1. 

Europos Bendrijų Komisija pagal EB 228 straipsnį pareiškė ieškinį Graikijos Respublikai.

2. 

Komisija kaltina šią valstybę narę neįvykdžius 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją ( 2 ). Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad atsakovė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28, EB 43 ir EB 49 straipsnius bei Direktyvos 98/34/EB ( 3 ) 8 straipsnį, įtraukdama į nacionalinės teisės aktus draudimą įrengti bet kokius elektrinius, elektromechaninius ir elektroninius žaidimus, įskaitant bet kokius kompiuterinius žaidimus, visose viešose ar privačiose vietose, išskyrus kazino, už kurio pažeidimą numatytos baudžiamosios ir administracinės teisės sankcijos.

3. 

Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą bei priteisti iš Graikijos Respublikos periodinę baudą ir vienkartinę sumą.

4. 

Šioje išvadoje bus teigiama, kad Graikijos Respublika iš tikrųjų neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnį ir todėl bus siūloma Teisingumo Teismui priteisti iš jos periodinę baudą ir vienkartinę sumą.

5.

Pagal EB 28 straipsnį valstybių narių tarpusavio prekyboje uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.

6.

EB 43 straipsnio pirmojoje pastraipoje uždraudžiami vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai.

7.

Galiausiai EB 49 straipsnio pirmojoje pastraipoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra įsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektas yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

8.

Direktyva 98/34 siekiama užtikrinti kuo didesnį valstybių narių iniciatyvų dėl techninių standartų ir reglamentų rengimo skaidrumą. Įpareigojus valstybes nares pateikti Komisijai techninių reglamentų projektus, šia direktyva siekiama panaikinti šios rūšies teisės aktų sudaromas prekybos kliūtis.

9.

Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

<…>

<…>“

10.

Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodyta:

„Laikydamosi 10 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.“

11.

Įstatymo Nr. 3037/2002 ( 4 ) 1 straipsnis „Žaidimų kategorijos“ suformuluotas taip:

„Šiame įstatyme vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

Pramoginių technikos žaidimų kategorijai taip pat priklauso ir žaidimai kortomis, kurie kvalifikuojami kaip „technikos žaidimai“ pagal Karaliaus (kodifikuotojo) dekreto Nr. 29/1971 nuostatas.“

12.

Šio įstatymo 2 straipsnio „Draudimas naudoti arba įrengti žaidimus“ 1 dalyje numatyta:

„Bendrai draudžiama naudoti 1 straipsnio b, c ir d punktuose numatytus žaidimus, įskaitant kompiuterinius žaidimus, viešose vietose, pavyzdžiui, viešbučiuose, kavinėse, bet kokios rūšies viešuoju interesu naudojamomis pripažintose asociacijų patalpose ir bet kurioje kitoje viešoje ir privačioje vietoje. Taip pat draudžiama įrengti šiuos žaidimus.“

13.

To paties įstatymo 3 straipsnis „Interneto paslaugų teikimo įmonės“ nustato:

„2 straipsnyje numatytas draudimas netaikomas kompiuteriams diegti ir eksploatacijai interneto paslaugų teikimo įstaigose. Tačiau draudžiama žaisti žaidimus naudojantis šiais kompiuteriais, nesvarbu, koks jų naudojimo metodas.

Siekiant eksploatuoti interneto paslaugų teikimo įmonę, reikalingas specialus komunos, kurioje yra įstaiga, leidimas ir jei ji eksploatuojama laive, – išvykimo uosto administracijos leidimas. Pirmą kartą taikydama šią priemonę įmonė turi įsigyti šį leidimą per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“

14.

Pagal Įstatymo Nr. 3037/2002 4 straipsnio „Baudžiamosios teisės sankcijos“ formuluotę:

„1.   Bet kuris asmuo, kuris eksploatuoja arba valdo centrus arba kitas 2 straipsnio 1 dalyje numatytas vietas, kuriose naudojami arba įrengti pirmesniuose straipsniuose draudžiami žaidimai, baudžiamas mažiausiai trijų mėnesių laisvės atėmimu ir ne mažesne kaip 5000 eurų bauda. Asmenys, pakartotinai padarę pažeidimą, baudžiami mažiausiai vienų metų laisvės atėmimu ir nuo 25000 iki 75000 eurų dydžio bauda. Be to, teismas konfiskuoja žaidimo mašinas.

