio „Bausmės ir procesas“ 1 dalyje nustatyta:

„Bet kuris asmuo, pažeidęs <...> 7 <...> straipsniuose minėtą nuostatą, baudžiamas:

a)      pripažinus kaltu baudžiamajame procese laisvės atėmimu iki septynerių metų ir (arba) bauda; arba

b)      pripažinus kaltu sumariniame procese laisvės atėmimu iki šešių mėnesių ir (arba) bauda, kuri neviršija didžiausios įstatyme nustatytos ribos.“

19      2006 m. lapkričio 16 d. 2002 m. įsakymas buvo iš dalies pakeistas 2006 m. Įsakymu dėl Al‑Qaidos ir Talibano (Jungtinių Tautų priemonės) [The Al-Qa’ida and Taliban (United Nations Measures) Order 2006, toliau – 2006 m. įsakymas].

20      2006 m. įsakymo 7 straipsnyje „Nurodytų asmenų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas“ nustatyta:

„1.      Nei nurodytas, nei bet kuris kitas asmuo negali disponuoti lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie priklauso šio straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, jo valdomi ar laikomi, išskyrus atvejus, kai taip daroma gavus leidimą pagal 11 straipsnį.

2.      Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas taikomas:

a)      bet kuriam nurodytam asmeniui,

b)      bet kuriam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo arba yra kontroliuojamas nurodyto asmens; ir

c)      bet kuriam asmeniui, veikiančiam nurodyto asmens vardu arba nurodymu.

3.      Asmuo, kuris nepaklūsta šio straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui, padaro nusikaltimą.“

21      2006 m. įsakymo 8 straipsnyje „Lėšų arba ekonominių išteklių teikimas nurodytiems asmenims“ nustatyta:

„1.      Asmenims draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšų ar ekonominių išteklių 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims arba jų naudai, išskyrus atvejus, kai taip daroma gavus leidimą pagal 11 straipsnį.

2.      Asmuo, kuris nepaklūsta šio straipsnio 1 dalyje nustatytam draudimui, padaro nusikaltimą.

<…>“

22      2006 m. įsakymo 11 straipsnyje „Leidimai“ nustatyta:

„1.      Treasury gali suteikti leidimą, kuriuo remiantis jame nurodytiems veiksmams netaikomas 7 straipsnio 1 dalyje ar 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas.

2.      Leidimas gali:

a)      būti bendras arba skirtas asmenų kategorijai arba konkrečiam asmeniui;

b)      siejamas su tam tikromis sąlygomis;

c)      neriboto galiojimo arba su nustatyta galiojimo pabaigos data.

3.      Treasury bet kada gali pakeisti leidimo sąlygas arba panaikinti leidimą.

<…>

6.      Asmuo, kuris atlikdamas veiksmus, numatytus leidime, nesilaiko jame nustatytų sąlygų, padaro nusikaltimą.“

 Pagrindinės bylos ir prejudicinis klausimas

23      Iš nutarties pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinės bylos susijusios su įvairiomis socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokomis, pavyzdžiui, parama pajamoms, pragyvenimo išmokomis dėl negalios, vaikų ir būsto išmokomis ir vyriausybės mokesčių nuolaidomis, suteiktomis M ir kt., apeliantėms pagrindinėje byloje, kurios yra nurodytų asmenų sutuoktinės ir su tokiais asmenimis ir savo vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje.

24      Šiuose sprendimuose, kurie buvo priimti 2006 m. liepos mėn. ir galioja neribotą laiką, Treasury nusprendė, kad minėtiems mokėjimams taikomas Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas.

25      Treasury teigia: kadangi aptariamos sumos gali būti naudojamos esminėms šeimos, kuriai priklauso nurodyti asmenys, išlaidoms, pvz., maistui bendriems pietums nusipirkti, apmokėti, jos netiesiogiai suteikiamos tokių asmenų naudai pagal minėtą nuostatą.

26      Treasury nusprendė, kad dėl to tokius mokėjimus galima atlikti tik jeigu jiems taikoma Reglamento Nr. 881/2002 2a straipsnyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata ir išduotas leidimas pagal 2002 m. įsakymo 7 straipsnį.

27      Treasury įvairioms valdžios institucijoms suteikė leidimus ir nustatė tam tikras sąlygas, pagal kuriuos leido joms mokėti socialines išmokas kiekvienai iš pagrindinėje byloje aptariamų sutuoktinių.

