—

Foselev Sud-Ouest SARL, atstovaujamos advokato L. Menestrier,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir L. Butel,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos R. Adam, padedamo avvocato dello Stato F. Arena,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Maidani,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, p. 42) 6 straipsnio 2 dalies b punkto ir 2005 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimo 2005/449/EB dėl Prancūzijos pagal Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 2 dalies b punktą pateikto prašymo atleisti nuo motorinių transporto priemonių mokesčio (pataisytas pavadinimo vertimas, OL L 158, p. 23), išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Foselev Sud-Ouest SARL (toliau – Foselev) ieškinį priteisti iš Administration des douanes et droits indirects (Muitų ir netiesioginių mokesčių administracijos) nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2006 m. liepos 9 d. jos tariamai nepagrįstai sumokėtą 1973,74 euro ašies mokestį – mokestį už motorines transporto priemones, kurių svoris viršija 12 tonų ir kurios nėra skirtos specialiai keleiviams vežti – su palūkanomis ir procedūros bei bylinėjimosi išlaidas.

3

Direktyvos 1999/62 6 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Valstybės narės gali taikyti sumažintus tarifus arba atleisti nuo mokesčių, imamų už:

<…>

4

Sprendimo 2005/449 rezoliucinėje dalyje nustatyta:

„1 straipsnis

Laikydamasi Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 2 dalies b punkto, Komisija šiuo sprendimu iki 2009 m. gruodžio 31 d. patenkina prašymą atleisti nuo mokesčio transporto priemones, kurių bendroji masė lygi arba didesnė nei 12 t, kurios dažniausia yra skirtos gabenti ant jų sumontuotus įrenginius ir yra naudojamos tik Prancūzijos valstybiniams ir pramonės darbams <…>

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.“

5

2006 m. liepos 7 d. Dekretu Nr. 2006/818, iš dalies keičiančiu 1970 m. gruodžio 23 d. Dekretą Nr. 70-1285 dėl specialaus tam tikrų transporto priemonių mokesčio bazės ir išieškojimo perdavimo Muitinės administracijai (JORF, Nr. 158, 2006 m. liepos 9 d., p. 10311), Prancūzijos valdžios institucijos įgyvendino Sprendimą 2005/449.

6

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą aišku, kad Foselev vykdo veiklą kėlimo, krovimo, transportavimo, pramoninės įrangos priežiūros, pramoninių vamzdynų išvedžiojimo, pramoninio valymo ir statybos iš surenkamų konstrukcijų srityse. Ši bendrovė mano, kad nuo 2005 m. birželio 20 d., kurią buvo priimtas Sprendimas 2005/449, nebereikia mokėti ašies mokesčio už jame išvardytas transporto priemones.

7

Administration des douanes et droits indirects mano priešingai, kad atleidimas nuo mokesčio, kuriuo remiasi Foselev, įsigaliojo tik paskelbus Dekretą 2006-817 Prancūzijos Respublikos oficialiajame leidinyje (Journal officiel de la République française), t. y. 2006 m. liepos 9 dieną.

8

Tribunal d’instance de Bordeaux manydamas, kad norint išspręsti jo nagrinėjamą bylą reikia atsakyti į klausimą, ar Sprendimas 2005/449, kuriuo Prancūzijos Respublikai leidžiama nuo ašies mokesčio atleisti tam tikras konkrečias transporto priemones, įpareigoja šią valstybę numatyti tokį atleidimą nuo mokesčių ir tiesiogiai veikia Prancūzijos mokesčių valdžios institucijų ir Foselev santykius, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir užduoti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„<…> (D)irektyvos 1999/62/EB <…> 6 straipsnio 2 dalies b punkte valstybėms narėms numatoma galimybė nuo (joje reglamentuojamo) mokesčio atleisti tam tikras transporto priemonių rūšis. Šiame kontekste, ar Komisijos sprendimu (2005/449) (Prancūzijos Respublikai) suteiktas leidimas atleisti tam tikras transporto priemones (nuo ašies mokesčio) tiesiogiai taikomas asmeniui, ar, kadangi tai yra (Prancūzijos Respublikai) skirtas sprendimas, jam įgyvendinti turi būti imtasi nacionalinių priemonių?“

9

Savo klausimu prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas iš esmės klausia, ar privatus asmuo gali remtis Sprendimu 2005/449, kuriuo, taikant Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 2 dalies b punktą, pritariama Prancūzijos Respublikos numatomam atleidimui nuo ašies mokesčio, prieš šią valstybę narę, reikalaudamas atleisti nuo šio mokesčio nuo pranešimo apie šį sprendimą ar jo paskelbimo dienos.