<…>“

15.

Minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją rezoliucinės dalies 1 punkte Teisingumo Teismas nusprendė:

„Įstatymo Nr. 3037/2002 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje įtvirtinusi draudimą, kurį pažeidus to paties įstatymo 4 ir 5 straipsniuose numatytos baudžiamosios ir administracinės teisės sankcijos, įrengti ir eksploatuoti bet kokius elektrinius, elektromechaninius bei elektroninius žaidimus, įskaitant bet kokius kompiuterinius žaidimus, visose viešose arba privačiose vietose, išskyrus kazino, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 28, EB 43 ir EB 49 straipsnius bei (Direktyvos 98/34/EB) 8 straipsnį.“

16.

2006 m. lapkričio 5 d. Komisijos paklausta apie pažangą įgyvendinant minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją Graikijos Respublika atsakė 2005 m. vasario 4 d. laišku. Šiame laiške Graikijos Respublika nepateikė jokios konkrečios informacijos apie atitinkamų nacionalinės teisės aktų pakeitimus, būtinus šiam teismo sprendimui įvykdyti. Atvirkščiai, ši valstybė narė pabrėžė klausimo rimtumą ir sudėtingumą, nurodydama, kad kompetentingos ministerijos bendradarbiavo rengdamos priimtiną teisės aktą, atitinkantį Bendrijos teisę ir proporcingumo principą.

17.

Manydama, kad Graikijos Respublika nesiėmė būtinų priemonių minėtam sprendimui Komisija prieš Graikiją įvykdyti, Komisija, taikydama EB 228 straipsnio antrąją pastraipą, 2007 m. kovo 23 d. išsiuntė oficialų pranešimą šiai valstybei narei.

18.

Negavusi Graikijos Respublikos atsakymo į šį pranešimą, 2007 m. birželio 29 d. Komisija išsiuntė šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę, ragindama per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių šiam sprendimui įvykdyti.

19.

Negavusi iš Graikijos Respublikos nei atsakymo į šią nuomonę, nei pranešimo apie kokią nors šiam sprendimui įvykdyti skirtą teisės aktą ir manydama, kad ši valstybė narė nesiėmė veiksmų įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, 2008 m. kovo 10 d. Komisija pareiškė šį ieškinį.

20.

Savo ieškinyje Komisija iš esmės ragina Teisingumo Teismą konstatuoti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.

21.

Ji Teisingumo Teismo prašo:

22.

Atsiliepime į ieškinį Graikijos Respublika Teisingumo Teismo prašo atmesti ieškinį ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

23.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Graikijos Respublika nusiuntė atsakymą į pagrįstą nuomonę 2008 m. kovo 12 d., t. y. praėjus dviem dienoms po to, kai Komisija pareiškė šį ieškinį. Šiame atsakyme ji nurodo, kad sudarytas teisėkūros komitetas, kuris turi parengti įstatymo pakeitimo projektą.

24.

Be to, iš per posėdį vykusių ginčų matyti, kad 2008 m. gegužės mėn. Graikijos Respublika pateikė Komisijai pirmąjį įstatymo pakeitimo projektą, laikydamasi Direktyvos 98/34 8 straipsnio. 2008 m. rugpjūčio 1 d. motyvuotoje nuomonėje, į kurią Graikijos Respublika neatsakė, Komisija pateikė pastabas. Tačiau 2008 m. gruodžio mėn. šalys susitiko Atėnuose.

25.

Graikijos Respublikos atstovas taip pat nurodė, kad vyriausybė netrukus turėtų patvirtinti naują įstatymo pakeitimo projektą, kurį pateiks Komisijai patikrinti iš naujo, laikydamasi Direktyvos 98/34 8 straipsnio. Tam, kad šis projektas būtų priimtas, po šios procedūros už jį turi būti balsuojama parlamente.

26.