28      M ir kt. užginčijo minėtus sprendimus ir teigė, kad minėti mokėjimai nepatenka į Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo taikymo sritį.

29      Po to, kai ieškinys buvo atmestas pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, M ir kt. pareiškė ieškinį pagrindinėse bylose House of Lords.

30      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad pagal 2002 m. įsakymo 7 straipsnį išduoto leidimo atžvilgiu nustatyti tokie įpareigojimai:

–        aptariamos išmokos turi būti mokamos į banko sąskaitą, iš kurios grynaisiais pinigais atitinkama sutuoktinė gali pasiimti iki 10 svarų sterlingų kiekvienam šeimos nariui. Visi kiti mokėjimai iš šios sąskaitos turi būti atliekami debetine kortele,

–        atitinkama sutuoktinė privalo kiekvieną mėnesį Treasury teikti ataskaitą, kurioje nurodomos visos jos praėjusio mėnesio išlaidos ir pridėti įsigytų prekių kvitai bei kiekvieno mėnesio banko ataskaitos kopija. Tokius kvitus gali tikrinti Treasury, kad įsitikintų, jog prekės neviršija pagrindinių išlaidų, ir

–        leidime atitinkama sutuoktinė įspėjama, kad savo vyrui, nurodytam asmeniui, duodama grynųjų pinigų, finansinio turto ar ekonominių išteklių, ji daro baudžiamąjį nusikaltimą.

31      Minėtas teismas mano, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalis nereikalauja tokio griežto režimo ir šiuo atžvilgiu pateikia tokius argumentus:

–        tokio režimo nereikia Rezoliucijos 1390 (2002) tikslui, t. y. užkirsti kelią galimybei lėšas naudoti teroristinei veiklai finansuoti, įgyvendinti. Sunku suvokti, kaip šeimos išlaidoms, pavyzdžiui, perkant maistą, skirtų pinigų išleidimas, dėl kurio nurodytas asmuo gauna naudos natūra, gali kelti pavojų, kad tas lėšas jis gali panaudoti teroristiniams tikslams, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamų socialinių išmokų sumos tiksliai apskaičiuotos, kad neviršytų to, kas būtina esminiams gavėjų poreikiams patenkinti,

–        platus Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje žodžių „jų naudai“ aiškinimas prieštarauja minėto reglamento 2 straipsnio 3 daliai, kuria draudžiama ekonominius išteklius suteikti tik tuo atveju, jei nurodyti asmenys įgyja galimybę „įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų“,

–        Treasury Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus žodžius aiškina kaip „suteikti arba išleisti <...> naudai“. Jei atsižvelgtume į minėtu reglamentu siekiamą tikslą, galima sakyti, jog tokiais žodžiais šio reglamento rengėjai norėjo pasakyti, kad nurodytam asmeniui suteikiamos lėšos arba jos naudojamos jo naudai, kurias toks asmuo gali panaudoti teroristiniams tikslams, ir

–        dėl Treasury aiškinimo atsiranda neproporcingas ir netinkamas rezultatas. Tai reiškia, kad bet kas, mokėdamas pinigus nurodyto asmens sutuoktinei (pavyzdžiui, jos darbdavys arba bankas), turėtų prašyti išduoti leidimą vien dėl to, kad ji gyvena su nurodytu asmeniu ir kad bet kuri tokių išlaidų dalis gali būti panaudota tokio asmens naudai. Be to, leidimo sąlygos yra tokios, kad sutuoktinė negalėtų išleisti nė kiek savo pinigų, kad ir kokios didelės būtų jos pajamos, neteikdama ataskaitų Treasury už kiekvieną išlaidų punktą. Tai būtų neįprastas kišimasis į asmens, kuris nėra nagrinėjamame sąraše išvardytas asmuo, privatų gyvenimą.

32      Tokiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar nurodyto asmens <...> sutuoktinei mokamoms valstybės socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokoms taikoma <...> Reglamento Nr. 881/2002 <...> 2 straipsnio 2 dalis, remiantis vien tuo, kad tokia sutuoktinė gyvena su nurodytu asmeniu ir pasinaudos arba galės pasinaudoti tam tikra pinigų suma mokėdama už prekes ar paslaugas, kurias nurodytas asmuo vartos arba iš kurių turės naudos?“

 Dėl prejudicinio klausimo

33      Pagrindinėse bylose Treasury nusprendė, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalis taikoma mokant nagrinėjamas socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokas nurodytų asmenų sutuoktinėms, remdamasis minėtos nuostatos formuluote anglų kalba, kuri taip pat yra šios bylos proceso kalba.