10

Šiuo klausimu EB 249 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje numatyta, kad sprendimas visas privalomas tiems, kam yra skirtas. Reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju Sprendimas 2005/449 skirtas Prancūzijos Respublikai.

11

Be to reikia priminti, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, pirma, iš principo paneigti galimybę, jog sprendime numatyta pareiga gali pasiremti su ja susiję asmenys, būtų nesuderinama su EEB sutarties 189 straipsnyje (tapusiame EB sutarties 189 straipsniu, o vėliau EB 249 straipsniu) numatytu privalomuoju sprendimo pobūdžiu, antra, kad valstybei narei skirto sprendimo nuostata galima remtis prieš šią valstybę narę, jei tokia nuostata adresatei nustato besąlyginę, pakankamai aiškią ir tikslią pareigą (1992 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Hansa Fleisch Ernst Mundt, C-156/91, Rink. p. I-5567, 12 ir 13 punktai bei juose minima teismo praktika).

12

Todėl svarbu patikrinti, ar Sprendimu 2005/449 Prancūzijos Respublikai nustatoma besąlyginė, pakankamai aiški ir tiksli pareiga.

13

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad šio sprendimo teisinis pagrindas yra Direktyvos 1999/62/EB 6 straipsnio 2 dalies b punktas, kur valstybei narei numatoma galimybė tam tikras motorines transporto priemones atleisti nuo motorinių transporto priemonių mokesčio arba taikyti mažesnį jo tarifą.

14

Be to, ši nuostata numato, kad tokia galimybe valstybė narė gali pasinaudoti, tik jei jos įgyvendinimo planui pritaria Komisija.

15

Todėl pakanka konstatuoti, kad valstybės narės, nepaisant Komisijos veiksmų, turi didelę diskreciją dėl sprendimo, ar pasinaudoti šia galimybe, taip pat dėl numatomos priemonės turinio, ir dėl Komisijos pritarimo šiai priemonei negali kilti jokia pareiga pasinaudoti šia galimybe.

16

Todėl Sprendimu 2005/449 Prancūzijos Respublika nėra įpareigojama taikyti jos prašyme duoti leidimą numatomą atleidimą nuo mokesčio, bet jai leidžiama taikyti šį atleidimą nuo mokesčio, jei tokia būtų jos valia.

17

Be to, tai, kad Sprendime 2005/449 nenumatoma data, nuo kurios jis turėtų būti pradėtas taikyti, o tik nurodoma, kad leidimas atleisti nuo mokesčio galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d., negali turėti įtakos jo taikymo sričiai ir pasekmėms.

18

Iš tiesų pagal EB 254 straipsnio 3 dalį Sprendimas 2005/449 įsigaliojo nuo pranešimo adresatui, šiuo atveju Prancūzijos Respublikai, dienos. Tačiau jo įsigaliojimas atleidimą nuo mokesčio, kuris šiuo atveju dar neegzistuoja ir kuriam įsigalioti dar reikia priimti nacionalinės teisės aktą, padarė galimą, bet jokiu būdu nenustatė pareigos numatyti tokį atleidimą nuo mokesčio.

19

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į užduotą klausimą reikia atsakyti, kad privatus asmuo negali remtis Sprendimu 2005/449 prieš Prancūzijos Respubliką, kuriai šis sprendimas yra skirtas, reikalaudamas taikyti šiuo sprendimu leistą atleidimą nuo mokesčio nuo pranešimo apie jį ar jo paskelbimo dienos.

20

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

Privatus asmuo negali remtis 2005 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimu 2005/449/EB dėl Prancūzijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra 6 straipsnio 2 dalies b punktą pateikto prašymo atleisti nuo motorinių transporto priemonių mokesčio prieš Prancūzijos Respubliką, kuriai šis sprendimas yra skirtas, reikalaudamas taikyti šiuo sprendimu leistą atleidimą nuo mokesčio nuo pranešimo apie jį ar jo paskelbimo dienos.