Komisija pabrėžia, kad ieškinio pareiškimo dieną Graikijos Respublika nebuvo jai pateikusi jokio teisės akto, skirto įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją. Todėl ji Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, ir priteisti iš jos periodinę baudą bei vienkartinę sumą.

27.

Graikijos Respublika neginčija, kad neįvykdė įsipareigojimų. Tačiau ji teigia, kad Komisijos ieškinį reikia atmesti, jei minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją bus įvykdytas iki šio proceso pabaigos. Bet kuriuo atveju Graikijos Respublika nurodo, kad baudos turi būti sumažintos atsižvelgiant į socialinių ir ekonominių problemų, dėl kurių buvo priimti nagrinėjami nacionalinės teisės aktai, rimtumą.

28.

EB 228 straipsnyje nenurodytas sprendimo įvykdymo terminas. Tačiau, kaip neseniai priminė Teisingumo Teismas 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją ( 5 ), interesas nedelsiant ir vienodai taikyti Bendrijos teisę reikalauja, kad toks vykdymas būtų pradėtas netrukus ir užbaigtas kuo greičiau ( 6 ).

29.

Teisingumo Teismo nuomone, data, kuria reikia remtis vertinant įsipareigojimų neįvykdymą pagal EB 228 straipsnį, yra remiantis minėta nuostata pateiktoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaiga ( 7 ).

30.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 2007 m. birželio 29 d. pagrįstoje nuomonėje nustatyto dviejų mėnesių termino pasibaigimo dieną terminas, per kurį turėjo būti įvykdytas minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją, reikalaujantis pakeisti nagrinėjamus nacionalinės teisės aktus suderinant juos su EB 28, EB 43 ir EB 49 straipsniais bei Direktyvos 98/34 8 straipsniu, buvo seniai pasibaigęs, nes praėjo beveik dešimt mėnesių nuo šio sprendimo paskelbimo.

31.

Be to, atrodo, kad baigiantis šiam terminui Graikijos Respublika nebuvo ėmusis jokių būtinų priemonių minėtam sprendimui įvykdyti. Iš per posėdį vykusių ginčų matyti, kad apie pirmąją minėtam sprendimui įgyvendinti būtiną priemonę Komisijai buvo pranešta tik 2008 m. gegužės mėnesį.

32.

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Graikijos Respublika, kaip, beje, pati pripažįsta, neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 228 straipsnio 1 dalį.

33.

Kadangi nustatyta, jog Graikijos Respublika nesilaikė minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją, Teisingumo Teismas, taikydamas EB 228 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, gali priteisti iš jos periodinę baudą ir (arba) vienkartinę sumą.

34.

Šios procedūros tikslas – paskatinti įsipareigojimų neįvykdžiusią valstybę narę įvykdyti sprendimą dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir taip užtikrinti veiksmingą Bendrijos teisės taikymą.

35.

Periodinė bauda iš esmės yra priverstinio pobūdžio. Jos tikslas – padaryti sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo nevykdančiai valstybei narei ekonominį poveikį, kuris ją paskatintų kuo greičiau nutraukti nustatytą įsipareigojimų nevykdymą. Taigi Teisingumo Teismas priteisia iš valstybės narės periodinę baudą, jei ji vis dar neįvykdė pirmojo sprendimo dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

36.

Įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą labiau grindžiamas atitinkamos valstybės narės pareigų nevykdymo pasekmėmis privatiems ir viešiesiems interesams, ypač kai įsipareigojimai buvo nevykdomi ilgą laiką nuo pirmojo šį įsipareigojimų neįvykdymą pripažinusio sprendimo.

37.

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas turi taip nustatyti periodinės baudos dydį, kad, pirma, ji atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga konstatuotam pažeidimui bei tos atitinkamos valstybės narės mokumui ( 8 ).

38.

2005 m. liepos 12 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją ( 9 ) Teisingumo Teismas pabrėžė, kad kai įsipareigojimų neįvykdymas ilgai truko ir yra tęsiamas, galima skirti abi šias sankcijas.

39.