34      Todėl reikia išnagrinėti, ar į prejudicinį klausimą galima atsakyti pažodžiui aiškinant Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalį; dėl to būtina palyginti šios nuostatos skirtingas kalbines versijas.

35      Pagal minėtos nuostatos versiją anglų kalba nurodytas asmuo, „ar kas nors jų [jo] vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis jokiomis lėšomis“ („no funds shall be made available, directly or indirectly, to, or for the benefit of“).

36      Treasury, kaip ir teismai, susipažinę su pagrindinėmis bylomis pirmojoje bei apeliacinėse instancijose, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė iš to daro išvadą, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas taikomas, kai netiesiogiai suteikiamos lėšos nurodyto asmens naudai.

37      Darytina išvada, kad minėta nuostata taikoma ir tuomet, kai lėšos suteikiamos asmeniui, kuris nėra nurodytas asmuo, tačiau kai nurodytas asmuo iš jų netiesiogiai gauna naudos. Taip yra pagrindinių bylų atveju, nes nagrinėjamos socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokos apskaičiuojamos ir suteikiamos tam, kad jomis galėtų naudotis šeima, įskaitant jai priklausantį nurodytą asmenį.

38      Šiuo atžvilgiu, nors atrodo, kad Treasury nustatytą Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalies taikymo sritį taip pat galima pagrįsti kai kuriomis kitomis, pavyzdžiui, vengrų, olandų, suomių ir švedų kalbų, versijomis, vis dėlto reikia konstatuoti, kad minėtos nuostatos redakcija kitose kalbinėse versijose, visų pirma versijose ispanų, prancūzų, portugalų ir rumunų kalbomis, yra kitokia.

39      Iš tiesų iš minėtų kalbinių versijų matyti, kad draudžiama ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšų, bet ir „naudoti“ lėšas nurodyto asmens „naudai“.

40      Minėtose kalbinėse versijose nurodyto asmens tariamai gaunama nauda susijusi ne su lėšų suteikimu, o su jų naudojimu. Be to, minėtose kalbinėse versijose žodžiai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susiję su lėšų suteikimu, o ne su naudojimu.

41      Atskiras tyrimas, atsižvelgiant į minėtas kalbines versijas, neleidžia tvirtinti, kad suteikusios socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokas nurodytų asmenų sutuoktinėms, nagrinėjamos institucijos taip „panaudojo“ tokias lėšas nurodyto asmens „naudai“. Iš tiesų nagrinėjamos lėšos suteikiamos ne minėtoms institucijoms, bet nurodytų asmenų sutuoktinėms, jas vėliau panaudojančioms prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti, kurias jos teikia kaip pagalbą natūra nurodytiems asmenims pagrindinėms šeimos, kuriai priklauso tokie asmenys, išlaidoms apmokėti.

42      Be to, dar kitos versijos, pavyzdžiui, vokiečių ir italų kalbomis, nepriklauso nė vienai iš dviejų minėtų kalbinių versijų grupių ir jose vartojama joms būdinga terminologija.

43      Todėl pagal minėtas versijas draudžiama ne tik tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšų nurodytam asmeniui, bet ir suteikti galimybę tokiam asmeniui „pasinaudoti“ (vok. k. „zugute kommen“) lėšomis, t. y. „skirti“ lėšas tokio asmens „naudai“ (ital. k. „stanziar[e] a <…> vantaggio“).

44      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką skirtingos Europos Sąjungos teksto kalbinės versijos turi būti aiškinamos vienodai ir jų nesutapimo atveju nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, bendrą struktūrą ir tikslą (žr., be kita ko, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Plato Plastik Robert Frank, C‑341/01, Rink. p. I‑4883 64 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

45      Be to, aiškinant Reglamentą Nr. 881/2002 taip pat reikia atsižvelgti į Rezoliucijos 1390 (2002), kurią šiuo reglamentu, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje, siekiama įgyvendinti, tekstą ir tikslą (žr., be kita ko, 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi et Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink. p. I‑6351, 297 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

46      Pagal Rezoliucijos 1390 (2002) 2 dalies a punktą valstybės privalo „užtikrinti, kad nei nagrinėjamos, nei visos kitos lėšos, [priklausančios asmenims, grupėms, įmonėms ir susijusiems subjektams, įrašytiems į pagal rezoliucijas 1267 (1999) ir 1333 (2000) parengtą sąrašą], finansinis turtas ar ekonominiai ištekliai nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai jų piliečių ar bet kurių jų teritorijoje esančių asmenų naudojami jų siekiamiems tikslams įgyvendinti“.

47      Nors atrodo, kad žodžių junginys „pour les fins qu’ils poursuivent [jų siekiamiems tikslams įgyvendinti]“, nurodytas minėtos 2 dalies a punkto versijoje prancūzų kalba, reiškia, kad finansinį turtą ar ekonominius išteklius draudžiama suteikti tik tuomet, jei nurodyti asmenys juos gali panaudoti su terorizmu susijusiai veiklai, vis dėlto reikia konstatuoti, kad pagal kitas oficialias minėtos nuostatos kalbines versijas neįmanoma vienareikšmiškai aiškinti šiuo atžvilgiu remiantis vien jos tekstu.

48      Iš tiesų versijoje ispanų kalba minėto žodžių junginio nėra, joje tik nurodyta, kad turi būti draudžiama suteikti turto „tokiems asmenims“ („de esas personas“). Versija anglų kalba dar kitokia, nes joje nurodyta, kad draudžiama suteikti turto „tokių asmenų naudai“ („for such persons’ benefit“).

49      Atsižvelgiant į tokius konstatuotus Reglamento Nr.°881/2002 2 straipsnio 2 dalies ir Rezoliucijos 1390 (2002) 2 dalies a punkto kalbinių versijų skirtumus ir tai, kas nurodyta šio sprendimo 44 ir 45 punktuose, Reglamento Nr.°881/2002 2 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti remiantis teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, bendra struktūra ir tikslu, ir šiuo atveju atsižvelgiant į Rezoliucijos 1390 (2002) dalyką.

50      Šiuo atžvilgiu dėl įpareigojimų, numatytų Rezoliucijos 1390 (2002) 2 dalies a punkte, 2008 m. birželio 30 d Saugumo Tarybos priimtos Rezoliucijos 1822 (2008) 4 dalyje numatyta, kad jie „taikomi visų rūšių ekonominiams ir finansiniams ištekliams <...> naudojamiems teikiant paramą Al-Qaida tinklui, Usamai bin Ladenui ir Talibanui, taip pat asmenims, grupėms, įmonėms ir susijusiems subjektams“.

51      Be to, 2009 m. rugsėjo 11 d. informaciniame dokumente „Turto įšaldymo sąlygų paaiškinimas“, skelbiamame Sankcijų komiteto interneto svetainėje, šis komitetas nurodė, kad „turto įšaldymo tikslas yra atimti galimybę iš asmenų, grupių, įmonių ir subjektų, išvardytų [Sankcijų komiteto sudarytame sąraše], naudotis terorizmo rėmimo priemonėmis“.

52      Dėl Reglamento Nr. 881/2002 Teisingumo Teismas nusprendė, kad jo tikslas yra neleisti nurodytiems asmenims naudotis bet kokiais finansiniais ir ekonominiais ištekliais, siekiant sukliudyti teroristinės veiklos finansavimą (2007 m. spalio 11 d. Sprendimo Möllendorf et Möllendorf-Niehuus, C‑117/06, Rink. p. I‑8361, 63 punktas).

53      Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad minėto reglamento esminis tikslas ir dalykas yra kovoti su tarptautiniu terorizmu, pirmiausia atkirsti jo finansinius išteklius įšaldant asmenų ir subjektų, įtariamų dalyvaujant su juo susijusioje veikloje, lėšas ir ekonominius išteklius (minėto Sprendimo Kadi et Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 169 punktas).

54      Darytina išvada, kad nurodytų asmenų turto įšaldymo režimo, kuriam priklauso Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas suteikti lėšų, tikslas yra užkirsti kelią tokiems asmenims naudotis bet kokios rūšies ekonominiais ar finansiniais ištekliais, kuriuos jie galėtų panaudoti teroristinei veiklai remti.