Bet kuriuo atveju būtent Teisingumo Teismas įvertina, ar būtina taikyti baudą, ir pasirenka šios bylos aplinkybėmis tinkamiausią sankciją. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas daug kartų yra pabrėžęs, kad 2005 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikate nustatytas baudų skaičiavimo metodas jo neįpareigoja ( 10 ) ir yra tik naudingas atramos taškas ( 11 ).

40.

Komisija Teisingumo Teismui siūlo priteisti iš Graikijos Respublikos sumokėti jai 31798,80 EUR periodinę baudą už kiekvieną dieną, pradelstą minėtam sprendimui Komisija prieš Graikiją įvykdyti, nuo šią baudą priteisiančio sprendimo paskelbimo dienos iki pirmojo sprendimo visiško įvykdymo.

41.

Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi 2005 m. Komunikate pateiktu skaičiavimo metodu. Ši suma už kiekvieną dieną buvo apskaičiuota remiantis minėtu skaičiavimo metodu, padauginus bazinę 600 EUR sumą iš pažeidimo sunkumo koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju lygus 11 (pagal skalę nuo 1 iki 20), iš pažeidimo trukmės koeficiento, šiuo atveju 1,1 (pagal skalę nuo 1 iki 3) ir iš kintamojo n, išreiškiančio kiekvienos valstybės narės mokumą, kuris Graikijos Respublikos atveju lygus 4,38.

42.

Dėl pažeidimo sunkumo Komisija pabrėžia, kad nagrinėjamas teisės aktas pažeidžia tris Sutartyje numatytas pagrindines laisves iš keturių. Be to, ji teigia, kad Graikijos valdžios institucijos neįvykdė įsipareigojimo pagal Direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir kad jos nepakankamai bendradarbiavo su Komisiją vykstant EB 228 straipsnyje numatytos procedūros ikiteisminiam etapui. Taigi Komisija siūlo sunkumo koeficientą, kuris yra lygus 11 (pagal skalę nuo 1 iki 20).

43.

Graikijos Respublika mano, kad šis sunkumo koeficientas yra neįprastai didelis ir neturėtų būti didesnis kaip 4. Atsakovė šiuo klausimu nurodo, kad įsipareigojimų neįvykdymas turėjo įtakos tik mažam veiklos sektoriui, kad nagrinėjamas nacionalinės teisės aktas buvo taikomas nediskriminuojant ir kad jis buvo tinkamiausias ekonominių ir socialinių problemų, kurių kelia netinkamas ir nekontroliuojamas žaidimų eksploatavimas, sprendimo būdas, nes jį galima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Galiausiai Graikijos Respublika mano, kad Komisijos pasiūlytu sunkumo koeficientu pažeidžiamas proporcingumo principas. Šiuo klausimu ji remiasi savo atvejo palyginimu su valstybių narių, kurioms kitose bylose buvo skirtos baudos pagal EB 226 straipsnį, atvejais.

44.

Komisija nurodo, kad įsipareigojimų nevykdymas tęsėsi vienuolika mėnesių, tai yra, nuo minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją paskelbimo iki dienos, kai ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

45.

Graikijos Respublika nurodo, kad šis koeficientas turi būti sumažintas iki minimalaus. Ji tvirtina, kad iš tikrųjų įsipareigojimai nevykdomi nuo 2006 m. gruodžio 11 d. laiške, kuriuo Komisija Graikijos valdžios institucijų paprašė informuoti apie pažangą įgyvendinant minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, nurodyto trijų mėnesių termino pabaigos. Be to, Graikijos Respublika remiasi Prancūzijos Respublikos įsipareigojimų neįvykdymo trukme byloje, kurioje buvo priimtas minėtas 2005 m. liepos 12 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, kuri yra daug didesnė ir kurios trukmės koeficientas buvo lygus 3 ( 12 ).

46.

Atsižvelgiant į iki šiol besitęsiančio nagrinėjamo įsipareigojimų neįvykdymo pobūdį manytina, kad periodinės baudos mokėjimas šios bylos aplinkybėmis yra tinkamiausia priemonė.

47.