55      Be to, tokį tikslą atspindi Reglamento Nr. 881/2002 1 straipsnio 2 punkte pateikto sąvokos „ekonominiai ištekliai“ apibrėžimo, pagal kurį tai „įvairios rūšies turtas, <…>, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti“, kvalifikavimas, taip pat draudimas, numatytas minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, suteikti nurodytiems asmenims ekonominių išteklių „kad šie asmenys, grupės ar organizacijos [jie] negalėtų įsigyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų“.

56      Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 881/2002 tikslą, minėtą kvalifikavimą reikia aiškinti taip, kad ekonominių išteklių įšaldymo priemonė taikoma tik turtui, galimam paversti lėšomis, prekėmis ar paslaugomis, kurios gali būti panaudotos teroristinei veiklai remti.

57      Tiesa, kad nei Reglamento Nr. 881/2002 1 straipsnio 1 punkte pateiktas lėšų apibrėžimas, nei minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyta draudimo suteikti lėšų priemonė taip nekvalifikuojama. Tačiau tai paaiškina faktas, kad minėtos nuostatos konkrečiai susijusios su lėšomis, kurios, jei tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamos nurodytam asmeniui, pačios savaime sukelia riziką, kad bus neteisėtai panaudotos tokiai teroristinei veiklai remti.

58      Tačiau pagrindinėse bylose Treasury pateiktas Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalies aiškinimas nebuvo pagrįstas bet kokia rizika, kad nagrinėjamos lėšos gali būti neteisėtai panaudotos siekiant remti teroristinę veiklą.

59      Nebuvo tvirtinama, kad atitinkamos sutuoktinės tokias lėšas skyrė ne savo šeimos pagrindinėms išlaidoms apmokėti, bet jas perdavė nurodytam asmeniui. Be to, toks neteisėtas lėšų panaudojimas patenka į minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo taikymo sritį ir pagal taikytiną nacionalinę teisę yra nusikaltimas, užtraukiantis atsakomybę pagal baudžiamąją teisę.

60      Neginčijama, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamas lėšas atitinkamos sutuoktinės iš tiesų naudoja šeimos, kuriai priklauso nurodyti asmenys, esminiams poreikiams tenkinti.

61      Tačiau kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o Teisingumo Teismas šiuo atžvilgiu tam neprieštaravo, mažai tikėtina, kad minėtos lėšos galėtų būti paverstos priemonėmis, kurios padėtų remti teroristinę veiklą, juo labiau kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos išmokos yra tokio dydžio, kad jų pakanka tik esminiams atitinkamų asmenų poreikiams patenkinti.

62      Todėl tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, dėl naudos natūra, kurią nurodytas asmuo galėtų netiesiogiai gauti iš jo sutuoktinei mokamų socialinių išmokų, negali būti pažeistas Reglamento Nr. 881/2002 tikslas, kuris, kaip nurodyta šio sprendimo 54 punkte, yra užkirsti kelią nurodytiems asmenims naudotis bet kokios rūšies ekonominiais ar finansiniais ištekliais, kuriuos jie galėtų panaudoti teroristinei veiklai remti.

63      Todėl atsižvelgiant į konstatuotus Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalies kalbinių versijų skirtumus minėtą nuostatą reikia, paisant jos tikslo, aiškinti taip, kad ji netaikoma mokant socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokas tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje.

64      Be to, reikia priminti, kad Sąjungos antrinės teisės akto, kaip antai šio reglamento, tekstas turi būti aiškinamas kuo labiau laikantis, be kita ko, bendrųjų Sąjungos teisės principų ir visų pirma teisinio saugumo principo (žr., be kita ko, 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Borgmann, C‑1/02, Rink. p. I‑3219, 30 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

65      Pagal šį principą reikalaujama, kad tokie teisės aktai, kaip Reglamentas Nr. 881/2002, kuriuose nustatytos ribojančios priemonės, turinčios didelį poveikį nurodytų asmenų teisėms ir laisvėms (minėto Sprendimo Kadi et Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją 375 punktas), ir kuriuose, kaip nurodyta minėto reglamento 10 straipsnyje, tokių priemonių pažeidimo atveju numatytos, nagrinėjamu atveju baudžiamojo pobūdžio, sankcijos pagal nacionalinę teisę, būtų aiškūs ir tikslūs, kad atitinkami asmenys, įskaitant trečiuosius asmenis, pvz., pagrindinėje byloje nagrinėjamos socialinio draudimo įstaigos, galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų.