Be to, kaip buvo pažymėta, periodinės baudos tikslas – užtikrinti kuo greitesnį sprendimo įvykdymą, kuriuo buvo nustatytas įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę neįvykdymas. Jos dydis turi būti nustatomas pagal atitinkamos valstybės narės elgesiui pakeisti būtino įtikinimo laipsnį ( 13 ).

48.

Naudodamasis savo diskrecija Teisingumo Teismas nustato tokio dydžio periodinę baudą, kuri, pirma, atitiktų aplinkybes ir, antra, būtų proporcinga nustatytam įsipareigojimų neįvykdymui bei atitinkamos valstybės narės mokumui ( 14 ).

49.

Turėdamas omenyje 2005 m. Komisijos pranešime nurodytus matematinius kriterijus ir kintamuosius, Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgia į pažeidimo trukmę, jo sunkumą ir atitinkamos valstybės narės mokumą. Taikydamas šiuos kriterijus jis taip pat atsižvelgia į Teisingumo Teismo sprendimo pažeidimo pasekmes privatiems ir viešiesiems interesams ir atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų įvykdymo skubumą ( 15 ).

50.

Dėl pažeidimo sunkumo ir ypač minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją neįvykdymo pasekmių privatiesiems ir viešiesiems interesams manytina, kad besitęsiantis Graikijos Respublikos įsipareigojimų nevykdymas yra ypač sunkus dėl dviejų priežasčių.

51.

Pirma, kaip minėtame sprendime nusprendė Teisingumo Teismas, nagrinėjamu teisės aktu pažeidžiamas laisvo prekių judėjimo principas, laisvė teikti paslaugas ir laisvė įsisteigti Europos Sąjungoje, tai yra, trys Sutartyje numatytos pagrindinės laisvės iš keturių.

52.

Dėl šio teisės akto sumažėjo teisėtai pagamintų bei parduodamų kitose valstybėse narėse žaidimų importo apimtys. Be to, dėl šio teisės akto kitose valstybėse narėse įsteigtiems paslaugų teikėjams gali būti sunku ar net neįmanoma siūlyti žaidimo aparatų eksploatavimo paslaugas ir galiausiai jis gali atgrasyti šių valstybių narių ūkio subjektus įsisteigti Graikijoje.

53.

Akivaizdu, kad nevykdydama minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją Graikijos Respublika daro didelį poveikį viešiesiems interesams ir bet kuriuo atveju privatiesiems importuotojų interesams, nes nagrinėjamas draudimas labai platus.

54.

Antra, įsipareigojimų neįvykdymas yra taip pat sunkus dėl to, kad Graikijos Respublika, kaip tai paaiškėjo per posėdyje vykusius ginčus, nesustabdė teisės akto taikymo ir todėl ūkio operatoriams pagal juos gali būti skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės.

55.

Galiausiai Direktyvos 98/34 8 straipsnyje numatyto konkretaus įpareigojimo pateikti Komisijai techninių reglamentų projektus neįvykdymas yra sunkus, nes šio konkretaus įpareigojimo laikymasis yra būtina sąlyga visiškai įgyvendinti šioje direktyvoje numatytus tikslus.

56.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nemanytina, kad pritaikiusi sunkumo koeficientą, kuris yra lygus 11 (pagal skalę nuo 1 iki 20), Komisija padarė vertinimo klaidą.

57.

Kalbant apie pažeidimo trukmės koeficientą darytina išvadą, kad Komisijos apskaičiuoto koeficiento pagrindas buvo 1,10 per mėnesį bei buvo atsižvelgta į minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją priėmimo datą, t. y. 2006 m. spalio 26 d., ir į datą, kai Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį, t. y. remiantis jos rašytiniais dokumentais, 2007 m. spalio 17 dieną.

58.

Tačiau pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką pažeidimo trukmę būtina įvertinti atsižvelgiant į momentą, kai Teisingumo Teismas imasi vertinti faktines aplinkybes, o ne kai Komisija kreipiasi į jį ( 16 ). Bet kuriuo atveju primintina, kad Teisingumo Teismo diskrecija nėra ribojama remiantis Komisijos pasiūlyta skale nuo 1 iki 3 ( 17 ).

59.

Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad Graikijos Respublika nevykdė įsipareigojimų 27 mėnesius, nes minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją buvo priimtas 2006 m. spalio 26 d. ir kad posėdis šioje byloje įvyko 2009 m. sausio 29 dieną. Be to, kaip per posėdį pripažino Graikijos Respublikos atstovas, šis sprendimas iš tikrųjų galėjo būti įvykdytas per trumpesnį laiką.

60.

Iš tikrųjų atrodo, kad norint įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją reikėjo tik šiek tiek pakeisti nagrinėjamą nacionalinės teisės aktą, konkrečiai tariant, į šio teisės akto taikymo sritį reikėjo įtraukti tik pramoginius žaidimus, kurie gali būti pakeisti į azartinius.

61.

Šiomis aplinkybėmis manytina, kad, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę, koeficientas 1,1 yra tinkamas.

62.

Dėl Komisijos pasiūlymo padauginti bazinę sumą iš koeficiento, grindžiamo atitinkamos valstybės narės bendruoju vidaus produktu ir Taryboje jos turimais balsais, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jis tinkamai atspindi šios valstybės narės mokumą, visiškai išsaugant protingą skirtumą tarp įvairių valstybių narių ( 18 ). Šiuo atveju pagal 2005 komunikatą Graikijos Respublikai nustatytas koeficientas 4,38.

63.

Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, siūlau Teisingumo Teismui padauginti sunkumo, trukmės ir valstybės narės mokumo koeficientus iš bazinės sumos 600 EUR, kaip siūlo Komisija ( 19 ).

64.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padauginus bazinę 600 EUR sumą iš pažeidimo sunkumo koeficiento, kuris lygus 11, pažeidimo trukmės koeficiento, kuris lygus 1,1, ir Graikijos Respublikos mokumo koeficiento, kuris lygus 4,38, šioje byloje gaunama 31798,80 EUR suma už kiekvieną delsimo dieną.

65.

Kalbant apie periodinės baudos periodiškumą, manytina, kad reikia rinktis periodinę baudą, skaičiuojamą dienomis, nes nagrinėjamas įsipareigojimų neįvykdymas yra susijęs su Teisingumo Teismo sprendimo, įpareigojančio priimti įstatymo pakeitimo projektą, įvykdymu ( 20 ).

66.

Atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, siūlau Teisingumo Teismui priteisti iš Graikijos Respublikos sumokėti į Komisijos sąskaitą „Nuosavi Europos Bendrijos ištekliai“31798,80 EUR periodinę baudą už kiekvieną dieną, pradelstą imtis priemonių, būtinų visiškai ir iš esmės įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, nuo šią baudą priteisiančio sprendimo paskelbimo dienos iki pirmojo sprendimo visiško įvykdymo.

67.

Komisija Teisingumo Teismui pasiūlė priteisti iš Graikijos Respublikos 9636 EUR vienkartinę sumą už kiekvieną dieną, pradelstą įvykdyti minėtą sprendimą Komisija prieš Graikiją, nuo šio sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo (jei tai įvyktų iki šią sumą priteisiančio sprendimo priėmimo) arba iki šią sumą priteisiančio sprendimo priėmimo (jei minėtas sprendimas Komisija prieš Graikiją būtų nevisiškai įvykdytas anksčiau).

68.

Ši suma už kiekvieną dieną skaičiuojama padauginus bazinę 200 EUR sumą iš pažeidimo sunkumo koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju yra lygus 11 (pagal skalę nuo 1 iki 20), ir iš kintamojo n, išreiškiančio kiekvienos valstybės narės mokumą, kuris Graikijos Respublikos atveju yra lygus 4,38.

69.

Komisija nusprendė, kad bendra vienkartinė suma, kurią ji siūlo skirti Graikijos Respublikai, lygi 3420780 EUR. Ši suma gaunama padauginus vienkartinę dienos sumą, būtent 9636 EUR iš dienų skaičiaus nuo minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją priėmimo, t. y. nuo 2006 m. spalio 26 d., iki dienos, kai Komisija nusprendė pareikšti ieškinį, t. y. iki 2007 m. spalio 17 d., arba iš viso 355 dienų.