66      Tokiomis aplinkybėmis dėl priešingo aiškinimo nei pateiktas šio sprendimo 63 punkte kiltų teisinio nesaugumo rizika, visų pirma susijusi su trišalėmis situacijomis, kurioms esant lėšos tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamos ne nurodytam, bet kitam asmeniui, su kuriuo nurodytas asmuo palaiko daugiau ar mažiau glaudžius ryšius ir netiesiogiai gauna tam tikros naudos iš tokių lėšų.

67      Toks teisinis nesaugumas atrodo juo labiau nepriimtinas dėl to, kad tokiose situacijose bet kuriuo atveju kyla klausimas, ar konkrečiai naudai, kurią nurodytam asmeniui suteikė asmuo, kuriam suteiktos lėšos, gali būti taikomos Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos ribojančios priemonės.

68      Šiuo atžvilgiu galima pridurti, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, naudos, kurią kaip pagalbą natūra iš savo sutuoktinei suteiktų lėšų gauna nurodytas asmuo, taip pat negalima priskirti ekonominiams ištekliams pagal Reglamento Nr. 881/2002 1 straipsnio 2 punktą ir 2 straipsnio 3 dalį, nes tokios naudos nurodytas asmuo negali panaudoti „lėšoms, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti“ minėtų nuostatų prasme.

69      Iš tiesų, kaip minėta šio sprendimo 61 punkte, tokiose situacijose, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, negalima pagrįstai teigti, kad minėtą naudą galima paversti ekonominiais ar finansiniais ištekliais, kuriuos nurodytas asmuo galėtų panaudoti teroristinei veiklai remti.

70      Taip pat negalima teigti, kad jei būtų laikomasi aiškinimo, jog mokant pagrindinėje byloje nagrinėjamas socialines išmokas netaikomos Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, minėto reglamento 2a straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, šiuo atveju susijusi su pagrindinėmis išlaidomis, netektų prasmės.

71      Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 102 punkte, minėta nukrypti leidžianti nuostata turi būti suteikta visais atvejais, kai lėšos tiesiogiai ar netiesiogiai suteikiamos nurodytam, o ne trečiajam asmeniui, nes tokioje situacijoje nurodytas asmuo gali nuspręsti dėl tokių lėšų panaudojimo, o tai reiškia, kad kyla jų neteisėto panaudojimo terorizmo tikslais rizika.

72      Pagaliau negalima nesutikti, kad jei būtų laikomasi aiškinimo, jog mokant pagrindinėje byloje nagrinėjamas socialines išmokas netaikomos Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, toks nurodytas asmuo būtų atleistas nuo pareigos pasirūpinti šiomis pagrindinėmis išlaidomis pats ir galėtų kitais būdais įgytą turtą panaudoti siekiant terorizmo tikslų.

73      Iš tiesų, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 105 punkte, net jei tiesiogiai trečiųjų asmenų prisiimta atsakomybė už nurodyto asmens pagrindines išlaidas nepatenka į Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio taikymo sritį, vis dėlto tai nepaneigia fakto, kad minėtoje nuostatoje numatytas įšaldymas ir draudimai toliau visiškai taikomi tokiam asmeniui, prireikus nepažeidžiant minėto reglamento 2a straipsnyje įtvirtintos nukrypti leidžiančios nuostatos.

74      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 881/2002 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma nurodyto asmens sutuoktinei mokamoms valstybės socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokoms, remiantis vien tuo, kad tokia sutuoktinė gyvena su minėtu nurodytu asmeniu ir pasinaudos arba galės pasinaudoti tam tikra tokių išmokų suma mokėdama už prekes ar paslaugas, kurias toks nurodytas asmuo vartos arba iš kurių turės naudos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

75      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2002, nustatančio tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą, iš dalies pakeisto 2003 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2003, 2 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma asmens, kurį nurodė pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1267 (1999) 6 dalį įsteigtas komitetas ir kuris įtrauktas į iš dalies pakeisto minėto reglamento I priedą, sutuoktinei mokamoms valstybės socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokoms, remiantis vien tuo, kad tokia sutuoktinė gyvena su minėtu nurodytu asmeniu ir pasinaudos arba galės pasinaudoti tam tikra tokių išmokų suma mokėdama už prekes ar paslaugas, kurias toks nurodytas asmuo vartos arba iš kurių turės naudos.

Parašai.

---

* Proceso kalba: anglų.