70.

Graikijos Respublika teigia, kad jai neturi būti skirta vienkartinė suma, nes ji skiriama už valstybės narės jau padarytus veiksmus. Jos nuomone, Komisijos siūloma vienkartinė suma yra neproporcinga pažeidimo sunkumo bei trukmės atžvilgiu ir yra per didelė turint omenyje žaidimus reglamentuojančių teisės aktų problemas Graikijoje.

71.

Kaip jau buvo minėta, vienkartinės sumos tikslas – nubausti už valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymą, atsižvelgiant į šio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes ir pažeidimo trukmę. Ja taip pat siekiama užkirsti kelią pakartoti analogiškus Bendrijos teisės pažeidimus.

72.

Vienkartinė suma nėra skiriama automatiškai ir ji nėra susieta su konkrečia matematine formule bei iš anksto nustatytais kriterijais, kaip tai yra tuo atveju, kai Teisingumo Teismas nustato periodinės baudos dydį.

73.

Vis dėlto teismo praktikoje yra kelios nuorodos į kriterijus arba aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant vienkartinės sumos dydį.

74.

Naujausiame 2008 m. gruodžio 9 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją Teisingumo Teismas nurodė, kad įpareigojimas sumokėti vienkartinę sumą „turi kiekvienu atskiru atveju priklausyti nuo visų svarbių veiksnių, susijusių ir su konstatuoto pažeidimo ypatybėmis, ir su atitinkamos valstybės narės, prieš kurią pradėta procedūra pagal EB 228 straipsnį, elgesiu“ ( 21 ).

75.

Šioje byloje, skaičiuodamas vienkartinę sumą Prancūzijos Respublikai, Teisingumo Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes:

76.

Atrodo, kad vienkartinės sumos skyrimas nagrinėjamoje byloje pateisinamas visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

77.

Iš tikrųjų, kaip jau buvo nurodyta, Graikijos Respublikos elgesys daro didelį poveikį viešiesiems interesams ir bet kuriuo atveju privatiesiems ūkio subjektų interesams, nes nagrinėjamu nacionalinės teisės aktu pažeidžiamos trys Sutartimi garantuotos pagrindinės laisvės iš keturių. Manytina, jog šis įsipareigojimų neįvykdymas yra sunkus taip pat todėl, kad Graikijos Respublika nesustabdė šio teisės akto taikymo ir dėl to ūkio subjektams galėjo buvo paskirtos, ir vis dar gali būti skiriamos baudos bei laisvės atėmimo bausmės.

78.

Kiek tai susiję su pažeidimo trukme po minėto sprendimo Komisija prieš Graikiją paskelbimo, Graikijos Respublika prisipažino vėluojanti įvykdyti šį sprendimą ir nurodė, kad galėtų jį įvykdyti greičiau.

79.

Graikijos Respublikos argumentai, kad šis vėlavimas pateisinamas jautrumu ir susirūpinimu, kuriuos Graikijoje lemtų visiškas žaidimų liberalizavimas, atrodo, yra nepriimtini, nes bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų laikyti Graikijos Respublikos atvejį ypatingu, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis. Be to, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką valstybė narė negali remtis vidaus teisės nuostatomis, praktika ar padėtimi tam, kad pateisintų Bendrijos teisėje nustatytų pareigų neįvykdymą ( 23 ).

80.

Galiausiai dėl Graikijos Respublikos elgesio atrodo, kad ši valstybė narė įrodė, jog elgėsi pasyviai prieš ikiteisminės proceso stadijos pradžią. Iš tikrųjų tik praėjus dviem dienoms po to, kai Komisija pareiškė šį ieškinį, t. y. 2008 m. kovo 12 d., Graikijos Respublika nurodė, kad sudarytas teisėkūros komitetas, kuris turi parengti įstatymo pakeitimo projektą.

81.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes darytina išvada, kad nurodžius Graikijos Respublikai mokėti 2 mln. EUR vienkartinę sumą būtų tinkamai įvertintos nagrinėjamo atvejo aplinkybės.

82.

Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Graikijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

83.

Atsižvelgdami į tai, kad išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui: